Civilinė byla Nr. e2-19-330/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalniečių valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalniečių valda“ dėl negrąžintos subsidijos ir netesybų priteisimo, vykdymo išdėstymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kalniečių valda“ (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1396-864/2023 vykdymą, nustatant, kad sprendimu priteistus pinigus atsakovė sumokės ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, ieškovė) per vienerių metų laikotarpį, mokėdama per mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos po 3 413,95 Eur.

2.       Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1396-864/2023 pagal ieškovės Užimtumo tarnybos ieškinį atsakovei UAB „Kalniečių valda“ dėl negrąžintos subsidijos ir netesybų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino ir ieškovei priteisė iš atsakovės 39 543,76 Eur negrąžintą subsidiją, 1 423,57 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40 967,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybės naudai ir atsakovės priteisė 922 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-600-516/2023 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu priteistų pinigų mokėjimą dalimis. Prašyme atsakovė nurodė, kad šiuo metu dėl apyvartinių lėšų stygiaus ji neturi galimybės sumokėti visos ieškovei priteistos pinigų sumos. Atsakovė paaiškino, kad turi nekilnojamojo turto, kuris įkeistas Vilniaus kredito unijai. Atsakovės teigimu, turėdama didesnį teismo sprendimu priteistos piniginės sumos sumokėjimo laikotarpį, ji galės visiškai įvykdyti prievolę. Nurodė, kad teismui netenkinus atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė kreipsis dėl priverstinio išieškojimo iš atsakovės, toks išieškojimas bus nukreiptas į atsakovės pinigines lėšas. Ieškovės reikalavimo dydis yra toks, kad būtų areštuotos visos atsakovės piniginės lėšos. Atsakovė nebeturėtų galimybių tęsti veiklą, vykdyti atsiskaitymus nei su darbuotojais, nei su tiekėjais, nei su valstybe. Pasak atsakovės, ieškovė, kurios naudai iš atsakovės priteisti pinigai, yra valstybės institucija, turinti efektyviai ginti valstybės materialinius interesus, atsižvelgiant ne tik į ieškovės interesą kuo greičiau gauti priteistus pinigus, bet ir įvertinant galimą tokio veikimo neigiamą poveikį valstybės ir viešajam interesui.

4.       Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu. Ieškovė paaiškino, kad Užimtumo tarnyba buvo atsakovei sudariusi sąlygas grąžinti subsidiją dalimis. Atsakovės iniciatyva tarp šalių buvo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 27 d. susitarimas (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį atsakovė įsipareigojo jai pervestas subsidijos lėšas grąžinti dalimis iki 2023 m. rugsėjo 30 d., tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

6.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės prašymo pagrįstumo, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti priteistų pinigų sumą. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą; įmonė dvejus metus iš eilės neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų sumokėjusi ieškovei bent dalį teismo priteistos sumos. Dėl šių aplinkybių teismas nutarė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nedelsiamas teismo sprendimo vykdymas galėtų sukelti atsakovei aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius.

7.       Teismas nurodė, kad apie skolos grąžinimo ieškovei prievolę atsakovė žinojo nuo 2021 m. gegužės mėn., todėl, rūpestingai planuodama savo pajamas ir išlaidas, atsakovė galėjo numatyti skolos grąžinimo lėšas ir pradėti skolos grąžinimą  dalimis, tačiau to nedarė. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. tarp bylos šalių buvo pasirašytas Susitarimas dėl subsidijos grąžinimo dalimis, tačiau atsakovė atliko tik tris mokėjimus, o vėliau Susitarimo nebevykdė. Teismo vertinimu, atsakovės nesąžiningas delsimas įvykdyti teismo sprendimą akivaizdžiai pažeidžia valstybės (viešąjį) interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.        Atskirajame skunde atsakovė UAB „Kalniečių valda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Susitarimo, pagal kurį buvo įsipareigojusi gautas subsidijos lėšas grąžinti ieškovei dalimis iki 2023 m. rugsėjo 30 d., apeliantė nevykdė dėl to, kad buvo ginčijamas pats ieškovės reikalavimas, dėl kurio buvo sudarytas 2021 m. rugsėjo 27 d. Susitarimas.

8.2. Pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktus faktinius duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą vertino ne tais aspektais. Apeliantė neteigė, kad nekilnojamasis turtas šiuo metu generuoja pajamas (iš kurių ji galėtų finansuoti atsiskaitymą su ieškove). Apeliantė nurodė, kad tas turtas (pilnai pastačius) yra skirtas realizuoti, tačiau tam reikalingos lėšos, t. y. prieš gaunant turto realizavimo pajamas apeliantė turi patirti darbų užbaigimo sąnaudas, kurių finansuoti ji negalės, neišdėsčius teismo sprendimu priteistų pinigų sumokėjimo dalimis.

8.3. Sprendimu priteistų pinigų sumokėjimo išdėstymas suteiktų apeliantei galimybę išvengti nemokumo ir atsiskaityti su ieškove, nenukenčiant kitiems apeliantės kreditoriams, darbuotojams, ieškovei, viešajam interesui.

9.        Ieškovė Užimtumo tarnyba atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pagrįstai akcentavo, kad atsakovė neįrodė, jog neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą ieškovei priteistą pinigų sumą.

9.2. Teigdama, kad lėšos yra būtinos vystyti nekilnojamojo turto projektus (baigti nekilnojamojo turto statybą ir įrengimą, siekiant turtą parduoti), atsakovė nepateikia teismui duomenų apie turimas lėšas.

9.3. Iš apeliantės teiginių galima suprasti, jog teismo sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, kai atsakovė turės „apyvartinių lėšų“, t. y. tik tuomet, kai atsakovei tai bus patogu, kai teismo sprendimo vykdymas jai nesukels nepatogumų. Toks apeliantės prašymo pagrindimas prieštarauja teismo sprendimo privalomumo ir šalių lygiateisiškumo principams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą

11.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12.       Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

13.       Kasacinio teismo nurodyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1396-864/2023 vykdymą, nustatant, kad teismo sprendimu iš atsakovės priteista pinigų suma būtų sumokėta dalimis per vienerių metų laikotarpį, mokant per mėnesį po 3 413,95 Eur. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nutaręs, kad pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti sunkią atsakovės finansinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą tenkinti tokį prašymą. Apeliantė su teismo išvada nesutinka, teigdama, kad teismas nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.

15.       Prieš vertinant skundžiamą nutartį, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo tariamai padarytų proceso teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją. Apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė klausimą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

16.       Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis nutarta atsakovės prašymo netenkinti, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad būtent atsakovei, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateiktas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

17.       Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė tuo, kad, tam, jog būtų sudarytos sąlygos toliau vykdyti veiklą (plėtoti nekilnojamojo turto projektus) ir generuoti pajamas, kas leistų atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, teismas turi sudaryti sąlygas sprendimu priteistą skolą ir netesybas mokėti dalimis. Pasak atsakovės, teismo sprendimu priteistų pinigų sumos sumokėjimas iš karto, apribos atsakovės galimybę tęsti veiklą, gali lemti jos nemokumą.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek apeliantės pateikti įrodymai neleidžia nuspręsti apie tai, kad apeliantė pagrindė egzistavimą išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą normą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė ir po skundžiamos nutarties, kurioje, be kita ko, akcentuota jos pareiga pagrįsti prašymą įrodymais, priėmimo nepateikė teismui duomenų, kurie leistų objektyviai įvertinti atsakovės finansinę padėtį (nepateiktos ne tik atsakovės finansinės ataskaitos už praėjusius metus (VĮ Registrų centrui atsakovės paskutinė finansinė ataskaita pateikta už 2021 m.), bet ir nepateikta duomenų apie atsakovės sąskaitas kredito įstaigose, turimus įsipareigojimus). Nesant duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, atmestini kaip nepagrįsti deklaratyvūs jos argumentai, kad, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji toliau vystys veiklą, generuojančią lėšas, leidžiančias padengti skolas visiems kreditoriams, tarp jų ir ieškovei.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės veiksmai (2021 m. rugsėjo 24 d. atsakovė inicijavo subsidijos grąžinimo dalimis sutarties sudarymą; 2021 m. rugsėjo 27 d. su ieškove buvo pasirašytas susitarimas „Dėl Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto subsidijos dalies grąžinimo“, tačiau Susitarime nustatyta tvarka ir terminais mokėjimų atsakovė nebevykdė nuo 2022 m. sausio mėn.), patvirtina ne tik ketinimų vykdyti prievoles neužtikrintumą, nenuoseklumą, bet ir vengimą laiku bei tinkamai laikytis įsipareigojimų. Be to, atsakovė, būdama atidžiu ir rūpestingu verslininku, siekdama pagrįsti siekį sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą dalimis, nuo 2023 m. gegužės 10 d., t. y. priėmus jai nepalankų teismo sprendimą, jokių mokėjimų ieškovei neatliko, o tai stiprina abejones dėl atsakovės gebėjimo įvykdyti teismo sprendimą, net vykdymo išdėstymo (jei būtų tam pagrindas) atveju.

20.       Šiame kontekste pažymėtini kasacinio teismo išaiškinimai, kad, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

21.       Iš apeliantės nurodytų aplinkybių išryškėja mėginimas pasiekti, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas pagal apeliantei priimtiną tvarką ir trukmę, t. y. leista sumokėti ieškovei priteistus pinigus tuomet, kai atsakovė įvykdys nekilnojamojo turto projektą ir turės (įgis) apyvartinių lėšų. Ieškovė bylą atsakovei inicijavo dar 2022 m. spalio mėn. (civilinės bylos Nr. eL2-5546-1112/2022 duomenys), todėl ieškovei iš atsakovės priteistų pinigų sumokėjimo išdėstymas dar vienerių metų terminui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės, kaip subjekto, veikiančio socialiai jautrioje srityje ir užtikrinančio viešo intereso įgyvendinimą, interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų.

22.       Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Teisėjas                                                                         Gintaras Pečiulis