(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 7 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,

nukentėjusiajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė :

V. T. 2020-05-03 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,11 prom. neblaivumas), kambaryje kilusio konflikto metu tyčia rankomis pastūmė V. K. bei sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. kairės pusės X šonkaulio lūžimą, galvos srities paviršinius odos nubrozdinimus, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino, nurodė, kad tą dieną nukentėjusysis pas jį atvažiavo, nes kitą dieną ketino eiti pas gydytojus. Nukentėjusysis buvo neblaivus, jis taip pat, nes grįžo neblaivus iš darbo. Abu kartu negėrė. Kambaryje kartu su nukentėjusiuoju susiginčijo dėl žinučių telefone, nukentėjusysis jį pastūmė, o jis nukentėjusįjį pastūmė atgal. Po ko nukentėjusysis nugriuvo ant fotelio ir susižalojo. Jis gailisi, kad taip įvyko, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, jis jam atleido.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi. Paaiškino, jog tą vakarą jis atvaziavo pas V. T., nes kitą dieną ketino eiti pas gydytojus. Buvo neblaivus. Abu nevartojo alkoholio, nes V. T. grįžo iš darbo jau išgėręs. Kai abu nuėjo į kambarį, sukonfliktavo. Tuomet jis V. T. pastūmė, o šis pastūmė jį atgal. Kai pastūmė, jis neišsilaikė ant kojų ir nukrito ant fotelio ranktūrio šonu. Daugiau jokių susistumdymų tarp jo ir kaltinamojo nebuvo. Mano, kad lūžis šonkaulio galėjo būti nuo fotelio, bet tuo abejoja, nes jau po dviejų dienų jis savo kaimynui padėjo sodinti bulves, kilojo 40 kg sveriančius maišus ir jam neskaudėjo. Mano, jog ekspertas neteisingai surašė jo sužalojimus. Prašo nutraukti bylą, nes abu susitaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokuroras, kaltinamasis ir nukentėjusysis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:

Iš įvykio vietos apžiūros 2020-05-04 protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Ant lovos rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (b. 1. 14-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad V. T. pažįsta apie 15 ar metų. Jų santykiai geri, draugiški. 2020 m. gegužės 3 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, galėjo būti apie 21-22 vai., būdamas neblaivus, iš (duomenys neskelbtini) kaimo atvažiavo į (duomenys neskelbtini)pas V. T.. Pas V. T. atvažiavo nusiprausti ir pernakvoti, nes kitą dieną turėjo eiti į polikliniką. Kiek prisimena, pas V. T. jie abu sėdėjo kambaryje, o jo sugyventinė J. R. buvo virtuvėje. V. T. jau buvo neblaivus, ar neblaivi buvo ir jo sugyventinė, nežino. Neprisimena, kad jie visi jų namuose būtų vartoję alkoholinius gėrimus, gal ir vartojo, tačiau neprisimena. Prisimena momentą, kad tarp jo ir V. T. kilo žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių, neprisimena. Konflikto metu jis rankomis pastūmė V. T.. Tada V. T. rankomis jį taip pat pastūmė ir jis neišlaikęs pusiausvyros kairiuoju šonu krito. Krisdamas kairiuoju šonu atsitrenkė į fotelį. Kai atsitrenkė į fotelį, jam suskaudo kairysis šonas. Jam nukritus, jei gerai prisimena, V. T. jam smūgių nei rankomis, nei kojomis tikrai nesudavė. Prisimena, kad atsikėlė ir atsisėdo į fotelį. Jam skaudėjo šoną, kurį krisdamas susimušė. Jam sėdint fotelyje V. T. kambaryje tuo metu jau nebuvo. Jis nematė, kad tarp V. T. ir jo sugyventinės J. R. būtų įvykęs konfliktas. Nematė, kad V. T. būtų smurtavęs prieš J. R.. Atvyko policijos pareigūnai. Kas kvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Nežino, kokias aplinkybes galėjo paaiškinti atvykusiems policijos pareigūnams, nes neprisimena, buvo neblaivus. Pareigūnams lyg sakė, kad jam skauda šoną. Tada atvyko medikai ir jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Alytaus ligoninėje jį apžiūrėjo medikai, ar jam nustatė kokius nors lūžius, nežino. Medikai jį apžiūrėjo ir išleido į namus. V. T. jo tikrai tyčia sužaloti nenorėjo ir to nesiekė, jis pats dėl to yra kaltas, jis pirmasis jį stūmė, o jis jį stūmė atgal. Krisdamas ir atsitrenkdamas į fotelį, galėjo susitrenkti veidą, galvą ir susižaloti. Jis pretenzijų V. T. neturi (b. 1. 25-27).

V. K. nustatytas 2,23 prom. neblaivumas (b. 1. 7-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 426/2020 (06) nurodyta, kad V. K. kliniškai nustatyta galvos srities paviršiniai odos nubrozdinimai, kairės pusės X šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Medicininių duomenų, įrodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra; tiek koja, tiek ranka gali veikti kaip kieti Dūki žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant rankomis ir kojomis. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į fotelį, mažai tikėtina. Tesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. 1. 44-45).

Surašytas tarnybinis pranešimas apie tai, kad nukentėjusysis V. K. nesutinka, kad su juo būtų atliktas parodymų patikrinimas vietoje, nes įvykio aplinkybių jau gerai neprisimena bei prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes V. T. pretenzijų neturi (b. 1. 48-49).

Specialistas Stasys Jasinskas paaiškino, kad dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vlytaus skyriuje specialistu. Ikiteisminio tyrimo byloje surašė specialisto išvadą Nr. G 426/2020 06), kad nukentėjusiajam V. K., remiantis pateiktas medicininiais dokumentais, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pusės X šonkaulio lūžimo. Papildomai paaiškina, kad izoliuotas vieno šonkaulio lūžis padaromas veikiant riboto paviršiaus kietu buku žlojančiu daiktu. Griūnant ant kieto buko daikto ar žalojančio paviršiaus (medinis fotelio ranktūris) lūžta keletas gretimai esančių šonkaulių, be to, dėl dinaminio kontakto (traumuojamos kūno anatominės srities praslydimo traumuojančiu paviršiumi) formuojasi odos nubrozdinimas, įteiktuose medicinos dokumentuose odos nubrozdinimas krūtinės ląstos kairėje pusėje neaprašytas. Sužalojimo - kairės pusės X šonkaulio lūžimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į fotelio medinį ranktūrį mažai tikėtina (b. 1. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. parodė, kad V. T. yra jos sugyventinis. 2020-05-03 amuose ji turėjo svečių ir šventė motinos dieną, vartojo alkoholinių gėrimų. Tą pačią dieną apie 20 val. į namus neblaivus grįžo jos sugyventinis V. T.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, V. T. ją pastūmė. Ji galva atsitrenkė į stalą, sužalojimų nepatyrė, jei gerai prisimena, tik suskaudo. Apie 21-22 val. pas juos atvyko sugyventinio pažįstamas V. K.. Jis pas juos atvyko pernakvoti, nes kitą dieną turėjo reikalų (duomenys neskelbtini)mieste. Atvykus V. K., jie visi alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvykus V. K., ji buvo virtuvėje, o V. K. su V. T. buvo kambaryje. Būdama virtuvėje, išgirdo, kad tarp jų vyksta konfliktas, jiedu barėsi. Paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad į namus grįžęs neblaivus sugyventinis V. T. triukšmauja. Ji į kambarį net nėjo pasižiūrėti, kas ten tarp jų vyksta. Muštynių ji negirdėjo. Ant V. K. ji jokių sužalojimų nepastebėjo. V. K. kitą dieną jai sakė, kad jis kambaryje susistumdė su V. T., jis nukrito ir susižalojo šoną (b. 1. 57-59).

J. R. nustatytas 2,40 prom. neblaivumas (b. 1. 7-10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėju. 2020 m. gegužės 3 d. pradėjo dirbti nuo 20 val. 23 val. 39 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, V. T. spardo pranešėjos pažįstamą. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko įvykio pranešėja J. R., kuri paaiškino, kad 2020-05-03 vakare į jos namus atvyko pažįstamas V. K.. Tuo tarpu ji ir jos sugyventinis V. T. buvo namuose neblaivūs ir atvykus V. K. jos namuose daugiau alkoholio niekas nevartojo. Jai būnant virtuvėje, o V. T. būnant kambaryje, išgirdo, kad tarp jų vyksta konfliktas, išgirdo kažkokį trenksmą ir pagalvojusi, kad vyksta muštynės, paskambino telefonu 112. Po to, kai paskambino pagalbos centrui, V. T., atėjęs į virtuvę, ją pastūmė ir ji susitrenkė galvą. J. R. skundėsi galvos skausmu, tačiau sužalojimų ant jos nesimatė. Įvykio aplinkybes buvo paprašyti paaiškinti V. T. ir V. K.. V. T. neigė smurtavęs prieš savo sugyventinę bei neigė mušęs savo pažįstamą V. K., jis tik teigė, kad abu kambaryje susistumdė. Ant V. K. veido ar galvos matėsi nubrozdinimas. V. K. iš pradžių sakė, kad V. T. jį spardė kojomis bei mušė rankomis, o vėliau jau teigė, kad jiedu tik apsižodžiavo ir susistumdė, krisdamas susimušė galvą ir šoną. V. K. V. T. pretenzijų nereiškė, rašyti pareiškimą atsisakė ir prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti. V. K. skundėsi šono skausmu (b. 1. 62-64).

Su V. T. atliktas parodymų patikrinimas vietoje. V. T. bute parodė fotelį, ant kurio medinio rėmo krito ir susižalojo V. K. (b. 1. 110-116).

V. T. nustatytas 2,11 prom. neblaivumas (b. l. 7-10).

Teismo posėdžio metu 2020-09-07 buvo pateiktas susitaikymo protokolas, kuriuo kaltinamasis V. T. ir nukentėjusysis V. K. susitaikė, prašė bylą nutraukti ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės abiem susitaikius.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad visi įrodymai įrodo, jog V. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodė, kad jie susitaikė ir prašo bylą nutraukti. Pateikė rašytinį susitaikymo protokolą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: (i) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, (ii) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, (iii) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir (iv) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Kaltinamasis V. T. padarė nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnį yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė, nukentėjusysis kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi. V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos. V. T. neteistas, administracine tvarka baustas, išsituokęs, dirbantis. Psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neįrašytas. Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad V. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis V. K. civilinio ieškinio byloje nepareiškęs.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-107) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu ir BPK 301 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

atleisti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę V. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos (jeigu jis pareikštas), teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja         Loreta Janiulytė