Civilinė byla Nr. e2A-640-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13582-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. S. dėl transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. S. 4 243,86 Eur dydžio kompensaciją už patirtas automobilio remonto išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       2022 m. vasario 25 d. 09:30 val. ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią sumokėjo 5000,00 Eur ir ieškovas įsigijo automobilį Hyundai I40 VIN numeris: (duomenys neskelbtini), 2012 m. gamybos, mėlynos/žydros spalvos.

1.2.       Paaiškino, kad ieškovui 2022 m. vasario 21 d. nuvykus į automobilio apžiūrą, automobilis išoriškai atrodė tvarkingas, automobilio spidometro rodmenys buvo 236 100 km, o skelbime nurodyta kaina buvo 5 499,00 Eur. Automobilio apžiūros metu buvo matoma, kad automobilio vairas yra nusidėvėjęs, ant kėbulo buvo matomos rūdys, tai yra parūdijęs galinis bagažinės dangtis ir virš priekinio lango esanti dalis. Ieškovas nurodė atsakovės tėvui, kad dėl šių trūkumų šalinimo, jis patirs papildomas išlaidas, nes surūdijusias vietas reikės dažyti, todėl atsakovės tėvas geranoriškai sumažino automobilio kainą iki 5000,00 Eur. Atsakovės tėvas ieškovui pateikė autoserviso sąskaitą, kurioje buvo matyti, kad neseniai buvo atliktas automobilio važiuoklės remontas, bei patvirtino, kad automobiliui 2021 m. vasarą buvo atlikti sankabos keitimo darbai, tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų. Įvertinęs visą atsakovės tėvo pateiktą informaciją, ieškovas nusprendė automobilį įsigyti ir 2022 m. vasario 25 d. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėdamas 5000 Eur dydžio sumą.

1.3.       2022 m. vasario 25 d. ieškovas tą pačią dieną po automobilio įsigijimo, suprasdamas, jog įsigijo ne naują automobilį, kuriam yra reikalinga atlikti techninį aptarnavimą (pakeisti alyvą, salono, oro, kuro bei tepalo filtrus) bei perdažyti surūdijusias automobilio dalis (bagažinės dangtis ir automobilio dalis virš priekinio stiklo) nuo tolesnio gedimo, transportavo automobilį į autoservisą (duomenys neskelbtini). Remonto metu (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. kovo 3 d.  paslaugų teikimo sutartį – paraišką ir 2022 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PS007109 atliko techninį aptarnavimą, tai yra atliko kuro, oro, salono filtrų keitimo darbus, taip pat nudažė surūdijusias automobilio kėbulo dalis, bei pašalino paslėptus automobilio trūkumus, tai yra pakeitė pusašio riebokšlį, sankabos cilindrą ir atliko turbinos remonto darbus, už visas šias paslaugas, įskaitant ir medžiagas, ieškovas sumokėjo 1 642,92 Eur sumą.

1.4.       (duomenys neskelbtini), atlikdami techninio aptarnavimo darbus, informavo ieškovą, kad automobilis turi paslėptų defektų, todėl ieškovas 2022 m. vasario 26 d. pateikė automobilį UAB „Melga“ servisui, kuris patikrino ir nustatė, kad automobilyje Hyundai i40 yra nustatyti defektai: sugedęs sankabos darbinis cilindras, „barška“ smagratis, prasiskverbia kuras per kuro purkštukus, prasiskverbia greičių dėžės alyva per pusašio riebokšlius, turbina praleidžia variklinę alyvą, variklio alkūninio veleno riebokšlis praleidžia variklio alyvą ir prasiskverbia variklio alyva per viršutinį vožtuvų dangtelį, specialistai papildomai informavo, kad pastarasis defektas atsakovės jau buvo tvarkytas (aplink dangtį yra matomi hermetiko likučiai).

1.5.       Dėl (duomenys neskelbtini) ir UAB „Melga“ nustatytų paslėptų defektų, kurie nėra susiję su techniniu aptarnavimu, ieškovas 2022 m. kovo 10 d. geranoriškai kreipėsi į atsakovę dėl paslėptų automobilio trūkumų ir galimybės išspręsti susidariusią situaciją taikiai, tačiau atsakovė itin nenoriai bendravo su ieškovu. Ieškovas aktyviai komunikavo ir visais būdais stengėsi išspręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau bendravimas jokių rezultatų nedavė. Mano, kad atsakovė atsisakė kilusį ginčą spręsti taikiai dėl to, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir, atsakovės teigimu, pateikta (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartis yra parengta su neegzistuojančiais defektais.

1.6.       2022 m. kovo 24 d. atsakovė nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs prašytos informacijos, tokios kaip apskaitos dokumentų, leidžiančių nustatyti defektų šalinimo kainą, ir prašė pateikti: pilną nustatytų paslėptų defektų sąrašą; išsamiai aprašyti (jei įmanoma, nufotografuoti) kiekvieną paslėptą defektą; pridėti paslėptų defektų pašalinimą (jei defektas jau pašalintas) įrodančius dokumentus; pridėti paslėpto defekto šalinimo kainą įrodančius dokumentus (jei defektas nešalintas). Ieškovo teigimu, jis atsakovei buvo pateikęs visą informaciją, susijusią su paslėptais trūkumais.

1.7.       Siekdamas šalinti paslėptus defektus, ieškovas 2022 m. balandžio 14 d. kreipėsi į specialistą S. S., individualios veiklos pažyma Nr. 735487, dėl automobilio purkštukų remonto. Automobilio paslėptų defektų šalinimas, tai yra purkštukų išėmimas, įdėjimas ir remontas bei kuro siurblio adaptacija ieškovui kainavo 520,00 Eur.

1.8.       2022 m. balandžio 22 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, kuria prašė grąžinti įgyto automobilio remontui patirtas išlaidas 2044,20 Eur. Į ieškovo pateiktą pretenziją atsakovė atsiliepė deklaratyviais teiginiais ir nurodė, kad automobilį gali pasiimti (taikyti restituciją), tačiau nekompensuos ieškovo patirtų išlaidų paslėptiems automobilio trūkumams šalinti, taip pat pakartotinai pabrėžė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas, dėl to defektai gali būti pertekliniai ir neegzistuojantys.

1.9.       Ieškovas, siekdamas pašalinti atsakovės abejones dėl nustatytų trūkumų egzistavimo, 2022 m. balandžio 26 d. papildomai kreipėsi į UAB „Melga“, kuri atliko papildomus, kitų agregatų patikrinimo darbus, po kurių paaiškėjo, kad aušinimo radiatorius yra nesandarus ir praleidžia aušinimo skystį, todėl yra reikalingas DPF filtro keitimas, taip pat, kad EGR vožtuvas yra programiškai pašalintas, sugedęs ir įmontuota aklė, dėl to yra būtinas EGR vožtuvo įrengimas. Sužinojęs apie minėtus paslėptus trūkumus, ieškovas paprašė UAB „Melga“ pateikti defektinį aktą apie nustatytus paslėptus trūkumus ir gedimų nuotraukas. UAB „Melga“ ieškovui pateikė ir komercinį pasiūlymą, pagal kurį buvo nustatyta, kad norint pašalinti paslėptus trūkumus yra reikalingas automobilio remontas, kurio kaina siekia 3955,43 Eur + PVM, t. y. viso 4786,07 Eur.

1.10.       2022 m. liepos 6 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Winart“ servisą, kuris atliko paslėptų defektų šalinimo darbus, už kuriuos ieškovas sumokėjo 4 782,26 Eur t. y. patyrė paslėptų defektų šalinimo išlaidas.

1.11.        Įsigyto automobilio skelbime (autoplius.lt) atsakovė deklaravo, kad ginčo automobilyje yra katalizatorius, tačiau po UAB „Melga“ pateikto defektinio akto paaiškėjo, kad katalitinis išmetamųjų dujų neutralizatorius (katalizatorius) yra pašalintas. Be to, automobilio skelbime buvo deklaruojama, jog automobilyje yra įrengti „Xenon“ žibintai, žemų dažnių garsiakalbis, LED žibintai, tačiau specialistams apžiūrėjus transporto priemonę paaiškėjo, kad automobilio apšvietimo sistema neturi įrengtų nei „Xenon“, nei LED žibintų, taip pat automobilio salone nėra įrengtas ir žemų dažnių garsiakalbis.

1.12.       Ieškovas 2022 m. balandžio 29 d. papildomai atliko turbinos techninį aptarnavimą bei iš specialistų sužinojo, jog laikotarpiu, kuomet automobilis priklausė atsakovei, turbinoje buvo įpiltas netinkamas tepalas, kas turėjo įtakos turbinos veiklos sutrikimui.

1.13.       Pagal pirminius defektinius aktus nustatyti trūkumai buvo pašalinti ir už šių defektų šalinimą, pirkėjas yra sumokėjęs 1357,82 Eur + PVM ir 520,00 Eur, tai pagrindžia pridedamos sąskaitos faktūros ir kiti apskaitos reikalavimus atitinkantys dokumentai. Remiantis papildomu defektiniu aktu, kuriuo buvo nustatyti ir tik vėliau pašalinti papildomi paslėpti automobilio defektai, jų šalinimo kaina, remiantis pateikiama PVM sąskaita faktūra Serija WANr. 6083 ir kasos pajamų orderio kvitu yra 4782,26 Eur. Nuo automobilio įsigijimo 2022 m. vasario 25 d. iki visų paslėptų automobilio defektų pašalinimo dienos ieškovas dėl paslėptų automobilio trūkumų negalėjo naudoti automobilio pagal paskirtį.

1.14.       Nei atsakovė, nei atsakovės tėvas, apie paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui neminėjo, sutartyje nenurodė jokių kitų jo defektų. Jei ieškovas žinotų apie tokią automobilio būklę, būtų prašęs sumažinti automobilio kainą arba apskritai nesudaręs šio sandorio (CK 6.333 straipsnis).

1.15.       Teigia, kad atsakovė neinformavo ieškovo apie aukščiau minėtus paslėptus automobilio trūkumus ir garantavo, kad parduotas automobilis yra be trūkumų, o parduodamo automobilio vertė atitinka jo būklę. Automobilis nors ir turėjo galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, tačiau ieškovui apžiūrint automobilį vizualiai, esminių gedimų buvo neįmanoma nustatyti ar pastebėti, taip pat automobilio spidometre nedegė jokia indikacinė lemputė ir tik automobilį apžiūrint servisų specialistams, turbinos, sankabos komponentų, pusašio dalių, EGR vožtuvo, DPF filtro, purkštukų defektai buvo nustatyti išardžius variklio skyriaus dalis, todėl tokie defektai negali būti laikomi kaip akivaizdūs ir normaliomis aplinkybėmis lengvai pastebimi.

1.16.       Nurodė, kad šiuo atveju, 10 metų senumo transporto priemonės su ne didesniu negu 2000 cm3 darbinio tūrio varikliu, detalėms yra pritaikomas 49% nusidėvėjimas. Ieškovas atsižvelgdamas į UAB „Winart“ serviso atliktų paslėptų defektų šalinimo darbus ir pakeistų detalių specifiškumą bei į tai, jog paslėptų defektų šalinimo išlaidų suma, pagal UAB „Winart“ PVM sąskaitą faktūrą ir pajamų orderio kvitą siekia 4782,26 Eur, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais bei tuo, kad automobilio pradinė kaina buvo 5499,00 Eur sumažina pagal UAB „Winart“ sąskaitą patirtas automobilio defektų šalinimo išlaidas 49 proc. (4782,26 Eur – 49 proc. = 2 438,95 Eur), todėl reikalavo 2 438,95 Eur suma už papildomus, pagal prie patikslinto ieškinio pridedamus UAB „Winart“ apskaitos dokumentus, už nuslėptų automobilio defektų šalinimo darbus ir medžiagas, remiantis visais šiame punkte minėtais principais ir automobilio pradine kaina, turi būti priteista iš atsakovės.

1.17.       Teigė, kad taip pat, kartu su vėliau atsiradusiomis defektų šalinimo išlaidomis automobilio remontui, ieškovui turi būti priteistinos ir kitos išlaidos, kurias jis yra patyręs anksčiau, tai yra: pagal S. S. pateiktą ir apmokėtą sąskaitą - faktūrą 520,00 Eur suma; pagal UAB „Narmis“ PVM sąskaitą - faktūrą 350,00 Eur suma; pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą ir apmokėtą PVM sąskaitą - faktūrą 9 34,91 Eur, suma. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) atliko automobilio kėbulo dalių dažymo ir techninio aptarnavimo darbus už 708,01 Eur, tai yra nudažė surūdijusias kėbulo dalis ir pakeitė įvairius filtrus ir tepalus, išlaidų už šiuos darbus ir medžiagas iš atsakovės nereikalauja, kadangi rūdys ant kėbulo buvo akivaizdžiai matomos, o tepalų ir filtrų keitimas yra normali praktika įsigijus naudotą automobilį. Ieškovas nurodė, kad 708,01 Eur suma minusuojama nuo bendros 1642,92 Eur sumos (1642,92 Eur - 708,01 Eur = 934,91 Eur), kas atitinkamai reiškia, kad už paslėptų defektų šalinimą (duomenys neskelbtini) servisui ieškovas yra sumokėjęs 934,91 Eur, todėl ši paslėptų defektų šalinimo išlaidų suma už (duomenys neskelbtini) atliktus darbus kartu su UAB „Narmis“ ir S. S. pateiktomis ir apmokėtomis sąskaitomis turi būti priteista ieškovui.

1.18.       Ieškovo teigimu, parduotas daiktas, dar iki jo perdavimo pirkėjui, jau turėjo esminių paslėptų trūkumų, dėl ko automobilio naudoti, neatstačius būklės į tinkamą eksploatuoti pagal paskirtį, praktiškai neįmanoma.

1.19.       Ieškovas A. K. 2022 m. spalio 19 d. pateikė pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimo sumažinimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. S. ieškovui A. K. 3 308,95 Eur. (trys tūkstančiai trys šimtai aštuoni eurai ir 95 cnt.) dydžio kompensaciją už patirtas Automobilio remonto išlaidas pagal pateiktas ir apmokėtas sąskaitas patikslino ieškinio reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3308,95 Eur (o ne 4243,86 Eur). Nurodė, kad sumažina reikalavimo dydį 934,91 Eur., tai yra atsisako patikslinto ieškinio antrojo reikalavimo dalyje (duomenys neskelbtini) servise patirtų išlaidų atlyginimo sumos ir reiškia reikalavimą dėl 3 308,95 Eur. kompensacijos už paslėptų defektų šalinimo išlaidas.

2.       Atsakovė J. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas J. S. bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Nurodė, kad:

2.1.       Ieškovas piktnaudžiauja pirkėjo teisėmis, ikiteisminio bendravimo metu elgėsi nesąžiningai, o ieškinyje neatskleidė esminių ginčo aplinkybių. Ieškovas, sudarydamas sandorį pats pasirinko daikto apžiūros būdą, bei tikėtina, iš anksto planavo pasipelnyti iš pardavėjos, reikšdamas nepagrįstas pretenzijas. Ieškovas yra remontą atlikusio (paslėptus trūkumus šalinusio) serviso vadovas, todėl turėjo išskirtinai palankias aplinkybes įsigyjamo automobilio tinkamai apžiūrai. Dėl nesuprantamų priežasčių, pirkėjas tomis galimybėmis nepasinaudojo laiku, nors tą pačią sandorio sudarymo dieną atliko pilną daikto apžiūrą savo vadovaujamose įmonėje ir aptiko neva paslėptus trūkumus, nors nurodyti defektai yra natūralaus eksploatuojamo daikto nusidėvėjimo pasekmė.

2.2.       Pabrėžė, kad sandorio objektas yra 10 metų senumo automobilis, pardavimo metu turėjęs galiojančius valstybės atliekamos techninės apžiūros dokumentus, tinkamas eksploatacijai. Pardavėja prieš pardavimą automobilį remontavo servise, turi tai pagrindžiančius dokumentus. Pardavimo metu ji dėjo visas pastangas atskleisti daikto savybes, nors nei ji nei jos šeimos nariai neturi techninio išsilavinimo ir patirties techninio darbo (susijusio su automobiliais) srityje.

2.3.       Nurodė, kad pateiktas galutinis ieškinys bendrai 4 243,86 Eur sumai, nors daikto įsigijimo kaina buvo 5 000 Eur. Sugrąžinti daiktą bei atsiimti sumokėtą kainą ieškovas atsisakė, ikiteisminio šalių bendradarbiavimo metu elgėsi nesąžiningai, ką rodo šalių susirašinėjimas, kurio ieškovas nepridėjo prie ieškinio.

2.4.       Paaiškino, kad 2022 m. kovo 1 d. atsakovė atsakė elektroniniu laišku ir nurodė, kad apgailestauja dėl susidariusios situacijos, tačiau jokių defektų neslėpė, su ieškovo pretenzija nesutiko, ir nurodė, jei ieškovo netenkina įsigytas automobilis, ji sutiko, kad ieškovas grąžintų automobilį pardavėjai, o ši gražintų sumokėtą automobilio kainą. Šis sutikimas duotas praėjus 3 kalendorinėms dienoms arba 1 darbo dienai po automobilio pardavimo. 2022 m. kovo 3 d. ieškovas elektroniniu laišku nurodė, kad jam „labai malonu“, kad neva atsakovė pripažino savo nesąžiningumą. Jis nurodė, kad jau yra investavęs į automobilio būkles pagerinimą, nes automobilis šiuo metu yra dažykloje. Jis nurodė, kad „paskui“ surinks sąskaitas - kas ir kiek kainavo, nes ir tai pardavėja turės jam kompensuoti. Tą pačią dieną, kitu laišku ieškovas nurodė, kad gavo sąskaitą už automobilio nepilną remontą ir dalinasi informacija, kiek jis šiai dienai yra investavęs į automobilį. Šią sąskaita pardavėja privalės padengti ieškovui papildomai „prie automobilio grąžinimo“. Ieškovas prašė nurodyti, kurią dieną įvyks grąžinimas. Teigė, kad pardavėja matys kas dar nepadaryta iš nurodyto sąrašo (remonto). „Šiai minutei“ visas kitas investicijas ieškovas nurodė stabdąs. O jau nurodytų investicijų ieškovas neva nebegali sustabdyti, nes darbai jau buvo pradėti. Reikalavimas atsiimti automobilį ir papildomai sumokėti ženklią bet neapibrėžtą sumą ieškovo pateiktas praėjus 5 kalendorinėms dienoms arba 3 darbo dienoms po automobilio pardavimo.

2.5.       Taip pat nurodė, kad 2022 m. kovo 6 d. pardavėja elektroniniu laišku nurodė, kad nepripažįsta savo nesąžiningumo, nes visą laiką elgėsi sąžiningai, tačiau yra linkusi su ieškovu bendradarbiauti ir paprašė atsiųsti paslaugų teikimo sutartį – paraišką be paslėptų vietų. Šis dokumentas iki šiol nepateiktas. Taip pat, prašė atsiųsti apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. Ji nurodė, kad kol kas ieškovas neatsiuntė dokumentų, kad realiai yra patyręs išlaidų. Paprašė atsiųsti įrodymus, kad ieškovas atliko visus remonto darbus iki parašydamas jai pirmąjį el. laišką. Nurodė, kad pardavėjai reikia paaiškinimo, kodėl pirminiame laiške prašė vienų išlaidų, o po to atsiuntė sąskaitą su žymiai daugiau išlaidų. Pardavėja paaiškino, kad akivaizdu, kad ieškovas nuvežė automobilį į autoservisą, kur buvo atlikta apžiūra, buvo nustatyti „defektai“. Tad kyla klausimas, kodėl ieškovas pasirinko tuos „defektus“ taisyti, o ne kreipėsi į ją dėl automobilio grąžinimo. Tokie ieškovo veiksmai parodo ieškovo nesąžiningumą ir siekį pelnytis iš jos. Juk buvo praėjusios vos kelios dienos nuo transporto priemonės įsigijimo, tad jeigu buvo nustatyti „defektai“, kaip sako ieškovas, jis galėjo iškart kreiptis į pardavėją, o ne remontuoti transporto priemonę. Taip pat, atsakovė nurodė, kad atsakovas yra serviso, kuriame remontuotas automobilį, direktorius. Todėl kyla klausimų dėl jo sąžiningumo – jis, būdamas profesionalas, suprasdamas apie automobilius ir jų techninę būklę žymiai daugiau nei paprastas vidutinis asmuo, įsigijote transporto priemonę neva nesuprasdamas apie jo techninę būklę, tuomet „atrado“ „paslėptus defektus“, kuriuos nedelsdamas taisė savo servise, ir tik juos pataisęs kreipėsi į pardavėją dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, dar kartą kyla klausimas, kodėl pirkėjas, nustatęs trūkumus, nesikreipė į kitą šalį, o pasirinko investuoti pinigus, ir tik tada kreipėsi į pardavėją (tuo labiau, kad viską sugebėjo atlikti itin greitai).

2.6.       Nurodė, kad ieškovas prie patikslinto ieškinio pateikė 2 naujus įrodymus – Winart UAB PVM SĄSKAITA - FAKTŪRA Serija WA Nr. 6083, kurioje nurodyta liepos 7 d. bei Winart UAB Kasos pajamų orderio kvitas Serija WA6 Nr. 20, kurioje nurodyta liepos 7 d. Mano, kad pateikti dokumentai yra niekiniai, neįrodantys ūkinės operacijos ir klaidinantys, nes finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio  1 dalies 3 punktas nurodo, kad apskaitos dokumente nurodoma ši privaloma informacija – ūkinės operacijos turinys. Pateiktame kasos pajamų orderyje nėra jokio įrašo apie operacijos turinį t. y. už ką mokėta gavėjui. Šio kasos dokumento negalima niekaip susieti su pridedama sąskaita. Tai pat, reikia pažymėti, kad: 1) mokėjimas darytas grynais pinigais, o ne per bankinę sistemą, todėl apsimestinio sandorio rizika labai didelė; 2) kasos pajamų orderis yra taisytas – išbraukta kasininko pavardė. Ji pakeista kito asmens inicialais, šio asmens pareigos – nežinomos; 3) finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis nurodo, kad ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais; visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose; ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. O toks ūkinės operacijos registras nepateiktas; 4) finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio str. d d. numato, kad apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pinigais atliekamos ūkinės operacijos, taisyti draudžiama. Jeigu apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama pinigais atliekama ūkinė operacija, padaroma klaida, parengiamas naujas apskaitos dokumentas. Apskaitos dokumentas, kuriame padaryta klaida, laikomas negaliojančiu ir saugomas kartu su kitais ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentais.

2.7.       Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nepateikė reikalautų tinkamų įrodymų apie A. K. PVM sąskaitos faktūros Nr. 007109, išrašytos (duomenys neskelbtini) tinkamą apmokėjimą, kuriuose matytųsi mokėjimo data ir mokėjimo įskaitymo faktas. Toks dokumentas, nagrinėjamu atveju, turi būti išduotas banko, patvirtintas originaliu banko spaudu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. S. 2958,95 Eur išlaidų transporto priemonės defektų šalinimui, 74 Eur žyminio mokesčio, 1559,48 Eur advokato padėjėjo išlaidų ieškovo A. K. naudai, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė, grąžino, A. K. 22 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo A. K. 158,70 Eur advokato padėjėjo išlaidų atsakovei J. S., priteisė iš atsakovės J. S. 8,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo, kad ieškovas automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt surado atsakovės skelbimą Nr. A11471453 dėl automobilio Hyundai I40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris: (duomenys neskelbtini), 2012 m. gamybos, mėlynos/žydros spalvos, pardavimo už 5499 Eur. Atsakovė skelbime deklaravo, kad parduodamas automobilis neturi defektų. 2022 m. vasario 25 d., 09:30 val. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį A. K. (ieškovas, pirkėjas) iš J. S. (atsakovės, pardavėjos) įsigijo automobilį Hyundai I40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gamybos, mėlynos/žydros spalvos, už 5000 Eur.

5.       Nustatė, kad byloje šalių atstovų paaiškinimais buvo nustatyta, kad tiek skelbime, tiek pirkimo metu atsakovė (atsakovės atstovas-uošvis) informavo ieškovą, kad transporto priemonė yra tvarkinga, be defektų, su katalizatoriumi (katalitiniu išmetamųjų dujų neutralizatorius). Ieškovas pirktą transporto priemonę buvo vizualiai apžiūrėjęs, netikrinant jos techninės būklės autoservise.

6.       Nurodė, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

7.       Nurodė, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2021-04-27 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1126-794/2021).

8.       Pažymėjo, kad šalių sudarytos 2022 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje automobilis Hyundai I40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi defektų bei buvo nurodyti visi šio automobilio duomenys: gamybinė markė, pavadinimas, identifikavimo Nr., rida ir t.t. bei buvo nurodyta, kad vasara pakeista sankaba, sutvarkyta važiuoklė. Automobilio techninė apžiūra atlikta, jis galėjo dalyvauti viešame eisme.

9.       Sprendė, jog ieškovui pagrįstai susidarė įspūdis, kad transporto priemonė yra tvarkinga, su galiojančia technine apžiūra, todėl tikėjosi naudoti transporto priemonė pagal tiesioginį paskirtį.

10.       Dėl 2438,95 Eur bei 520 Eur sumų priteisimo nurodė, kad teismo vertinimu, pagal 2022 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį paraišką Nr. 42576 nurodyti automobilio darbai yra eksploatacinės išlaidos.

11.       Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB „Melga“ dirbo, todėl atsakovės teigimu, transporto priemonės Hyundai I40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytuose autoservisuose surašyti defektai gali būti surašyti neobjektyviai, kadangi automobilis Hyundai I40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoservisuose, kuriuose dirbo, nebuvo remontuojamas, o buvo remontuojamas S. S. individualioje įmonėje, UAB „Narmis“ bei UAB „Winart“, bendra remonto kaina - 5704,26 Eur (4782,26+520+350 Eur), ieškovas realiai patyrė šias išlaidas, t. y. apmokėjo šias išlaidas.

12.       Nesutiko su atsakovės teiginiu, kad jei pirkėjas galėjo, tačiau nepatikrino transporto priemonės būklės pirkimo metu, transporto priemonė yra naudota, jis (pirkėjas, ieškovė) prisiima galimą riziką dėl galimų daikto trūkumų, atsiradusių po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat nesutiko su atsakovės teiginiu, o būtent, jei ieškovas pirko naudotą automobilį (10 metų senumo), todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas.

13.       Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje jau tą pačią transporto priemonės pirkimo dieną (2022 m. vasario 25 d.) bei kitą dieną -2022 m. vasario 26 d., 2022 m. balandžio 26 d. ieškovas kreipėsi į autoservisus (duomenys neskelbtini), tiek UAB „Melga“, kur buvo nustatyti transporto priemonės trūkumai, kurie nebuvo aptarti šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje, ieškovas pirktą transporto priemonę remontavo. Automobilio defektus taip pat įrodo ir pateiktos ieškovo su pradiniu ieškiniu nuotraukos.

14.       Pažymėjo, kad dalis išlaidų ieškovas patyrė ne savo noru ar pageidavimu, tačiau nustačius automobilio rimtus defektus, dėl to ieškovas, negalėdamas naudotis automobiliu pagal paskirtį, buvo priverstas jį remontuoti ir atitinkamai patirti remonto išlaidas.

15.       Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti ir 2022 m. liepos 7 d.. UAB „Winart“ PVM sąskaitoje -faktūroje nustatyti transporto priemonės defektai yra neįprasti, t. y. paslėpti defektai, kurie sukėlė ieškovui nepatogumus naudotis pirkti daiktu ir sumažino daikto naudingumą, dėl jų ieškovas patyrė 4 782,26 Eur nuostolių, kurie, taikant 49 proc. nusidėvėjimą, 2 438,95 Eur sumoje priteistini iš atsakovės (pardavėjo). Panaši suma – 4 786,07 Eur nurodyta ir UAB „Melga“ 2022 m. balandžio 26 d. komerciniame pasiūlyme. Nurodė, kad ginčo automobilyje buvo keičiamas DPF filtras, dujų recirkuliacijos vožtuvas, aušinimo radiatorius, t. y. tai nėra eksploatacinės išlaidos, o paslėpti defektai, kurių nepašalinus, būtų sumažintas pirktos transporto priemonės naudingumas. Nurodė, kad analogiškai pasisakytina dėl 520 Eur išlaidų, ieškovo patirtų dėl transporto priemonės 2022 m. balandžio 14 d. purškiklių išėmimo, įdėjimo ir remonto, nes jau 2022 m. vasario 26 d. (kitą dieną po pirkimo) autoservise UAB „Melga“ defektiniu aktu buvo nustatyta, kad „kuras bėga per purkštukus“. Šis defektas taip pat nėra įprastas ir nepriskirtinas prie eksploatacinių išlaidų, o yra paslėptas defektas, kuris šalių sudarytoje 2022 m. vasario 25 d. pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo aptartas, todėl šios ieškovo patirtos išlaidos (520 Eur) priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.

16.       Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pardavėjas (atsakovė) atsikirtimų į ieškinį šioje dalyje neįrodė (CPK 178 straipsnis).

17.       Dėl 350 Eur sumos priteisimo pažymėjo, kad pagal UAB „Narmis“ 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MAR002104, 350 Eur išlaidos sudaro: už techninį aprtarnavimą-28,53 Eur; variklio tepimo sistemos plovimas-45,45 Eur; filtrų komplektas-165,29 Eur, alyva-49,59 Eur, viso 289,26 Eur +60,74 Eur PVM, viso 350 Eur (su PVM). Ieškovas nurodė, kad jis siekiant išsaugoti turbinos garantiją, 2022 m. balandžio 29 d. (t.y. po dviejų mėnesių) atliko turbinos techninį aptarnavimą bei iš specialistų sužinojo, kad kuomet automobilis priklausė atsakovei, turbinoje buvo įpiltas netinkamas tepalas, kas turėjo įtakos turbinos veiklos sutrikimui. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad automobilio techninio aptarnavimo metu buvo turbinos techninio aptarnavimo poreikis.

18.       Nurodė, kad transporto priemonių automobilių eksploatacinėms išlaidoms priskiriamos šių tipų išlaidos: kuras (benzinas, dyzelinas, dujos); transporto priemonių eksploatavimo išlaidos (remontas ir priežiūra); draudimas. Ieškovo reikalavimas priteisti UAB „Narmis“ 350 Eur pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MAR002104, už automobilio techninį aptarnavimą atmestinas, nes šios išlaidos laikytinos eksploatavimo išlaidomis, be to, ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovė netinkami eksploatavo automobilį (turbinoje buvo įpiltas netinkamas tepalas) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

19.       Sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo svarstyti, kad ieškovas (pirkėjas) turėjo pastebėti pirktos transporto priemonės nurodytus defektus, nes jie buvo neakivaizdūs ir pasireiškė tą pačią bei kitą po automobilio pirkimo jį eksploatuojant bei nustatant autoservisuose.

20.       Nors atsakovė grindžia atsikirtimą į ieškinį aplinkybe, kad nėra duomenų, kad visos ieškovo išlaidos realiai patirtos remontuojant būtent iš atsakovės įgytą transporto priemonę Hyundai I40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo teiginius patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, t.y. nepaneigė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų visumos. Nurodė, kad pardavėjui (atsakovei) gavus pirkėjo (ieškovės) pretenzijas dėl parduotos transporto priemonės defektų pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovo pretenzijos pagrįstos, t.y. nepakankamai bendradarbiavo CK 6.200 straipsnio prasme.

21.       Nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti pirktos transporto priemonės suma, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą (49 proc.) teismo laikytina proporcinga ieškovo teisių pažeidimo ginimo priemone. Tokiu būdu, ieškovui priteisė -2 958,95 Eur (2 438,95 Eur +520 Eur) išlaidų automobilio paslėptų defektų šalinimui.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Atsakovė J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje patenkintas A. K. ieškinys ir pilnai atmesti jo reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.       Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė savo vadovaujamo autoserviso sąskaitą bei banko mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, kad mokėjimo dokumentas buvo pateiktas pardavėjai ikiteisminio bendravimo metu bei kartu su pirminiu ieškiniu, kaip įrodymas apie ieškovo faktiškai patirtas išlaidas. Nors pardavėja nuosekliai reikalavo (įskaitant ir teismo procesą), ieškovas nepateikė reikalautų tinkamų įrodymų apie A. K. PVM sąskaitos faktūros Nr. 007109, išrašytos (duomenys neskelbtini) tinkamą apmokėjimą. Toks dokumentas, nagrinėjamu atveju, turėjo būti išduotas banko, patvirtintas originaliu banko spaudu. Reikalavimo šioje dalyje ieškovas atsisakė, o teismas atmetė atsakovės prašymą išreikalauti nurodytą įrodymą, kad galima būtų nustatyti ar dokumentai teikti į bylą yra nesuklastoti. Tokiu būdu, ieškovui jau atsisakius reikalavimo, pardavėja siekė ne ginčyti reikalavimą paremtą abejotinu įrodymu, o įrodyti, kad ieškovas - nesąžiningas. Tačiau teismas užkirto kelią atsakovei įrodyti ieškovo nesąžiningumą ir galimą rašytinių įrodymų klastojimą, motyvuodamas tuo, kad jei ieškovas atsisakė abejotinu dokumentu paremto reikalavimo, tai prašymas išreikalauti įrodymą negali būti tenkintinas.

22.2.       Mano, kad teismas neturėjo prijungti prie bylos naujo įrodymo - Winart UAB Kasos pajamų orderio kvito Serija WA6 Nr. 20, kurioje nurodyta liepos 7 d. pateikto kartu su 2022 m. lapkričio 4 d. datuotu ieškovo procesiniu dokumentu. Pasirengimo bylos nagrinėjimui etapas buvo baigtas, ieškovas nenurodė dėl kokių svarbių aplinkybių negalėjo tinkamo įrodymo pateikti ankščiau, o teismas tokio klausimo nekėlė, neatsižvelgė į atsakovės atstovo pastabas šiuo klausimu. Prijungiant įrodymą, po pasirengimo bylai pabaigos, atsakovei buvo užkirstas kelias tinkamai atsiliepti į naują įrodymą byloje.

22.3.       Pažymėjo, kad tik prie patikslinto ieškinio buvo pateikti 2 nauji įrodymai - Winart UAB PVM sąskaita - faktūra Serija WA Nr. 6083, kurioje nurodyta liepos 7 d. bei Winart UAB Kasos pajamų orderio kvitas Serija WA6 Nr. 20, kurioje nurodyta liepos 7 d. Pateikti dokumentai buvo niekiniai, neįrodantys ūkinės operacijos ir klaidinantys, nes neatitiko finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kurie nurodo, kad apskaitos dokumente nurodoma ši privaloma informacija - ūkinės operacijos turinys. Pateiktame kasos pajamų orderyje nėra jokio įrašo apie operacijos turinį t.y. už ką mokėta gavėjui. Šio kasos dokumento buvo negalima niekaip susieti su pridedama sąskaita.

22.4.       Priminė, kad atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad: mokėjimas atliktas neva grynais pinigais, o ne per bankinę sistemą, todėl apsimestinio sandorio rizika labai didelė, kasos pajamų orderis yra taisytas - išbraukta kasininko pavardė, ji pakeista kito asmens inicialais. Šio asmens pareigos - nežinomos. Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis nurodo, kad ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais; visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose; ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos - ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. O toks ūkinės operacijos registras nepateiktas. Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnis numato, kad apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pinigais atliekamos ūkinės operacijos, taisyti draudžiama. Jeigu apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama pinigais atliekama ūkinė operacija, padaroma klaida, parengiamas naujas apskaitos dokumentas. Apskaitos dokumentas, kuriame padaryta klaida, laikomas negaliojančiu ir saugomas kartu su kitais ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentais. Visų nurodytų įrodymų defektų, procesinio termino praleidimo priežasčių teismas nesiaiškino, o pateikto neva „tinkamo“ dokumento prijungimas prie bylos leido ieškovui neva „įrodyti“ patirtas išlaidas parduoto daikto nesamiems trūkumams šalinti.

22.5.       Mano, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą byloje. Jis atsisakė išreikalauti atsakovės prašomą įrodymą, nors pagal bylos eigą yra daug pagrįstų įtarimų apie jo galimą suklastojimą. Tuo pačiu, teismas be pagrindo leido pateikti ieškovui jo reikalavimą grindžiantį įrodymą, kuris buvo, be jokios argumentacijos, pateiktas į bylą akivaizdžiai praleidus tinkamą procesinę stadiją. Tuo buvo užkirstas kelias atsakovui pasiruošti atitinkamą gynybą, ir taip pažeistos jo teisės į teisingą ir lygiateisį procesą.

22.6.       Pažymėjo, kad ieškovas byloje nuosekliai bandė paslėpti faktą, kad jis pasirinko savo neva pažeistų teisių gynimo būdą - įsigyto daikto grąžinimą ir sumokėtų pinigų atgavimą. Ieškovas nepridėjo prie ieškinio susirašinėjimo tarp šalių, vėliau pilnai ignoravo jį. Tačiau šis susirašinėjimas atskleidžia, kad ieškovas pradėjo įsigyto daikto remontą nepranešęs pardavėjai apie jo trūkumus, neįvykdė savo pareigos informuoti pardavėją, jei manė, kad jo teisės pažeistos. Vėliau, būtent dėl jo kaltės, neįvyko įsigyto daikto grąžinimas, nes jis reikalavo ne tik neva sumokėtų už remontą pinigų grąžinimo, bet ir neleido pardavėjai apžiūrėti daikto, ir nustatyti kokie darbai atlikti. Tai vienareikšmiškai įrodo susirašinėjimas tarp šalių.

22.7.       Taip pat, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja būtent pirkėjo įrodyti, kad naudoto daikto trūkumai egzistuoja, ir jie trukdo tinkamai eksploatuoti daiktą nepatiriant didelių nepatogumų. Ekspertizės akto ieškovas nepateikė. Šias aplinkybes (trūkumų buvimą) ieškovas bando įrodinėti (duomenys neskelbtini) ir UAB „Melga“ servisų apžiūros aktais, kurie vertintini labai kritiškai, nes abi bendrovės aiškiai susijusios su ieškovu. Byloje pateikta SoDros pažyma rodo, kad jis juose dirbo ilgą laiko tarpą. Ieškovas byloje visiškai neįrodinėja, kad esami „defektai“ ženkliai apsunkina automobilio naudojimą pagal paskirtį. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad katalizatoriaus buvimas ar nebuvimas 10 metų automobilyje neturi jokios esminės įtakos jo naudojimui pagal paskirtį. Daikto trūkumai byloje neįrodyti, nes ieškovas jų net neįrodinėjo. Sąskaitos iš automobilių serviso pateikimas automatiškai nerodo parduoto daikto defekto, nes bet koks naudotas daiktas gali būti pagerintas, nors jo pirminė būklė pilnai tinkama įprastiniam daikto naudojimui. Būtent taip yra su visais darbais (jei jie buvo atlikti), nurodytais UAB „Winart“ sąskaitoje.

22.8.       Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nurodyta reguliacija yra perteklinė ir nesusijusi su bylos aplinkybėmis. Tačiau, net ji yra palanki pardavėjai, nes pagal šios reguliacijos reikalavimus parduota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir naudotina pagal paskirtį.

22.9.       Nesupranta, kuo remdamasis pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad pakeisti „DPF filtras, dujų recirkuliacijos vožtuvas, aušinimo radiatorius“ yra „tie paslėpti defektai, kurių nepašalinus, būtu sumažintas pirktos transporto priemonės naudingumas“. UAB „Melga“ komercinis pasiūlymas buvo faktiškai išrašytas ieškovo paties sau. Tai patvirtina byloje nustatytas faktas, kad „apžiūros metu“ ieškovas buvo nurodytos įmonės vadovu. Neaišku, kaip neaiškios kilmės UAB „Winart“ kvitas, kurio pirminė versija išrašyta su tokiomis klaidomis, kad tai, be abejonės, niekinis įrodymas, gali koreliuoti su akivaizdžiai beprasmiu UAB „Melga“ apžiūros aktu, kurį ieškovas pasirašė pats sau.

22.10.       Nurodė, kad byloje jokio ginčo apie daikto trūkumų atsiradimą po daikto pardavimo nebuvo. Pats teismas nurodo, kad būtent pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimu, reiškiamu tokio pobūdžio daiktams. Tačiau teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pardavėjas (atsakovė) atsikirtimu į ieškinį šioje dalyje neįrodė. Teismas akivaizdžiai supainiojo įrodinėjimo prievolės paskirstymo šalims klausimą, nors posėdžių metu, ne kartą atsakovė nurodė, kad ši įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, o jis jos nevykdo.

22.11.       Teigia, kad UAB „Winart“ sąskaitoje nurodyti „DPF filtras, duju recirkuliacijos vožtuvas, aušinimo radiatorius“ bei kiti darbai ir detalės yra menamas „katalizatoriaus“ keitimas. 10 metų automobilyje už 5 000 Eur to niekas niekada nedaro, nes, be abejo, „katalizatoriaus“ buvimas ar nebuvimas sename automobilyje niekaip negali įtakoti jo naudojimo pagal paskirtį, reikšti, kad jis neatitinka kokybės reikalavimu, reiškiamu tokio pobūdžio daiktams. Tai viešai ir visuotinai žinomas faktas . Jei yra kitaip, tai privalėjo įrodyti ieškovas pagal paties teismo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-307-1075/2018, tačiau  ieškovas tokių aplinkybių neįrodė, nes neįrodinėjo.

22.12.       Teismo teiginiai, kad nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad jei pirkėjas galėjo, tačiau nepatikrino transporto priemonės būklės pirkimo metu, transporto priemonė yra naudota, jis (pirkėjas, ieškovė) prisiima galimą riziką dėl galimų daikto trūkumų, atsiradusių po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo yra neatitinkantys bylos medžiagos. Atsakovė niekur niekada teismui nenurodė, kad pirkėjas turi prisiimti atsakomybę už daikto trūkumus, jei jis neapžiūrėjo perkamo daikto. Ji tik nurodė, kad sąžiningas pirkėjas, turintis savo vadovaujamą servisą tikėtina būtų perkamą daiktą apžiūrėjęs.

22.13.       Mano, kad byloje buvo padaryta procesinių atsakovės teisių pažeidimų, byloje netinkamai taikyta materialinė teisė bei teismų praktika, todėl skundžiamas sprendimas ieškinio patenkinimo dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

23.       Ieškovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė J. S. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš J. S. A. K. naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Nurodė, kad:

23.1.       Ieškovo nuomone, atsakovė teikdama perteklinius prašymus dėl dokumentų išreikalavimo sąmoningai siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą. Ieškovas į bylą buvo pateikęs mokėjimo nurodymą (kvitą), kuris patvirtino Ieškovo patirtas išlaidas šalinant atitinkamus trūkumus. Ieškovas 2022 m. spalio 19 d. pareiškime dėl patikslinto ieškinio reikalavimo sumažinimo buvo nurodęs, jog siekdamas pašalinti bet kokius prieštaravimus, dviprasmybes ir bylą išnagrinėti ekonomiškai, koncentruotai bei efektyviai, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) suteiktomis teisėmis mažinti ieškinio reikalavimus, sumažino ieškinio reikalavimą ir atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl (duomenys neskelbtini) servise patirtų išlaidų atlyginimo sumos.

23.2.       Teigia, kad atsakovė visgi siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl logiška manyti, jog siekdama įrodyti galimus ieškovo nesąžiningus veiksmus, pati atsakovė būtų bent bandžiusi kreiptis į banką dėl reikalingų įrodymų pateikimo, suprantama, jog bankas galimai dėl duomenų apsaugos nebūtų teikęs reikalingos informacijos, tačiau atsakovės būtų įrodyta, jog pastaroji siekė neperkelti įrodinėjimo naštos teismui.

23.3.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės siekius perkelti įrodinėjimo naštą teismui, vilkinti procesą, bei nustatydamas, jog reikalaujamas dokumentas nėra aktualus ir svarbus bylos nagrinėjimui, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė išreikalauti atsakovės prašomus įrodymus.

23.4.       Nurodė, kad su UAB „Winart“ kasos pajamų orderio kvitu Atsakovė jau buvo susipažinusi, kvito turinys atsakovei buvo žinomas, dėl šių aplinkybių, kuomet apie UAB „Winarf‘ kasos pajamų orderio kvitą atsakovė jau buvo pasisakiusi savo atsiliepime į patikslintą ieškinį. Mano, jog atsakovei nebuvo užkirstas kelias tinkamai atsiliepti į „naują“ įrodymą byloje. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė lygiateisiškumo principo ir pagrįstai priėmė ieškovo papildomai pateiktą įrodymą.

23.5.       Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė dėl šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo.

23.6.       Atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas prielaidomis, samprotavimais ir tokiais teiginiais kaip, „tai viešai ir visuotinai žinomas faktas“ ir „niekas niekada to nedaro“. Nors automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog techninės apžiūros specialistai neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų, dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga ir kiti paslėpti defektai vizualiai nenustatytini atliekant privalomąją techninę patikrą arba defektai galėjo atsirasti po techninės apžiūros atlikimo, tai yra atsakovės siekis gauti papildomų lėšų pašalinus ir pardavus katalizatorių.

23.7.       Ieškovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir nuosekliai įvertino visas, teisingą sprendimą priimti reikalaujančias aplinkybes bei aiškiai motyvuodamas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

26.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

28.        Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Apeliacinės instancijos teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bendrose CPK normose, kuriose įtvirtinti civilinio proceso principai (CPK 1 dalies I skyrius), tiek XII skyriaus pirmame skirsnyje įtvirtinti teisėjo vadovavimo procesui principai, įpareigoja nagrinėjantį bylą teisėją atidžiai naudotis savo teisėmis procese bei atsakingai vykdyti pareigas tiek parengiamojoje bylos stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės, kad būtų atskleista bylos esmė ir bylos dalyvių ginčas būtų išnagrinėtas laikantis įstatymų reikalavimų, o priimtas teismo procesinis sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas.

30.       Vadovaujantis CPK 259 straipsniu teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Pagal CPK 269 straipsnio 1 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi šio Kodekso 268 straipsnyje nustatyti reikalavimai. CPK 268 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio Kodekso 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą sprendimo paskelbimo dieną. Šio sprendimo patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo teismo nurodytos sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos dalyvaujantiems byloje asmenims.

31.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą iš esmės išnagrinėjo 2022 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą protokoline nutartimi atidėjo iki 2022 m. gruodžio 20 d. 16.00 val., kas reiškia, jog 2022 m. gruodžio 20 d. 16.00 val. privalėjo būti paskelbtas ir į Lietuvos teismų informacinę teismų sistemą „Liteko“ įkeltas baigiamasis teismo aktas. Iš civilinės bylos kortelės duomenų nustatyta, kad proceso grafoje įvykis – 2022 m. gruodžio 20 d. 16.00 val. posėdis (sprendimo / nutarties priėmimas / paskelbimas) pažymėta byla išnagrinėta, išnagrinėjimo rezultatas - ieškinys patenkintas iš dalies. Patikrinus šio įvykio duomenis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 20 d. 16 val. 9 min bylą nagrinėjusi teisėja R. B. registravo įvykį ir prisegė 2022 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimą, nurodytas lapų skaičius 15, tačiau atidarius prisegtą failą matyti, kad 15 dokumento puslapis tuščias lapas. Prisegtą baigiamąjį teismo aktą elektroniniu parašu pasirašė R. B., elektroninio parašo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pasirašymo data 2022 m. gruodžio 20 d. 16 val. 10 min. 9 s. Šis proceso įvykis buvo redaguotas M. R. 2022 m. gruodžio 21 d. 12 val. 01 min. Iš įvykio duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas pažymėtas kaip „neviešinamas”, kas reiškia, jog byloje dalyvaujantys asmenys šio teismo sprendimo negali matyti. Nors 2021 m. gruodžio 20 d. įvyko baigiamojo teismo akto paskelbimas ir bylą nagrinėjusios teisėjos elektroninis parašas patvirtina, kad galutinis baigiamasis aktas buvo pasirašytas 2021 m. gruodžio 20 d. 16 val. 10 min 9 s., tačiau priimtas baigiamasis aktas tapo nematomas byloje dalyvaujantiems asmenims 2021 m. gruodžio 21 d. 12 val. 01 min. Akcentuotina, kad A. Š. 2022 m. gruodžio 21 d. 8 val. 31 min. 40 s. pasirašė lydraštį, kuriuo siunčiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas bei kaip priedą pridėjo dokumentą, kurio pavadinimas „[2022-12-20][sprendimas byloje][e2-18240-545-2022].docx”. Iš bylos kortelės matyti, kad įvykis „išsiųstos kopijos“ sukurtas 2022 m. gruodžio 21 d. 8 val. 31 min, o paskutinė redagavimo data 2022 m. gruodžio 21 d. 8 val. 32 min. Įvykio duomenyse matyti, kad šalims teismo sprendimas išsiųstas 2022 m. gruodžio 21 d. 8 val. 31 min. Iš įvykio duomenų taip pat matyti, kad 2021 m. gruodžio 21 d. 12 val. 3 min. M. R. registravo įvykį, kurio metu buvo prisegtas procesinis dokumentas [2022-12-21][sprendimas byloje][e2-18240-545-2022].docx. Atidarius nurodytą dokumentą nustatyta, kad tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18240-545-2022, tačiau skirtingai nei 2022 m. gruodžio 20 d. prisegtas baigiamasis aktas, jis savo turiniu ir apimti skiriasi. Akcentuotina, kad teisėja R. B. šį procesinį dokumentą pasirašė elektroniniu parašu 2022 m. gruodžio 21 d. 12 val. 6 min 28 s., elektroninio parašo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Paskutinis šio įvykio redagavimas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 21 d. 12 val. 7 min teisėjos R. B.. Pažymėtina, kad šis procesinis dokumentas yra matomas taip pat ir byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau nebuvo šalims išsiųstas. Elektroninės bylos popierinėje kopijoje, kuri buvo pateikta kartu su apeliacinius skundu apeliacinės instancijos teismui  yra įsiūta 2022 m. gruodžio 21 d. 12 val. 6 min 28 s. teisėjos R. B. elektroniniu parašu pasirašytas 2022 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo variantas, kuris taip pat patvirtintas teisėjos R. B. ranka pasirašyti parašu.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, jog Vilniaus miesto civilinės bylos kortelėje Nr. e2-18240-545/2022 yra prisegti ir pasirašyti bylą išnagrinėjusios teisėjos elektroniniu parašu du baigiamieji teismo aktai, kurių vienas yra išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims, paskelbtas 2022 m. gruodžio 20 d. 16 val. 10 min., tačiau pažymėtas, kaip „neviešinamas“, kas reiškia, jog nėra matomas šalims, ir antras – prisegtas ir pasirašytas 2022 m. gruodžio 21 d. 12 val. 6 min 28 s., yra matomas byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau šalims nėra išsiųstas.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai byloje teisėjo pasirašyti du baigiamieji teismo aktai, laikytina pirmosios instancijos teismo proceso teisės normos pažeidimu.

34.       Šiuo atveju nors baigiamojo teismo akto priėmimas ir paskelbimas įvyko nustatytą datą 2022 m. gruodžio 20 d., tačiau kitą dieną (2022 m. gruodžio 21 d.) laikotarpiu nuo 12 val. 1 min. iki 12 val. 7 min. paskelbtas teismo baigiamasis aktas buvo pažymėtas kaip „neviešinamas“ ir prisegtas naujas teismo baigiamasis aktas, kuris datuotas 2022 m. gruodžio 20 d. data.

35.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismai privalo griežtai laikytis teismo baigiamųjų aktų priėmimo ir paskelbimo tvarkos. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pažeidė baigiamojo akto priėmimo ir paskelbimo tvarką.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo termino pažeidimas turi būti vertinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. šis proceso teisės normos pažeidimas gali būti pagrindas teismo sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi sprendimo priėmimą praleidus procesinį terminą tai padaryti teismas turi pripažinti esminiu proceso teisės normų pažeidimu. Tai nustatoma kiekvienu konkrečiu atskiros bylos atveju. Pažymėtina, kad terminas teismo sprendimui priimti tiesiogiai koreliuoja su teismo sprendimo turiniu, nes termino paskirtis – užtikrinti, kad po bylos išnagrinėjimo teismas priimtų vientisą, galutinį sprendimą, kuriame būtų nurodytas teismo verdiktas ir jį pagrindžiantys aiškūs ir nuoseklūs motyvai, perteikiantys teismo nuomonę apie bylos dalyką, galutinai susiformavusią baigus nagrinėti bylą.

37.       Aiškinant teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarką, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatuota, jog reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, jog galutinis teismo sprendimas (Konstitucinio Teismo Terminija – „teismo baigiamasis aktas“) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tai inter alia reiškia, kad oficialiai skelbiant procesinį teismo sprendimą jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, kad argumentai (ar jų dalis) negali būti išdėstomi po oficialaus paskelbimo, kad oficialiai paskelbęs sprendimą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu oficialiai būtų paskelbtas procesinis teismo sprendimas, kuris nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais arba būtų grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, o kita argumentų dalis būtų paviešinta po oficialaus teismo nuosprendžio (kito teismo baigiamojo akto) paskelbimo, teisingumas liktų neįvykdytas – visada išliktų pagrįsta abejonė, kad tokiais argumentais tik siekiama pateisinti teismo a priori priimtą nuosprendį (kitą teismo baigiamąjį aktą). Kitame, t. y. 2006 m. rugsėjo 21 d., nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad teismo pareiga raštu išdėstyti aprašomąją ir motyvuojamąją sprendimo dalis prieš sprendimo paskelbimą kyla iš Konstitucijos 109, 117 straipsnių. Šių nuostatų visuma vertintina kaip teisinės valstybės pareiga garantuoti, kad teismų priimami sprendimai būtų motyvuoti, bet Konstitucija expresis verbis neįtvirtina formalios šios pareigos įgyvendinimo tvarkos. Išdėstytų nuostatų kontekste teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo veiksmus priimant ir paskelbiant sprendimą.

38.       Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 268 straipsnio 11 dalį, kadangi priėmus ir paskelbus baigiamąjį aktą, jį išsiuntus šalims, pirmosios instancijos teismas atliko šio akto aprašomosios dalies taisymus, naują baigiamojo akto redakciją įkėlė į Lietuvos teismų informacinę sistemą, kur šis aktas buvo pasirašytas bylą išnagrinėjusios teisėjos elektroniniu parašu, o taip pat popierinę šio akto versiją įsiuvo į elektroninės bylos popierinę kopiją, kurią taip pat patvirtino ranka pasirašydama bylą nagrinėjusi teisėja. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teismo padaryto procesinio pažeidimo pobūdį, įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ir paskelbė ne vientisą baigiamąjį aktą, kadangi buvo atlikti baigiamojo akto taisymai po oficialaus baigiamojo akto paskelbimo, apie kurios šalys nebuvo informuotos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra esminis, ne formalus, turi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl sudaro savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti.

39.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, lemiančius tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimą, todėl šis procesas turi būti pakartotas ir padaryti pažeidimai pašalinti tik iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

40.       Skundžiamą sprendimą panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija neprivalo pasisakyti, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

41.       Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai          Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius

Tatjana Žukauskienė