Civilinė byla Nr. 2-488-618/2015
(Proceso Nr. 2-06-3-11013-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorija:
116.1.; 116.4.; 128.2.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. M., J. P.,
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (b. l. 2-4). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. M. Po jo mirties liko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas: automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. M. vardu, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu bei 0,06 ha žemės sklypas, sklypo Nr. 134, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji tapo vienintele nurodyto turto valdytoja ir nuo 2006 metų rugsėjo viena moka mokesčius už butą bei žemės sklypą. Pareiškėja pažymėjo, jog manė, kad palikimui priimti pakako to, kad po sutuoktinio mirties ji faktiškai pradėjo valdyti turtą, tačiau nusprendusi parduoti pareiškime nurodytą butą sužinojo, kad butas tebėra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas, kuriuo, neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, ji negali pilnai disponuoti. Nurodė, kad paveldėjimo byla neužvesta, ginčo dėl paveldimo turto nėra, kreditinių įsipareigojimų, susijusių su paveldimu turtu nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po sutuoktinio V. M. mirties nei ji, nei jų vaikai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nurodė, kad sutuoktinio vardu yra registruota transporto priemonė, o nekilnojamasis turtas – butas bei žemės sklypas yra registruoti jos vardu. Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties ji likusį turtą valdė viena bei mokėjo su turtu susijusius mokesčius.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 35).
Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 28), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 30).
Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 33), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 32).
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). 1975-10-17 Klaipėdos miesto CBAĮ įregistruota pareiškėjos L. M. ir V. M. santuoka, akto įrašo Nr. 1557 (b. l. 9). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą nustatyta, kad pareiškėjos L. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). VĮ „Regitra“ duomenimis V. M. vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pagal Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės B. V. 2014-09-01 raštą Nr. 0140, po V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 7).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji po sutuoktinio V. M. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po V. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja L. M. yra V. M. sutuoktinė, suinteresuoti asmenys D. M. ir J. P. yra V. M. vaikai, ir galimi įpėdiniai. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Pareiškėja nurodė, kad iki sutuoktinio mirties kartu su juo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio mirties ji liko gyventi šiame bute, prižiūrėjo butą bei mokėjo komunalinius mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja po sutuoktinio V. M. mirties mokėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius, taip pat mokėjo mokesčius, susijusius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio V. M. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), po V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Larisa Šimanskienė