Civilinė byla Nr. e2A-1234-826/2020
Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00499-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.2; 3.3.1.11 3.3.1.14; 3.3.1.18.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-1054/2020 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Skuodo rajonų medžiotojų klubui „Špituolė“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir prašė įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. D1-297 patvirtintas Tipines sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygas.
2. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) nuostatas privačios žemės plotų savininkas medžioti gali dviem būdais: 1) tapdamas medžiotojų asociacijos nariu; 2) savarankiškai, sudarydamas sutartį su atitinkama medžiotojų asociacija dėl medžiojimo nuosavybės teise priklausančiuose plotuose. Dėl to 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti galimybę medžioti, tačiau raštu atsakymo negavo. Kai kreipėsi pakartotinai į atsakovą, jam buvo nurodyta, kad, norėdamas tapti klubo nariu, ieškovas turi sumokėti 1000 Eur stojamąjį mokestį ir dvigubo dydžio nario mokestį, tačiau medžioklės lapai jam nebus išduodami. Ieškovas paaiškino, kad nori tapti visateisiu klubo nariu, o jeigu tokios galimybės nėra, nori sudaryti sutartį dėl medžiojimo ieškovui priklausančiuose plotuose, nes 15 ha žemės iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų patenka į atsakovo medžioklei naudojamus plotus.
3. Ieškovo manymu, jo nepriėmimas į klubo narius prilygsta raštiškam atsakovo atsisakymui, dėl to yra pagrindas sudaryti sutartį tarp ieškovo ir atsakovo dėl medžiojimo ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose, tačiau atsakovas visais būdais atsisako sudaryti tokią sutartį. Pažymi, kad į klubą nori įstoti ne bendrais pagrindais, kaip bet kuris kitas pašalinis asmuo, o būtent dėl nuosavos žemės ploto bendruose medžioklės plotuose, bet atsakovas į klubo narius jo nepriima. Ieškovas savo teisę medžioti įgyvendintų per sutartį su Medžiotojų klubu, leidžiančią jam savarankiškai medžioti savo žemės plotuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. R. atsakovui medžiotojų klubui „Špituolė“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:
4.1. Viena iš būtinų sąlygų sudaryti sutartį pagal ieškovo reikalavimą yra medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) rašytinis atsisakymas privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius. Kita būtina sąlyga – ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame medžioklė neuždrausta, valdymas nuosavybės teise atitinkamame medžioklės plotų vienete. Atsakovas ieškovui A. R. siūlė tapti klubo, t. y. medžioklės plotų naudotojo (asociacijos), nariu, tačiau ieškovas šią teisę įgyvendinti atsisakė pats, o ne atsakovas atsisakė jį priimti, dėl to ieškovas negali įgyvendinti ir teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo).
4.2. Vertindamas antrąją sąlygą, t. y. kad sudaryti sutartį turi teisę savininkas, medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, teismas nurodė, kad teisę sudaryti sutartį turi ne tik žemės sklypų savininkai, kurie nuosavybės teise turi įregistravę 15 ha ploto žemės sklypą, tačiau ir keleto susisiekiančių žemės sklypų, sudarančių bendrai 15 ha, savininkai.
4.3. Ieškovas, prašydamas atsakovo sudaryti sutartį dėl medžiojimo savo plotuose, atsakovui neteikė žemės sklypų nuosavybės dokumentų, o atsakovas neturėjo galimybės įvertinti, ar ieškovas atitinka būtiną sąlygą dėl 15 ha žemės valdymo nuosavybės teise.
4.4. Ieškovas nepateikė patikimų duomenų ir teismui, nes pateiktuose planuose nėra nurodytas jų gavimo šaltinis, t. y. nenurodyta, iš kokios oficialios duomenų bazės planai yra imti, negalima identifikuoti ir patikrinti, ar tikrai ieškovo sklypų buvimo vieta planuose yra nurodyta tiksliai. Iš ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, atskirų žemės sklypų planų negalima nustatyti, ar ieškovo žemės sklypai susisiekia ir kartu sudaro 15 ha plotą. Iš ieškovo pateiktų duomenų nėra galimybės identifikuoti, ar ieškovo valdomi žemės sklypai patenka į atsakovo medžioklės plotų vienetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovui buvo pasiūlyta tapti klubo nariu, tačiau jis pats atsisakė. Atsakovo 2019 m. birželio 4 d. tarybos susirinkimo protokole, kuriuo teismas rėmėsi, nėra nurodyta, kad ieškovui buvo pasiūlyta tapti tikruoju nariu, priešingai, jame nurodyta, kad ieškovui pasiūlyta tapti kandidatu, medžioti svečio teisėmis, medžioti tykojant kartu su kito klubo nariu. Tapti tikru klubo nariu ieškovui niekada nebuvo siūloma, nes atsakovo vadovas, nurodęs ieškovui sumokėti dvigubus narystės klube mokesčius, teigė, kad medžioklės lapų vis tiek neišduos, o tai neatitinka tikrojo klubo nario teisių.
5.2. Atsakovas visaip bandė išvengti ieškovo priėmimo į klubą, neteikė raštiškų atsakymų į ieškovo prašymus ir paklausimus, o tokie veiksmai gali būti prilyginami atsisakymui priimti į klubą ir gali būti sprendžiama dėl sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymo.
5.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui buvo pasiūlyta sudaryti sutartį dėl medžioklės jo plotuose, bet jis pats neteikė atsakovui duomenų, kad jam priklauso 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės, ir dėl to atsakovas negalėjo įvertinti, ar ieškovas atitinka šią būtinąją sąlygą. Atsakovas niekada nesiūlė sudaryti sutarties dėl medžiojimo, dėl to ieškovas ir negalėjo teikti tokių duomenų.
5.4. Teismo išvada, kad ieškovo teismui pateikti duomenis apie valdomus 15 ha žemės sklypus yra nepatikimi, nepagrįsta, nes ieškovas duomenis apie susisiekiančius 15 ha sudarančius sklypus pateikė iš viešus VĮ Registrų centro duomenis teikiančios svetainės regia.lt. Ieškovo pateiktame plane matyti, kad net du sklypų masyvai sudaro daugiau nei 15 ha ploto.
5.5. Nesutinka su teismo išvada, kad iš ieškovo pateiktų duomenų apie žemės sklypus nėra galimybės identifikuoti, ar jie patenka į atsakovo medžioklės plotus. Dėl šios aplinkybės ginčo apskritai nebuvo, dėl to tokių duomenų ieškovas ir neteikė, be to, tokius duomenis turi ir atsakovas.
5.6. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus – garso įrašą, susirašinėjimą su atsakovo vadovu trumposiomis žinutėmis – liudijančius, kad atsakovas vengė ir aiškiai atsisakė priimti ieškovą į klubą, kad neteikė informacijos apie tai, kokius dokumentus ieškovas turi pateikti, kad būtų sudaryta sutartis dėl medžioklės. Nurodo, kad šių duomenų neteikė teismui anksčiau, nes manė, jog jie prarasti ir tik po bylos išnagrinėjimo rado informaciją telefone, kuris buvo perduotas naudotis ieškovo vaikui. Taip pat prašo priimti duomenis apie tai, kad ieškovo turimi žemės sklypai patenka į atsakovo medžioklės plotus, nes ši informacija buvo gauta tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Mano, kad nurodytų duomenų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
6. Atsakovas Skuodo rajono medžiotojų klubas „Špituolė“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad atitinka visas būtinas sąlygas, kurioms esant su juo gali būti sudaroma sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, nes ieškovas neįrodė, kad medžiotojų klubas atsisakė priimti jį į klubo narius. Ieškovas niekada nebuvo pateikęs aiškaus prašymo priimti jį į klubo narius, o tik buvo pateikęs prašymą sudaryti galimybę medžioti jam priklausančiuose plotuose.
6.2. Atsakovas siūlė ieškovui stoti į klubo narius, pateikus nuosavybės teisę į medžioklės plotus pagrindžiančius dokumentus, tačiau ieškovas tokių duomenų neteikė, todėl atsakovas neturėjo galimybės svarstyti sutarties sudarymo klausimo. Ieškovas atsakovui nepateikė ir jo teisę medžioti įrodančio medžiotojo bilieto, pateikė jį tik pirmosios instancijos teismui, o atsakovas apie jį buvo tik girdėjęs.
6.3. Teismas ieškovo pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomus sklypus pagrįstai laikė nepatikimais, nes dalis duomenų yra 16 metų senumo. Teismas ieškovui siūlė pateikti duomenis apie tai, kad jo turimi žemės sklypai patenka į atsakovo naudojamus medžioklės ploto vienetus, tačiau ieškovas tokių duomenų neteikė.
6.4. Atsakovo teigimu, ieškovas, siekdamas sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, turi turėti vientisą, ne mažesnį nei 15 ha miško ar žemės naudmenų sklypą, t. y. 15 ha turi sudaryti ne susisiekiantys sklypai, o vienas sklypas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžioklės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie vengimą priimti jį į medžiotojų klubo narius (2019 m. balandžio 19 d. garso įrašą bei susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis su atsakovo vadovu apie stojimą į klubą ir medžioklės ieškovo plotuose galimybes), duomenis apie tai, kad kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybę dėl informacijos apie tai, ar jam priklausantys žemė sklypai sudaro 15 ha ir ar patenka į atsakovo medžioklės ploto vienetą. Ieškovas paaiškino, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes garso įrašą atrado vaikui atiduotame telefone, o į Skuodo rajono savivaldybės administraciją kreipėsi po to, kai teismas priėmė sprendimą ir jame nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad jo sklypai patenka į atsakovo medžioklės ploto vienetą. Ieškovo manymu, šie įrodymai patvirtina ginčo teisingam išsprendimui svarbias aplinkybes.
11. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami būtent pirmosios instancijos teisme – su ieškiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198, 226 straipsniai). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir (ar) argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.
12. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Būtent toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys ir yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
13. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį ir apimtį, gali užvilkinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise. Pažymėtina, kad nauji įrodymai atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau kartu su kitais byloje esančiais įrodymais naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Atsakovas yra susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 14 žemės ūkio paskirties sklypų, kurių bendras plotas yra 69,8752 ha (I t., b. l. 22). 2015 m. gruodžio mėn. ieškovas išlaikė medžioklės egzaminą ir jam buvo suteikta teisė medžioti. 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, kad jam būtų suteikta teisė įstatymų nustatyta tvarka medžioti jam priklausančiuose plotuose. Šis prašymas buvo perduotas svarstyti klubo valdybai 2018 m. gruodžio 20 d. valdybos susirinkime ir jame buvo nutarta įpareigoti ieškovą patikslinti prašymą ir pateikti nurodytus duomenis, nes klubo nariams kilo klausimų dėl prašymo esmės, prie prašymo nepridėti nuosavybės teisę į turimus ne mažesnius nei 15 ha ploto žemės sklypus patvirtinantys duomenys (I t., b. l. 15). Ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. trumpojoje žinutėje atsakovo vadovui rašo, kad 4 mėnesius nesulaukia jokio atsakymo dėl jo prašymo leisti medžioti (apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kuriuos teisėjų kolegija priėmė). 2019 m. gegužės 22 d. atsakovas išsiuntė ieškovui raštą dėl jo dalyvavimo 2019 m. birželio 4 d. klubo valdybos posėdyje, kuriame bus sprendžiami ieškovo dalyvavimo klubo veikloje bei medžioklėje klausimai. Iš 2019 m. birželio 4 d. klubo tarybos narių susirinkimo protokolo nustatyta, kad jame buvo svarstomi klausimai dėl ieškovo dalyvavimo klubo medžioklėje, dėl ieškovo dalyvavimo medžioklėje sudarant medžioklės sutartį. Šiame susirinkime nutarta, kad ieškovo netenkino jokios klubo pasiūlytos sąlygos dėl dalyvavimo medžioklėje bei dėl sutarties sudarymo (ieškinio 10 priedas). 2019 m. spalio 2 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovui pateikti jam atsakymą raštu dėl jo prašymo sudaryti sąlygas medžioklei (I t., b. l. 18). Atsakovas 2019 m. lapkričio 11 d. rašte informuoja, kad ieškovas nėra pateikęs prašymo raštu priimti jį į klubo narius, o yra pateikęs tik prašymą dėl galimybės medžioti suteikimo; kad ieškovui 2019 m. birželio 4 d. klubo tarybos narių susirinkime pasiūlyta tapti klubo nariu, tačiau ieškovas su klubo pasiūlytomis sąlygomis nesutiko (I t., b. l. 26).
15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo valdomi žemės sklypai patenka į atsakovo medžioklės ploto vienetą. Šią aplinkybę patvirtina ir Skuodo rajono savivaldybės 2020 m. rugsėjo 14 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovui priklausantys žemės sklypai patenka į atsakovo medžiotojų klubo „Špituolė“ medžioklės plotą (ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys). Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovas turi teisę medžioti, jam išduotas medžiotojo bilietas.
Dėl įpareigojimo sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo)
16. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. D1-297 patvirtintas tipines sutarties sąlygas (toliau – Įsakymas dėl tipinių sąlygų). Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip žemės sklypų savininkai įgyvendina teises, susijusias su medžioklės plotų vienetų sudarymu: privačios žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kai tokio medžioklės ploto vieneto naudotojas yra asociacija, gali kreiptis į ją su prašymu priimti į narius. Tuo atveju, jeigu asociacija raštu atsisako jį priimti į narius, žemės sklypo savininkas, medžioklės ploto vienete valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju. Taigi tam, kad būtų sudaryta sutartis, medžiotojus vienijanti asociacija, nagrinėjamu atveju – medžiotojų klubas, turi raštu atsisakyti priimti asmenį į klubo narius.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad ne atsakovas atsisakė priimti ieškovą į klubo narius, o ieškovas atsisakė būti priimtas, nes jo netenkino siūlomos narystės sąlygos. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ieškovui nebuvo pasiūlyta tapti tikruoju nariu, priešingai, ieškovui pasiūlyta tapti kandidatu, medžioti svečio teisėmis, medžioti tykojant kartu su kitu klubo nariu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai ieškovo pozicijai.
18. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas).
19. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą).
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į atsakovą dėl galimybių medžioti. Atsakovas 2018 m. gruodžio 20 d. valdybos susirinkime nusprendė, kad toks prašymas neaiškus, nes jame nenurodyta, kokiomis sąlygomis ieškovas nori medžioti – priėmus jį į klubo narius, svečio teisėmis arba sudarius sutartį dėl medžioklės. Atsakovo valdybos nariai (4 iš 5 dalyvavusių susirinkime) nutarė įpareigoti ieškovą patikslinti šį prašymą. Iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų – 2019 m. balandžio 19 d. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis su atsakovo vadovu, nustatyta, kad ieškovas 4 mėnesius nebuvo informuotas apie prašymo nagrinėjimą, nors Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas prašymui išnagrinėti. 2019 m. gegužės 22 d. atsakovas raštu kviečia ieškovą į 2019 m. birželio 4 d. vyksiantį valdybos posėdį, kuriame bus aptariami ieškovo dalyvavimo klubo veikloje bei medžioklėje klausimai, ir prašoma turėti nuosavybės teise valdomų žemės ir miško sklypų dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. birželio 4 d. atsakovo tarybos narių susirinkimo protokolą, liudytojo ir iš dalies paties ieškovo paaiškinimus, nusprendė, kad ieškovas pats atsisakė tapti klubo nariu.
21. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka, nes, visų pirma, atsakovo įstatai apskritai nenumato tarybos kaip klubo valdymo organo (Įstatų 43 punktas), nors 2019 m. gegužės 22 d. kvietime ieškovui nurodyta, kad jis kviečiamas į valdybos posėdį. Antra, iš 2019 m. birželio 4 d. susirinkimo protokolo nėra aišku, kokiomis sąlygomis ieškovui buvo pasiūlyta tapti klubo nariu, nes nurodyta tik tai, kad jis nesutiko su narių mokamais mokesčiais, stojamuoju mokesčiu (neįvardijant jų dydžio); nurodyta, kad ieškovas nesutiko tapti kandidatu į klubo narius ir kandidato mokesčiu, nesutiko medžioti svečio teisėmis; sutarta, kad galės medžioti tykojant, dalyvaujant bent vienam klubo nariui. Aplinkybę, kad ieškovui buvo pasiūlytos kitokios sąlygos tapti klubo nariu nei kitiems klubo nariams (didesni mokesčiai), patvirtina ir apelianto pateiktas garso įrašas, kuris, įvertinus jo turinį bei 2019 m. balandžio 19 d. trumpąją žinutę su raginimu spręsti dėl ieškovo 2018 m. gruodžio 7 d. prašymo ir tai, kad jame nurodyta, kad perduos šį prašymą valdybai, buvo darytas iki 2019 m. birželio 4 d. susirinkimo. Įvertinusi garso įrašą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ne ieškovas pats atsisakė įstoti į klubo narius, o jam nebuvo sudarytos lygiavertės sąlygos stoti į klubą (garso įraše teigiama, kad apeliantas į klubo narius nebus priimtas, nes nėra laisvų vietų, nurodoma, kad jam reikės mokėti didesnius mokesčius, kad medžioklės lapai jam nebus išduodami, kad sutartis dėl medžioklės nebus sudaroma, nes reikalingi papildomi periodiniai skaičiavimai, sumedžiojamų gyvūnų kvotos ir pan., o tai apsunkina klubo valdybos darbą, galiausiai, kad klubo nariams ieškovas nepriimtinas dėl subjektyvių priežasčių, o raštu atsisakyti priimti jie negali). Tokios aplinkybės vertintinos ne tik kaip vengimas ir kliūčių darymas priimti asmenį į klubo narius, bet ir kaip patvirtinimas, jog raštiško atsisakymo priimti ieškovą į klubo narius atsakovas negali duoti ir neduos, nes tuomet ieškovas turėtų teisę prašyti sudaryti sutartį dėl medžioklės (CPK 185 straipsnis).
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas garso įrašas dėl jam daryti naudojamų techninių priemonių ir garso įrašo fakto neatskleidimo negali būti pripažintas leistina įrodinėjimo priemone. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas ieškovo darytą garso įrašą pripažįsta leistinu įrodymu, nors jis ir buvo padarytas be kitos šalies sutikimo, tačiau jis padarytas privataus susitikimo metu, jame užfiksuotas pokalbis apie esmines bylos ginčo aplinkybes, liudijančias vengimą atsakyti ieškovui ir detalizuojančias tokio elgesio priežastis, paaiškinančias ieškovui iškeltas sąlygas dėl narystės klube, kurios nefiksuojamos rašytiniuose įrodymuose ir dėl kurių kilo ginčas. Garso įraše pateikiama informacija taip pat nesusijusi su privataus gyvenimo aplinkybėmis.
23. Apibendrindama nutarties 20–22 punktuose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo vengimas priimti ieškovą į klubo narius, atsisakymo raštu priimti į klubo narius nedavimas nagrinėjamos bylos kontekste pripažįstamas kaip atsisakymas raštu priimti ieškovą į klubo narius. Esant tokiam atsisakymui, yra pagrindas spręsti dėl sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžioklės) sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo.
24. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos žemės sklypo savininkui sudaryti sutartį su medžiotoju klubu dėl teisės proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti): 1) jei medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako priimti privačios žemės sklypo savininką į savo narius ir 2) savininkas konkrečiame medžioklės ploto vienete valdo ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta. Kaip jau minėta anksčiau šiame sprendime, atsakovas atsisakė priimti ieškovą į klubo narius, nes vengimas priimti, atsakymo raštu nedavimas, papildomų kliūčių sudarymas vertintinas kaip atsisakymas priimti į klubo narius raštu. Toliau spręstina, ar ieškovas nuosavybės teise valdo ne mažesnį kaip 15 ha žemės sklypą ar keletą 15 ha sudarančių susisiekiančių žemės sklypų.
25. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovas nuosavybės teise klubo medžioklės ploto vienete valdo mažesnius nei 15 ha žemės sklypus, todėl neatitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnyje nustatytos antrosios sąlygos, kai gali būti sprendžiama dėl sutarties medžioti savo plote sudarymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs ne tik į lingvistinį teisės aiškinimo metodą, bet ir taikydamas įstatymų leidėjo ketinimų metodą bei įvertinęs Medžioklės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projekte nurodytą tikslą, konstatavo, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vieną vientisą ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą, bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybės teise valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrai 15 ha. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai bei argumentacijai teisėjų kolegija pritaria ir papildomai pateiktų motyvų neatkartoja.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atitinka antrąją būtiną Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą sutarčiai dėl medžioklės sudaryti, nes iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar jo valdomi žemės sklypai susisiekia ir kartu sudaro ne mažesnį nei 15 ha plotą ir ar patenka į atsakovo medžioklės plotų vienetą, taip pat pažymėta, jog neaiškus pateiktų duomenų tikrumas ir patikimumas. Apeliantas teigia, kad jo pateikti duomenys yra gauti iš viešai prieinamos svetainės regia.lt, kuri naudoja oficialius VĮ Regitrų centras duomenis. Šiai apelianto pozicijai teisėjų kolegija pritaria.
27. Apeliantas pateikė teismui duomenis (Registrų centro išrašus, žemės sklypų planus) apie jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus (ieškinio 15–17 priedai), kuriuose nurodyti žemės sklypų plotai. Ieškovas pateikė ir šių sklypą išsidėstymo planą bei duomenis apie tai, kad sklypai susisiekia ir du susisiekiantys sklypų masyvai (sklypai 3-7 ir 9-12) sudaro didesnį nei 15 ha plotą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktų duomenų patikimumu, nes jie yra pagrįsti VĮ Registrų centro turimais duomenimis (CPK 185 straipsnis). Tuo labiau, kad atsakovas neteikė jokių duomenų, paneigiančių faktą, kad ieškovo pateikti duomenys apie susisiekiančių sklypų plotą būtų neteisingi (CPK 178 straipsnis). Vienintelė aplinkybė, kurią ginčijo atsakovas, buvo ta, kad turi būti vientisas 15 ha žemės sklypas, o ne susisiekiantys sklypai, tačiau dėl šios aplinkybės pasisakyta sprendimo 25 punkte.
28. Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad nurodyti žemės sklypai patenka į atsakovo valdomus medžioklės plotų vienetus, atsakovas teigė tik tai, kad negali patvirtinti šios aplinkybės, tačiau fakto, kad sklypai papuola į medžioklės plotų vienetą, neneigė. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakymą, kuriame nurodyta, jog ieškovo valdomi sklypai yra atsakovo medžioklės plotų vienete. Šie duomenys buvo žinomi ir atsakovui, kuris duomenų teisingumo neginčijo. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas atitinka ir antrąją būtiną Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą – nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 15 ha susisiekiančių sklypų, patenkančių į atsakovo medžioklės plotų vienetą.
29. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant sudaroma sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) žemės sklypo savininkui priklausančiuose plotuose, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir byloje surinktus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
33. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1675 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 1600 Eur teisinio atstovavimo išlaidos. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato padėjėjo pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1600 Eur (2019 m. spalio 31 d. ir 2020 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymai).
34. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių.
35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. patenkinus 100 procentų ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 1675 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
36. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 865 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 790 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidas teisinei pagalbai sudaro 290 Eur, sumokėtų advokatui už susipažinimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu (2020 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita faktūra ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymas), ir 500 Eur, sumokėtų advokato padėjėjui už apeliacinio skundo paruošimą (2020 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas).
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. advokatų kontora „Jurkus&Losis“, atstovaujama advokato R. J. ir advokato padėjėjo V. T., ir ieškovas sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo sutartį). Pagal šios sutarties sąlygas advokatui R. J. buvo pavesta tik paruošti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir pateikti jį teismui. Pagal sutartį apeliacinio skundo projektą ruošia advokato padėjėjas V. T., su juo ieškovas ir atsiskaito už teisines paslaugas. Taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, su advokatu R. J. atstovavimo sutartis bus sudaryta atskirai.
38. Ieškovo apeliacinį skundą pasirašė jo atstovas advokatas R. J. ir pats ieškovas. 36 ir 37 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atsiskaitė su advokato kontora per advokato padėjėją. Vien ta aplinkybė, kad advokato padėjėjas rengė atsiliepimo į apeliacinį skundą projektą, kurį pasirašė ieškovo atstovas advokatas R. J., neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėjas, parengdama apeliacinio skundo projektą, atstovavo ieškovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo teisinius santykius patvirtina teisinių paslaugų teikimo (atstovavimo) sutartis, sudaryta tarp kliento ir advokato kontoros, ieškovo atstovas apeliacinėje instancijoje yra ne advokato padėjėjas, bet advokatas, kuris ir pasirašė teismui pateiktą apeliacinį skundą.
39. Tenkinus apeliacinį skundą apeliantui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 865 Eur išlaidų už žyminį mokestį ir teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų dydžių.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. R. ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą Skuodo rajono medžiotojų klubą „Špituolė“ sudaryti sutartį su ieškovu A. R. dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo.
Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo Skuodo rajono medžiotojų klubo „Špituolė“ 1675 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą), patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo Skuodo rajono medžiotojų klubo „Špituolė“ 865 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir išlaidas teisinei pagalbai), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Kristina Domarkienė
Marius Dobrovolskis