Civilinė byla Nr. e2-775-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00063-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens G. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m.
balandžio 19 d. nutarties ir 2022 m. balandžio 19 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ILEGA“ ir trečiajam asmeniui
G. A. dėl 2022 m. vasario 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. vasario 7 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka“ bei kitus 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkime priimtus išvestinius nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo“, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriui nustatymo“, penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl procesinių terminų nustatymo“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ vadovo – G. A. iniciatyva buvo sušauktas bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame vienintelis į susirinkimą pakviestas kreditorius – G. A., antru darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka“ priėmė nutarimą inicijuoti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka bei vėlesniais išvestiniais nutarimais nutarė bendrovės nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Tamtamas“, administratoriui nustatyti minimalią 3 650 Eur bazinio atlyginimo sumą už bankroto proceso administravimą bei nustatyti bendrovės bankroto procese aktualius procesinius terminus, tame tarpe ir terminą, per kurį bendrovės kreditoriai turi teisę pateikti finansinius reikalavimus. Pareiškėja, būdama didžiausia bendrovės akcininke, turinčia 51 procentus visų bendrovės akcijų, bei turėdama galiojančią 5 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į bendrovę, t. y., būdama bendrovės kreditore, apie 2022 m. vasario 7 d. įvykusį bendrovės kreditorių susirinkimą bei jame priimtus nutarimus sužinojo tik 2022 m. vasario 21 d., kai gavo administratoriaus 2022 m.
vasario 10 d. pranešimą apie bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Įvertinusi bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo, vykdymo bei skundžiamo nutarimo priėmimo aplinkybes, pareiškėja nustatė, kad bendrovės nemokumo procesas ne teismo tvarka buvo inicijuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įtvirtintus imperatyvus, dėl ko skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, tai yra, inicijuojant bendrovės nemokumo procesą, buvo atlikti šiurkštūs JANĮ įtvirtinti procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė neteisėto nutarimo priėmimą.
3. Taip pat pareiškėja nurodė, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dieną egzistavo (ir tebeegzistuoja) reali galimybė atstatyti bendrovės mokumą bei tęsti bendrovės veiklą, egzistuoja pagrįsta abejonė dėl įmonės nemokumo fakto, t. y., kad bendrovės bankroto proceso inicijavimo dieną bendrovė galimai buvo moki. 2022 m. sausio 13 d. pareiškėja pateikė kitam bendrovės akcininkui ir direktoriui – trečiajam asmeniui, prašymą pateikti bendrovės įstatus, dokumentus, patvirtinančius įgaliojimus veikti bendrovės interesais, bendrovės metinių ir tarpinių finansinių atskaitų rinkinius už 2018–2021 m., bendrovės akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus už 2015–2021 m. bei dokumentus apie bendrovės turimus įsiskolinimus / esamus nuostolius tretiesiems asmenims, inicijuoti bendrovės akcininkų susirinkimą, siekiant aptarti bendrovės finansinę padėtį – susidariusius nuostolius, jos valdymo efektyvumą ir tolimesnius veiksmus. Trečiajam asmeniui, nepateikus jokio atsakymo į pareiškėjos prašymą, ir to pasėkoje, neinicijavus bendrovės akcininkų susirinkimo, pareiškėja, neatidėliodama klausimo dėl bendrovės finansinės padėties aptarimo ir siekdama užkirsti kelią dar didesniems nuostoliams, 2022 m. vasario 24 d. pranešimu informavo trečiąjį asmenį, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, pati inicijuoja akcininkų susirinkimą, kuris būtų šaukiamas 2022 m. vasario 1 d. 8.00 val., jame būtų sprendžiama dėl bendrovės finansinės padėties ir ateities prognozių bei naujo bendrovės vadovo rinkimo. Trečiajam asmeniui nepateikus jokio atsakymo į pareiškėjos raštą, t. y., trečiajam asmeniui faktiškai ignoruojant pareiškėjos raštus ir prašymus, pareiškėja, likus vienai dienai iš šaukiamo akcininkų susirinkimo (2022 m. sausio 31 d.), trumpąja SMS žinute kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu informuoti, ar trečiasis asmuo atvyks į 2022 m. vasario 1 d. šaukiamą akcininkų susirinkimą. 2022 m. sausio 31 d. 22:24 val. pareiškėja elektroniniu paštu gavo trečiojo asmens atstovo – advokato A. J., pranešimą, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad trečiasis asmuo nesutinka dalyvauti akcininkų susirinkime, kadangi trečiasis asmuo laiko, jog šis buvo sušauktas nesilaikant
ABĮ numatytų susirinkimo sušaukimo terminų – trečiasis asmuo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą buvo informuotas trumpąja SMS žinute 2022 m. sausio 31 d., ir pastaruoju metu dėl sveikatos būklės negali gauti ir priimti pašto siuntų ir elektroniniu paštu siunčiamų pranešimų. Tuo pačiu pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad visi jos prašomi bendrovės dokumentai, kurie yra trečiojo asmens žinioje, pareiškėjai bus pateikti artimiausiu metu. Iš VĮ Registrų centro gavusi bendrovės dokumentus, ji sužinojo, kad 2022 m. vasario 1 d., kai pareiškėjos iniciatyva turėjo įvykti bendrovės akcininkų susirinkimas, trečiasis asmuo, veikdamas kaip bendrovės atstovas ir kaip fizinis asmuo, sudarė vienintelio bendrovės turto pirkimo – pardavimo sutartį, tą pačią dieną vienašališkai parengė pats sau adresuotą pranešimą dėl bendrovės nemokumo inicijavimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo nors žinojo, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į bendrovę. Neinformavęs pareiškėjos kaip bendrovės kreditorės apie kreditorių susirinkimo sušaukimą, trečiasis asmuo vienašališkai nutarė inicijuoti bendrovės nemokumo procedūrą ne teismo tvarka.
4. Trečiasis asmuo G. A. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Trečiasis asmuo nurodė, kad pareiškėja nėra bendrovės kreditorė, todėl jis, kaip vienintelis kreditorius, turėjo teisę inicijuoti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, nes bendrovė yra nemoki, nevykdo jokios veiklos. Trečiasis asmuo nesutiko su pareiškėjos argumentu dėl jo finansinio reikalavimo nepagrįstumo, nes trimis paskolos sutartimis jis suteikė bendrovei 5 650 Eur paskolą, kadangi bendrovė neturėjo lėšų sumokėti darbo užmokestį N. N. ir sumokėti mokesčius. 2022 m. sausio 31 d. UAB „Klaipėdos statybos kompanija“ išrašė 184 Eur sąskaitą už energetinę pažymą, kurią apmokėjo trečiasis asmuo. Trečiajam asmeniui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis 447,52 Eur, 19 Eur sumokėjo UAB „Balticum“ ir 27,45 Eur už elektros energijos tiekimą. D. K. neturi finansinio reikalavimo bendrovei. Bendrovės apskaitoje nebuvo įsipareigojimų nei I. L., nei
D. K.. 2008–2010 m. I. L. kaip atskaitingas asmuo gavo iš bendrovės 12 105 Lt, todėl buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kadangi I. L. negrąžino bendrovei gautų lėšų pagal kasos išlaidų orderius. Nebuvo jokių procedūrinių pažeidimų organizuojant 2022 m.
vasario 7 d. kreditorių susirinkimą. Pareiškėjai buvo žinoma apie sudėtingą bendrovės finansinę padėtį, 2021 m. pabaigoje akcininkai buvo nusprendę parduoti bendrovei priklausančias patalpas, buvo priimtas sprendimas nebetęsti įmonės veiklos. Iš gautų iš bendrovei priklausančių patalpų pardavimo buvo nutarta atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. D. K. kelia ginčą ne kaip bendrovės kreditorė, o kaip akcininkė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino – teismas panaikino 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso vykdymo ne teismo“ tvarka bei kitus 2022 m. vasario 7 d.
UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkime priimtus išvestinius nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo“, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bazinio atlygio nemokumo administratoriui nustatymo“, penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl procesinių terminų nustatymo“, priteisė pareiškėjai iš atsakovės UAB „ILEGA“ 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 19 d. priėmė papildomą nutartį, kuria pareiškėjai iš atsakovės UAB „ILEGA“ priteisė 133 Eur bylinėjimosi išlaidas (D. K. sumokėto žyminio mokesčio).
7. Teismas konstatavo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, jog prieš inicijuojant kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo iškeltas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, bendrovės vadovas kreipėsi į pareiškėją, kaip bendrovės akcininkę, siūlydamas spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės vadovas nesilaikė
JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų procedūrų.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (2006 m. gruodžio 27 d. paskolos sutartis Nr. 4, 2006 m. gruodžio 27 d. UAB „ILEGA“ kasos pajamų orderis Nr.000779, 2022 m.
sausio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis) leidžia teismui daryti išvadą, jog pareiškėja turėjo būti laikoma UAB „ILEGA“ kreditore, todėl ji turėjo būti informuota apie 2022 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiama apie UAB „ILEGA“ bankroto vykdymą ne teismo tvarka.
9. Teismas atmetė kaip neįrodytą trečiojo asmens argumentą dėl atlikto vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kadangi teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie tokio įskaitymo atlikimą. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėja buvo informuota apie 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimą, todėl įvertinęs tai, jog būtent juridiniam asmeniui įstatyme įtvirtina imperatyvi pareiga informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, teismas nusprendė, jog neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo G. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir papildomą nutartį, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja nėra bendrovės kreditorė, ir tai pagrindžia teismui pateikti įrodymai. G. A., kaip vienintelis bendrovės kreditorius, turėjo teisę inicijuoti UAB „ILEGA“ bankrotą ne teismo tvarka, nes bendrovė yra nemoki, nevykdo jokios veiklos. Teismas neįvertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų.
10.2. Įmonė niekada nebuvo gavusi pranešimo apie tariamą kreditorinio reikalavimo perleidimą. Iš pateikto teismui UAB „ILEGA“ 2020 m. balanso matyti, kad ir 2020 m. bendrovė apskaitė
93 311 Eur mokėtinas sumas kreditoriui. Ir tas kreditorius buvo G. A., kuriam bendrovė buvo skolinga 93 299,99 Eur (ši suma buvo įskaityta kaip priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai 2022 m. vasario 1 d. sudarant patalpų – foto ateljė pirkimo–pardavimo sutartį.
UAB „ILEGA“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanse buvo apskaitomas 94 652 Eur įsipareigojimas kreditoriams, iš kurių jau paminėtas 93 299,99 Eur įsipareigojimas kreditoriui G. A., likusi suma einamieji įsipareigojimai kitiems kreditoriams. UAB „ILEGA“ apskaitoje nėra fiksuoti ir I. L. įsipareigojimai bendrovei dėl jos kaip atskaitingo asmens gautų lėšų, nes UAB „ILEGA“ apskaitoje buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, iš kurio seka, kad UAB „ILEGA“ neturėjo įsipareigojimų I. L., o I. L. neturėjo įsipareigojimų
UAB „ILEGA“. Tokie apskaitos duomenys UAB „ILEGA“ apskaitoje fiksuojami jau pakankamai ilgą laiką. Nei UAB „ILEGA“ reiškė reikalavimus I. L. dėl skolos grąžinimo kaip atskaitingam asmeniui, nei I. L. nuo 2007 m. reiškė reikalavimus dėl paskolos grąžinimo bendrovei. UAB „ILEGA“ nemokumo administratorius informavo pareiškėją apie pradėtas
UAB „ILEGA“ nemokumo procedūras ne kaip bendrovės kreditorę (nes kaip jau paminėta nebuvo apskaitoma jokia skola nei I. L., nei juo labiau D. K.), o kaip UAB „ILEGA“ akcininkę.
10.3. Trečiojo asmens pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja kelia ginčą su UAB „ILEGA“, ir G. A. ne kaip bendrovės kreditorė, o kaip UAB „ILEGA“ akcininkė. Klaipėdos apygardos teisme jau yra pareikštas kitas D. K. ieškinys, kur ir turi būti nustatinėjamos
UAB „ILEGA“ akcininkės D. K. inicijuoto ginčo aplinkybės. Šalių derinto patalpų pirkimo–pardavimo metu buvo deramasi tik dėl atsiskaitymo su kreditoriumi G. A., nes
UAB „ILEGA“ įsipareigojimo I. L. neturėjo. Šias aplinkybes teismas privalėjo vertintų visų bylos aplinkybių kontekste, o ne apsiriboti teiginiu, kad D. K. turėjo būti laikoma kreditore, ir atsisakyti įvertinti byloje pateiktus UAB „ILEGA“ apskaitos duomenis, be kita ko, visa laiką tvirtintus akcininkės I. L..
10.4. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad G. A. neturėjo 5 834 Eur dydžio reikalavimo teisės į bendrovę, kaip vienintelis bendrovės kreditorius.
10.5. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad UAB „ILEGA“ yra nemoki, ir jai pagrįstai iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo sąlyga reiškia įmonės nemokumą JANĮ prasme, t. y. kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini, ir yra tęstiniai jau ne vienerius metus. Be to, nėra kilę jokių teisminių ginčų dėl įmonės skolinių įsipareigojimų apimties, nėra vykdoma priverstinio išieškojimo iš įmonės turto, UAB „ILEGA“ neturi įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
11. Pareiškėja D. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, pareiškėja savalaikiai žodžiu informavo bendrovę, kad 2022 m. sausio 24 d. pareiškėja ir pirminė kreditorė I. L. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria I. L., kaip pradinė kreditorė, perleido pareiškėjai savo turėtą reikalavimo teisę į bendrovę 5 000 Eur sumai. Tai, kad bendrovė buvo tinkamai ir savalaikiai informuota apie perleistą reikalavimo teisę, bei tai, kad bendrovė pripažino pareiškėjos reikalavimo teisę, patvirtina administratoriaus 2022 m. vasario 10 d. pranešimas, kuris pareiškėjai buvo adresuotas kaip bendrovės kreditorei. Administratorius nėra paneigęs, kad pareiškėja turi galiojančią reikalavimo teisę į bendrovę. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo atskirajame skunde, trečiojo asmens nurodytas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nebuvo atliktas. Trečiasis asmuo nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad bendrovė aiškiai ir nedviprasmiškai informavo pirminę kreditorę I. L. apie atliktą įskaitymą, nenurodė nei kada, nei kokiomis aplinkybėms trečiojo asmens nurodytas įskaitymas buvo atliktas. Be to, ieškinio senaties termino pasibaigimas nelemia skolininko prievolės pasibaigimo. Tai, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje neva nebuvo apskaitytas pirminės kreditorės I. L. kreditorinis reikalavimas nepaneigia, kad reikalavimas egzistavo, tuo labiau, kad pareiškėjos skunde, bendrovės finansinių ataskaitų duomenys jau yra sukėlę pagrįstų įtarimų dėl galimai sąmoningai blogo bendrovės valdymo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo, bendrovės, finansinius rodiklius pildant pažeidžiant verslo apskaitos standarto nuostatas bei apskaitant fiktyvią trečiojo asmens reikalavimo teisę į bendrovę.
11.2. Patalpų pardavimo aplinkybės nėra susijusios su šios bylos dalyku ir neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Trečiojo asmens pateikti argumentai, kurie yra aktualesni kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-519-538/2022 (dėl bendrovės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana)), niekaip nepaneigia nei teismo nurodytų JANĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų pažeidimo, nei kitų bendrovės nemokumo proceso inicijavimo metu atliktų šiurkščių JANĮ įtvirtintų procedūrinių pažeidimų visumos, kurie lėmė neteisėto nutarimo priėmimą.
11.3. Bendrovės ir trečiojo asmens atsiskaitymas už perimtą turtą – patalpas, buvo atliktas apgaulingai sudengiant dalį bendrovės skolos, kurios bendrovė neturėjo, kas reiškia, kad trečiasis asmuo iš esmės šiai dienai yra skolingas bendrovei 43 739,10 Eur sumą, kas paneigia bet kokias trečiojo asmens keliamas prielaidas dėl bendrovės nemokumo. Dėl to bendrovės bankroto procesui inicijuoti apskritai neegzistavo faktinis pagrindas, kadangi bendrovė iš esmės buvo moki. Teikiant prioritetą bendrovės veiklos reabilitacijai, skundžiama nutartis turi būti palikta nepakeista, kadangi neegzistuoja faktinis pagrindas konstatuoti bendrovės nemokumą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Narinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nutarta pradėti UAB „ILEGA“ bankroto procesą ne teismo tvarka, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja teismui pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-519-538/2022 trečiojo asmens
G. A. pateiktus dokumentus dėl kreditorinio reikalavimo dydžio pagrindimo ir apelianto kreditorinio reikalavimo suvestinę analizę. Pareiškėja teigia, kad pridedami dokumentai buvo gauti, ir jų analizė buvo parengta po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, dėl to, ankstesnis jų pateikimas objektyviai nebuvo galimas. Taip pat mano, jog yra reikšmingi objektyviam ir visapusiškam nagrinėjamos bylos išsprendimui, ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, spręsdamas prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudarantys įrodinėjimo turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Todėl, kitus įrodymus, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui, teismas taip pat atsisako priimti (CPK 180 straipsnis).
15. Pareiškėja pateiktais naujais įrodymais siekia įrodyti, kad 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ buvo moki, todėl nebuvo pagrindo priimti nutarimą dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka. Kaip jau minėta, apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra nutartis, kuria teismas panaikino 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nutarta pradėti UAB „ILEGA“ bankroto procesą ne teismo tvarka, t. y. sprendžiama, ar nebuvo pažeista neteisminio bankroto proceso inicijavimo tvarka, o ne nustatinėjimas įmonės mokumo / nemokumo faktas.
16. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja pateikė įrodymus, kurie neatitinka sąsajumo reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 (trys ketvirtadaliai) visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Taigi, JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1438/2012).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas JANĮ nuostatas, daro išvadą, kad reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra nustatytas pačiam juridiniam asmeniui ir yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą.
20. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas visų pirma yra kolektyvinis procesas, iš esmės vykstantis be teismo kontrolės, todėl informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
21. Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad apeliantas pareiškėjai pranešimo ar pasiūlymo dėl UAB „ILEGA“ bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo nesiuntė, skundžiamą nutarimą priėmė kaip vienintelis įmonės kreditorius. Tačiau nagrinėjamu atveju esminis ginčo dalykas yra tai, ar pareiškėja laikytina įmonės kreditore. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja yra įmonės kreditorė. Pareiškėja, skųsdama priimtus nutarimus, teigia, kad ji yra UAB „ILEGA“ kreditorė, turinti 5 000 Eur finansinį reikalavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėja laikytina
UAB „ILEGA“ kreditore, dėl ko įmonei teko pareiga informuoti pareiškėją apie ketinimą pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal
CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
23. Pareiškėja aplinkybę, kad ji turi reikalavimo teisę į įmonę, grindė 2006 gruodžio 27 d. paskolos sutartimi Nr. 4, sudaryta tarp UAB „ILEGA“ ir pirminės kreditorės I. L., 2006 m.
gruodžio 27 d. UAB „ILEGA“ kasos pajamų orderiu Nr. 000779 ir 2022 m. sausio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria pareiškėja perėmė 5 000 Eur reikalavimą teisę į UAB „ILEGA“. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė ir trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad paskola pagal 2006 m. gruodžio 27 d. sutartį buvo grąžinta pirminei kreditorei I. L. arba, jog būtų įvykęs įskaitymas tarp UAB „ILEGA“ ir I. L. išmokėtų pinigų. Šias aplinkybes apeliantas grindžia tik paaiškinimais ir įmonės finansiniais dokumentais, kurių šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant pirminių apskaitos dokumentų, nepakanka. Nesant pirminių duomenų, kurių pagrindu suformuotas įmonės balansas, teismas negali įvertinti jame nurodytų duomenų pagrįstumo. Be kita ko, trečiasis asmuo teismui pateikė
UAB „ILEGA“ 2008 m. kovo 31 d., 2008 m. balandžio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2010 m.
rugsėjo 20 d., 2010 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodytos sumos išduodamos
I. L., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, kaip pagrindas, visuose orderiuose nurodoma, jog tai yra „Ūkio išlaidos“, tad šiuo atveju nėra aišku, kokiu tikslu pinigai buvo išduoti, t. y. asmeniniais tikslais ar įmonės ūkiniams poreikiams.
24. Taip pat apeliacinės instancijos vertinimu, apelianto argumentai, jog įmonei nebuvo pateiktas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą pareiškėjai, nagrinėjamu atveju ginčo esmės nekeičia. Viena vertus, byloje nėra duomenų apie 2022 m. sausio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimą. Kita vertus, net jei sutartis būtų pripažinta negaliojančia vien dėl skolininkės neinformavimo, tai nepaneigtų aplinkybės, jog reikalavimo teisę turėjo kitas kreditorius, t. y. pirminis kreditorius, iš kurio reikalavimo teisę perėmė pareiškėja, kas leistų daryti išvadą, jog vis tiek 2022 m. vasario 7 d. UAB „ILEGA“ kreditorių susirinkimo nutarimai yra naikintini, nes jie priimti vieno kreditoriaus (apelianto) sprendimu. Taigi, visuma byloje esančių įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad skundžiamų nutarimų priėmimo dieną pareiškėja buvo laikoma įmonės kreditore. Pažymėtina, kad konkretus finansinio įsipareigojimo dydis sprendžiamas tarp šalių arba bankroto procese.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad pareiškėja yra laikoma UAB „ILEGA“, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles
(CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
26. Apeliacinės instancijos teismas nevertina šalių argumentų, dėl UAB „ILEGA“ patalpų perleidimo, bendrovės mokumo, apelianto reikalavimo įmonei dydžio, nes šie argumentai nėra susiję su byloje sprendžiamu klausimu. Pačios šalys nurodo, kad tarp jų vyksta ir kiti teisminiai ginčai, kuriuose būtent ir sprendžiami minėti klausimai.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas, kad būtent juridiniam asmeniui įstatyme įtvirtina imperatyvi pareiga informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė ar trečiasis asmuo nepateikė neginčijamų įrodymų apie pareiškėjos (kreditorės) informavimą dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino kaip neteisėtus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino JANĮ teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė, neinformavusi pareiškėjos (kreditorės) apie ketinimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo procesinio sprendimo atskirajame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais.
29. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. papildomą nutartį, tačiau atskirajame skunde nėra pateikiami argumentai, susiję su papildomos nutarties priėmimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina minėtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, o kadangi skundžiama nutartis paliekama nepakeista, nėra pagrindo naikinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. papildomą nutartį.
30. Atmetus trečiojo asmens atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pareiškėja, kuri prašo jai priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikia išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, pareiškėjai iš apelianto (trečiojo asmens) priteisia 605 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį ir papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš trečiojo asmens G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Vilija Mikuckienė