Administracinė byla Nr. A662-1396/2009
Procesinio sprendimo kategorija 24
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Rasai Kubickienei,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja S. S. skundu (b. l. 4-5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 1327-1010-B/08.
Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8396-676/2008 dėl 15500 litų nuostolių atlyginimo. Prašė Tarnybos direktorių nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo dėl esančio interesų konflikto. 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1327-1010-B/08 Tarnybos direktorius atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, o prašymą dėl direktoriaus R. V. nusišalinimo sprendžiant jos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ignoravo. Pareiškėjos manymu, Tarnybos veiksmai neteisėti ir nepagrįsti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 punkto c papunkčiui, nes Tarnyba pažeidė jos teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 15-17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 25 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-8396-676/08 dėl nuostolių atlyginimo ir prašė Tarnybos direktorių nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2008 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1327-1010-B/08 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, nes antrinė teisinė pagalba pareiškėjai teikiama daugiau kaip 3 bylose. Pareiškėja vien 2008 metais į Tarnybą su prašymais suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi 36 kartus, 7 prašymai yra patenkinti ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose. Nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų skaičius yra ribotas, jų darbo krūvis didelis, todėl esant situacijai, kai asmenims antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip 3 bylose, nepagrįstai nukenčia kiti asmenys, kurie antrine teisine pagalba naudojasi vienoje ar dviejose bylose. Atsakovės manymu, pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte įsakmiai nustatyta, kad tokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Tarnybos direktorius nuo dalyvavimo prašymo nagrinėjimo procedūroje nenusišalino, nes neįžvelgė jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto tarp savęs ir pareiškėjos, nebuvo jokių aplinkybių, trukdžiusių jam išnagrinėti šį prašymą objektyviai. Nors sprendimą priėmė direktorius, tačiau sprendimo priėmimo procedūroje dalyvavo ne vien direktorius. Teigė, kad pareiškėja nepagrįstai mano, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui bei Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktui. Pažymėjo, jog antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia, todėl asmens turtinė padėtis negali būti vienintelė sąlyga antrinei teisinei pagalbai gauti. Įstatyme įtvirtintų antrinės teisinės pagalbos neteikimo bei teikiamos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų paskirtis – užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos antrinei teisinei pagalbai finansuoti, būtų panaudojamos racionaliai ir efektyviai, o advokatų kvalifikacija – kryptingai ir tikslingai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 54-55) prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui ji teikiama daugiau kaip 3 bylose. Pareiškėja per 2008 metus kreipėsi į Tarnybą 36 kartus ir 7 kartus jos prašymai buvo patenkinti. Teigė, kad šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punkte įsakmiai nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja per aštuonis 2008 metų mėnesius dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi jau 36 kartus, priėjo prie išvados, kad ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl jos skundas netenkintinas ir šiuo pagrindu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 24 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad faktines aplinkybes dėl pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos patvirtina Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikti sprendimai (b. l. 35-36; 39-40; 41-44), pagal kuriuos antrinė teisinė pagalba yra tęsiama, todėl šiuo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. Nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnį, 11 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja per 2008 metų 8 mėnesius dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi 36 kartus, priėjo prie išvados, kad pagrįstai skundžiamame sprendime pripažinta, jog pareiškėja S. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, ir, nors formaliai atitinka sąlygas, kurioms esant asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba, jos prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą tenkinimas pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, suvaržytų kitų asmenų teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, nes valstybės garantuojamas finansavimas yra tam tikro nustatyto dydžio.
Teismas nurodė Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnį ir konstatavo, kad šiame straipsnyje numatyta prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Ir, priešingai, nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimą ir pačios subjektinės teisės atsiradimą. Pabrėžė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjai nesuteikta teisinė pagalba ne baudžiamojoje ir ne administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl pagrįstai vertintos tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 11 straipsnio 2 dalies, tiek šio straipsnio 7 dalies nuostatos.
Pareiškėjos teiginį dėl sprendimo prieštaravimo Konstitucijai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymui ir Konvencijos 6 straipsniui teismas pripažino nepagrįstu, nes skundžiamu sprendimu buvo sprendžiamas antrinės teisinės pagalbos suteikimas pareiškėjai civilinėje, o ne baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-8966-676/2008, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra kilęs tarp ieškovės V. M. M. ir atsakovų J. S., S. S., M. S. ir D. S. (b. l. 25). Konstatavo, kad R. V. neprivalėjo nusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, nes jokių objektyvių sąlygų interesų konfliktui kilti bei pagrįstoms abejonėms dėl objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimo nėra. Pabrėžė, kad teisinio pagrindo R. V. nusišalinti nuo S. S. prašymo nagrinėjimo nebuvo, nes civilinės bylos, kurioje pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčo dalykas – solidarus atsakovų nuostolių atlyginimas ieškovei, o ne tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
III.
Pareiškėja S. S. apeliaciniu skundu (b. l. 70-71) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) byloje nėra įrodymų, jog jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba trijose bylose, kadangi byloje yra tik duomenys, kad buvo priimti sprendimai dėl teisinės pagalbos teikimo, bet nėra duomenų, ar tokia pagalba buvo teikiama trijose bylose;
2) Tarnybos direktorius R. V. nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo normų ir nesprendė nusišalinimo klausimo;
2) teismas visapusiškai ir objektyviai nepasisakė dėl prieštaravimų Konstitucijai ir Konvencijos 6 straipsniui.
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76-79) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Tarnyba neturi atskirai įrodinėti, kad pagal galiojančius Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tokia pagalba yra teikiama. Jos nuomone, jei yra galiojantis sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tokios pagalbos teikimas yra preziumuojamas tol, kol antrinės teisinės pagalbos teikimas nėra nutrauktas ar pasibaigęs. Teigia, kad bylose, kuriose pareiškėja siekia apginti mažiau svarbius interesus, ji galėtų atsisakyti jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pabrėžia, jog valstybė nėra įsipareigojusi pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą neribotame skaičiuje bylų. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos teisė, numatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte, nėra absoliuti, nes ją riboja šio straipsnio 8 dalis, numatanti, kad Tarnyba neturi teisės atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka;
2) Tarnybos direktorius R. V. nuo dalyvavimo prašymo nagrinėjimo procedūroje nenusišalino, nes neįžvelgė jokių viešųjų ir privačių interesų konflikto tarp savęs ir pareiškėjos. Atkreipia dėmesį, kad sprendimo priėmimo metu dalyvavo ne tik R. V., bet ir Tarnybos Teisės skyriaus tarnautojai. Pažymi, kad nors direktoriaus nenusišalinimas Tarnybos sprendime nėra atskirai aptartas, nenusišalinimo faktas yra akivaizdus ir savaime suprantamas. Pabrėžia, kad įstatymų leidėjas nėra imperatyviai įvardijęs, kokia procesine forma turi būti išsprendžiamas reiškiamas nusišalinimas nuo administracinės procedūros. Mano, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, kai reiškiamas nusišalinimas nėra pagrįstas ir motyvuotas ir administravimo subjektas nusprendžia, kad nėra įstatymo numatytų kliūčių priimti sprendimą pagal suinteresuoto asmens prašymą, atskiru procesiniu dokumentu spręsti nenusišalinimo klausimo neprivaloma;
3) kadangi Tarnyba sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, toks sprendimas niekaip nepažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio. Pažymi, kad pareiškėja per plačiai suprato Konvencijoje įtvirtintą asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisę nemokamai gauti advokato pagalbą, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nes tokia teisė garantuojama tik asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu. Pabrėžia, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl asmens turtinių ar neturtinių interesų gynimo nėra prigimtinė ar konstitucinė žmogaus teisė, ją suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80-81) prašo jį atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nustatyta, kad sprendimą pirmosios instancijos teismas paskelbė 2008 m. spalio 24 d. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja 2008-12-29 pateikė apeliacinį skundą, t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (terminas baigėsi 2008 m. lapkričio 7 d.). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-12-29 nutartimi I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo panaikinimo, priėmė ir su byla išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kaip svarbią priežastį, dėl kurios praleido apeliacinio skundo padavimo terminą nurodo tai, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nedalyvavo, teismas sprendimo nuorašo jai neišsiuntė. Teigia, kad jos atstovas pagal pavedimą sprendimo nuorašą teisme gavo tik 2008 m. gruodžio 23 dieną.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-27 raštu Nr. I–554–57/2008 „Dėl neįsiteisėjusio sprendimo siuntimo“ I. S. išsiuntė anksčiau minėto sprendimo nuorašą (b. l. 69). Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai visus procesinius dokumentus šioje byloje siųsdavo tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda). Teismas 2008-09-11 raštu Nr. I–554–57/20008 „Dėl atsiliepimo siuntimo“ S. S. jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė atsakovės atsiliepimą ir teismo šaukimą. Iš šaukimo grąžinamosios dalies matyti, kad pareiškėja apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuota tinkamai. Tai reiškia, kad nurodytu adresu siunčiamą korespondenciją S. S. gaudavo. Kita vertus, pareiškėja, žinodama apie teismo posėdžio datą ir laiką, nesirūpino savo subjektinių teisių įgyvendinimu, t. y. nesidomėjo byla ir nepateisinamai ilgai delsė paduoti apeliacinį skundą (pateikė praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo 2008-10-27 raštu Nr. I–554–57/2008 „Dėl neįsiteisėjusio sprendimo siuntimo“ siųsto 2008 m. spalio 24 d. sprendimo jį negavo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. S. nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyvių, nuo apeliantės valios nepriklausančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą termino atnaujinimui, nenustatyta, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalimi,
n u t a r i a:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė