Civilinė byla Nr. 2-785-637/2018

Proceso Nr. 2-06-3-11564-2017-8

         Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.9; 3.2.6.5;

3.2.6.1;3.2.6.14;

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,

sekretoriaujant Linai Vaitkutei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,

atsakovui S. Š., atsakovo atstovui advokatui Robertui Skėriui,

trečiajam asmeniui D. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjo  UAB „(duomenys neskelbtini)“  ieškinį atsakovui S. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje D. S..

    Teismas

n u s t a t ė:

1. pradinė ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 35679,17 Eur dydžio žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“  prašymas – pradinė ieškovė pakeista jos teisių perėmėju.
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kėlė klausimą dėl bylos nutraukimo, nurodydamas, kad tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovo atžvilgiu civilinė byla jau buvo inicijuota ir nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nurodė, kad atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, joks procesinis dokumentas su prašymu bylą nutraukti teismui nėra pateiktas, todėl šioje stadijoje tokio klausimo nesvarsto, pažymėdamas, kad teismas turi teisę išnagrinėjęs bylą galutiniu procesiniu sprendimu išspręsti ir bylos nutraukimo klausimą.
3. Ieškovės atstovas advokatas Petras Butkevičius duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad įmonei buvo paskelbtas bankrotas, kasoje buvęs pinigų likutis bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Nurodo, kad yra neperduotas įmonės turtas dėl ko įmonei yra padaryta žala. Ginčo prievolė susidarė atsakovo vadovavimo laikotarpiu, įmonei direktorius S. Š. vadovavo iki 2015 m. rugsėjo 9 d. Paaiškino, kad įmonės kasininko pareigas taip pat ėjo direktorius. Nurodė, kad dėl to, kad nebuvo perduoti laiku pinigai, įmonė patyrė žalą, todėl yra prašoma priteisti ir palūkanas - 3207,17 Eur dėl naudojimosi bendrovės pinigais savo asmeniniais tikslais. Paaiškino, kad ieškinio suma yra kildinama kasos pajamų orderiais, t.y. neperduota kasoje buvusi pinigų suma. Pinigai buvo įstatinio kapitalo didinimas. Nurodė, kad yra žinoma, kad Š. pasirašė du kasos pajamų orderius, dėl vieno kasos pajamų orderio yra priimtas baudžiamasis įsakymas S. Š., o dėl kito kasos pajamų orderio atliekamas tyrimas ir, kad atsakovas baudžiamojoje byloje dalyvauja kaip liudytojas ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad ant abiejų orderių yra jo paties, t.y. atsakovo parašai.
4. Atsakovas S. Š. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad susipažino su L. L. (dabartinis asmenvardis D. S.) per pažystamą A. L., tada ji pradėjo vykdyti naują projektą, susijusį su sportine veikla ir tame projekte turėjo būti panaudoti Europos Sąjungos pinigai. Nurodė, kad projektui vykdyti reikėjo direktoriaus, todėl atsakovas sutiko juo būti. Paaiškino, kad realiai tų pinigų nematė, patikėjo žodžiu, kad tie pinigai yra saugomi kažkur kitur. Nurodė, kad buvo „popierinis“ direktorius, kurio veikla turėjo prasidėti tada, kai prasidės statybos, jas kontroliuoti. Paaiškino, kad pasirašydamas kasos pajamų orderį 130000 Lt tikėjo, kad tie pinigai egzistuoja ir netikėti pagrindo nebuvo. Tiriant rašytinius įrodymus nurodė, kad mato jog ant abiejų kasos pajamų orderių yra jo parašai, tačiau negali pasakyti ar tie parašai yra identiški. Nurodo, kad kai prasidėjo ginčai dėl kasos likučių, buvo kreiptasi į FNTT. Paaiškino, kad byloje esantį kasos pajamų orderį (t.1, b.l. 83) įteikė L. L. per susitikimą ir atsakovas jį pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nes ten susitikinėdavo su moterimi, kuri vedė buhalteriją. Paaiškino, kad prieš tai, jam buvo pasakyta, kad tie pinigai bus saugomi „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nes ten akcininkė turėjo kabinetą, seifą. Paaiškino, kad byloje esantis kasos pajamų orderis (t.1, b.l. 82) yra tos pačios datos, kaip ir kasos pajamų orderis, esantis (t.1, b.l. 83), todėl gali būti, kad vienas buvo klaidingas ir turėjo būti sunaikintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu dar nevykdė veikos, tik ruošiesi statyti sporto kompleksą, tuo metu  L. L. užsiiminėjo paruošiamaisais darbais, tačiau tuo metu pats atsakovas nevykdė jokios veiklos. Paaiškino, kad kasos pajamų orderis nebuvo vienintelis dokumentas, kurį pasirašė atsakovas, tačiau dažniausiai dokumentus pasirašinėdavo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Paaiškino, kad orderių neruošė. Nurodė, kad pinigų į banką nėra nė karto įnešęs, o faktinis vadovas buvo ir veiklą vykdė L. L.. Paaiškino, kad įmonės kasos knygos nėra matęs, pasirašinėjo ant kasos išlaidų, pajamų orderių, projektų. Nurodė, kad įmonė paskutiniais egzistavimo metais darydavo bankinius pavedimus, tačiau tai atlikdavo iš namų per elektroninę bankininkystę. Paaiškino, kad nežinojo kas yra įmonės buhalterė.
5. Trečiasis asmuo D. S. (buvę asmenvardžiai L. L., L. S. (t.1, b.l.15) teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo ankščiau ji nepažinojo, nurodė, kad atsakovas buvo A. L. (buvusio jos uošvio) geras draugas. Paaiškino, kad tuo metu, kai kūrėsi įmonė, ji buvo žemės sklypo, ant kurio buvo planuojama statyti sporto klubą, savininkė, todėl viską organizavo A. L.. Atsižvelgiant į tai, kad būtent jis planavo vystyti šią veiklą, jis pasikvietė savo draugą  S. Š., kad jis taptų direktoriumi. Paaiškino, kad pinigai buvo įnešti pagal 2-ąjį orderį. Paaiškino, kad du orderiai buvo todėl, kad pagal 1-ąjį orderį pinigus turėjo duoti A. L., tačiau A. L. jai pasakė, kad tų pinigų jis neturi ir įnešti negali, todėl pinigai buvo įnešti pagal 2-ąjį kasos pajamų orderį ir direktorius – atsakovas S. Š. - turėjo nuvykti pas buhalterę susitvarkyti dokumentus. Nurodė, kad ji pinigus perdavė kaip akcininkė, įstatinio kapitalo didinimui. Paaiškino, kad pagal pirmąjį orderį pinigai nebuvo įnešti, todėl jis turėjo būti anuliuotas, o pinigus - 130000 Lt ji įnešė pagal kasos pajamų orderį Nr. 2. Atsakovas juos turėjo įnešti į bendrovės kasą. Nurodė, kad nesidomėjo ar kasos pajamų orderis Nr. 1 buvo panaikintas. Paaiškino, kad dalyvavo veikoje dėl projektavimo. Paaiškino, kad baudžiamoji byla dėl kasos pajamų orderio buvo iškelta tik dėl kasos pajamų orderio Nr. 1. Nurodė, kad projektą dėl Europos Sąjungos pinigų įsisavinimo darė A. L. ir S. L.. Nurodė, kad ji tvarkė klausimus, kurie buvos susiję su žemės sklypu. Nurodė, kad būtent tokią įstatinio kapitalo didinimo sumą nurodė A. L., kadangi jis visuos šituos dalykus žinojo atsižvelgiant į tai, kad ant greta esančio sklypo jau buvo sutvarkęs dokumentus projekto patvirtinimui. Nurodė, kad buvo paprašyta įstatinio kapitalo didinimą įnešti grynais pinigais, tai pasakė A. L. kartu su S. Š..  Nurodė, kad nėra susijusi su bankiniais kvitais, nes jai nėra žinoma, kiek kartų S. Š. vyko į banką ir pasirašinėjo ar nepasirašinėjo kvitus.

Teismas

konstatuoja:

Dėl bylos nutraukimo 

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad  civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui S. Š., trečiajam asmeniui L. L., dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. priimta teismo nutartis, kuria teismas priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad pareikštu ieškiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė užkirsti kelią atsakovo S. Š. neteisėtiems veiksmams negrąžinant jo žinioje esančius ieškovo likviduojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus bei įstatinį kapitalą 23 000 EUR grynais pinigais, ir įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti esamus jo žinioje minėtos įmonės buhalterinius dokumentus bei 23 000 EUR grynų pinigų įstatinį kapitalą minėtos įmonės likvidatoriui. Prašyme dėl ieškinio atsisakymo ieškovė nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybai, todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti S. Š. grąžinti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, objektyviai negali būti įvyktas.
7. Taigi, teismas negali daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys tos pačios ir kad reikalavimai tapatūs.
8. Pažymėtina, kad atsakovui pateikus informaciją apie civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu L. L. (dabartinis asmenvardis D. S.).

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

9. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
10. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro cento išrašas patvirtina, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo atsakovas S. Š. (t.1,  b.l. 10-15). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (t.2, b.l. 31) patvirtina, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas buvo vadovas, o jo kompetencija nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016), todėl atsakovo argumentas, kad tuomet buvo tik pati bendrovės veiklos pradžia ir jis nieko nedarė, yra nepagrįsti. Atsakovo argumentai, kad jis neturėjo patirties, kažko nesuprato, nežinojo, laikytini nepagrįstais, juolab, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal specialybę jis yra laivų technikas, prieš tai vadovavo kitai įmonei, šiuo metu yra kitos įmonės direktorius, nors ir nenurodydamas jų pavadinimų bei atsisakydamas atsakyti į trečiojo asmens klausimą ar yra „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. Pažymėtina, kad atsakovo gebėjimą ginti savo galimai pažeistas teises patvirtina ir jo paties į bylą pateikti dokumentai dėl kreipimosi į įvairias institucijas (t.2, b.l.139-150).
11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017).
12. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 išaiškino, kad jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jam taikoma civilinė atsakomybė. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti padarytą žalą grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais – negrąžinant jo žinioje buvusio bendrovės turto bendrovės likvidatoriams, o vėliau bankroto administratoriui, taip pažeidžiant įstatymo reikalavimus, taip pat pažeidus fiduciarinę pareigą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
14. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 išaiškino, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą)) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui.
15. Remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. BAĮ 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
16. Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga. Esant įstatymo nustatytoms imperatyvioms pareigoms, vadovas neturi elgesio pasirinkimo laisvės veikti kitaip, nei įpareigoja įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).
17. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse (toliau – „Kasos taisyklės“) ( redakcija su 2010 06 02 nutarimu Nr. 671 darytais pakeitimais) išaiškintos sąvokos: Kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas. Kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš jos. Kasos taisyklėmis nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį ir iš kasos išmokami išrašant kasos išlaidų orderį (3, 4 punktai).
19. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (Kasos taisyklių 41 punktas). Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną (Kasos taisyklių 12 punktas).
20. Byloje pateiktos dvi kasos pajamų orderių kopijos: Kasos pajamų orderio 2011 m. lapkričio 14 d.  Serija LVSP Nr. 02 (t.1,  b.l. 82); Kasos pajamų orderio 2011 m. lapkričio 14 d Serija LVSP Nr. 01 (t.1,  b.l.83)
21. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą (Kasos taisyklių 16 punktas).
22. Iš į bylą pateiktos įmonės kasos knygos kopijos (t.1,  b.l. 17-45) nustatyta, kad už kasininką pasirašo S. Š.. Atsakovas šio fakto neginčijo, kaip ir nenurodė asmens, kurį būtų paskyręs kasininku bei nepateikė įrodymų, kad kasininko funkcijos buvo pavestos kitam asmeniui.
23. Kasos knyga patvirtina, kad kasos likutis už laikotarpį iki 2014-12-31 buvo 112 116,30 Lt – išraiška eurais – 32 471,12. Pažymėtina, kad įmonės balanse užfiksuota išraiška eurais -32472 (t.1,b.l.50), tačiau apvalinimas daromas pagal matematinę taisyklę (112 116,30×3,45280 ? 32 471,124). Atsakovas šios sumos neginčija, neneigia kasos knygoje užfiksuotų operacijų, nurodo kad kasos pajamų orderį tikėtinai pasirašė, tačiau pinigai jam nebuvo perduoti. Iš teismui pateiktos Kasos knygos kopijos nustatyta, kad joje yra 2011 m. lapkričio 14 d. įrašas dėl 130 000 Lt užpajamavimo (t.1, b.l. 17). Trečiasis asmuo D. S. nurodo, kad tokia pinigų suma buvo įnešta įstatinio kapitalo didinimui. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro cento išrašas (t.1, b.l. 100), iš kurio matyti įstatinio kapitalo dydis ir akcijų skaičius (nuo 10 000 Lt iki 140 000 Lt ir nuo 100 vnt. iki 1400 vnt.), bei 2011 m. lapkričio 24 d. įrašas toje pačioje kasos knygoje apie sumokėjimą Registrų centrui.
24. ABĮ 42 straipsnis nustato, kad įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus bendrovės įstatų pakeitimus Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Įrodymų, kurie nuginčytų Registre įregistruotus duomenis atsakovas nepateikė.
25. Duomenys apie įmonės turtą (trumpalaikį ir kapitalą) atspindėti ir laikotarpio nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse ir vėlesniuose balansuose (t.1,  b.l. 46-50), kuriuos taip pat pasirašė S. Š..
26. Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo tikslu nustatyti ar ant iš Citadele bankas išreikalautų pajamų orderių yra atsakovo parašai. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad ant kai kurių pajamų orderių yra jo parašai, pripažino, kad pasirašinėjo „kai kuriuos“ buhalterinius dokumentus.
27. Ieškovas ieškinį grindžia įrašais Kasos knygoje, o ne tuo, kad atsakovas neįnešė pinigų į banko sąskaitą. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita AB „Citadele bankas“ atidaryta tik 2011 m. lapkričio 30 d. (t.2, b.l. 41), t.y. jie galėjo ir turėjo būti įnešti į įmonės kasą kasos pajamų orderio išrašymo dieną. Atsakovas nenuginčijo ir neginčijo, kad ant abiejų kasos pajamų orderių yra jo parašai.
28. 2017 m. gegužės 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.1, b.l. 68-74), konstatuota, kad S. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d.  apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo. Teismo priimtame procesiniame dokumente nurodoma, kad L. S. (D. S.) pagal kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02 S. Š. pinigų neperdavė, tačiau kartu teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderis LVSP Nr. 01 (t.1, b.l. 72), kas patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens argumentus jog  kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02 ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, tačiau teismo baudžiamasis įsakymas priimamas supaprastinta baudžiamojo proceso forma pagal prokuroro pareiškimą, kaltinamajam neprieštaraujant, be nagrinėjimo teisme (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis), be to trečiasis asmuo buvo apklausta tik liudytoja ir nei trečiasis asmuo nei ieškovė neturėjo teisės skųsti teismo procesinio sprendimo.
29. Kad minėtą ikiteisminį tyrimą užbaigiant teismo teismo baudžamuoju įsakymu nebuvo tirtas kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02 patvirtina baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eiga (t.1, b.l.89-93) ir šioje byloje priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendis. Kuris Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi paliktas galioti nepakeistas. Teismai padarė išvadą, kad D. S. veiksmuose nebuvo siekio suklastoti ar panaudoti netikrą dokumentą, t.y. kasos pajamų orderį Nr. 2, taip pat nenustatyta, kad į šį kasos pajamų orderį įrašyti duomenys - 130 000 Lt, suma, data, parašai yra melagingi. Šios bylos nagrinėjimui taip pat yra reikšmingos Klaipėdos apygardos nutartimi konstatuotos aplinkybės, kad įmonės kasoje turėjo būti pakankamai pinigų, kadangi, įmonė veiklos, kuri neštų pajamas, nevykdė, vadinasi kito kasos pajamų šaltinio, išskyrus įplaukas dėl įstatinio kapitalo, nebuvo (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismas nustatė, kad pagal apskaitos dokumentus vyko pinigų judėjimas iš kasos į banko sąskaitą, iš kasos mokėti darbo užmokesčiai, vykdyti mokėjimai už paslaugas, kas patvirtina realų pinigų įstatinio kapitalo didinimui įnešimą.
30. Už visų priimtų į kasą pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo materialiai atsako kasininkas (Kasos taisyklių 22 punktas). Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Kasos taisyklių 30 punktas).
31. Pažymėtina, kad atsakovas neneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis neperdavė kasoje užfiksuoto pinigų likučio bei kitų įmonės dokumentų bendrovės likvidatoriui ar bankroto administratoriui (t.1, b.l. 51-53) (ABĮ 12 straipnsnis, ĮBĮ 11 straipsnis).
32. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro cento išrašo (t.1, b.l. 10) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-09-09 teisinis statusas- likviduojama (byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko L. L. 2018-09-09 sprendimas likviduoti bendrovę, paskirtas likvidatorius t.1, b.l. 16); nuo 2017-04-20 – bankrutuojantis, nuo 2017-05-20 – bankrutavęs.
33. Civilinės atsakomybės nesukelia tik tinkamas prievolės įvykdymas. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Kasacinio teismo suformuota praktika ir išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovas S. Š. nenuginčijo kaltės prezumpcijos dėl jo veiksmų neteisėtumo. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (imperatyvių įstatymo reikalavimų nesilaikymo) ir bendrovei padarytos žalos (neperduoto turto) yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Byloje įrodžius pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, BAĮ 12, 21 straipsniuose, ĮBĮ 10 straipsnio, Kasos taisyklių 22,30 punktai, pažeidimą, atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
35. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti padarytą žalą grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais – negrąžinant jo žinioje buvusio bendrovės turto bendrovės likvidatoriams, o vėliau bankroto administratoriui, žalos dydį nurodo pagal įmonės balanse užfiksuotą išraišką eurais -32472. Tačiau teismui nustačius, kad pagal kasos knygą kasos likutis už laikotarpį iki 2014-12-31 buvo 112 116,30 Lt, daro išvadą, kad žalos dydis yra šios sumos išraiška eurais – 32 471,12.
36. Atsakovo argumentai dėl jo nebuvimo faktiniu vadovu laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą dėl dviejų priežasčių. Pirma, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, jei akcininkas piktnaudžiauja ribota atsakomybe, pažeisdamas bendrąją sąžiningumo pareigą, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Antrasis atvejis, kada akcininkas gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, yra tas, kai jis savo veiksmais atsisako pasyvaus investuotojo statuso ir perima valdymo funkciją. Šiuo atveju akcininkui taikomos vadovui numatytos pareigos ir jis atsako CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).
38. “Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju”(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).
39. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas nepateikė tokių įrodymų. Pagal Citadele banko pateiktus įrodymus D. S. (L. S.) buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus S. Š. įgaliotas asmuo, prašymai, kuriais nustatomos aptarnavimo sąlygos, operacijų limitai buvo pasirašomi paties S. Š. (t.2, b.l. 34-49). S. Š. teismo posėdžio metu neneigė, kad pasirašinėjo buhalterinius dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau atsisakė atsakyti į klausimą ar jis yra susijęs su kredito unija, neneigė, kad kai kurie pajamų orderiai, kurie buvo išreikalauti iš AB “Citadele” bankas (t.2, b.l. 83-100) yra pasirašyti jo, tačiau  netvirtino ir neįrodinėjo, kad kiti pajamų orderiai būtų pasirašyti D. S.. S. Š. neįrodinėjo, kad D. S. priiminėjo į darbą žmones, skyrė asmenis, atsakingus už buhalterinę apskaitą ir pan. D. S. neneigė, kad jai svarbūs buvo įmonės įstatinio kapitalo didinimo, investicinių projektų klausimai, tačiau tai neišeina ne tik iš akcininko kompetencijos ribų, bet ir yra akcininko kompetencijoje (ABĮ 4, 14, 15, 16 straipsniai).
40. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

Dėl CK 6.261 straipsnyje numatytų palūkanų

41. Ieškovė prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jas skaičiuojant nuo atsakovo S. Š. atleidimo iš direktoriaus pareigų iki ieškinio pateikimo, t.y. nuo 2018-09-09 iki 2017-08-31. Atsakovas šio ieškinio reikalavimo neginčijo, nustačius, kad atsakovas prievolę pažeidė, ieškovei iš atsakovo priteistina prašoma priteisti 3207,17 Eur suma (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

42. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., nuo 35 678,29 Eur sumos (32 471,12+ 3207,17), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

43. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, t.y. areštuotas atsakovui S. Š. priklausantis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovui priklausančios piniginės lėšos, neviršijant 35679,17 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti atsiskaitymu su ieškove. Surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavesta ieškovės pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę. Ieškovės pasirinktas antstolis įpareigotas nustatyti leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovas.
44. Teismo posėdžio metu buvo svarstytas 2018 m. liepos 23 d. atsakovo prašymas leisti grąžinti įmonei “SB Lizingas” įmokėtas palūkanas 21,85 Eur, kurie yra AB “Šiaulių bankas” sąskaitoje ir uždaryti šią kredito sąskaitą; paaiškinti situaciją, kai yra sulaikomos Sodros išmokos sirgimo atveju. Ieškovės atstovas su prašymu nesutiko, nurodydamas, kad “SB Lizingas” yra toks pat kreditorius kaip ir ieškovė, todėl neturi būti teikiama pirmenybė kitam kreditoriui, kuris įstatymo nustatyta tvarka gali patenkinti savo reikalavimus.
45. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 6 d. nutartimi teismas sprendė atsakovo prašymą: leisti iš sąskaitos, esančios SEB banke sumokėti baudą paskirtą 2017-05-25 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudos likutis 800 Eur, iki 2018-06-10, priešingu atveju vykdomasis raštas bus perduotas vykdyti antstoliui; leisti grąžinti bendrovei „SB LIZINGAS“ suteiktą kreditą ir uždaryti šią kredito sąskaitą; nustatyti pinigų sumą, kurią galėtų išsiimti iš sąskaitos, nes gaunamos darbinės pajamos sudaro 80 Eur.
46. Įsiteisėjusia nutartimi teismas prašymą tenkino iš dalies, leido atsakovui S. Š. iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties pagrindu areštuotų sąskaitose esančių piniginių lėšų sumokėti baudą, paskirtą 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne daugiau kaip 800 Eur. Likusioje dalyje prašymo teismas netenkino, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių apie kreditą, jo grąžinimo sąlygas, mėnesinių įmokų dydį, kredito likutį ir kt., bei nurodant, kad leidus atsakovui atsiskaityti su kitais kreditoriais, ieškinio tenkinimo atveju, nepakankant atsakovo turto atsiskaityti su ieškove būtų pažeisti ieškovės interesai bei nepasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Taip pat pažymėjo, kad vadovaudamasis CPK 148 straipsniu, atsakovas turi teisę pateikti prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
47. Tais pačiais motyvais netenkintinas ir pakartotinis atsakovo prašymas. Iš pateikto SB Lizingas pranešimo matyti, kad atsakovas vėluoja astiskaityti mėnesinę palūkanų ir delspinigų įmoką ir jokių duomenų, kad padengus šią įmoką bus padengtas kreditas, teismui taip ir nepateikta. Pažymėtina, kad teismas neareštavo konkrečių sąskaitų, vykdymo procese įstatymo ir teismo pavestus veiksmus atlieka antstolis, todėl, kaip ir nurodė paties atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, atsakovas su tokiais prašymais turi kreiptis į antstolį.
48. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Į bylą nėra pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso  293, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

          Teismas

nusprendžia:

atmesti atsakovo prašymą dėl bylos nutraukimo.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. Š. 35 678,29 (trisdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 29 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35 678,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                      Audra Ežerskė