Civilinė byla Nr. 2A-1143-653/2014

Proceso Nr.2-68-3-17582-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2;

(S)

121.14

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. V. G.apeliacinį skundą dėl 2013-10-24 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. G.ieškinį atsakovui akcinei bendrovei LESTO dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas iki 2002 metų gyveno bute Panevėžyje, kurį pardavęs išsikraustė į kitą rajoną. 2010 metų birželio mėnesį ieškovas gavo teismo įsakymą, kuriuo buvo nutarta iš jo išieškoti 310,73 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. K. V. G. pateikus prieštaravimus, AB LESTO ieškinio nepateikė ir byla buvo nutraukta. Ieškovui susipažinus su atsakovo pateiktais dokumentais, kilo įtarimas, jog jo parašas yra suklastotas, todėl pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškovas yra nepriekaištingos reputacijos, todėl, gavus teismo įsakymą labai susijaudino, pergyveno, prasidėjo galvos skausmai, pergyvenimai, nemiga ir pan. Ieškovas jį pažįstančių žmonių aplinkoje prarado autoritetą ir nepriekaištingą reputaciją, nes paaiškėjo, kad iš jo išieškomos senos skolos, jis kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, todėl buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas. Nors ikiteisminis tyrimas kaltų asmenų nenustatė, bet nusikalstamos veikos nepaneigė. Atsakovo darbuotojai pateikė suklastotą dokumentą, kuris galėjo būti suklastotas tik atsakovo  darbuotojams dalyvaujant, todėl prašo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovui pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo buvo atliktas patikrinimas ir nustačius, jog ieškovas yra pardavęs butą, už kurį yra skola, nepateikė ieškinio ir byla buvo nutraukta. Ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatyta atsakovo ar jo darbuotojų kaltė. Be to, ieškovas teigia, jog jam sveikata pablogėjo gavus teismo įsakymą, tačiau teismo įsakymas jam buvo įteiktas 2010 m. liepos mėnesį, o į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos jis kreipėsi anksčiau – 2010 m. balandžio 8 d., t. y. teismo įsakymas neįtakojo to, kas jau buvo. Atsakovas nepaskleidė jokių žinių, žeminančių ieškovo garbę ar orumą, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybę atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2013-10-24 Vilniaus apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jam žala buvo padaryta suklastojus jo parašą ant Buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutarties Nr. DK-53, kurios pagrindu atsakovas kreipėsi į teismą ir teismas išdavė teismo įsakymą. Pamatęs galimai suklastotą savo parašą, ieškovas kreipėsi į prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Specialisto išvada patvirtino, jog ieškovo parašas yra suklastotas ir nenustatyta, jog tai padarė atsakovo darbuotoja. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, atlikus visus galimus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti kaltus asmenis bei nenustačius kaltų asmenų.

Teismas konstatavo, kad reikalavimų pareiškimas civiline tvarka asmeniui nėra ir negali būti vertinamas, kaip neteisėtas veiksmas, nėra pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Ieškovo teiginiai, kad buvo padaryti pažeidimai jo garbei ir orumui atmestini, nes pagal CK 2.24 straipsnio 9 dalį yra įtvirtintas visiškas imunitetas civilinei atsakomybei už duomenų paskleidimą procesiniuose dokumentuose. Atsakovas, išsiaiškinęs, jog ieškovas nėra jam skolingas, ieškinio įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė, todėl byla buvo nutraukta ir jokia teisinė atsakomybė dėl pradėto civilinio proceso ieškovui neatsirado, t. y. teismo įsakymas nesukėlė jokių teisinių padarinių. Ieškovas neįrodė, jog atsakovas skleidė žinias, kad yra priimtas teismo įsakymas ir ieškovas neapmoka senų skolų, todėl apie galimas ieškovo skolas ir priimtą teismo įsakymą ieškovo pažįstami galėjo sužinoti iš paties ieškovo, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už veiksmus, kurių nepadarė.

Ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatytas asmuo, kuris galėjo pasirašyti už ieškovą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog žalą jam padarė atsakovas AB LESTO, t. y. byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovas nesutiko pakeisti atsakovo, todėl ieškovo reikalavimą atsakovui AB LESTO atlyginti žalą padarytą nusikalstamą veiką – ieškovo parašo suklastojimą ant dokumentų – teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad nesuprantama teismo išvada, kad ieškovas nesutiko pakeisti atsakovo, todėl ieškinį atmetė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių, tai atlikusiam asmeniui, padariusiam šiuos veiksmus – šiuos atveju atsakovui, atsiranda civilinė atsakomybė. Šiuo atveju atsakovui kyla pareiga aiškinti kas konkrečiai suklastojo parašą. Neturtinė žala padaryta atsakovui pateikus teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo, pridėjus sutartį su suklastotu ieškovo parašu.

Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas į gydytojus kreipėsi 2010-04-08, nes ambulatorinėje kortelėje nurodyta 2010-07-08 data.   

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui neturinę žalą, kurią, ieškovo teigimu, jis patyrė dėl atsakovo veiksmų - atsakovui pateikus teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo, pridėjus sutartį su suklastotu ieškovo parašu.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, civilinių teisių ginimas teismine tvarka negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kas konkrečiai suklastojo ieškovo prarašą, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl parašo suklastojimo, iki ieškovo K. V. G. prieštaravimų pateikimo atsakovui nebuvo žinoma apie tai, kad 2003-03-10 ieškovas perleido butą kitam asmeniui. Dėl to  pareiškimo pateikimas teismui faktas, tuo labiau, kad, atsakovui susipažinus su ieškovo prieštaravimais, nebuvo pareikštas ieškinys, negali būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.   

Apeliantas nenurodė kokie konkretūs įrodymai patvirtina, kad atsakovo parašą sutartyje suklastojo atsakovo darbuotojai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas prie pareiškimo pridėjo sutartį aiškiai žinodamas, jog parašas suklastotas.  Ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą. 

Teismo motyvas, kad ieškovas nesutiko pakeisti atsakovą iš esmės susijęs su tuo, kad ieškovas galėjo ginti savo teises, pareikšdamas reikalavimus jo parašą suklastojusiam asmeniui. Tuo tarpu šioje byloje įtrauktam atsakovui, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų,  prievolė atlyginti ieškovui žalą neatsiranda. Tokiu atveju aplinkybė dėl ieškovo kreipimosi į gydytoją datos tampa teisiškai nereikšminga.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. 

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė

2013-10-24 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Jelena Šiškina

Tatjana Žukauskienė                                                                      

                                                                      Rūta Petkuvienė