Bylos Nr. 1S-2-626/2018

(S)

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00613-2008-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.10.;

2.1.16.2.12.; 2.14.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo R. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-1031/2017, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. C. ir jo sutuoktinei I. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. C. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo atžvilgiu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam ir jo sutuoktinei I. C. priklausantį nekilnojamąjį turtą:

1) I. C. vardu registruotą, R. C. ir I. C., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) I. C. vardu registruotą, R. C. ir I. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) I. C. vardu registruotą, R. C. ir I. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) I. C. vardu registruotą, ir kaip jos asmeninė nuosavybė VĮ „Registrų centras“ nurodytą, tačiau faktiškai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. C. priklausantį (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-401-494/2011) nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

paliekant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – draudimą disponuoti nurodytu turtu.              

Skundžiama 2017-11-24 šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo į minėtą turtą terminą pratęsė 3 (trims) mėnesiams, iki 2018-02-25.

Kaltinamasis R. C. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį.

Kaltinamasis, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad nepaisant to, jog įstatymas teismui suteikia teisę tam tikrais atvejais (BPK 151 straipsnio 7 dalis) neribotai pratęsinėti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, tokia nutartis visgi turi būti motyvuota, ko šiuo atveju nebuvo padaryta.

Kaltinamojo įsitikinimu, pernelyg ilgai ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei priklausantis turtas yra areštuotas – tokia situacija sukuria neužtikrintumo ir nežinomybės būseną, turtu negalima laisvai naudotis ir disponuoti. Skunde keliamas klausimas ar tokiu būdu nėra pažeidžiamos byloje liudytoja apklaustos I. C. konstitucinės teisės.

R. C. įsitikinimu, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, teismas pažeidžia proporcingumo principą – siekiant įvertinti ar skiriama procesinės prievartos priemonė yra proporcinga, būtina išanalizuoti ir įvertinti bylos duomenis bent jau tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų veikų padarymu ir ar yra pagrindas teigti, kad byloje būtina užtikrinti civilinį ieškinį.

Kaltinamasis darkart pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu UAB „Č.“ bankroto administratorius pareiškė, kad atsisako nuo 24 714,78 eurų dydžio civilinio ieškinio – taigi, baudžiamojoje byloje pareikštų ieškinių apimtis iš esmės sumažėjo, tačiau teismas tokia pat apimtimi - neproporcingai, taiko laikiną nuosavybės teisės apribojimą. 

Skunde taip pat plačiai analizuojamas R. C. pareikšto kaltinimo turinys – jog jis nėra aiškus, dviprasmiškas, jame vartojami deklaratyvūs, neapibrėžti ir abejones keliantys teiginiai, nurodomos faktinės aplinkybės - niekuo neparemtos, nes daugelyje vietų nurodoma, kad R. C. esą atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas atmetamas

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas 2014-11-20 ir tęsiamas šiai dienai BPK 151 straipsnyje numatytam vienam iš pagrindų užtikrinti, o būtent siekiant užtikrinti byloje iki įrodymų tyrimo pradžios pareikštiems civiliniams ieškiniams. Nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas – draudimas disponuoti nurodytu nekilnojamuoju turtu, faktiškai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu kaltinamajam R. C. ir jo sutuoktinei I. C..

BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Vienas iš skundo dėl apelianto manymu nepagrįstai taikomos procesinės prievartos priemonės argumentų yra susijęs su kaltinimo pagrįstumu bei kaltinamojo akto trūkumai. Apelianto manymu, jam pareikštas kaltinimas yra nepagrįstas (netikslus, neaiškus, dviprasmiškas, nurodomos faktinės aplinkybės - niekuo neparemtos ir kt.). Apygardos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nevertinamas kaltinimo išsamumas, ar duomenų pakankamumas kaltei pagrįsti, nes asmens kaltumo klausimą kompetentingas spręsti baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Atkreipiamas dėmesys, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma pakankamai ilgai ir apeliantas kiekvieną kartą ginčydamas jos taikymo pagrįstumą nurodo pastarąjį argumentą, į kurį ne kartą yra atsakęs aukštesnysis teismas, nagrinėdamas jo skundus. Be to, gynyba baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ne kartą teikė prašymus teismui dėl kaltinamojo akto su baudžiamąja byla grąžinimo prokurorui papildyti, taigi šis klausimas ne kartą spręstas bylą nagrinėjančio pirmos instancijos teismo. Apygardos teismas dar kartą pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas išskirtinai laikino nuosavybės teisės apribojimo tęsimo teisėtumo klausimas. Kaltinamajam yra inkriminuojama turtinio pobūdžio nusikalstama veika, kurios galimas padarymas yra grindžiamas kaltinamajame akte nurodytais duomenimis (t. 15, b. l. 119-141), kurį apylinkės teismas laiko tinkamu, todėl kaltinimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi, šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas tęsti taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Kitas skundo argumentas dėl taikomos procesinės prievartos priemonės nepagrįstai didelio masto taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju pažymima, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo masto išsamiai pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2017-09-26 nutartyje (bylos Nr. 1S-331-1020/2017), nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl 2017-08-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria taip pat 3 mėnesiams buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas. Apygardos teismas vadovaujasi Vilniaus apygardos teismas 2017-09-26 nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareikštų civilinių ieškinių bendro dydžio, kuris nustatytas atsižvelgiant į tai, kad UAB „Č.“ bankroto administratorius atsisakė civilinio ieškinio 27 714,79 eurų piniginei sumai. Taigi, šiuo metu baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių dydis yra 40 340,38 euro (139 598,02 Lt). Minimoje nutartyje apygardos teismas palyginęs šiuo metu baudžiamajame procese pareikštų civilinių ieškinių dydį su nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos apribota sutuoktinių C. nuosavybės teisė, verte, įžvelgė potencialią galimybę, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtys baudžiamojoje byloje gali būti siaurinamos, nes vien ūkininko sodybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė galimai daugiau nei dukart viršytų civiliniais ieškiniais pareikštų reikalavimų dydį. Tačiau atkreipė dėmesį, kad vidutinė minėtų objektų rinkos vertė buvo nustatyta laikotarpiu nuo 2008-09-17 iki 2010-09-17, todėl ja kliautis apygardos teismas negali. Nagrinėjamu atveju papildomai pažymima, kad ūkininko sodyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  ant kurio stovi ūkininko sodyba, yra apsunkinti hipoteka, o hipotekos kreditorius turi teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. Taigi, nesant tikslių duomenų dėl sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto, kuriam taikytas nuosavybės teisių apribojimas, vidutinės rinkos vertės šiuo metu bei kreditorinių įsipareigojimo hipotekos kreditoriui dydžio, nėra pagrindo mažinti taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą. 

Vadovaudamasis BPK 11 straipsnio nuostatomis, sprendžiant dėl tolesnio nuosavybės teisių apribojimo privaloma įvertinti taikomos procesinės prievartos proporcingumą. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, I. C., kaip turto savininkės, nuosavybės teisė nėra ribojama tokiu mastu, koks nurodytas skunde – ji išties gali šį turtą naudoti ir valdyti, jai uždrausta tik juo disponuoti – t. y. realizuoti, perleisti ir pan. Todėl atsižvelgus į galimai padarytos žalos dydžius, laikino nuosavybės teisės apribojimo turinį, šios priemonės taikymas, jos pratęsimas yra pagrįstas, teisėtas ir būtinas bei negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, pažeidžianti proporcingumo principą.

Visuma aptartų aplinkybių leidžia teigti, jog, priešingai nei teigiama skunde, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta. Siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius šiuo metu būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo, kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nešalina, todėl daroma išvada, jog naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis BPK 440 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

atmesti kaltinamojo R. C. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-24 nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-1031/2017 (1-136-1034/2018).

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                             Vitalija Norkūnaitė