Administracinė byla Nr. A-1989-442/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00704-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (t I, b. l. 1–12), prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui R. K. 2017 m. sausio 24 d. raštą „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743 (toliau – ir skundžiamas raštas) ir įpareigoti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija) po šio sprendimo priėmimo dienos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu raštu jos 2016 m. gruodžio 20 d. skundas nebuvo nagrinėjamas tuo pagrindu, kad teismas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad pasinaudojo privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarka ir 2016 m. gruodžio 20 d. apskundė VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro žymas, padarytas žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), Komisijai, tačiau Komisija, pažeisdama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundo nenagrinėjo ir sprendimo nepriėmė. Skundžiamą raštą priėmė suinteresuotas viešojo administravimo subjektas – VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui, viršydamas jam teisės aktais priskirtos kompetencijos ribas.
4. Pareiškėja teigė, kad VĮ Registrų centras skundžiamą raštą priėmė praleidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 28 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Skundas Komisijai įteiktas 2016 m. gruodžio 20 d., todėl paskutinė sprendimo priėmimo data, skaičiuojant sprendimo priėmimo terminą nuo skundo įteikimo dienos, yra 2017 m. sausio 21 d., tuo tarpu VĮ Registrų centro raštas priimtas 2017 m. sausio 24 d.
5. Pareiškėja nurodė, kad jos 2016 m. gruodžio 20 d. skundas nėra tapatus anksčiau pateiktiems jos skundams, kadangi skiriasi skundų dalykas ir skundų pagrindas. 2016 m. gruodžio 20 d. skundas neapibrėžia kitų skundų teisminio nagrinėjimo ribų. Pateikė naujų faktų dėl Žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre galimų pažeidimų, todėl turi teisę kreiptis į Komisiją su skundais dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo dėl 2010 m. kovo 29 d. Žemės sklypo teisinės registracijos panaikinimo.
6. Pareiškėja akcentavo, kad atsakovas nevertino jos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodomų naujų faktų apie Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo bei kadastro duomenų bylos sudarymo datas, dėl kurių turėjo būti sprendžiamas iš esmės ir tenkinamas jos reikalavimas panaikinti 2010 m. kovo 29 d. atliktą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą. Dėl pateikto skundo buvo priimtas ne Komisijos sprendimas, o skundžiamas raštas, todėl toks procedūrinis pažeidimas yra esminis, nes dėl jo iš esmės neteisingai buvo sprendžiami pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai.
7. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (t I, b. 1. 81–86).
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus ir neva padarytų procedūrinių pažeidimų. Pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto aktas gali būti panaikintas tik tais atvejais, kai procedūrinis pažeidimas turėjo esminės įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sprendžiant dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundo buvo užtikrintas visų aplinkybių objektyvus įvertinimas ir tai patvirtina skundžiamo rašto turinys. Šiuo atveju pareiškėjai nepalankaus sprendimo priėmimas arba priėmimas ne tokio sprendimo, kokio pareiškėja tikisi, nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog atsakovas nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundo bei nesudaro pagrindo konstatuoti procedūrinius pažeidimus bei naikinti atsakovo skundžiamą raštą.
9. Dėl neva neteisingų žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo bei kadastro duomenų bylos sudarymo datų atsakovas pažymėjo, kad skundžiamame rašte nurodė, kad dėl šių aplinkybių atskiru individualiu administraciniu aktu yra pateikęs paaiškinimus VĮ Registrų centro Kauno filialas, kurio 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (3.4.5.)KAS-1545 įformintas aktas skundžiamas tiesiogiai administraciniam teismui. Pareiškėja dėl nurodyto administracinio akto Kauno apygardos administraciniam teismui 2017 m. vasario 8 d. pateikė patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. 1-894-422/2017.
10. Atsakovas pažymėjo, kad nauji faktiniai duomenys turėtų būti tokie, kurie sudarytų pagrindą ginčyti sprendimą, t. y. būtų teisiškai reikšmingi. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomas „naujas“ faktas – aplinkybės dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datos, t. y. „2009 m. birželio 30 d.“, kuri, anot pareiškėjos, turi būti pakeista vietoje šiuo metu įrašytos neteisingos datos „2008 m. vasario 20 d.“ žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Kauno filialas individualiame administraciniame akte, įformintame 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. (3.4.5.)KAS-1545, paaiškino aplinkybes dėl kadastro duomenų nustatymo bei kadastro duomenų bylos sudarymo datos, nurodydamas, kad Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimui buvo pateikta 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tuo tarpu kadastro duomenų bylos datą „2009 m. birželio 30 d.“ nurodė užsakymą dėl kadastro duomenų pakeitimo priėmusi filialo darbuotoja paslaugų apskaitos sistemoje įformintame prašyme Nr. 1459181, įrašydama šiame prašyme informaciją apie pridedamus dokumentus, o tai yra bylos vidaus apyrašo surašymo data. Tas faktas, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotoja prašyme Nr. 1459181 dėl kadastro duomenų pakeitimo nurodė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datą nesudaro jokio teisėto pagrindo pripažinti, jog žemės sklypo kadastro duomenų bylos sudarymo data „2008 m. vasario 20 d.“ yra neteisinga.
11. Atsakovas teigė, kad pareiškėja, nurodydama, jos nuomone, paaiškėjusias naujas aplinkybes, iš esmės siekia, kad būtų išnagrinėtas jos reikalavimas dėl 2010 m. kovo 29 d. atliktų kadastro duomenų pakeitimo panaikinimo, nors: šiam reikalavimui reikšti pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą (Komisijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. csprl-219); pareiškėjos prašymas šį terminą atnaujinti nėra patenkintas (Komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. csprl-29, dėl kurio priimtas neįsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-3403-644/2016; Komisijos 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. csprl-292, dėl kurio priimtas neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2207-535/2017).
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu dėl Nekilnojamojo turto registre skirtinguose dokumentuose nurodytos vienos (tos pačios) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos datos. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (3.4.5.)KAS-1545 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad šios nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo data, t. y. 2009 m. birželio 30 d. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. Komisijai pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus A. B. 2016 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (3.4.5.)KAS-1545 „Dėl informacijos suteikimo“. VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 24 d. priėmė raštą „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743, kuriame nurodė, kad pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundas nenagrinėtinas pagal VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
14. Dėl skundo argumento, jog 2016 m. gruodžio 20 d. skundas nėra tapatus anksčiau pateiktiems skundams, kadangi skiriasi skundų dalykas ir pagrindas, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017 nagrinėdamas pareiškėjos G. V. skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. atliktos J. Č. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracijos panaikinimo, pažymėjo, kad spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant šią nuostatą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (ar ginčijamas tas pats administracinis aktas, ar tariamas pareiškėjo teisių pažeidimas yra tęstinis ir kt.)
15. Teismas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 20 d. pateikdama skundą pareiškėja vienu iš reikalavimų prašo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. atliktą J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją, taigi iš esmės siekia tų pačių pasekmių, kad būtų panaikinta 2010 m. kovo 29 d. atlikta J. Č. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracija, todėl atsakovas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundo remdamasis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu.
16. Pareiškėjos teiginius, kad atsakovas nevertino jos 2016 m. gruodžio 20 d. skunde nurodomų naujų faktų apie Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo bei kadastro duomenų bylos sudarymo datas, teismas vertino kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (3.4.5.)KAS-1545 dėl kadastro duomenų nustatymo bei kadastro duomenų bylos sudarymo datos, nurodė, kad Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimui buvo pateikta 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. lapkričio 21 d. rašte pažymėjo, kad paslaugų apskaitos sistemoje įformintame prašyme, kuriam suteiktas Nr. 1459181, užsakymą priėmusi VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotoja, įrašydama informaciją apie pridedamus dokumentus nurodė šios nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datą t. y. 2009 m. birželio 30 d. Ši data yra kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo data, tačiau tai nepaneigia to, kad kadastrinių duomenų byla buvo sudaryta 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, todėl pareiškėjos teiginys, kad ji pateikė naujų faktinių aplinkybių ir jos 2016 m. gruodžio 20 d. skundas turėjo būti nagrinėjamas, yra nepagrįstas.
17. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-416/2005, 2005 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-554-05, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-715/2008). Taigi kiekvienas procedūrinis pažeidimas, padarytas priimant individualų administracinį aktą, turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t. y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo esminės įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta esminių pažeidimų, kurie turėjo įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
18. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame rašte yra nurodyti objektyvūs duomenys, teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi priimant sprendimą, išdėstyti motyvai, kodėl pareiškėjos skundas nenagrinėjamas, nurodyta apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.
III.
19. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t I, b. l. 175–188), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti VĮ Registrų centrą per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir jos 2016 m. gruodžio 20 d. skundą išnagrinėti iš esmės, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
20.1. teismas, neteisingai vertindamas byloje esančius įrodymus, o kai kurių iš vis nevertindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (tolau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles;
20.2. teismo sprendimas tiesiogiai patvirtina bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos šališkumą, aiškiai vengiant teismo sprendime įvertinti skundo argumentus;
20.3. teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas nenustatė visų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, dėl jų nepasisakė, teisiškai nepagrįstai ir subjektyviai atsisakė ginti pareiškėjos teises;
20.4. teismo argumentus, jog pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. skundas nebuvo nagrinėjamas dėl to, nes teismas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, paneigia skunde nurodytos ir bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės;
20.5. teismas nesivadovavo NTRĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skundus nagrinėja ir sprendimus priima Komisija bei neįvertino procedūrinio pažeidimo, jog 2016 m. gruodžio 20 d. skundą nagrinėjo ir skundžiamą raštą priėmė suinteresuotas viešojo administravimo subjektas;
20.6. teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kad skundžiamą raštą priėmė nekompetetingas subjektas, viršydamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas, todėl šis raštas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu;
20.7. teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 4 straipsnio 2 dalies ir NTRĮ 5 straipsnio 2 dalies normomis ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią registratorius turi teisę perkelti duomenis tik iš jam pateiktų dokumentų, o ne pačiam nurodyti kadastrinių matavimų bylos sudarymo datą;
20.8. teismo sprendime nepagrįstai ir neteisingai nurodyta, jog pareiškėja nepateikė naujų faktinių aplinkybių dėl Žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre galimų pažeidimų, nors atsakovas kadastro duomenų tikslinimui pateikė 2009 m. birželio 30 d. kadastro duomenų bylą, kuri yra vienas iš pagrindų tikslinti kadastro duomenis;
20.9. teismas nevertino pareiškėjos 2017 m. balandžio 6 d. prašymo ir pateiktų rašytinių įrodymų dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos sudarymo datos;
20.10. teismas nepasisakė ir neįvertino visų 2016 m. gruodžio 20 d. skunde pareikštų reikalavimų, be kita ko, ir pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos datą į 2009 m. birželio 30 d.;
20.11. teismas nepasisakė dėl 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. skundų dalykų tapatumo. Neatsižvelgė į tai, kad Komisija 2016 m. sausio 21 d. skundą, kuriame buvo pareikštas reikalavimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, 2016 m. vasario 9 d. sprendimu atsisakė priimti, kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes reikalavimą dėl kadastro duomenų registracijos panaikinimo Komisija nenagrinėjo. Klausimas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl kadastro duomenų panaikinimo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. rašte nurodyto Žemės sklypo kadastro tvarkytojos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre galimo pažeidimo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3403-644/2016 nebuvo nagrinėtas;
20.12. teismas netinkamai įvertino 2016 m. gruodžio 20 d. skundo pagrindo ir dalyko tapatumą 2016 m. sausio 21 d. skundo pagrindui ir dalykui, dėl kurio neįsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016, 2016 d. spalio 26 d. ir 2016 d. lapkričio 28 d. skundų pagrindams ir dalykams, dėl kurių įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-AS- 132-520/2017 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017;
20.13. teismas neatsižvelgė į tai, kad konkrečiu atveju pareiškėja skundą grindžia kitomis aplinkybėmis nei administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016, t. y. Žemės sklypo kadastro duomenų registraciją ginčija kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datos pakeitimo iš 2008 m. vasario 20 d. į 2009 m. birželio 30 d. pagrindu. Todėl, nesant skundų pagrindo ir dalyko tapatumo bei skundą grindžiant nauju įrodymu, t. y. VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. raštu, nebuvo pagrindo 2016 m. gruodžio 20 d. skundą palikti nenagrinėtu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-132-520/2017 konstatavo, kad 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. spalio 26 d. skundų dalykai nėra tapatūs, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos 2016 m. spalio 26 d. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje taip pat padarė išvadą, kad dėl pareiškėjos skundo, įvertinant pakeistą kadastro duomenų bylos datą, turi būti priimtas Komisijos sprendimas. Šiuo atveju pareikštas skundas netapatus Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1671-629/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. AS-128-492/2017 ir Nr. AS-132-520/2017 išnagrinėtiems skundams. Tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjos teisę į teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes užkirto kelią teikti skundus dėl naujai paaiškėjusių faktų;
20.14. skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir TĮ) 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. nesivadovaujant teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 d. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1671-629/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-132-520/2017.
21. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t II, b. l. 1–5).
22. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:
22.1. teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų bei padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovo teigimu, skundžiamas raštas nesietinas išimtinai tik su atsakovo subjektu, kadangi egzistavo objektyvios aplinkybės bei VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas, leidžiantis atsakovui priimti būtent tokį sprendimą ir dėl to toks atsakovo sprendimas tik dėl jį priėmusio subjekto negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu;
22.2. vadovaujantis NTRĮ 31 straipsnio 2–4 dalimis bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo nenagrinėjimo teisinis pagrindas buvo VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas, skundžiamas šioje byloje sprendimas pagrįstai buvo įformintas ne kaip Komisijos sprendimas, bet kaip individualus administracinis aktas pagal VAĮ 2 straipsnio 9 dalį ir pasirašytas atitinkamo subjekto;
22.3. pareiškėja neneigia, kad jos pagrindinis reikalavimas yra 2010 m. kovo 29 d. padarytų kadastrinių įrašų panaikinimas, todėl pareiškėjos argumentai dėl skundų netapatumo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti;
22.4. pareiškėjos akcentuojami teismo neįvertinti rašytiniai įrodymai nėra susiję su šios bylos dalyku. Pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai galėtų būti vertinami pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka ginčijant Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2008 m. vasario 20 d. sudaryta kadastrinių matavimų byla yra įstatymų nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia ar panaikinta. Šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl kadastro duomenų nustatymo bei kadastro duomenų bylos sudarymo datos, o tik įvertinama ar egzistavo aplinkybės VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymui, t. y. ar kartu su 2016 m. gruodžio 20 d. skundu atsakovui buvo pateiktos naujos aplinkybės, patvirtinančios padarytų įrašų apie kadastro duomenų nustatymo ir bylos sudarymo datą neteisingumą. Tokių įrodymų pareiškėja atsakovui su skundu nepateikė;
22.5. pareiškėjos nurodyta nauja aplinkybė, jog atsakovo paslaugų apskaitos sistemoje įformintame prašyme Nr. 145181 buvo nurodyta bylos vidaus apyrašo sudarymo data „2009 m. birželio 30 d.“ nėra ta aplinkybė, įrodanti padarytų įrašų Žemės sklypo registro įraše (duomenys neskelbtini) apie kadastro duomenų nustatymo bei bylos sudarymo datas neteisingumą. Be to, VĮ Registrų centro Kauno filialas įvertino aplinkybes dėl kadastro duomenų nustatymo ir bylos sudarymo datos ir priėmė individualų administracinį aktą – 2016 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. (3.4.5.)KAS-1545), kuris tiesiogiai skundžiamas administraciniam teismui. Įrodymų, patvirtinančių, jog šis aktas yra panaikintas, pareiškėja nepateikė. Dėl šio akto yra priimtas neįsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-894-422/2017.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui R. K. 2017 m. sausio 24 d. rašto „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją po šio sprendimo priėmimo dienos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos skundą išnagrinėti iš esmės.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
26. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia (be kita ko) tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai. Be to, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, pareiškėja teismo nešališkumą sieja su ją netenkinančiu teismo sprendimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Taigi vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos teisė į teisingą ir nešališką teismą buvo neužtikrinta.
27. Nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. skundu prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. atliktos J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją (t. I, b. 1. 75–78). VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 24 d. priėmė šioje byloje ginčijamą raštą „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743, kuriame nurodė, kad pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. pateikto skundo atžvilgiu taikytinas VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas, nustatantis, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas (t I, b. 1. 14–15).
28. Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko Centrinis registratorius – VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
29. Centriniam registratoriui paduotų skundų dėl kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, pagal kurią skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais)) taikoma Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka.
30. Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra įtvirtinta speciali kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimo tvarka, pareiškėjos skundas dėl kadastro duomenų registracijos panaikinimo turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis.
31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, jog centriniam registratoriui dėl teritorinių registratorių priimtų sprendimų paduotus skundus per trisdešimt dienų turi išnagrinėti bei sprendimą priimti Centrinio registratoriaus sudaryta komisija.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su 2016 m. gruodžio 20 d. skundu kreipėsi būtent dėl teritorinio registratoriaus – VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimų, susijusių su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintų duomenų registracija, taigi, toks pareiškėjos skundas, tiek jo priimtinumo klausimas turėjo būti nagrinėjamas Komisijos. Šiuo atveju sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos skundą buvo priimtas VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 24 d. raštu „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743, kurį pasirašė tik VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamas raštas yra priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto – VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas neturi teisės vienasmeniškai priimti sprendimų dėl skundų, priskirtų nagrinėti Komisijai, priimtinumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesni pareiškėjos skundai buvo nagrinėjami būtent Komisijoje.
33. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Taigi skundžiamas VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui R. K. 2017 m. sausio 24 d. raštas „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743 naikintinas kaip neteisėtas.
34. Panaikinus ginčijamą raštą yra atkuriama iki jo priėmimo buvusi padėtis (ABTĮ 94 straipsnis), t. y. Centrinis registratorius privalės iš naujo išspręsti pareiškėjos skundo priėmimo ir išnagrinėjimo klausimą, todėl tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Centrinio registratoriaus įpareigojimo per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir 2016 m. gruodžio 20 d. pareiškėjos skundą išnagrinėti iš esmės bei priimti sprendimą, nėra pagrindo.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir panaikinamas ginčijamas atsakovo raštas.
36. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja pateikė į bylą 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo VĮ Registrų centro priteisiama 7,50 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pavaduotojo Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui R. K. 2017 m. sausio 24 d. raštą „Dėl pareiškėjos skundo“ Nr. (1.1.4.)s-743.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai G. V. iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 7,50 Eur (septynis eurus, 50 ct) žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys