Nuorašas

Adm. byla Nr. ATP-266-211/2016

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-49-3-01019-2015-9                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko M. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. V. nutraukta, panaikinimo,

n u s t a t ė :

E. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,03 promilės (±1,7 proc.) girtumas, t.y. vidutinis girtumo laipsnis, 2015 m. spalio 03 d., 04.40 val., vairuodamas automobilį „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. G. V. vardu, Ukmergės mieste, Gerseniškių-Deltuvos gatvių žiedinėje sankryžoje, užvažiavo ant saugumo salelės ir nutrenkė kelio ženklą, ko pasėkoje kilusio eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas, o po to pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. V., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 266 punktų reikalavimus. Šis protokolas su kita prie jo esančia medžiaga buvo perduotas į teismą dėl E. V. nubaudimo administracine tvarka pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d.

Ukmergės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016-01-15 priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. sudėties. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių tvirtų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., būdamas neblaivus, vairuodamas jo tėvui priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadindamas svetimą turtą, iš kurio pasišalino.

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde Institucija prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-5-517/2016 ir priimti naują nutarimą, E. V. paskiriant už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d. 1158 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Skunde pažymima, kad patraukiant E. V. atsakomybėn, pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., buvo remtasi ne prielaidomis, o surinktais įrodymais, t. y. įvykį įforminusių policijos pareigūnų parodymais, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, surašytu iš jo žodžių, tiriant eismo įvykio aplinkybes, taip pat E. V. draugės S. V. žodiniais parodymais, kuriuose matyti neginčytini faktai, įrodantys E. V. kaltę.

Institucija taip pat pabrėžia, kad E. V. iš karto po įvykio neneigė savo kaltės, prisipažino dalyvavęs eismo įvykyje, su pareigūnais geranoriškai vyko į policijos įstaigą pažeidimo įforminimui, pateikė paaiškinimus, pasirašė visuose su eismo įvykiu susijusiuose dokumentuose.

Nurodo, kad patraukdamas administracinėn atsakomybėn E. V. pareigūnas V. J. rėmėsi po eismo įvykio surinktais įrodymais, kuriuos jis išdėstė 2015-10-03 savo tarnybiniame pranešime. Pareigūnas aiškiai ir tiksliai nurodė, kad dirbant eismo įvykio vietoje, prie pareigūnų atvažiavo automobilis, iš kurio išlipęs jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo E. V., prisipažino vairavęs automobilį. Vėliau asmuo buvo pristatytas į policijos įstaigą, iš jo žodžių buvo surašytas paaiškinimas, asmuo su visa eismo įvykio medžiaga susipažino, su viskuo sutiko ir visur pasirašė. Lygiai taip pat policijos pareigūnas J. B., kuris kartu su V. J., dalyvavo įforminant eismo įvykį, tiek tarnybiniame pranešime tiek teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad, dirbant eismo įvykio vietoje, prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipęs jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo E. V., prisipažino vairavęs automobilį. Institucijos teigimu, liudytojų pareigūnų V. J. ir J. B. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. parodymus, kad pastarasis, atvykęs į eismo įvykio vietą kartu su tėvu G. V. bei draugu V. Z., įvykio vietoje dirbusiems pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Nurodo, kad policijos įstaigoje iš E. V. žodžių buvo surašytas paaiškinimas, kuriame pastarasis nurodė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, su savo duotais parodymais asmuo sutiko, pasirašė paaiškinime, administracinio teisės pažeidimo protokole bei kituose su įvykiu susijusiuose dokumentuose. 

Nurodoma, kad vėliau, bylos nagrinėjimo metu, E. V. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad 2015-10-03 eismo įvykio nesukėlė, tėvui priklausantį automobilį neaiškiomis aplinkybėmis pamatė stovintį kieme apgadintą. Institucijos teigimu, E. V. parodymai visiškai skirtingi, vieni kitiems prieštarauja, nesutampa nei su eismo įvykio aplinkybėmis, nei su pareigūnų, tyrusių eismo įvykio aplinkybes, parodymais.

Institucija pagrindinį dėmesį kreipia į tai, kad į eismo įvykio vietą atvykę automobilio savininkas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pareigūnams nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių paties E. V. kaltę, nekėlė kitų versijų, todėl konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas būtent tas asmuo. Taip pat konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo teisme versijos pakeitimas yra ne kas kita, kaip E. V. bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą ir būtinybė neprarasti teisės vairuoti transporto priemones.

Skunde taip pat analizuojami teisme apklaustų liudytojų parodymai ir teigiama, kad kitų byloje asmenų, t. y. E. V. draugų bei šeimos narių, parodymai yra visiškai nelogiški bei skirtingi, prieštaringi tiek vieni kitiems, tiek pareigūnų parodymams tiek paties E. V. parodymams, todėl jie turi būti vertinami kritiškai, nes visi liudiję asmenys yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens artimi žmonės, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nurodo manantys, kad teismas priimdamas nutarimą nesirėmė patikimais ir nuosekliais, policijos pareigūnų parodymais bei pirminiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. parodymais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta E. V. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimą palikti nepakeistą, o Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK viršininko M. P. skundo netenkinti. Nurodo manantis, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, rėmėsi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, nenukrypo nuo jų taikymo praktikos, visapusiškai, pilnai, objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į nurodytų faktinių aplinkybių visetą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, o apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas.

E. V. nurodo su policijos surašytais administracinio teisės pažeidimo protokolais nesutikęs, nesutikimo motyvus paaiškino pareigūnams dar įvykio vietoje, o taip pat ir administracinę bylą nagrinėjant teisme. Tuo tarpu skunde visiškai neatkreipiamas dėmesys, kad eismo įvykio vietoje pastarasis neigė kaltę, be to policijos komisariate buvo apklausiamas būdamas neblaivus, o duodamas parodymus teisme, nurodė priežastis dėl ko buvo priverstas paaiškinime prisipažinti, jog tariamai vairavo automobilį. Teigia, kad skunde neįvertinamos visos jo pateiktos minėto įvykio paaiškinimo aplinkybės – pirma, kad nevairavo automobilio bei nesukėlė eismo įvykio, antra, kadangi dėl neblaivumo pačiam nepavyko surašyti paaiškinimo, todėl paaiškinimą paėmė pareigūnas, tuo metu kai E. V. buvo vidutiniam neblaivumo laipsnyje, trečia, kad pripažino, jog vairavo automobilį, tiktai dėl tos priežasties, kad buvo paaiškinta, jeigu nebus nustatyta, kas konkrečiai eismo įvykio metu vairavo automobilį, tai atsakomybė už sukeltą eismo įvykį teks šio automobilio savininkui, t. y. tėvui G. V.. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apklaustas teisme, davė nuoseklius ir išsamus parodymus, kuriuos, pasak E. V., patvirtina ir nukentėjusiojo G. V., liudytojų S. V., V. Z., brolio K. V. nurodytos aplinkybės, taip pat įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno V. J. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės.

Atsiliepime teigiama, kad skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad policijos pareigūnų V. J. ir J. B. duoti parodymai teisme bei pirminiuose dokumentuose vieni kitus papildo, todėl laikytini patikimais, nuosekliais ir teismas priimdamas sprendimą šioje byloje neturėjo jokio pagrindo jais abejoti. E. V. teigimu, dėl esminių aplinkybių šių pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po įvykio ir patys minėto įvykio aplinkybių nematė, detaliai neužfiksavo visų pėdsakų, neapklausė visų įvykį mačiusių liudytojų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o tiktai apsiribojo paviršutiniu įvykio aplinkybių tyrimu, dėl nesuprantamų priežasčių pilnai ir objektyviai neištirdami visų įvykio aplinkybių, kaip tai numato administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

Pasak E. V., nors skunde nurodoma, kad visi byloje liudiję asmenys yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens artimi žmonės, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi vieni kitiems, todėl turi būti vertinami kritiškai, tačiau būtent tarp šių liudytojų parodymų nėra nustatyta esminių prieštaravimų, o priešingai – policijos pareigūnų paaiškinimuose teisme yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo paminėtos tarnybiniuose pranešimuose ar kituose bylos rašytiniuose dokumentuose. E. V. teigia, kad byloje taip pat nėra surinkta patikimų ir neginčijamų duomenų, kurie paneigtų liudytojo K. V. tiek paaiškinime, tiek teisme nurodytas aplinkybes, kad būtent jis vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį. Taip pat teigia, kad išnagrinėjus administracinę bylą teisme, nebuvo nustatyta jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad būtent jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V.), vairuodamas jo tėvui G. V. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas.

Atsiliepime E. V. taip pat nurodo, kad buvo ribojama jo teisė į gynybą, kadangi apie tai, kad pirminis protokolas buvo anuliuotas, todėl galioja naujesnis protokolas, jam nebuvo pranešta, apie tai jis sužinojo tik nagrinėjant bylą teisme ir apklausus liudytoja policijos pareigūnę J. V..

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų dalyje dėl E. V. kaltės padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad E. V., vairuodamas tėvui G. V. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, o po to iš eismo įvykio vietos pasišalino, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad E. V. versijos teisme pateikimas, t.y., kad jis eismo įvykio nesukėlė, o tėvo automobilį rado kieme jau apgadintą, turėtų būti vertinamas ne kitaip, o kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįsta apylinkės teismo skundžiamame nutarime išvada, kad byloje nėra tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., būdamas neblaivus, vairuodamas jo tėvui priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadindamas svetimą turtą, iš kurio pasišalino.

Nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, kad E. V. nuo pat pradžių pripažino vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, kadangi iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog E. V. iš karto po įvykio neigė vairavęs automobilį. Ir nors skunde nurodoma, kad šias aplinkybes nurodė tik E. V. artimi žmonės, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau matyti, kad teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. J. nurodė, kad iš pradžių E. V. sakė, kad automobilį vairavo draugas, o paskui pats prisipažino (b.l. 51-52).

Ši aplinkybė užfiksuota ir pareigūno V. J. rašytame tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad E. V. tvirtino, kad ne jis vairavo automobilį, bet jis nenurodė vairuotojo (b.l. 3) bei apie tai nurodė ir teisme liudytoju apklaustas kitas pareigūnas J. B., kuris paaiškino, kad įvykio vietoje prisipažinęs vairavęs automobilį E. V. vėliau pradėjo neigti, teigė, kad žino, kas vairavo, bet neišduos (b.l. 52).

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįstai apylinkės teismas kritiškai vertino pirminius E. V. parodymus, t.y. pirminį rašytinį paaiškinimą, kuriame užfiksuotas jo prisipažinimas dėl padarytų pažeidimų, kadangi šį paaiškinimą iš jo žodžių surašė policijos pareigūnas V. J., kuris vėliau teisme patvirtino, jog E. V. buvo neblaivus ir pats surašyti paaiškinimo nesugebėjo. Iš byloje esančių neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų matyti, kad įvykio dieną E. V. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, t.y. vidutinis girtumo laipsnis (b.l. 12).

Nors skunde teigiama, kad liudytojais apklaustų E. V. artimų žmonių parodymai yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštarauja, tačiau pirmosios instancijos teisme tarp šių asmenų parodymų esminių prieštaravimų nustatyta nebuvo. Teisme liudytoju apklaustas K. V. paaiškino, kad po kivirčo su broliu Evaldu tą vakarą vykusių išgertuvių metu, būtent jis, be brolio žinios paėmęs jų tėvui priklausančio automobilio raktelius, vairavo automobilį „Opel Astra“ ir sukėlė eismo įvykį (b.l. 52-53).

Analogiškas aplinkybes K. V. nurodė ir 2015-10-03 rašytiniame paaiškinime, duotame Vilniaus apskr. VPK Ukmergės r. PK VPS PB vyriausiajam patruliui A. K. (b.l. 18).

G. V., teisme apklaustas nukentėjusiuoju paaiškino, kad sūnus E. V. kaltės nepripažino iš pat pradžių, prisipažinimas atsirado vėliau, nes jei neprisipažįsta E., tai viskas jam. Sūnus K. parėjo drebančiomis rankomis, pasisakė, kad buvo paėmęs mašiną, sudaužė, kieme pastatė ir dingo (b.l. 62-63).

Teisme apklausta E. V. draugė S. V. paaiškino, kad bute iki vidurnakčio vykusių išgertuvių metu visi kompanijoje buvę asmenys vartojo alkoholinius gėrimus, o broliai E. ir K. apsipyko ir abu buvo išėję iš buto, į kurį jos draugas E. V. grįžo po keletos minučių, o jo brolio K. nebuvo ilgą laiką (b.l. 52-53).

Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie paneigtų E. V. versiją, jog tai ne jis 2015-10-03, vairuodamas automobilį „ Opel Astra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kelio ženklas ir iš kurio vietos jis pasišalino.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, pagrįstai abejones ir neaiškumus vertino E. V. naudai. Tokiu būdu pagrįstai konstatuota, jog nėra vienareikšmiškai įrodyta, kad būtent E. V. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius ir neprieštaringus policijos pareigūnų paaiškinimus bei parodymus, kai tuo tarpu analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas yra aiškiai pasisakęs dėl nuoseklių įrodymų vertinimo (ATP-99-149/2014), tačiau skundą nagrinėjantis teismas šiuo teismo sprendimu nesivadovaus, kadangi tai yra tos pačios pakopos teismo priimtas procesinis sprendimas, kas nėra pripažįstama precedentu.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pradėti administracinę teiseną dėl K. V. veiksmų, tačiau nesant dėl to apeliacinio skundo, aukštesnės instancijos teismas negali išeiti už nagrinėjamo skundo ribų, todėl negali administracinio teisės pažeidimo bylos perduoti Institucijai.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bylos medžiaga nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015-10-03, todėl nuobaudos skyrimo terminas sueina 2016-04-03. LR ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad minėtas terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam negu 1 metų laikotarpiui tuo atveju, jei dėl kažkokių priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo.

Esant aplinkybėms, kai apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iki administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo, minėtas terminas pratęstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str., 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK apeliacinio skundo netenkinti.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2016-10-03 dėl administracinio teisės pažeidimo, nustatyto 2015 m. spalio 03 d., 04.40 val., eismo įvykio Ukmergės mieste, Gerseniškių-Deltuvos gatvių žiedinėje sankryžoje, kurio metu užvažiavus ant saugumo salelės ir nutrenkus kelio ženklą buvo apgadintas kelio ženklas, o vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                  (parašas)                                                                 Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                              Laureta Ulbienė