Nuorašas    

                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-541-830/2014

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00117-2014-3

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.;

2.1.15.3.3.2.;  2.3.6.4.5

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,

sekretoriaujant Rasai Samėnienei,

dalyvaujant prokurorams Daliai Styrienei, Gražinai Petrulytei,

kaltinamajai A. Š., 

nukentėjusiajai M. P.,

jos atstovei advokatei D. B., 

nedalyvaujant civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui, 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, su aukštuoju išsilavinimu, neteista, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. Š. 2014 metų sausio 22 dieną, apie 7 val. 50 min., Panevėžyje, Kniaudiškių gatvėje, ties namu Nr. 28 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį OPEL CORSA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją M. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata, – jai nustatyta kraujosruvos krūtinėje, dešinio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspaustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžis.

Bylos įrodymai

Kaltinamoji A. Š. dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir parodė, kad 2014-01-22 d. išvažiavo automobiliu iš kiemo apie 07.30 val. Tą dieną spaudė šaltis, buvo stipri šarma. Transporto priemonę vairuoja nuo 1972 metų, eismo įvykių nėra turėjusi. Prieš išvažiuodama, automobilį apsivalė ir važiavo Kniaudiškių g. į miesto pusę. Automobilio langus buvo nusivaliusi pakankamai, važiavimui netrukdė. Prieš pėsčiųjų perėja nedegė žibintas. Žinojo, kad ten yra pėsčiųjų perėja. Ten visada, prie perėjos vakare ir rytais, kelkraščiuose užgriozdoti automobiliai, nesimato per metrą perėjos galų. Buvo susikoncentravusi į vairavimą, kad neužkliudyti automobilio, stovinčio dešinėje pusėje kelkraštyje. Eismas buvo intensyvus. Iš priekio ją akino kitas automobilis. Buvo susikoncentravusi per tą tarpelį išlysti, kad neužkliudytų iš priekio atvažiuojančios mašinos, kuri ją akino. Ji ne tik pristabdė prieš perėją, bet buvo ir sustojusi. Matomumui trukdė prie perėjos stovėjusios mašinos. Ji važiavo negreitai – 5-7 km/h, pirma pavara. Nematė perėja einančios pėsčiosios, buvo įsitikinusi, kad perėjoje pėsčiųjų nėra. Pėsčioji išniro iš visiškos tamsos, iš neapšviesto kelkraščio. Pajuto nedidelį trinktelėjimą į automobilio priekines dureles. Pėsčioji trenkėsi į mašiną, stuktelėjo į petį. Jos automobiliui sudužo stiklas. Mano, kad pati pėsčioji pažeidė taisykles. Abi tiek ji (A. Š.), tiek pėsčioji buvo nepakankamai atsargios. Automobilio priekinį stiklą nukentėjusioji sudaužė su alkūne ir rankine. Jeigu nukentėjusioji būtų nors žingsnį stabtelėjusi, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pajutusi trinktelėjimą, ji tuoj pat sustabdė automobilį, t.y. pačioje perėjoje. Išlipo. Pėsčioji moteris buvo sąmoninga, nenugriuvus, tik kniuptelėjusi. Nukentėjusioji M. P. apėjo jos automobilį, atsistojo šaligatvyje, ji (A. Š.) pakvietė nukentėjusiąją įsėsti į jos automobilį, nes gatvėje darėsi kamštis. Nukentėjusioji buvo pikta, į automobilį įlipo. Ten nebuvo kur pastatyti automobilio, pastatė automobilį 30 metrų už perėjos. Automobilyje, ji (A. Š.) maldavo dovanoti, atsiprašinėjo nukentėjusiosios. Jai kilo pirma mintis, kad reikia nukentėjusiąją vežti pas daktarus, piniginėje turėjo 50 litų, pagalvojo reikia nusiimti pinigų ir vežti, o paskui pranešti policijai. Pasiūlė nukentėjusiajai, kad iš bankomato nusiims pinigų, ranka parodė į šalia esantį parduotuvės „Vermutas“ bankomatą. Siūlėsi nukentėjusiąją nuvežti į ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusioji buvo pikta, į kalbas nesileido, nukentėjusioji paskambino vyrui. Vyras jai pasakė kad ji kviestų medikus. Girdėjo kaip nukentėjusioji telefonu skambino greitajai pagalbai, todėl ji (A. Š.) medikams nebeskambino. Nukentėjusioji pasakė jai, kad ji paskambintų policijai, ji skambino. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda ranką, šiek tiek koją. Netrukus atvažiavo medikai ir policijai. Palydėti nukentėjusiosios į greitosios mašiną nereikėjo, pati įlipo, greitosios pagalbos automobilyje ji (A. Š.) paprašė nukentėjusiosios telefono numerio. Policijos pareigūnas paprašė palaikyti ruletę ir įvykio vietoje buvo atlikti matavimai. Padarytų sužalojimų nukentėjusiajai neneigia, savo kaltę pilnai pripažįsta. Nukentėjusiosios ligoninėje nelankė, tačiau vėliau skambino jai, pasisiūlė ateiti į namus, atlyginti žalą, pasišnekėti kokie padaryti sužeidimai. Nukentėjusioji nenorėjo, kad ji ateitų, vėliau vis tik sutiko. Nukentėjusioji prašė atlyginti žalą 15000 Lt, vėliau nuleido iki 10000 Lt. Mano, kad tai per didelė suma. Dėl įvykio labai gailisi, pergyvena.

Nukentėjusioji M. P. parodė, kad 2014 metų sausio 22 dieną 07.40 val. ji iš namų išėjo į darbą. Dirba (duomenys neskelbtini). Rytas buvo šerkšnotas. Ėjo per gatvę, Kniaudiškių g. per pėsčiųjų perėja. Pasižiūrėjo į kairę pusę, nebuvo nei vienos mašinos, paėjo iki pusės gatvės, iš dešinės pusės pamatė atvažiuojančią mašiną, pastebėjo, kad ji sulėtino greitį. Ji pradėjo eiti, nes manė, kad automobilis sulėtino greitį, kad ją praleisti.  Tačiau automobilis ant jos užvažiavo, priekine mašinos dalimi. Atsimena, kad nukrito ant žemės perėjoje, kažkaip atsikėlė. Prie jos atsirado automobilio vairuotoja, ko klausė neatsimena. Tuo metu buvo nevisiškai sąmoninga, buvo šoke. Vairuotoja – A. Š., pasiūlė atsisėsti į mašiną, ji įlipo, atsisėdo. Pasakė vairuotojai, kaip ji galėjo važiuoti su tokiu automobilio stiklu, nes stiklas buvo sudužęs, apšerkšnijęs, nevalytas. A. Š. pasiūlė važiuoti į bankomatą. Kaltinamoji pinigų jai nesiūlė. Kaltinamoji pasakė, kad paskui ją nuveš į polikliniką. Ji (M. P.) atsakė, kad jai ne į polikliniką reikia, o į ligoninę. Taip pavažiavo gal 30-50 metrų, tiksliai nepasakys, ji (M. P.) paprašė sustoti. Kaltinamoji jos neatsiprašinėjo. Ji (M. P.) paskambino savo vyrui, pasakė, kas įvyko, klausė ką daryti. Vyras pasakė, kad ji kviestų greitąją pagalbą. Ji paskambino greitajai. Po kiek laiko pamatė, kad į įvykio vietą atbėgo jos vyras. Iš kažkur atsirado policija, po to labai greitai atvažiavo ir greitoji pagalbas. Suleido vaistus ir ją išvežė. Tuo metu jai niekur dar neskaudėjo, buvo tik šokas. Vyras su greitąją važiavo kartu. Tik ligoninėje pradėjo jausti, ką jai skauda. Iki įvykio jokių traumų neturėjo. Po įvykio negalėjo normaliai vaikščioti, labai skaudėjo koją. Ligoninėje padarė viso kūno nuotrauką ir surado tiktai, kad išniręs raktikaulis. Gydytojas sakė, kad išnirimas yra tarp 1 ir 2 laipsnio, siūlė  laukti  ir stebėti, nusipirkti įtvarą ir galbūt nereikės operacijos. Skausmas nepraėjo, todėl vėliau ją siuntė kompiuterinei tomografijai. Nustatė didesnius sužalojimus, buvo atlikta raktikaulio operacija. Su keliu nieko nebuvo daryta, nes kaip gydytojas sakė per vėlai pastebėtas sužalojimas, jau nieko nebegalima daryti. Kelią gydėsi tepalais. Peties operacijai atsigulė sausio 30 d., o išrašyta buvo vasario 3 d. Po įvykio A. Š. pasiėmė jos vyro telefono numerį, ir tos pačios dienos vakare skambino vyrui, klausė ar yra lūžimų. A. Š. buvo atėjusi, atsinešė medaus stiklainį, siūlė 500 Lt. Tuo metu A. Š. jos neatsiprašė, pasakė, kad apgailestauja dėl įvykio, atsiprašymas jai nepasirodė nuoširdus. Šiuo metu vaikšto kelią sutvirtinus su elastiniu bintu, kelias yra sutinęs. Gydytojas matavo ir sakė, kad dešinės kojos kelias 3 cm storesnis už kairės kojos kelią. Jai atrodo, kad koja krypsta į dešinę pusę, nuotrauka rodo, kad sąnarys pasislinkęs. Kada sugys, gydytojai nieko nesako. Sako, kad yra potrauminė 2 laipsnio artrozė. Ji tikriausiai niekur nedingsta. Diskomfortą jaučia, labai nešlubuoja, tačiau jaučia nedidelį skausmą kojos, tačiau didžiausias nepatogumas jai yra su peties raktikauliu. Gydytojai sakė, kad raktikaulio operacija praėjo normaliai, bet skausmų dar būna, tai gal priklauso nuo oro, taip pat atsirado „tice“ sindromas, tai yra sąnario degeneracija, nyksta sąnarys. Draudimo kompanija jai atlygino turtinę žalą bei 6000 litų neturtinės žalos. Prašo dar 10 000 Lt neturtinės žalos. Mano, kad 16 000  Lt suma (bendra suma) yra reali. Gydėsi iki balandžio 25 d., turėjo nedarbingumą, visus tuos tris mėnesius į darbą nėjo. Nebuvo su kuo bendrauti, pastoviai jautė skausmą, pusantro mėnesio  gulėjo tik ant nugaros, dienos metu vaikščiojo su įtvaru, negalėjo tinkamai pasirūpinti savimi, apsirengti. Visą laiką, einant per perėją, jaučia baimę. Po įvykio kamavo nemiga, baimė, lankėsi pas psichologą, psichiatrą. Iki įvykio su sąnariu jokių traumų neturėjo. Šiuo metu ilgai padirbus, ta vieta kur yra sąnarys patinsta, jaučia skausmą, turi įvairių nepatogumų buityje.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2014 sausio 22 d. ryte žmona M. P. išėjo į darbą, jis liko namuose. Gal apie 07.40 val. ar 07.45 val. paskambino žmona ir pasakė, kad ją nutrenkė mašina pėsčiųjų perėjoje. Jis pasakė žmonai, kad skambintų 112 ir išsikviestų greitąją. Paklausė žmonos ar ji pati paskambins, ar tai padaryti jam. Žmona atsakė, kad pasiskambins pati. Jis apsirengė, ėjo prie savo mašinos, norėjo važiuoti automobiliu, bet langai buvo apšalę, todėl prie tos perėjos nubėgo. Atbėgęs prie perėjos, pagalvojo, kad žmoną jau išsivežė greitoji, nes perėjoje buvo tuščia. Išgirdo, kaip atvažiuoja kažkokia mašina su sirena, tai buvo greitoji pagalba. Greitoji pagalba sustojo toliau nuo tos perėjos, gal 50 metrų atstumu. Tada jis nubėgo link tos greitosios. Žmoną rado pasodintą kaltinamosios automobilyje, priekyje sėdynės, šalia vairuotojos, mašinos dešinėje pusėje. Automobilio stiklai buvo apšalę. Klausė kaltinamosios kaip ji galėjo su tokiais stiklais važiuoti. Policija jau buvo atvažiavus. Gydytojai, žmoną paėmė už parankių, įvedė į greitosios automobilį ir suleido vaistus nuo šoko. A. Š. paklausė telefono numerio, jis pasakė jai savo telefono numerį, nes žmonos numerio neprisiminė. Į ligoninę važiavo kartu su žmona. Po šito įvykio A. Š. paskambino, kai jie dar buvo ligoninėje ir paklausė, ar yra nustatyta kokių nors lūžimų nukentėjusiajai. Tuo metu žmonai lūžimų nebuvo nustatyta. Tiksliai neatsimena, bet gal po savaitės kaltinamoji A. Š. buvo atėjusi į jų namus, sakė, kad gailisi. Žmona turėjo 3 mėnesiu nedarbingumą. Kai žmona išėjo iš ligoninės, buvo visa mėlyna, sudaužyta, negalėjo vaikščioti, dėl įvykio labai išgyveno. Ji negalėjo paeiti, visą laiką pragulėjo, jis gamino jai valgyti, slaugė ją.  Šiuo metu žmona turi problemų su sužalota ranka, negali ravėti sode, negali kiloti rankos, jai skauda. Kelią žmona bintuoja kiekvieną dieną, skundžiasi, kad skauda, trinasi tepalais. Kūno deformacija yra, peties sąnario srityje jaučiasi guzas. Žmona dėl įvykio labai pergyvena.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 396/14 (05) matyti, kad M. P. nustatyta kraujosruvos krūtinėje, dešinio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio raktikaulio petinio (išorinio) galo išnirimas. Sveikata sutrikdyta nesunkiai. (1 t., b.l. 54); Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 396/14 (05) (papildomo tyrimo) matyti, kad M. P., 2014-03-06 atlikus dešinio blauzdikaulio viršutinio trečdalio kompiuterinį tomografijos tyrimą, papildomai nustatyta dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspaustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžis. Pagal dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspaustinio lūžio ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžio aprašymą medicinos dokumentuose, šie sužalojimai nustatymo laiku, t. y. 2014-03-06, buvo dalinai sugiję - nebešvieži. Nukentėjusioji po eismo įvykio (2014-01-22) skundėsi dešinio kelio skausmu ir buvo nustatytos kraujosruvos dešinio kelio ir blauzdos srityse, todėl labiausiai tikėtina, kad 2014-03-06 papildomai nustatyti sužalojimai, t.y. dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspaustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžis, galėjo būti padaryti 2014-01-22 eismo įvykio metu. Sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 67-68).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus Ekspertizės akto Nr. EG 1664/14 (P-05) (papildomo tyrimo) matyti, kad M. P. nustatyta kraujosruvos krūtinėje, dešinio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio raktikaulio petinio (išorinio) galo išnirimas, dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspraustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžimas. Po šių sužalojimų, gydimo eigoje, medicinos dokumentuose M. P. nustatyta sveikatos būklė, apibūdinama kaip dešinio peties sąnario riboti, skausmingi judesiai, dešinio raktikaulio – krūtinkaulio sąnario skausmingumas ir deformacija (Tice sindromas), dešinio kelio sąnario riboti skausmingi judesiai; M. P. sveikatos sutrikdymo mastas, nustatytas specialisto išvadose G396/14(05) ir pG396/14(05), nesikeičia. M. P., nurodyta sveikatos būklė, pagal medicinos dokumentus yra sužalojimų gautų eismo įvykio 2014-01-22 metu pasekmė; M. P. nustatyta lėtinio pobūdžio skausmingumas ir pakitimai dešinio peties ir dešinio sąnario srityse. Apie M. P. nustatytos sveikatos būklės ilgalaikiškumą  ir išgydomumą galima spręsti vertinant tolimesnius medicininius duomenis, kurie bus fiksuojami medicinos dokumentuose M. P. lankantis gydimo įstaigoje (-se) dėl sužalojimų gautų eismo įvykio 2014-01-22 metu išsivysčiusių pasekmių; 2014-01-22 eismo įvykio metu M. P. patirtos traumos turėjo tiesioginę įtaką M. P. diagnozuoto TICE sindromo išsivystimui. Ar 2014-01-22 eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo įtakos dešinio kelio sąnario artrozės išsivystimui, atsakyti negalima, kadangi nėra duomenų (pvz.: radiologinių) apie kairio kelio sąnario būklę. Sąnarių artrozė yra degeneracinė sąnarių liga. Med. dokumentuose yra duomenų apie M. P. diagnozuotas kitų sąnarių (plaštakų pirštų, dešinės alkūnės, stuburo, kairės čiurnos) degeneracines ligas iki eismo įvykio 2014-01-22. Todėl atmesti galimybės, kad abiejų kelių sąnariai jau buvo pažeisti artrozės iki eismo įvykio 2014-01-22, negalima; M. P. dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspraustinis ir dešinio šeivikaulio galvutes srities lūžimas pirmą kartą diagnozuotas 2014-03-06 atlikus kompiuterinį tomografijos tyrimą. Šie sužalojimai nebuvo nustatyti ankščiau, nes nebuvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, o atliktose rentgenogramose nebuvo pastebėta lūžių. M. P. nustatyti sužalojimai (su vėlesnėmis pasekmėmis) padaryti 2014-01-22 eismo įvykio metu. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie M. P. patirtas kokias nors traumas iki eismo įvykio 2014-01-22. (2 t., b.l. 2-3).

Iš 2014-01-22 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Panevėžyje, Kniaudiškių g. ties namu Nr. 28, kelio dangos būklė – sausa, važiuojamosios dalies plotis 10,5 m, eismo juostos plotis – 5,25 m  (1 t.,  b. l. 5).

Iš 2014-01-22 Eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis OPEL CORSA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas Kniaudiškių gatvėje, priekiu link Žvaigždžių gatvės, prie pat dešiniojo šaligatvio, jo galinių ratų ašis 100 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. (1 t., b.l. 9).

Iš 2014-01-22 Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį OPEL CORSA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įskilęs priekinis stiklas. (1 t., b.l. 6- 8).

Iš 2014-03-17 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas“ pažymos matyti, kad 2014 m. sausio 22d., 08.00 val. matomumo nuotolis buvo 15 km, oro temperatūra minus (-)17,9oC, stipri šarma. (1 t., b.l. 41).

Iš 2014-04-02 UAB „Panevėžio gatvės“ pateiktos schemos matyti, kad 2014 m. sausio 22d., miesto apšvietimas buvo išjungtas 7 val. 57 min. Kiaudiškių gatvėje, ties pastatu Nr.28 eismo įvykio metu  apšvietimas veikė. (1 t., b.l. 43-44).

Iš 2014-04-02 Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto „Dėl žalos atlyginimo“ ir priedų matyti, kad M. P. suteiktų gydymo paslaugų kaina 1835,04 Lt. (1 t., b.l. 33-37).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime LT/ AYA 9010445, išduotame UAB DK „PZU Lietuva“, matyti, kad automobilio Opel Corsa, v.n. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2014-09-07. (1 t., b.l. 12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 833/14 (01) matyti, kad  A. Š. kraujyje, paimtame 2014-01-22 10.22 val., etilo alkoholio nerasta. (b.l. 14).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija

BK 281 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildoma vertybė – žmogaus sveikata. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau – KET).

KET 37 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. t.y. ji 2014 metų sausio 22 dieną, apie 7 val. 50 min., Panevėžyje, Kniaudiškių gatvėje, ties namu Nr. 28 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį OPEL CORSA, v.n. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Į perėją išėjusio nepraleido, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją M. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata.

A. Š. padarytas KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimą,  padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog A. Š. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes, vairavimo stažą ir patirtį, turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. A. Š. buvo nepakankamai atidi, nepakankamai dėmesinga, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta M. P. sveikata.

A. Š. kaltę padarius eismo įvykį patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojo A. P. parodymai, rašytinė bylos medžiaga – įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio schema, specialisto išvados bei ekspertizės aktas apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kita bylos rašytinė medžiaga.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismo manymu, visų šių įrodymu visuma, neabejotinai patvirtina, kad A. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę A. Š. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusias teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas.

Skiriant bausmę A. Š. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. A. Š. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.   

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. A. Š. neteista, teisiama pirmą kartą (1 t., b.l. 71), nebausta administracine tvarka (1 t., 72), A. Š. dirba, iš darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l. 78).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskiriant jai BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, mažesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis.

Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Byloje nukentėjusioji M. P. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (neskaičiuojant draudimo kompanijos atlygintos žalos) ir 36 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo.

Savo atsiliepime į patikslintą ieškinį UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad yra priimtas papildomas sprendimas dėl 36 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Bendrovės atlyginta neturtinė žala nukentėjusiajai - 6000 Lt yra pakankama, adekvati neturtinei žalai ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius (1t, b.l. 151-153). 

Įvertinus tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai atlyginta visiškai, nukentėjusiosios pareikštas ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu automobilio OPEL CORSA, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2014-01-22 buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“. Pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo  5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (šio įstatymo 11 str.). Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Pagal CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nustatant neturtinės žalos dydį M. P. teismas atsižvelgia į tai, kad M. P. buvo sužalota netyčia, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). M. P. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jai nustatyta kraujosruvos krūtinėje, dešinio kelio ir blauzdos srityse, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio raktikaulio petinio (išorinio) galo išnirimas, dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įspraustinis lūžis ir dešinio šeivikaulio galvutės lūžimas. Po šių sužalojimų, gydimo eigoje, medicinos dokumentuose M. P. nustatyta sveikatos būklė, apibūdinama kaip dešinio peties sąnario riboti, skausmingi judesiai, dešinio raktikaulio – krūtinkaulio sąnario skausmingumas ir deformacija (TICE sindromas), dešinio kelio sąnario riboti skausmingi judesiai. 2014-01-22 eismo įvykio metu M. P. patirtos traumos turėjo tiesioginę įtaką M. P. diagnozuoto TICE sindromo išsivystimui. M. P. buvo sužalota 2014-01-22, tačiau šiai dienai ji nėra pilnai pagijusi, pagijimo perspektyva ir gydimo ilgalaikiškumas nėra aiškūs. M. P. gulėjo ligoninėje, ji buvo operuota – jai 2014-01-30 atlikta atvira raktikaulio išnirimo repozicija. Po 2014-03-06 atlikto kompiuterinio topografinio tyrimo jai buvo nustatytas dešinio blauzdikaulio viršutinio išorinio gumburo įlūžimas, dešinio šeivikaulio galvutės srities lūžimas. Med. eksperto konstatuota, kad šie sužalojimai atsirado 2014-01-22 eismo įvykio metu (2 t., b.l. 2-3). Med. dokumentai patvirtina, kad M. P. nuo sužalojimo iki šiol jaučia dešinio kelio sąnario, dešinio raktikaulio  krūtinkaulio  sąnario skausmus, nustatyta šio sąnario deformacija (Tice sindromas). M. P. turėjo ilgą virš trijų mėnesių nedarbingumą, turėjo ilgą reabilitacinį gydimą, iki šiol tebejaučia skausmus, patyrė bei iki šiol patiria įvairius nepatogumus buityje. Dėl ilgo nedarbingumo nukentėjusioji turėjo bendravimo galimybių sumažėjimą. Po įvykio M. P. turėjo nerimo sutrikimų, nemigą, buvo konsultuota psichologo, psichiatro.  Akivaizdu, kad be eismo įvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.

Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, atsižvelgęs į nukentėjusiajai nustatytus sužalojimu, dabartinę jos sveikatos būklę, patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo, sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį mažina, priteisiant nukentėjusiajai 4000 Lt papildomos (įvertinant tai, kad 6000 Lt atlygino draudimo kompanija) neturtinės žalos atlyginimo. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia nukentėjusiajai M. P. papildomus 4000 Lt nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“, tokia suma neperžengia draudimo sutarties ribų atlyginant neturtinę žalą.       

Kiti bylos klausimai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios M. P. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1600 Lt (2 t., b.l. 7-8). Ši suma priteistina ir kaltinamosios nukentėjusiajai.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 30,50 Lt, kurios priteistinos iš kaltinamosios valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

n u s p r e n d ž i a:

A. Š. pripažinti kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai 20 MGL (2600 Lt) (753 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios M. P. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai M. P. 4000 Lt (1158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. M. P. ieškinį, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Priteisti iš A. Š. nukentėjusiajai M. P. 1600 Lt (463,39 Eur), jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. Š. 30,50 Lt (8 Eur) proceso išlaidų valstybei.

Išaiškinti A. Š., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

              Teisėjas                                                                                Česlovas Kulikauskas