Administracinė byla Nr. I-8432-3/2007
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 23.1; 23.3; 25
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
(S)
2007 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Dainiui Stasiuliui, atsakovo atstovui Ričardui Prašmuntui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Air Baltic Corporation AS, veikiančios per Latvijos bendrovės Air Baltic Corporation AS filialą Lietuvoje, atstovo skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo nutarimo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007-08-13 nutarimu Nr. 167-63 už Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė vežėjui Air Baltic Corporatio AS 11 000 Lt baudą (b. l. 51-52).
Pareiškėjos Air Baltic Corporation AS, veikiančios per Latvijos bendrovės Air Baltic Corporation AS filialą Lietuvoje, atstovas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007-08-13 nutarimą ir bylą nutraukti. Teismui nusprendus, kad pažeidimas yra padarytas, prašo sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, kaip neatitinkančią proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Skunde nurodė, kad pareiškėjos veikoje nėra kaltės (nei tyčinės, nei neatsargios), todėl jai negali būti inkriminuojamas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straispnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimas. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 1 ir 2 dalis VSAT pareigūnai įpareigoti kontroliuoti ir nustatyti, ar užsienietis, vykdamas per valstybės sieną, atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas. Pareiškėjos tvirtinimu, privatus vežėjas neturi galimybių sudaryti kokią nors sutartį su užsienio valstybės pasienio kontrolės pareigūnais, kuria jie įsipareigotų neįleisti į atitinkamą oro uosto terminalą asmenų, neturinčių reikalingų dokumentų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, ir prisiimtų atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tai, ar Maroko Karalystės pilietis H. R. turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjos teigimu, turėjo patikrinti Malagos oro uosto pasienio kontrolės pareigūnai.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, pareiškėjos tvirtinimu, vežėjams numato pareigą užtikrinti tik vienos iš viso sąrašo įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų įvykdymą - kelionės dokumento turėjimą. Pareiškėjos teigimu, pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį viza nėra kelionės dokumentas, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 10 dalį, toks dokumentas yra piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę ir pripažintas Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėja negali būti laikoma pažeidusi šią normą.
Mano, kad paskirtos baudos dydis yra neproporcingai didelis galimai padarytam pažeidimui, neatitinkantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, dėl ko, vadovaujantis Konstitucinio Teismo priimtais nutarimais, teismo turėtų būti mažinamas.
Pažymėjo, kad Air Baltic Corporation AS savo lėšomis išsiuntė keleivį iš Lietuvos ir geranoriškai bendradarbiavo tiriant įvykį (b. l. 3-6).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punkto ir 6 straipsnio nuostatas kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) reikalinga viza, yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti per valstybės sieną. Pažymėjo, kad vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Tai yra konkrečiu nagrinėjimu atveju pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr 2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 “Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Maroko Karalystės pilietis H. R. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su LR įvažiavimo viza. Taip pat atsakovas nurodė, kad Tarptautinės civilinės aviacijos (toliau ICAO) konvencijos 9 priedo “Formalumų mažinimas” 3.40, 3.40.1 punktuose numatytas įpareigojimas vežėjui pasirūpinti gabenamų keleivių dokumentais, reikalingais įvažiavimui į paskirties valstybę. Jeigu kitos šalies partneris vykdantis antžeminį aptarnavimą ar parduodantis bilietus keleiviams nežino ICAO nustatytų normų ar nesinaudoja ICAO sukurtomis keleivių aptarnavimo sistemomis, numatančiomis priimančiosios šalies reikalavimus (vizinį ar bevizinį rėžimo taikymą), vežėjas savarankiškai turėtų imtis priemonių informuoti partnerį apie Lietuvoje galiojančius teisės aktus nustatančius vizų rėžimą.
Vežėjas neužtikrino, kad keleivis (užsienietis) turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, vežėjo kaltė pasireiškė veikos nerūpestingumu, t.y. neatsargi kaltės forma, kadangi vežėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad orlaiviu vežamas užsienietis turėtų visus reikiamus dokumentus ir būtų įleistas į Lietuvos Respubliką.
Atsakovas pažymėjo, kad nuostatos, numatančios vežėjo atsakomybę, yra numatytos 2005-05-19 Transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo įstatyme Nr. X-214 (Valstybės žinios 2005, Nr. 71-2560). Minėtos nuostatos yra perkeltos ne tik iš Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, bet ir iš Tarybos direktyvos 2001/51/EB 2001 m. birželio 28 d. “Dėl konvencijos, įgyvendinančios 26 straipsnio nuostatus, papildymo”. Savo ruožtu Šengeno įgyvendinimo konvencijos 26 str. 1 d. b punktas aiškiai nurodo, kad vežėjas naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis, privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Susitariančių šalių teritoriją (b. l.28-30).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2007-07-12 16 val. 15 min. į Vilniaus oro uosto PKP iš Malagos reisu BT688 atskraidintas užsienietis Maroko Karalystės pilietis H. R., gim. (duomenys neskelbtini), Maroko K. pasas Nr. P (duomenys neskelbtini) (taip pat pateikė leidimą gyventi Ispanijoje Nr. E07432080), be galiojančios Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina (b. l. 40-41).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas už vežėjo prievolės, įvežant į Lietuvos Respubliką užsieniečius, bei užtikrinant, kad užsieniečiai turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nevykdymą 2007-08-12 priėmė nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-63 ir skyrė vežėjui Air Baltic Corporation AS 11 000 Lt baudą (b. l. 51-52).
Šioje byloje ginčas kyla dėl atsakovo teisės taikyti šiam atvejui Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – TVPĮ) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi, pareiškėjos manymu, viza nėra kelionės dokumentas.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 21–28 straipsniai reglamentuoja šio įstatymo 20 straipsnio nuostatų taikymo procesą. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta vežėjų pareiga užtikrinti, kad užsieniečiai, vežami per valstybės sieną, turėtų kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta - jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11 000 Lt iki 18 000 Lt už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.
Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, vežėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus, o Įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vežėjui nustatyta pareiga užtikrinti, kad jo įvežami užsieniečiai turėtų reikalingus kelionės dokumentus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką yra skirta visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams, todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų taikytinos ir pareiškėjai.
Kelionės dokumentus, reikalingus atvykti į Lietuvos Respubliką, nustato Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 dalis (Kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje). Kelionės dokumento sąvokos aiškinimui svarbus ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, nustatantis, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, 2 punktas, nustatantis, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą.
Kas yra viza, nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 straipsnio 33 punktas, kuriame nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 punkte nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu, šių taisyklių 12 punkte nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.
2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalyje nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurios be kitų įleidimo sąlygų, a punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001-03-15 Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. 2001-03-15 Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 staipsnio 1 dalyje nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą.
Įvertinus šias teisės normas, teismas daro išvadą, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamoji dalis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Maroko Karalystės pilietis H. R., atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė Maroko Karalystės piliečio pasą (kelionės dokumentą) be Lietuvos Respublikos vizos. Taigi, teismas daro išvadą, kad pažeidimo nustatymo momentu Maroko Karalystės pilietis Lietuvoje neturėjo galiojančių dokumentų, nes be vizos kelionės dokumentas Lietuvos Respublikos teritorijoje negalioja.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vežėjui nustatyta pareiga užtikrinti, kad keleivis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, o tokiu dokumentu yra ne tik Maroko Karalystės piliečio pasas skirtas kelionėms į užsienį, bet ir Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka išduota viza, kuri turi būti kelionės dokumente.
Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau - Konvencija), įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje 1992-02-07, 9 priedo “Formalumų mažinimas” 3.40 punkte nurodoma, kad vežėjai keleivių įlaipinimo punkte privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus, kurių reikalaujama susitariančioje šalyje, Konvencijos 9 priedo 3.39.4 punktas numato, kad vežėjo prievolė išvežti bet kurį asmenį iš susitariančių šalių teritorijos pasibaigia tuo momentu, kai toks asmuo įleidžiamas į tokią šalį. Valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiima prievolę vadovautis tarptautinėje sutartyje nurodytomis taisyklėmis ir imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti.
Akivaizdu, kad, įsodindama keleivius Malagoje, pareiškėja žinojo, jog kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jau tuo momentu privalėjo užtikrinti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą. Keleivis, neturėdamas vizos, siekė patekti į valstybę, pažeisdamas joje galiojančius įstatymus, o tai leido pareiškėjai, kaip keleivius pervežančiai įmonei, atsisakyti vykdyti pervežimo sutartį.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai paskirta bauda už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Pareiškėjai paskirta įstatymo sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, baudos dydis atitinka pažeidimo pobūdį ir yra teisingas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, panaikinti VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojo 2007-08-13 nutarimą, priimtą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-63, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos Air Baltic Corporation AS, veikiančios per Latvijos bendrovės Air Baltic Corporation AS filialą Lietuvoje, atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Alvydas Barkauskas
Veslava Ruskan Nijolė Šidagienė