Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-124-890/2016

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01744-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.; 2.14.; 3.10.

ROIK: 16056297837

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS  TEISMAS

N  U  T  A  R  T  I  S

2016 m. liepos 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. B., jos įstatyminei atstovei A. B., atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), studijuojančios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-29 nutarimo Nr. 30N-55526648-16, kuriuo I. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 131 straipsnio 4 dalį, 131 straipsnio 5 dalį, panaikinimo, -

n u s t a t ė:

2016-03-22 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba surašė I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-54913650-16 pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį, 131 straipsnio 5 dalį, už tai, kad ji 2015-10-26, 16.21 val., E. M. g., Lėbartų k., Klaipėdos r. sav., judėjo kelio viduriu, ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, atvažiavus automobiliui iš nugaros pusės, metėsi į dešinę pusę ir buvo kliudyta automobilio. Įvykio metu sužalota I. B. ir apgadintas automobilis. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 37 punktų reikalavimus (b. l. 5-6).

2016-03-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu I. B. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, 131 straipsnio 5 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 28 Eur bauda (b. l. 7).

Skundu I. B. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-29 nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nutarimą priėmęs pareigūnas, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir pilnutinai nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišklausęs proceso šalių paaiškinimų. Nutarimas priimtas nedalyvaujant nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nei jo atstovui, nors pareigūnas, surašęs I. B. paaiškinimą suderino su atstovu ir pačia I. B. dėl bylos nagrinėjimo laiko, tačiau atvykus nurodytu laiku, t. y. 2016-03-31, 14.00 val., I. B. buvo įteiktas skundžiamas nutarimas. Tokiu būdu, I. B. neturėjo galimybės duoti paaiškinimų dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo, pateikti papildomų duomenų, galinčių turėti reikšmės bylos nagrinėjimui ir pan. Nurodo ir tai, jog nutarimas priimtas neįvertinus galimai kito asmens padarytų KET pažeidimų, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitiems eismo dalyviams, nebuvo atidi vairuojant, nevažiavo kiek galima arčiau dešinio kelkraščio, nepastebėjo pėsčiojo (kliūties), arba pastebėjusi kliūtį nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir kliudė pėsčiąją bei ją sužalojo. Be to, nutarimas priimtas neįvertinus I. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo, I. B. sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 3-4).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į I. B. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą prašo jo netenkinti, nurodo, kad skundas nepagrįstas, I. B. paaiškinimas neatitinka eismo įvykio metu esančios avarinės situacijos ir pagal ją nubraižytos eismo įvykio vietos schemos, mano, kad byla yra išnagrinėta pakankamai, kad išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti KET pažeidimus (b. l. 66-67).

Teismo posėdžio metu I. B. skundą palaikė ir nurodė, jog išėjo pabėgioti, bėgo kaire kelio puse link Lėbartų, apsisuko ir atgal bėgo taipogi kaire kelkraščio puse link Dovilų. Bėgdama krosą klausėsi muzikos, bet klausėsi tik per vieną ausinę, kad girdėtų atvažiuojančius automobilius. Bėgdama išgirdo važiuojantį automobilį, tuomet atsisukusi, lyg per kairį petį, pamatė minėtą automobilį šalia savęs. Bandė bėgti į šoną, į žoles, tačiau ji nespėjo, automobilis ją kliudė. Ji pajuto stiprų galvos skausmą, po ko nieko nebeprisimena. Kurią jos kūno dalį kliudė automobilis, neprisimena, lyg nuvertė ją ant automobilio kapoto. Ji pabudo kelio šone, matė, jog automobilis buvo nuvažiavęs į žoles. Automobilio vairuotoja ją pakėlė ir prilaikant nuvedė į automobilį. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Toje vietoje, kurioje ji gulėjo, kraujo nematė, bet mano, jog turėjo būti, nes kraujas intensyviai bėgo iš veido. Įvykio metu ji krito veidu ant žvyrkelio, buvo sužalotas veidas, kurio srityje bėgo kraujas, rankos buvo nubrozdintos, kojos nubrozdintos nebuvo, nes buvo su kelnėmis. Po įvykio, savaitę laiko gulėjo ligoninėje, jai buvo siūta nosis, siūlai ištraukti praėjus kelioms savaitėms, yra likęs randas, jaučia diskomfortą, apie vieną mėnesį nelankė paskaitų.

Savo 2016-01-11 paaiškinime I. B. pateikė iš esmės analogiškus įvykio aplinkybių paaiškinimus, kaip ir teismo posėdžio metu, tik nurodė, kad išgirdusi atvažiuojantį automobilį, atsisuko pro dešinį petį ir tuo metu buvo partrenkta, o po įvykio atsipeikėjo kelkraštyje (b. l. 48-49).

Pareiškėjos atstovas teisme prašė skundą tenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-29 priimtą nutarimą panaikinti, nurodė, kad I. B. nurodė, jog bėgo kairiąja kelio puse, nebuvo išmatuotas stabdymo žymių atstumas nuo kelkraščio, ekspertas pasakytų kurioje vietoje buvo automobilis, kada vairuotoja sureagavo ir pradėjo stabdyti, ar vairuotoja turėjo galimybę laiku sustabdyti, tai įrodytų, kad I. B. bėgo savo kelio puse, tačiau pati vairuotoja važiavo ne savo važiavimo puse. Vairuotoja jau iš tolo matė pėsčiąją, tad jeigu ji būtų vykdžiusi KET 173 punktą, t. y. būtų sumažinusi greitį ir sustojusi, nebūtų įvykę eismo įvykio. KET 9 punktas taip pat reikalauja, kad būtų imtasi visų atsargumo priemonių.

Liudytoja E. P. teisme nurodė, jog ji pradžioje važiavo nuo Dovilų link Lėbartų, važiuojant matė, kad mergina, t. y. I. B., kairiąja kelio puse bėgo krosą. Jai važiuojant atgal, dešine kelio puse, ne didesniu nei 50 km/h greičiu, I. B. bėgo ta pačia kryptimi, tik kairės kelio pusės vidurine dalimi. Jos vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis, nes automobilyje buvo mažametis vaikas. Jai važiuojant bėgusi I. B. pakeitė bėgimo kryptį, staigiai metėsi į dešinę kelio pusę, ji jau buvo nedideliu atstumu iki I. B., tuomet ji staigiai stabdė automobilį, signalizavo, automobilio vairą suko į dešinę pusę, tačiau I. B. negirdėjo ir ji ją kliudė kairės pusės automobilio šonu. I. B. galvą pakėlė tik prieš smūgį, mano, kad ji gal norėjo perbėgti į kitą kelio pusę. Kelio danga buvo šlapia, todėl ji slydo stabdydama, iki šalutinio kelio ženklo buvo dar apie 400 m. I. B. krito ant šono, kraujas bėgo iš merginos nosies, ant žemės kraujo žymių neliko. Išlipusi iš automobilio ji I. B. liepė nesikelti, paskambino bendrajam pagalbos centrui. Pro šalį važiavo sunkvežimio vairuotojas, ji jį sustabdė. Sunkvežimio vairuotojas pasakė, kad gal nepalikti I. B. gulėti ant kelio, todėl jie ją nuvedė iki jos automobilio. I. B. jai sakė, kad nieko negirdėjo, išsitraukė iš ausų baltos spalvos ausinukus, taipogi nurodė, kad skauda tik ranką, buvo nubrozdinta nosis. Sunkvežimio vairuotojas išvažiavo atvežti I. B. motinos, kadangi neveikė jos telefonas, o mintinai motinos telefono numerio I. B. nežinojo. Sunkvežimio vairuotojas, parvežęs I. B. motiną, išvažiavo.

Savo 2015-10-26 paaiškinime E. P. nurodė, jog 2015-10-26, 16.20 val., automobiliu važiavo nuo Lėbartų link Dovilų k., žvyrkeliu. Važiuojant dešine kelio puse pamatė vidury kelio bėgančią mergaitę, kuri klausėsi muzikos į ausis įsikišusi ausines. Ji pradėjo lėtinti greitį, sukti į kelkraštį, bet minėta mergaitė net neatsisukusi pradėjo bėgti į automobilį. Ji dar stengėsi išvengti susidūrimo, pasuko automobilį į pievą, bet susidūrimo išvengti nepavyko ir mergaitė šonu trenkėsi į automobilį ir nuvirto (b. l. 47).

Liudytoja policijos pareigūnė I. N. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 10-11) ir nurodė, jog nelabai prisimena įvykio aplinkybes.

Savo 2015-10-26 tarnybiniame pranešime I. N. nurodė, jog 2015-10-26 jai dirbant kartu su patruliu L. P., 16.34 val., buvo gautas pranešimas, kad Lėbartų k., Dovilų sen., Klaipėdos r. sav, važiuojant žvyrkeliu automobilis partrenkė merginą. Nuvykus į įvykio vietą pamatė, kad stovintį automobilį Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis buvo nuvažiavęs nuo kelio, įtrūkęs priekinis kairės pusės stiklas ir priekinis bamperis. Prie minėto automobilio stovėjo vairuotoja prisistačiusi E. G. (E. P.), gimusi (duomenys neskelbtini). Šalia vairuotojos buvo I. B., kurios veidas visas nubrozdintas kraujavo, taipogi kraujavo ir rankos. I. B. buvo išvežta į ligoninę. E. G. (E. P.) nustatytas 0,00 prom. blaivumas. E. G. (E. P.) paaiškino, kad važiuojant nuo Lėbartų link Dovilų žvyrkeliu, pamatė kelio viduriu bėgančią merginą, tuomet pradėjo stabdyti savo automobilį, tačiau mergina žvilgtelėjusi pro šoną ir pamačiusi automobilį, staiga šoktelėjo ant automobili. Vairuotoja metėsi į dešinę pusę ir priekiu nuvažiavo nuo kelio kliudydama merginą (b. l. 10-11).

Liudytojas policijos pareigūnas M. S. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 12, 13) ir nurodė, jog jis į įvykio vietą atvažiavo vienas, įvykio vieta buvo neprivažiavus Dovilų pagrindinio kelio, nustatyta, jog I. B. judėjo ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, tuo pažeisdama KET, automobilio vairuotoja E. G. (E. P.) pasakojo, kad I. B. žiūrėdama į telefoną ėjo keliu ir paskutinę sekundę išėjo ir ji jau nespėjo sustabdyti automobilio. Susidūrimas įvyko labiau ties automobilio važiavimo juostos viduriu. I. B. buvo kliudyta automobilio kairiosios pusės priekine dalimi, pagal tai matosi, kad ji ėjo kelio viduriu. Įvykio vietoje buvo nubraižyta juodraštinė schema (b. l. 16), grįžus į policijos komisariatą nubraižytas autoavarijos vietos planas (b. l. 15). Juodraštinėje schemoje pažymėtas skaitmuo 8.50 yra stabdymo žymė ant žvyro dangos, skaitmuo - 6.50 matavimas iki ašies, skaitmuo - 8.20 kelio plotis, Nr. 4 pavaizduota stabdymo žymė. Matyti, jog dviejų eismo juostų kelyje, pagal stabdymo žymes automobilis važiavo savo kryptimi, savo kelio puse, stabdymo žymės prasidėjo dešiniau kelio. Kada jis atvyko I. B. jau nebuvo, buvo tik automobilio vairuotoja E. G. (E. P.). Jie nežinojo kur buvo I. B., ant kelio nebuvo likusių žymių, kraujo pėdsakų nebuvo likę. Buvo lyg nulyta, tamsoka. E. G. (E. P.) sakė, kad važiavo savo eismo juosta, I. B. migravo per kelią ir staiga žengė, po ko ji nespėjo sustoti. Toje vietoje yra žvyro danga, E. G. (E. P.) važiavo nedideliu greičiu.

Savo 2015-10-26 tarnybiniame pranešime M. S. nurodė, jog 2015-10-26, apie 16.31 val., buvo gautas pranešimas, kad E. M. g., Lėbartų k., Klaipėdos r., įvyko eismo įvykis per kurį nukentėjo žmonės. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad transporto priemonė Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo E. G. (E. P.), gimusi (duomenys neskelbtini), kelyje su žvyro danga užvažiavo ant pėsčiosios I. B., kuri judėjo kelio viduriu transporto priemonių kryptimi, kuria vyksta transporto priemonių eismas (b. l. 12, 13).

Policijos įvykių registracijos žurnalo išraše užfiksuota, jog 2015-10-26, 16.31 val., buvo gautas pranešimas, kad nuo Lėbartų kapinių žvyrkeliu link Dovilų (likus 500 m) pranešėja, t. y. E. P., partrenkė moterį, kuri sąmoninga, ir kuriai kraujuoja iš nosies (b. l. 14).

Autoavarijos vietos planais ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio data 2015-10-26, 16.31 val., eismo įvykio vieta – E. M. g., Klaipėdos r., schemoje nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti automobilio Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį, stabdymo žymes ir išsidėstymą po eismo įvykio. Planuose nurodyti kelio kontūrai, kelio ir stabdymo žymių išmatavimai, eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis stovi priekine dalimi link Dovilų miestelio, o galinė automobilio dalis link Šernų k. Nuo automobilio priekinės rato ašies iki kairės pusės kelio krašto atstumas – 7,40m, nuo galinės rato ašies iki kairės pusės kelio krašto atstumas 6,50 m, nuo priekinės automobilio rato ašies  iki kelio sankirtos Klaipėda – Dovilai atstumas - 400 m, transporto priemonė įvykio metu nebuvo judinama (b. l. 15, 16, 43-46). Sustojusios transporto priemonės padėtis po eismo įvykio užfiksuota ir nuotraukose, kurios saugomos kompaktinėje plokštelėje (b.l. 54).

Papildomais duomenimis apie eismo įvykį ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, jog eismo įvykio metu apgadintas transporto priemonės Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės statramstis (b. l. 17, 38-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje I. B. konstatuoti šie sužalojimai: galvos ir veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės krūtinės ląstos pusės, dešinės blauzdos sumušimai, dešinės dubens pusės ir dešinės plaštakos srityje, veide odos nubrozdinimai, daugybinės poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda nosies srityje, sužalojimai patirti autoįvykio metu nukentėjusiąją kliudžius pravažiuojančio automobilio išorės detalėmis, sužalojimai patirti užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku, tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos apimtyje nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 30-32).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatytu aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2015-10-26, remiantis apžiūros, alkotesterio ir kraujo duomenimis E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) blaivi (36-37).

Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2015-10-26, 15.48 val., E. G. (E. P.) iškvėptame ore buvo 0,00 prom. alkoholio (b. l. 52).

Alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0397, patikrinimo sertifikatu Nr. 0174930 nustatyta, kad patikros sertifikatas galioja iki 2016-01-02 (b. l. 53).

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). 

Skundžiamu nutarimu I. B. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, 131 straipsnio 5 dalyje, paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 28 Eur bauda.

ATPK 131 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę pėstiesiems dėl važiuojamosios kelio dalies perėjimo arba ėjimo ja ten, kur draudžiama<...> nepaklusimo eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimams, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymo, KET pėstiesiems, vadeliotojams, dviračių vairuotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymo, kai toks KET pažeidimas, sukelia transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 131 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę pėstiesiems ir kitiems šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 37 punktas numato, kad kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

I. B. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino, nurodė, jog ji bėgo kaire kelio puse link Lėbartų, apsisuko ir atgal bėgo taipogi kaire kelkraščio puse link Dovilų. Bėgdama klausėsi muzikos, bet klausėsi tik per vieną ausinę, kad girdėtų atvažiuojančius automobilius. Bėgdama išgirdo važiuojantį automobilį, tuomet atsisukusi, lyg per kairį petį, pamatė automobilį šalia savęs. Bandė bėgti į šoną, į žoles, tačiau ji nespėjo ir automobilis ją kliudė. Tokius I. B. teiginius teismas vertina kaip siekį išvengti administracinė atsakomybės, juos paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Visų pirma, iš autoavarijos vietos plano (b. l. 15) matyti, kad eismo įvykis atsitiko kelio dešinėje pusėje, automobilio stabdymo kelio kryptis veda į dešinės kelio pusės kelkraštį ir automobiliui sustojus priekinė dalis liko kelkraštyje, stabdymo žymių ilgis 850 cm. Automobilio vairuotoja E. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 47) nuosekliai nurodė, jog važiuodama dešine kelio puse pamatė vidury kelio bėgančią I. B., kuri klausėsi muzikos į ausis įsikišusi ausines ir staiga pastaroji metėsi į dešinę kelio pusę, po ko E. P. staigiai stabdė automobilį, signalizavo, automobilio vairą suko į dešinę pusę, tačiau kairės pusės automobilio šonu kliudė I. B.. Tai, jog I. B. bėgo ne kaire kelio puse patvirtina ir nustatyti automobilio Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. P., apgadinimai, t. y. priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės statramstis (b. l. 17, 38-42), iš kurių matyti, jog automobilis I. B. kliudė automobilio priekine kairiąja puse. I. B. parodymai dėl eismo įvykio nebuvo visiškai nuoseklūs – paaiškinime pareigūnams jį nurodė, kad išgirdusi atvažiuojantį automobilį, atsisuko per dešinį petį, o teisme jau aiškino, kad atsisuko per kairįjį petį. Pažymėtina, kad įvykio metu I. B. padaryti sužalojimai medikų buvo nustatyti daugiausia dešinėje jos kūno pusėje (dešinės krūtinės ląstos pusės, dešinės blauzdos sumušimai, dešinės dubens pusės ir dešinės plaštakos srityje), todėl I. B. teiginiai, jog ji bėgdama kaire kelio puse, atsisuko per kairįjį petį ir buvo sužalota automobilio yra nelogiški, kadangi tiek I. B. sužalojimai, tiek automobilio apgadinimai, automobilio stabdymo žymės ant kelio bei automobilio padėtis po eismo įvykio, tokius I. B. teiginius paneigia ir patvirtina liudytojos E. P. teiginius, jog I. B. bėgo kelio viduriu ir staiga metėsi į dešinę kelio pusę, dėl ko buvo kliudyta E. P. vairuojamo automobilio, kurio ši nespėjo sustabdyti, kaire puse ir patyrė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus.

Liudytojas M. S. teisme taip pat nuosekliai patvirtino tarnybiniame pranešime ir kituose pareigūno pildytuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (b.l. 12, 15-16, 38-46), jog I. B. buvo kliudyta E. P. automobilio kairiosios pusės priekine dalimi, ir ši aplinkybė patvirtina, kad I. B. judėjo kelio viduriu, o ne kairiąja kelio puse, nors pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Be to, liudytojas teigė, jog kelyje, pagal stabdymo žymes automobilis važiavo savo kryptimi, savo kelio puse, stabdymo žymės prasidėjo dešiniau kelio.

Teismas įvertinęs aptartus įrodymus, jų nuoseklumą ir tarpusavio ryšį,  I. B. teiginius, jog ji bėgo kaire kelio puse, t.y. prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, laiko nelogiškais ir prieštaraujančiais byloje surinktų įrodymų visumai. Tiek E. P. vairuotos transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole konstatuoti automobilio apgadinimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuota transporto priemonės padėtis po eismo įvykio, tiek autoavarijos plane užfiksuoti avarijos vietos duomenys, liudytojų M. S., I. N. ir E. P. parodymai patvirtina, jog eismo įvykis įvyko ne kairėje kelio pusėje, kaip teigia I. B., o dešinėje kelio pusėje, I. B. judant ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog I. B. 2015-10-26, 16.21 val., E. M. g., Lėbartų k., Klaipėdos r. sav., judėjo kelio viduriu, ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, atvažiavus automobiliui iš nugaros pusės, metėsi į dešinę pusę ir buvo kliudyta automobilio, dėl ko įvykio metu ji sužalota ir apgadintas automobilis. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9, 37 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 4 dalyje, 131 straipsnio 5 dalyje numatytus teisės pažeidimus. I. B. veiksmai pažeidžiant KET 9, 37 punktų reikalavimus buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti: I. B. bėgdama gatvės viduryje važiuojamąja dalimi ir nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui bei nejudėdama prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, staiga pasuko į dešinę kelio pusę, taip sudarydama kliūtį E. P. vairuojamam automobiliui ir šie jos padaryti pažeidimai tapo pagrindine kilusio eismo įvykio priežastimi, kurio metu jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sugadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Akivaizdu, jog jeigu I. B. kaire kelio puse būtų bėgusi prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, eismo įvykis nebūtų kilęs.

Nors pareiškėjos atstovas nurodo, jog vairuotoja vairavusi transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitiems eismo dalyviams, nebuvo atidi vairuojant, nevažiavo kiek galima arčiau dešinio kelkraščio, nepastebėjo pėsčiosios, ar pastebėjusi kliūtį nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir kliudė pėsčiąją bei ją sužalojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje objektyviai nustatyta, kad E. P. važiavo dešine kelio puse link Dovilų k., ir ta pačia puse, kelio viduryje, bėgdama I. B. staiga metėsi į dešinę pusę, o E. P. I. B. veiksmų negalėjo numatyti, taigi, ir pasirinkti toje situacijoje tinkamo elgesio varianto.

Pareiškėjos skunde taip pat nurodoma, jog nutarimas priimtas neįvertinus I. B. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo, I. B. sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptina, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos apimtyje I. B. nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 30-32).

Pripažinti, kad I. B. neturėjo galimybės duoti paaiškinimų dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo, pateikti papildomų duomenų, galinčių turėti reikmės bylos nagrinėjimui ir pan., taip pat nėra pagrindo, kadangi apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą I. B. buvo supažindinta tinkamai – šią aplinkybę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole esantis jos parašas (b. l. 5-6). Be to, 2016-03-29 nutarime esanti nuoroda, jog I. B. dalyvavo nagrinėjant bylą bei I. B. parašas, kad nutarimo kopiją ji gavo tą pačią dieną, t.y. 2016-03-29, taip pat paneigia pareiškėjos teiginius, jog nutarimas priimant nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b.l. 7).

Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. I. B. veiksmai pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį ir 131 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti teisingai, nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos, bauda skirta, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-29 nutarimas Nr. 30N-55526648-16 administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis ATPK  300-302 str., 3024 str. teismas,-

n u t a r i a:

I. B. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-03-29 nutarimą Nr. 30N-55526648-16 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu  Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Eglė Žakevičiūtė