Civilinė byla Nr. e2A-795-1097/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05750-2023-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 

 (S)

7.       Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė pateikė neteisingą ar nepilną informaciją apie įvykį, t. y. jog ieškovės turto sugadinimai egzistavo draudimo sutarties sudarymo metu ir iki įvykio nebuvo pašalinti. Argumentuodamas šią išvadą, teismas nurodė, jog,  nors atsakovė minėtas aplinkybes grindžia pastato administratoriaus atliktomis fotofiksacijomis ir Google nuotraukomis, kuriose užfiksuotas draudimo objekto vaizdas 2019–2020 metais, tačiau iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d., derinant reklaminę iškabą darytose nuotraukose nurodytų sugadinimų (pastato fasado, laiptų apipaišymų, turėklų ir įėjimo plytelių sugadinimų) nėra. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 14 d. 9.00 val., metu liudytoja apklausta patalpų nuomininkė A. U. patvirtino ieškinyje nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. jog pastato fasado, įėjimo laiptų ir turėklų apgadinimus ji pastebėjo atvykusi į darbą 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir pranešė apie tai patalpų savininkui. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pranešimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytu metu buvo padaryti ieškinyje nurodyti draudėjos turto sugadinimai ir nebuvo nustatyta žinomai neteisingo pranešimo apie nusikalstamą veiką požymių. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas dėl to, kad, išnaudojus visas priemones, nebuvo nustatytas veiką padaręs asmuo. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas, Šiaulių apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią kitų įrodymų atžvilgiu.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pateiktų nuotraukų šaltinį, jų datą. Aplinkybę, jog minėtos nuotraukos gautos iš namo administratoriaus, atsakovė grindžia tik savo subjektyviu teiginiu, nepateikdama papildomų duomenų apie šių nuotraukų darymo laiką bei aplinkybes. Atsakovė pati pripažino, kad minėtose nuotraukose užfiksuotas vaizdas 2019-2020 metais, t. y. daugiau nei prieš dvejus-trejus metus iki draudimo sutarties sudarymo. 2019 metų nuotraukoje matyti pastato fasado apipaišymai, tuo tarpu ieškovės pateiktose 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. nuotraukose įėjimo į patalpas laiptų turėklų ir fasado sienų apgadinimų neužfiksuota.

9.       Teismas pripažino, jog rašytinių įrodymų, liudytojos A. U. parodymų visuma sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog pastato fasado sienų, laiptų, turėklų apgadinimai nebuvo vienkartinis įvykis ir jog šie apgadinimai buvo pakartotinai padaryti ieškinyje nurodytu metu. Atsakovė savo atsisakyme mokėti draudimo išmoką pripažino, jog įėjimo laiptų plytelių danga buvo remontuota iki įvykio. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skirtingu laikotarpiu nuotraukose užfiksuoti tie patys draudimo objekto apgadinimai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas T. D. nurodė, kad apgadinimų pobūdį jis vertino tik vizualiai iš pateiktų nuotraukų. Taigi, įvykio tyrimo metu specialių žinių reikalaujantis tyrimas apgadinimų pobūdžiui, mastui, atsiradimo momentui nustatyti atsakovės nebuvo atliktas.

10.       Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė pagrindo atsisakyti mokėti draudėjai draudimo išmoką ar ją mažinti, nors Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o to paties straipsnio 7 dalis numato draudiko pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Argumentuodamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – reklaminės iškabos nuotraukos, darytos 2020 m. sausio 6 d. ir balandžio 24 d., liudytojos A. U. parodymai, ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai sudaro pagrindą išvadai, jog draudėjo turto sugadinimai buvo padaryti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu metu. Atsakovė žalos dydžio, t. y. ieškovės sąmatoje nurodytų turto remonto išlaidų dydžio, neginčijo. Pagal minėtą sąmatą, ieškovės turto remonto išlaidos yra 3 018 Eur. Atskaičius sutartyje nustatyto dydžio 115 Eur besąlyginę išskaitą, draudimo išmoka yra 2 903 Eur. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė pagrindą reikalauti iš atsakovės 2 903 Eur dydžio draudimo išmokos, o atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia pagrindo išmokėti draudimo išmoką ir nepatvirtina atsakovės atsisakymo išmokėti draudimo išmokos pagrįstumo.

11.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo, nurodydamas, kad šalys sutartimi nesusitarė dėl draudiko mokėtinų netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė ADB ,,Gjensidige“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-674-608/2024, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes bei netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą. Teismo sprendimas nepagrįstas, nes ginčo įvykis pagrįstai draudikės buvo pripažintas dalyje nedraudžiamuoju, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Ginčo atveju, atsakovė pateikė daug įrodymų, patvirtinančių jos atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą, atsakovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje.

12.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rašytinių įrodymų, liudytojos parodymų visuma sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog pastato fasado sienų, laiptų, turėklų apgadinimai nebuvo vienkartinis įvykis ir šie apgadinimai buvo pakartotinai padaryti ieškinyje nurodytu metu; atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skirtingu laikotarpiu nuotraukose užfiksuoti tie patys draudimo objekto apgadinimai; įvykio tyrimo metu specialių žinių reikalaujantis tyrimas apgadinimų pobūdžiui, mastui, atsiradimo momentui nustatyti atsakovės nebuvo atliktas. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ištyrė visas įvykio aplinkybes. 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykio metu apipaišyta laiptų plytelių danga bei sudaužytos ir atšokusios nuo pagrindo 4 plytelės. Iš byloje esančios medžiagos yra akivaizdu, kad fasado apipaišymai, laiptų betoninės sienelės bei turėklų sugadinimai fiksuoti 2019, 2020 metais, t. y. prieš sutarties GJELT Nr. 3526772 įsigaliojimą. Grafitis ant fasadinės sienos, esančios kiemo pusėje, užfiksuotas 2022 m. kovo mėnesį, kas neatitinka ieškovės pateiktoms įvykio aplinkybėms. Plytelių danga lokaliai remontuota, plytelių atspalviai skiriasi.

12.3.                      Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pateiktų akivaizdžių įrodymų – Google nuotraukos, darytos 2019 m., UAB „Mano Būstas“ nuotraukų, darytų 2020 m. kovo, birželio mėn., Proceso metu ieškovė neginčijo pateiktų nuotraukų šaltinio ir fakto, kad nuotraukos buvo gautos iš administratorės UAB „Mano Būstas“, tiek proceso šalims, tiek teismui nekilo abejonių dėl nuotraukų autentiškumo, todėl teismo sprendimo argumentai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pateiktų nuotraukų šaltinį, jų datą, o aplinkybę, jog minėtos nuotraukos gautos iš namo administratoriaus grindžia tik savo subjektyviu teiginiu, nepateikdama papildomų duomenų apie šių nuotraukų darymo laiką bei aplinkybes, yra nepagrįsti.

12.4.                      Atsakovė neginčijo įvykusio įvykio, ginčijo tik pažeidimų apimtį, įvykio metu padarytos žalos dydį. Ant fasado ir sienos užfiksuoti sugadinimai jau buvo padaryti iki ginčo įvykio – tai matyti palyginus ieškovės po įvykio atsakovei pateiktą nuotrauką ir atsakovės pateiktas Google nuotrauką, darytą 2019 m., ir UAB „Mano Būstas“ nuotrauką, darytą 2020 m. birželio mėn. Visos nuotraukose užfiksuoti sugadinimai identiški. Dėl to draudikė, įvertinusi įvykio metu padarytos žalos dydį, pagrįstai apskaičiavo padarytą žalos dydį 273 Eur dėl plytelių sugadinimų ir pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką už fasado sugadinimus. Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059, kurių sąlygomis sudaryta draudimo sutartis GJELT Nr. 3526772 (toliau – Taisyklės), II dalies 12.10.4 punktas numato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas tinkamai neinformuoja draudiko, tyčia ar dėl didelio neatsargumo pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Tikslios bei teisingos informacijos draudikui pateikimas, tiek draudimo sutarties sudarymo metu (siekiant draudikui įsivertinti prisiimamos draudimo rizikos ribas, nustatyti draudimo įmokas ir pan.), tiek draudimo sutarties vykdymo, žalų bylų administravimo metu (sprendžiant klausimus dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nedraudžiamuoju) yra itin reikšminga draudėjo pareiga. Šios pareigos nevykdymo/netinkamo vykdymo nulemtos neigiamos pasekmės tenka pačiam draudėjui.

12.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš atsakovės pateiktos draudimo išmokos apskaičiavimo išvados žalos byloje Nr. CLT2746037 ir lokalinės sąmatos nėra galimybės nustatyti, kaip atsakovė apskaičiavo žalos dydį, t. y. kokie apgadinimai atsakovės pripažinti, kaip nustatytas apgadinimų mastas, pobūdis ir pan. Tiek sąmatoje, tiek apskaičiavimo išvadoje, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek liudytojas T. D. aiškiai nurodė, kaip buvo apskaičiuota žala ir už kokius sugadinimus. Atsakovė sutiko atlyginti žalą pagal sudarytą sąmatą už: dažų nuvalymą nuo plytelių (10 m2) – 139,69 Eur; keraminių plytelių dangos atskirų vietų kolonų, angokraščių remontą, keičiant plyteles, kai plytelių plotas iki 0,05 m2 – 89,03 Eur (4 plytelės); 22,54 Eur statybvietės išlaidas bei 21,74 Eur mokesčių (t. y. viso buvo apskaičiuota 273 Eur žala).

13.       Ieškovė MB ,,Ekperts“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:   

13.1.                      Teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertino bei išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu duotus tiek ieškovės atstovo ir ieškovės patalpų nuomininkės A. U., atsakovės darbuotojo T. D. duotus paaiškinimus, priimdamas sprendimą, vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis ir jas tinkamai taikė nagrinėjamos bylos kontekste, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei turi būti paliktas nepakeistas.

13.2.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė pateikė neteisingą ar nepilną informaciją apie įvykį. t. y. kad ieškovės turto sugadinimai egzistavo draudimo sutarties sudarymo metu ir iki įvykio nebuvo pašalinti. Atsakovė minėtas aplinkybes grindžia pastato administratoriaus atliktomis fotofiksacijomis ir Google nuotraukomis, kuriose užfiksuotas draudimo objekto vaizdas 2019 – 2020 metais, t. y. daugiau nei prieš du – tris metus iki draudimo sutarties sudarymo. Nors atsakovė teigia, jog minėti sugadinimai egzistavo 2019, 2020 metais, tačiau iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d., derinant reklaminę iškabą darytose nuotraukose nurodytų sugadinimų (pastato fasado, laiptų apipaišymų, turėklų ir įėjimo plytelių sugadinimų) nėra. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 14 d. 9.00 val., liudytoja apklausta patalpų nuomininkė patvirtino ieškinyje nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. jog pastato fasado, įėjimo laiptų ir turėklų apgadinimus ji pastebėjo atvykusi į darbą 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir pranešė apie tai patalpų savininkui. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatytos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytu metu buvo padaryti ieškinyje nurodyti draudėjos turto sugadinimai ir nebuvo nustatyta žinomai neteisingo pranešimo apie nusikalstamą veiką požymių. Teismo posėdžio metu atsakovės ekspertas patvirtino, kad niekada nebuvo nuvykęs į draudiminio įvykio vietą ir savo išvadas dėl padarytos žalos dydžio grindė tik jam pateiktomis nuotraukomis. Be to, „Google street view“ nuotraukos buvo darytos, kai ieškovės patalpose veikė tatuiruočių studija. Draudimo sutarties sudarymo metu ieškovės patalpų nuomininkas buvo pasikeitęs ir šiose patalpose veikė grožio salonas. Patalpų nuomininkei vykdyti veiklą yra reikalingas higienos pasas, kuris, esant netvarkingam (nesaugiam) patekimui į patalpas, nebūtų išduotas.

13.3.                      Atsakovė, apdrausdama turtą, turėjo teisę atlikti jo fotofiksaciją, tačiau savo pačios sprendimu to neatliko. Taisyklių I dalyje, 5.3.1 punkte numatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudikas turi teisę (bet neprivalo) apžiūrėti arba įvertinti draudžiamą objektą, o prireikus − ir savo lėšomis paskirti ekspertus draudimo rizikai įvertinti. Draudikė nei prieš sutarties sudarymą, nei po sutarties sudarymo, pretenzijų draudėjai dėl draudimo sutarties sudarymo neturėjo ir vėliau nepareiškė.

13.4.                      Nepagrįstas atsakovės teiginys dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo. Vien tai, jog įvertinęs byloje esančių įrodymų bei bylos nagrinėjimo metu šalių teiktų paaiškinimų visumą, teismas nekonstatavo, kad apeliantės pateikti įrodymai pagrindžia jos įrodinėjamas aplinkybes, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.

13.5.                      Ieškovė įrodė pagrindą reikalauti iš atsakovės 2 903 Eur dydžio draudimo išmokos, o atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia pagrindo išmokėti draudimo išmoką ir nepatvirtina ieškovės atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15.       Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

16.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 25 d. sudarė įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3526772, pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. apdrausti draudėjos pastatai, draudimo suma – 97 400 Eur (e. t. 1, b. l. 18–19). Draudimo sutartyje nustatyta, kad draudimo apsauga galioja nuo ugnies, vandens, vagystės, gamtinių jėgų, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, stiklo dūžio, transporto priemonės atsitrenkimo (e. t. 1, b. l. 20). Draudimo sutartis buvo sudaryta Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 (toliau – Sąlygos, Taisyklės) pagrindu, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis.

18.       Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas parvirtina, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. L. pranešimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (e. t. 1, b. l. 9–10). Iš Šiaulių apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31128-22 matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), esančios kirpyklos „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios A. L., apipaišytos sienos purškiamaisiais dažais, suskaldytos laiptų plytelės, subraižytas turėklas (e. t. 1, b. l. 11–13).

19.       Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo turto sugadinimu padarytai žalai atlyginti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio įvykio metu buvo apipaišytos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado sienos, sudaužyta, nudaužta keliolika laiptų, pakilos plytelių, nugramdyti dažai nuo turėklų bei apdažyta pašto dėžutė (e. t. 1, b. l. 1–6). Iš 2023 m. spalio 17 d. ieškovės atstovo rašto atsakovei (e. t. 1, b. l. 95) matyti, jog ieškovė įvardijo šiuos įvykio metu padarytus pastato sugadinimus: apgadinta metalinė turėklo dalis, reikalaujanti naujo padengimo dažais, prieš tai tinkamai paruošus paviršių (e. t. 1, b. l. 96–97); sugadintos laiptų aikštelės 6 plytelės, jas dažais apipiešus „grafičiu“ (e. t. 1, b. l. 96–97); sugadintas laiptų fasadas – nudaužytos plytelės ir jų elementai (e. t. 1, b. l. 96); sugadinta pašto dėžutė ir lauko siena prie pašto dėžutės, jas apipiešus dažais (e. t. 1, b. l. 97); nudaužytos 6 laiptų plytelės (e. t. 1, b. l. 98); nudaužytos 2 panduso paviršiaus plytelės (e. t. 1, b. l. 97, 98); pažeistos mažiausiai 16 vnt. plytelių (e. t. 1, b. l. 100–102); dažais „grafičiu“ sugadinta įėjimo fasadinė siena (e. t. 1, b. l. 99); dažais „grafičiu“ sugadinta įėjimo šoninė siena ir laiptai – juoda spalva ant sienos, raudona ant laiptų šono ir po laiptais (e. t. 1, b. l. 100). Ieškovės pateiktose nuotraukose, patvirtintose 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. Šiaulių m. savivaldybės, 2020 m. sausio 6 d. (įėjimo šoninės sienos ir laiptų vaizdas) ir 2020 m. balandžio 24 d. (įėjimo fasadinės sienos vaizdas) „grafičių“, laiptų apipaišymų, turėklų ir įėjimo plytelių sugadinimų neužfiksuota (e. t. 1, b. l. 103).

20.       Atsakovė sutiko atlyginti žalą pagal sudarytą sąmatą už: dažų nuvalymą nuo plytelių (10 m2) – 139,69 Eur, keraminių plytelių dangos atskirų vietų kolonų, angokraščių remontą, keičiant plyteles, kai plytelių plotas iki 0,05 m2 – 89,03 Eur (4 plytelės), 22,54 Eur statybvietės išlaidas bei 21,74 Eur mokesčių (t. y. viso buvo apskaičiuota 273 Eur žala). Iš 273 Eur apskaičiuotos žalos, atskaičiusi sutartyje numatytą 115 Eur išskaitą, atsakovė nustatė, kad draudimo išmoka yra 158 Eur. Likusią dalį žalos atsakovė, vadovaudamasi Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059, kurių sąlygomis sudaryta draudimo sutartis GJELT Nr. 3526772, II dalies 12.10.4 punktu, numatančiu draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas tinkamai neinformuoja draudiko, tyčia ar dėl didelio neatsargumo pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį, atlyginti atsisakė, motyvuodama tuo, kad pagal Google žemėlapių nuotraukas bei pastato administratoriaus pastato fiksacijos nuotraukas nustatė, jog pastato fasado apipaišymai, laiptų betoninės sienelės ir turėklų sugadinimai fiksuoti 2019; 2020 metais, t. y. prieš draudimo sutarties įsigaliojimą. Taip pat nurodė, kad grafitis ant fasadinės sienos, esančios kiemo pusėje, užfiksuotas 2022 m. kovo mėnesį, kas neatitinka ieškovės nurodytų įvykio aplinkybių, bei nustatyta, kad plytelių danga lokaliai remontuota, plytelių atspalviai skiriasi (e. t. 1, b. l. 22).

21.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 2 903 Eur draudimo išmoką, 130,05 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 2 903 Eur draudimo išmokos, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2 903 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Dėl šio teismo sprendimo atsakovė padavė apeliacinį skundą, prašydama teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

22.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 903 Eur draudimo išmoką.

23.       Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 903 Eur draudimo išmoką, kelia klausimus dėl pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją mažinti (ne)buvimo, įrodymų vertinimo (ne)tinkamumo.

Dėl pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją mažinti (ne)buvimo

24.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai draudikė nusprendė atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją mažinti, t. y. esminis keliamas klausimas – ar atsakovė įrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistavo sąlyga, nustatyta Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059, II dalies 12.10.4 punkte, numatanti draudikės teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, t. y. ar nagrinėjamu atveju draudėja tinkamai informavo draudikę, ar pateikė teisingą ir pilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

25.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją mažinti (ne)buvimo, konstatavo, jog ieškovė įrodė pagrindą reikalauti iš atsakovės 2 903 Eur dydžio draudimo išmokos, o atsakovė neįrodė pagrindo atsisakyti mokėti draudėjai draudimo išmoką ar ją mažinti. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė pateikė neteisingą ar nepilną informaciją apie įvykį, o byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pastato fasado sienų, laiptų, turėklų apgadinimai nebuvo vienkartinis įvykis ir jog šie apgadinimai buvo pakartotinai padaryti ieškinyje nurodytu metu, t. y. kad jog draudėjos turto sugadinimai buvo padaryti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu metu.

26.       Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad ginčo įvykis pagrįstai draudikės buvo pripažintas dalyje nedraudžiamuoju. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes bei netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą. Atsakovė argumentuoja, kad ji pateikė daug įrodymų, patvirtinančių jos atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą: byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ištyrė visas įvykio aplinkybes. 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykio metu apipaišyta laiptų plytelių danga bei sudaužytos ir atšokusios nuo pagrindo 4 plytelės; fasado apipaišymai, laiptų betoninės sienelės bei turėklų sugadinimai fiksuoti 2019, 2020 metais, t. y. prieš draudimo sutarties įsigaliojimą; grafitis ant fasadinės sienos, esančios kiemo pusėje, užfiksuotas 2022 m. kovo mėnesį, kas neatitinka ieškovės pateiktoms įvykio aplinkybėms; taip pat nustatyta, kad plytelių danga lokaliai remontuota, plytelių atspalviai skiriasi. Šios faktinės aplinkybės, atsakovės teigimu, buvo įrodytos ir patvirtina, kad atsakovė draudimo išmoką dėl minimų sugadinimų atsisakė mokėti pagrįstai.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nepagrindžia atsakovės teiginių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo.

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.978 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Minėta sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi, draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytas draudiminis įvykis.

29.       Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017). CK 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (2 dalis).

30.       Atsakovės Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059, kurių sąlygomis sudaryta draudimo sutartis GJELT Nr. 3526772, II dalies 12.10.4 punkte numatyta draudiko teisė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas tinkamai neinformuoja draudiko, tyčia ar dėl didelio neatsargumo pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

31.       Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai, visapusiškai įvertino bei išanalizavo byloje pateiktus įrodymus bei pagrįstai pripažino, kad atsakovė neįrodė pagrindo atsisakyti mokėti draudėjai draudimo išmoką ar ją mažinti. Ši išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.

33.       Pirma, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė pateikė neteisingą ar nepilną informaciją apie įvykį, o byloje esančių įrodymų visuma sudarė pagrindą pagrįstam teismo įsitikinimui, jog pastato fasado sienų, laiptų, turėklų apgadinimai nebuvo vienkartinis įvykis ir jog šie apgadinimai buvo pakartotinai padaryti ieškinyje nurodytu metu, t. y. kad turto sugadinimai buvo padaryti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu metu. Byloje esanti medžiaga dėl ginčijamų apdrausto turto sugadinimų atsiradimo laiko prieštaringa. Atsakovė jos įrodinėjamas aplinkybes, kad fasado apipaišymai, laiptų betoninės sienelės bei turėklų sugadinimai fiksuoti 2019, 2020 metais, t. y. prieš ginčo draudimo sutarties įsigaliojimą, o grafitis ant fasadinės sienos, esančios kiemo pusėje, užfiksuotas 2022 m. kovo mėnesį, plytelių danga lokaliai remontuota, plytelių atspalviai skiriasi, grindžia pastato administratoriaus atliktomis fotofiksacijomis ir Google nuotraukomis, kuriose užfiksuotas draudimo objekto vaizdas 2019–2020 metais (e. t. 1, b. l. 23–28), teigdama, jog minėti sugadinimai egzistavo 2019, 2020 metais, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d., derinant reklaminę iškabą ant ginčo objekto darytose nuotraukose nurodytų sugadinimų (pastato fasado, laiptų apipaišymų, turėklų ir įėjimo plytelių sugadinimų) nėra (e. t. 1, b. l. 103). Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 14 d. 9.00 val., metu liudytoja apklausta patalpų nuomininkė A. U. patvirtino ieškinyje nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. jog pastato fasado, įėjimo laiptų ir turėklų apgadinimus ji pastebėjo atvykusi į darbą 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir pranešė apie tai patalpų savininkui. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pranešimą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigtos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytu metu buvo padaryti ieškinyje nurodyti draudėjos turto sugadinimai ir nebuvo nustatyta žinomai neteisingo pranešimo apie nusikalstamą veiką požymių. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas dėl to, kad, išnaudojus visas priemones, nebuvo nustatytas veiką padaręs asmuo (e. t. 1, b. l. 9–10; 11–13).

34.       Tokiame įrodomosios medžiagos kontekste pažymėtina, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

35.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

36.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

37.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad teismas, laikydamasis pirmiau aptartų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, įvertino pateiktus įrodymus. Atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės kartoja ir pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus dėl įrodymų – fotonuotraukų – vertinimo, tačiau, kaip matyti iš atsakovės minimų nuotraukų fiksavimo laiko, šie duomenys nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų dėl turto sugadinimų laiko. Tai, kad atsakovė siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

38.       Antra, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pateiktų nuotraukų šaltinį, jų datą. Atsakovė pati pripažįsta, kad minėtose nuotraukose užfiksuotas vaizdas 2019-2020 metais, t. y. daugiau nei prieš dvejus-trejus metus iki draudimo sutartie sudarymo. Atsakovės pateiktos nuotraukos iš „Google street view“ yra neaktualios sudarytos draudimo sutarties atžvilgiu, t. y. pastato fasado fotofiksacija atlikta prieš draudimo sutarties įsigaliojimą. Ieškovė nurodo, jog, prieš sudarydama pastato draudimo sutartį, buvo suremontavusi patekimą į patalpas (laiptus, turėklus, sienas), t. y. jog patekimas į patalpas draudimo sutarties sudarymo metu buvo tvarkingas. Pažymėtina, kad 2019 metų nuotraukoje matyti pastato fasado apipaišymai, tuo tarpu ieškovės pateiktose 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. nuotraukose įėjimo į patalpas laiptų turėklų ir fasado sienų apgadinimų neužfiksuota (e. t. 1, b. l. 103). Nors atsakovė nurodo, kad plytelių danga lokaliai remontuota, plytelių atspalviai skiriasi, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, juolab, kad, teismo vertinimu, plytelių atspalvių skirtumas galėjo būti nulemtas įvairių veiksnių, pvz. plytelių kokybės, taip pat skirtingo atspalvių plytelės galėjo būti įgytos ir iš plytelių tiekėjo, taip pat tai galėjo atsirasti ir dėl anksčiau atliktų remonto darbų, kurie nesiejami su ginčo įvykiu. Pastebėtina ir tai, kad visuotinai žinoma, kad grafičiai dažnai būna paišomi pakartotinai tose pačiose vietose, todėl byloje nepaneigta teismo išvada dėl pagrįsto įsitikinimo, jog ginčo turto apipaišymas galėjo būti pakartotinis veiksmas. Atsižvelgiant į atsakovės, kaip draudikės, pareigą pagrįsti ir įrodyti esant pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ar ją mažinti, kaip minėta, tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms arba išlieka tam tikrų abejonių dėl faktinių aplinkybių, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

39.       Trečia, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką CK 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti. Taigi, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, teisė įvertinti draudimo riziką suteikta draudikui. Įvertinęs draudimo riziką, draudikas nustato draudimo sąlygas, apskaičiuoja draudimo įmoką ir (ar) išmoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertindamas draudimo riziką, draudikas savo ir kitų draudimo santykių dalyvių teisėtiems lūkesčiams bei teisiniam apibrėžtumui užtikrinti turi įvertinti ne tik prašyme sudaryti draudimo sutartį esančią, bet ir kitą informaciją, kurią pateikia draudėjas, naudos gavėjas ir pats reikalauti jų papildomos informacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011). Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013; 2017 m. birželio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-284-701/2017). Atsakovės Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 I dalyje, 5.3.1 punkte nustatyta, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudikas turi teisę apžiūrėti arba įvertinti draudžiamą objektą, o prireikus − ir savo lėšomis paskirti ekspertus draudimo rizikai įvertinti. 

40.       Taigi, sudarydama ginčijamą draudimo sutartį, atsakovė turėjo teisę, taip pat ir galimybę, apžiūrėti arba įvertinti draudžiamą objektą, o prireikus − ir savo lėšomis paskirti ekspertus draudimo rizikai įvertinti. Akivaizdu, kad, tinkamai atlikus ir užfiksavus tokį vertinimą draudimo sutarties sudarymo metu, būtų užkirstas kelias nagrinėjamo pobūdžio ginčui kilti, kai draudikė, jau įvykus įvykiui, renka medžiagą ir teigia, jog tam tikri turto sužalojimai jau buvo iki draudimo sutarties sudarymo. Dėl to pripažintina, kad draudikei, kaip draudimo srities verslo profesionalei, tenka rizika dėl to, kad draudžiamo turto būklė nebuvo aiškiai ir konkrečiai fiksuota draudimo sutarties sudarymo metu. Vien tai, kad draudikė, sudarydama ginčijamą draudimo sutartį, nepasinaudojo teise apžiūrėti, įvertinti draudžiamą objektą ir užfiksuoti jo būklę, negali lemti išvados, kad ieškovė pateikė neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

41.       Ketvirta, minėta, jog CK 6.993 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog nagrinėjamu atveju draudėja, prieš sudarydama draudimo sutartį, neįvykdė šios įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti visą žinomą informaciją draudimo sutarčiai sudaryti, o atsakovė, kaip draudikė, būtų reikalavusi ir negavusi reikalingos medžiagos ar gavusi tikrovės neatitinkančių duomenų.

42.       Atsižvelgiant į paminėtą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga sudaro pagrindą pripažinti, jog draudimo išmoką atsisakyta mokėti nepagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, didžiąja dalimi grindžiami kitokiu, nei atliko teismas, tų pačių duomenų įvertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

44.       Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

45.       Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

46.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

47.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

48.       Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. b. t. 1, b. l. 163–165).

49.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (apeliantės).

50.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria: 

        atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-674-608/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Eksperts“ (j. a. k. 302463676) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                              Rūta Latvelė