Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-390-513/2012
Teisėja Aldona Šukienė (Proceso Nr. 2-33-3-01072-2009-2)
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.2; 35.5; 121.14; 121.18; 121.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. balandžio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovės atstovams J. V. ir advokatui Valdui Falkauskui, atsakovės atstovui advokatui Albertui Šekšteliui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl sumokėjimo už suteiktas nuotekų ir gruntinių vandenų šalinimo paslaugas,
nustatė:
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 76 383,52 Lt turtinės žalos už nemokamą naudojimąsi ieškovės lietaus nuotekų šalinimo sistema laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30.
Plungės rajono apylinkės teismas 2010-07-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 73 645,52 Lt turtinės žalos ieškovei UAB „Profilena“. Teismas nurodė, kad atsakovė 2008-05-26 ieškovą informavo, jog bus nutraukta tarp šalių 2005-07-01 sudaryta Lietaus nuotekų šalinimo sutartis Nr.169103. Byloje 2009-03-19 antstolio konstatuota, kad į ieškovės lietaus kanalizacijos tinklus atviru grioviu įteka vanduo. Teismas konstatavo, kad atsakovas be ieškovės sutikimo naudojasi ieškovo turtu, tuo daro ieškovei materialinę žalą. Atsakovės iniciatyva lietaus nuotekų šalinimo sutartis naujam laikotarpiui nebuvo sudaryta, todėl atsakovei toliau neatlygintinai naudojantis ieškovo turtu – lietaus kanalizacijos tinklais, tenka prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Apeliaciniu skundu atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl to, ar vanduo, atitekantis nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijos, yra paviršinės nuotekos, kurias surenka ieškovei priklausantis inžinerinis statinys, ar gruntiniai vandenys. Melioracijos tinklais atitekančiam vandeniui negali būti taikomi reikalavimai, analogiški nuotekų surinkimui. Žalos dydžiui apskaičiuoti ieškovė nepagrįstai taikė tą pačią metodiką, kuri yra taikoma lietaus nuotekų šalinimo paslaugoms nuo miesto urbanizuotos teritorijos. Apeliantė teigia, kad ieškovo inžineriniai tinklai nėra pritaikyti tiksliam pratekančio vandens kiekio apskaičiavimui, todėl jis apskaičiuojamas remiantis įvairiomis metodikomis. Be to, paviršinės nuotekos yra laikomos aplinkos taršos šaltiniu, todėl jų surinkimui ir išleidimui į aplinką taikomi apibrėžti reikalavimai. Melioracijos įrenginiais surenkamam vandeniui nėra taikomi analogiški nuotekų surinkimui reikalavimai, kadangi melioracijos įrenginiais yra surenkamas gruntinis vanduo, kuris paprastai yra laikomas švariu vandeniu ir už gruntinio vandens išleidimą į paviršinius vandenis taršos mokesčio mokėti nereikia. Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime priteisdamas žalą nenurodė, kaip ją skaičiavo. Ieškovės pateikta lentelė negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Kiti įrodymai taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė mokėjo taršos mokestį už Maceinų ir Kaušėnų kaimų teritoriją nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30. Apeliantė nurodo, kad 2005-07-01 taikos sutartį sudarė neišsiaiškinusi visų aplinkybių, neįsigilinusi į faktinę situaciją. Nurodo, kad ieškovės vadovo parašas nėra tinkamas įrodymas, jog ieškovė nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30 mokėjo taršos mokestį. Apeliantė paaiškinimuose nurodo, kad lietaus nuotekų šalinimo sutartis, pagal kurią ieškovė prašo priteisti žalą, nebegalioja nuo 2008-12-31. Taikos sutartis šalių teisių ir interesų vertinimui įtakos neturi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, turėjo nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau to nepadarė. Apeliantė papildomais paaiškinimais nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydama pateikti išaiškinimus, kuo skiriasi lietaus nuotekos ir gruntinis vanduo, bei pateikti išaiškinimą, kokiomis aplinkybėmis už į aplinką išleidžiamą gruntinį vandenį turi būti mokamas taršos mokestis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija apeliantui patvirtino, kad už iš melioracijos įrenginių išleidžiamą gruntinį vandenį mokesčiai už aplinkos teršimą nemokami,
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Profilena“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo faktą, jog atsakovo žinioje esantys melioraciniai įrenginiai yra sujungti su ieškovės inžineriniais tinklais, jog melioraciniai įrenginiai surenka lietaus nuotekas ir jas nukreipia į ieškovo tinklus. Teismas pagrįstai ieškovės taikomą paslaugos vertės apskaičiavimo metodiką laikė pagrįsta, atitinkančią įstatymo reikalavimus bei protingumo ir teisingumo principus.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad UAB „Profilena“ nuosavybės teise nuo 2004-07-20 valdo inžinerinius tinklus – lietaus kanalizacijos tinklus, esančius Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – nuotekų valymas. Šalys 2005-07-01 sudarė lietaus nuotekų šalinimo sutartį Nr. 169103, kuria ieškovė įsipareigojo į lietaus nuotekų tinklus priimti lietaus nuotekas nuo teritorijos, esančios Kaušėnų ir Macenių kaimuose, iš viso 157,5 ha ploto, o už pašalintas lietaus nuotekas atsakovė įsipareigojo sumokėti kainą. Atsakovė 2008-05-26 ieškovę informavo, jog nuo 2008-12-31 nutraukia sutartį. Mokėjimo už taršą įrašai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 11 650 Lt mokestį už taršą 2009 m., skirtą lietaus nuotekų šalinimui nuo Macenių ir Kaušėnų kaimų laukų. 2009-03-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad melioracijos įrenginiai (priskirti savivaldybei) ir toliau, t. y. po sutarties nutraukimo, surenka lietaus kanalizacijos nuotekas bei kitus vandenis iš ginčytinų teritorijų ir nuveda juos į ieškovės nuotekų tinklus, esančius Plungės miesto teritorijoje.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalą, padarytą dėl nuotekų nuo Macenių ir Kaušėnų kaimų melioruotų teritorijų nukreipimo į jam priklausančią lietaus nuotekų šalinimo sistemą. Padarytą žalą ieškovė apskaičiavo pagal lietaus nuotekų šalinimo nuo urbanizuotos teritorijos metodiką. Apeliantė nesutinka, kad už nuotekas turi pareigą mokėti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, ar vanduo, atitekantis nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijos, yra paviršinės nuotekos, kurias surenka ieškovui priklausantis inžinierinis statinys, ar gruntiniai vandenys. Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 4 punkte nustatyta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Urbanizuota teritorija – tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra. Pažymėtina, kad poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei padidintą taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą. Taigi Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. D1-193 4 punkto nuostatos dėl paviršinių nuotekų taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos.
Iš Aplinkos ministerijos 2010-09-03 rašto Nr. (19-2)-D8-8353 matyti, kad lietaus nuotekos yra paviršinių nuotekų dalis ir jomis galėtų būti laikomas ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkantis kritulių vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. Pagal Aplinkos ministro 2001-05-09 įsakymo Nr. 252 6.17 punktą gruntinis vanduo – požeminis vanduo, slūgstantis ant pirmojo nuo žemės paviršiaus mažai laidaus nuogulų sluoksnio ir turintis laisvą paviršių. Pagal Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Žemė melioruojama tam, kad ją būtų galima nusausinti, sureguliuoti dirvožemio režimą ir pritaikyti produktyviai žemdirbystei. Tam naudojami įvairus statiniai: grioviai, drenažo rinktuvai, vandens nuleistuvai ir kt. (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kuriais surenkamas ir iš žemės grunto pašalinamas perteklinis vanduo. Taigi dėl melioruotos žemės paskirties, vandens surinkimo būdo ir jo taršos pobūdžio melioracijos grioviais surenkamos nuotekos negali būti tapatinamos ir laikomos urbanizuotos teritorijos paviršinėmis (kritulių ir kitokio žmonių veiklos poveikio) nuotekomis. Tai patvirtina ir Aplinkos ministerijos 2010-09-03 raštas Nr. (19-2)-D8-8353, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į paviršinių nuotekų ir lietaus nuotekų sąvokas, melioracijos įrenginiais iš žemės surenkamas vanduo nelaikomas lietaus nuotekomis. Į melioracijos griovius neorganizuotai (nenaudojant vamzdynų, surinkimo sistemų) iš žemės ūkio naudmenų, žaliųjų plotų, neurbanizuotų vietovių patenkantis kritulių vanduo nėra lietaus nuotekos. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai melioruotų teritorijų nuotekas laikė lietaus nuotekomis ir, apskaičiuodamas jam padarytą žalą dėl vandens nuo melioruotų Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų šalinimo, taikė lietaus nuotekų šalinimo nuo urbanizuotos teritorijos metodiką.
Pirmosios instancijos teismas įvertino tik tą aplinkybę, kad melioracijos įrenginys yra sujungtas su nuotekų šalinimo sistema, ir tai laikė pakankamu pagrindu pripažinti, jog atsakovė ieškovei padarė turtinę žalą. Pagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar ieškovės prašomas priteisti žalos dydis atitinka realiai jo patirtą žalą. Iš bylos matyti, kad šalys sutinka, jog melioracijos tinklais patenkančios nuotekos patenka į ieškovo nuosavybės teise priklausančius ir naudojamus įrenginius, t. y. atsakovė naudojasi ieškovės nuosavybe, tačiau byloje neįrodyta, kad šis veiksmas yra neteisėtas, kad egzistuoja atsakovės kaltė dėl taršos, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą, kad tarp ieškovės veiksmų ir atsakovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl neįrodytos visos būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 str. 1 ir 4 d., 6.216–6.249 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės mokesčio už taršą, dėl vandens, atitekančio nuo Maceinių ir Kaušėnų kaimų teritorijų, mokėjimas neįrodo realaus žalos dydžio. Be to, iš byloje esančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-09-03 rašto Nr. AS-16-1 matyti, jog už gruntinį vandenį, išleidžiamą iš melioracijos įrenginių, mokesčiai už aplinkos teršimą apskritai nemokami. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Kolegijos vertinimu, bylos šalys, nuo 2009-01-01 nesudarydamos sutarties ir/ar nenustatydamos servituto, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai netoleruotina, nes valstybė faktiškai naudojasi privataus asmens įrenginiu. Šalys nesusitaria dėl atsiskaitymo už naudojimąsi ieškovės įrenginiu sumos, todėl teismas privalo jį nustatyti vertindamas įrodymus pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 7 d., 185 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo pateikti tokį ieškinio sumos apskaičiavimą, kuris atitiktų teisės normų reikalavimus ir būtų realus, o ne tikėtiną ir sudarantį pagrindą jam nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė patirtą žalą grindė pratekančio vandens kiekiu, kuris apskaičiuojamas pagal metodiką, taikomą apskaičiuoti paviršinių nuotekų, patenkančių į nuotekų surinkimo sistemas. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė motyvuotus argumentus dėl melioruotų kaimų teritorijų nuotekų, patenkančių į ieškovo lietaus nuotekų sistemą, kilmės ir tai grindė Aplinkos ministerijos išvadomis. Iš aplinkos ministerijos 2011-02-15 rašto Nr. (19-2)-D8-1486 matyti, kad gruntinis vanduo, patenkantis į melioracijos įrenginius, nėra laikomas nei paviršinėmis nuotekomis, nei kitos rūšies nuotekomis. Todėl tokio vandens kiekiui apskaičiuoti negali būti taikomos metodikos, skirtos nuotekų kiekio apskaičiavimui. Aplinkos ministerijos pateikti išaiškinimai patvirtina kasacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovė apskaičiuodamas jam padarytą žalą dėl vandens nuo melioruotų Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų šalinimo, nepagrįstai taikė lietaus nuotekų šalinimo nuo urbanizuotos teritorijos metodiką.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad atsakovo ieškovei padarytą turtinę žalą sudaro ieškovės sumokėtas mokestis už taršą bei per ieškovės inžinerinius tinklus pratekančio vandens kiekis, o ieškovė sumokėtą mokestį už taršą regreso tvarka pageidauja išreikalauti iš atsakovės. Kaip minėta, metodika, skirta apskaičiuoti nuotekų kiekiui, negali būti taikoma gruntinio vandens kiekio apskaičiavimui, todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi apeliantų papildomai pateiktais skaičiavimais už naudojimąsi atsakovo įrenginiais surenkant gruntinį vandenį. Taršų integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 79 lentelės Nr. 33 duomenimis į ieškovės lietaus kanalizacijos tinklus (išleistuvas Nr. 100) per metus yra priimama 605 000 kūbinių metrų nuotekų. Iš Kaušėnų ir Macenių kaimų teritorijų yra priimamas 524 160 kūbinių metrų per metus didžiausias gruntinio vandens kiekis, tai sudaro 86,63 procentų viso išleistuvo Nr. 100 priimamo kiekio. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė nuosavybės teise turi būtent nuotekų tinklus. Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, vamzdynams (nuotekų tinklams) taikomi 50 metų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai. Ieškovas UAB „Profilena“ inžinerinių tinklų dalies 2004-07-20 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nuotekų tinklus už 105 000 Lt. Tinklų statybos pabaiga – 1985 m. Vertinant šiuos duomenis, metinis nuotekų tinklų nusidėvėjimas yra 2 100 Lt (105 000 Lt / 50 m.). Kadangi didžiausias gruntinio vandens kiekis priklauso nuo Kaušėnų ir Macenių kaimų, surenkamas į išleistuvą Nr. 100, sudaro 86,63 procento, metinis šių nuoteklų tinklų nusidėvėjimas, sąlygotas tokių nuotekų (gruntinio vandens), yra 1 819,23 Lt (2 100 Lt x 86,63 proc. / 100 proc.). Iš ieškinio matyti, kad ginčijamas laikotarpis yra nuo 2009-01-01 iki 2009-04-30 (4 mėnesiai), šalys nesutarusios dėl neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui už naudojimąsi ieškovo įrenginiais priklauso 606,41 Lt (1 819,23 Lt / 12 mėnesių x 4 mėnesiai, CK 1. 5 str., 6.477 str. 1 d., CPK 3 str. 6 d.). Pakeitus sprendimą atitinkamai, iki 1 000 Lt, mažintinos ieškovei priteistos bylnėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.).
Iš atsakovo atstovo 2012-03-15 pateiktos pažymos matyti, kad atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija už suteiktas paslaugas šioje byloje sumokėjo 10 194,23 Lt. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 str. 4 d., 98 str. 2 d. ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šalių elgesį nesprendžiant susiklosčiusių ūkinių santykių įstatymo nustatyta tvarka, į šios bylos sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, mano, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga sumažinti priteistiną ieškovui iš atsakovo advokato pagalbos išlaidų dydį nuo 10 194,23 Lt iki 5 000 Lt.
Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-20 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei UAB „Profilena“ iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 606,41 Lt už naudojimąsi ieškovės įrenginiais ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Profilena“ atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj
Kolegijos teisėjai Eugenija Morkūnienė
Žydrūnas Bertašius