Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-557/2012
Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01594-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,
nuteistajam K. P. ir jo gynėjui Juozapui Surbliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011-11-07.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
K. P. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. jis 2011 m. lapkričio 5 d. apie 19.45 val. prie H. Manto g. 5 namo Klaipėdoje, praeivių akivaizdoje elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia sudavė M. J. ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje ir dešinės rankos riešo sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog nesutinka su teismo išdėstytais argumentais, kad yra teistas eilę kartų ir yra jau pripažintas recidyvistu, tad švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, teismas skirti negali. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kas ir kaip įvyko. Teismas konstatavo, jog jis iniciatorius ir kaltininkas nusikaltimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, jis užkalbino nukentėjusįjį M. J.. Jam yra labai įdomu, kodėl pastarasis nepasišalino, o įsivėlė į diskusijas, taip jį provokavo, ko pasekoje jų pokalbis peraugo į konfliktą, kurio metu jie apsistumdė. Nemano, kad teismas, paskirdamas jam pataisos namuose atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, taip jį perauklės ar pakeis. Dar nė vieno žmogaus pataisos namai nepakeitė, jo manymu, tik dar stipriau sugadina, pažeidžia žmogaus psichiką, pakeičia moralines taisykles, nes pataisos namuose esi patalpinamas su kitais nuteistaisiais, kurie atlieka bausmę už įvairius nusikaltimus, esi priverstas gyventi pagal niekur nerašytas taisykles, žmonės taip tik žalojami. Mano, jog teismas galėjo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. P. nusikalstami veiksmai skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Minėtas straipsnis numato, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ar patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę nuteistajam K. P., apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos pasekmes, t.y., kad tiesiogine tyčia, dėl žemų paskatų padarytas nesunkus nusikaltimas, sukeltos neigiamos pasekmės visuomenės saugumui, sutrikdyta ir žmogaus sveikata. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, teisingai nustatė, kad yra teistas ir jo teistumas nėra išnykęs, dėl jam anksčiau taikytų poveikio priemonių - bausmių savo gyvenimiškų nuostatų nekeičia, teismo posėdyje nukentėjusiojo neatsiprašė. Iš bylos medžiagos (1 t., b.l. 140-146) matyti, jog nuteistasis K. P. nusikalstamas veikas daro sistemingai, paskutiniu metu jis buvo teisiamas kiekvienais metais. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. P. taip pat įvykdė praėjus nepilnai vieneriems metams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks nusikalstamų veikų sistemingumas rodo K. P. polinkį nusikalsti, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, nenorą paklusti įstatymams bei elementarioms moralės ir elgesio taisyklėms. Nustatyta, jog K. P. tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčines nusikalstamas veikas. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo laikomas recidyvistu tada, kai būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. To paties Kodekso 56 str. 1 d. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę“ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus): sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai už naują nusikaltimą K. P., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą.
Apylinkės teismas, nenustatęs K. P. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė nei BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirdamas nuteistajam K. P. už tyčinę nusikaltimą veiką laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimesnis minimaliam, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam K. P. paskirta bausmė nėra per griežta.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas K. P. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pritaikė BK 27 str. 1 d. bei 56 str. 1 d. normas, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą bausmę aiškiai per griežta. Tuo būdu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
n u t a r i a:
nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Linas Pauliukėnas
Teisėjai Aurelija Sadauskaitė
Remigijus Preikšaitis