Civilinė byla Nr. 2A-2267-153/2015;

                 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00025-2014-7;

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7;

                  2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1; 3.1.7.5; 3.2.4.11;

                  3.3.1.18. (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-55-503/2015 pagal ieškovės BUAB „BIC Capital“ ieškinį atsakovui E. O. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „BIC Capital“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Actualis“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. O. 44 162,13 Lt (12 790,24 Eur) žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-07-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė BUAB „BIC Capital“ iš atsakovo E. O. 6150,39 Eur žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas įmonės administracijos vadovo (ir vienintelio akcininko) civilinės atsakomybės klausimas, kai jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei. 2011-05-04 įregistruota UAB „BIC Capital“, kurios vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas (generalinis direktorius) buvo E. O.. Kauno apygardos teismas 2013-06-10 nutartimi UAB „BIC Capital“ iškėlė bankroto bylą dėl nemokumo, nustatęs, jog 2011 metais UAB „BIC Capital“ per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo balanse įrašyto turto vertę, susidarė skola VSDFV, nuo 2012 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalėjo jas teikti, nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovui 2011 metais neatsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai nesudarė pusės į balansą įrašyto turto vertės, t. y. UAB „BIC Capital“ neatitiko nemokios įmonės būsenos ĮBĮ prasme. UAB „BIC Capital“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai iki 2012 m. vasario pabaigos sudarė 14650,35 Lt ir viršijo pusę į 2012 m. balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo 2012 m. vasario mėnesį, ir jis ją pažeidė. Atsakovui 2012 m. pirmoje pusėje jau buvo žinoma apie sunkią įmonės finansinę būklę, tačiau kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas jokių sprendimų, užtikrinančių kreditorių interesus, darančių teigiamą įtaką bendrovės mokumui, užkertančių kelią dar didesnių nuostolių susidarymui, jis nepriėmė, o priešingai – tęsė įmonės nuostolingą veiklą. Atsakovo argumentus, kad jis nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylą, nes siekė atgaivinti įmonės veiklą, teismas laikė nepagrįstais, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad važiuodavo į Kauną ir Vilnių verslo reikalais, kad siekė gauti paskolą ar skolos atidėjimą VSDFV (kelionių lapų, susirašinėjimo su potencialiais verslo partneriais ir pan.), o kad paskolinti įmonei 8000 Lt buvo naudoti degalams, t. y. automobiliui, kuris atsakovui priklausė nuosavybės teise. Aplinkybės, jog atsakovas 2011-12-30 įnešė į įmonės sąskaitą 15000 Lt, teismas nelaikė nepatvirtinančia atsakovo siekio išsaugoti ar atgaivinti įmonę, nes tuo metu įmonė buvo ką tik pradėjusi realiai vykdyti veiklą, dar buvo moki.

Kauno apygardos teismas patvirtino 44162,13 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus. 14650,30 Lt pradelsti finansiniai įsipareigojimai atsirado iki pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, t. y. iki 2012 m. vasario mėnesio pabaigos. Todėl teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma nelaikytina žala, kilusia dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nesant byloje duomenų, kuriuo metu atsirado 96,96 Lt skola E. O., 5178,79 Lt skola Z. M. ir 3000 Lt skola VĮ Turto bankui, t. y. iš viso 8275,75 Lt,  teismo vertinimu, neįrodytas toks žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp šios skolos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teismas sprendė, kad per laikotarpį, per kurį atsakovas nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „BIC Capital“ skolos kreditoriams augo, ir žala, kuri kilo dėl atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra 21236,08 Lt (44162,13 Lt – 14650,30 Lt – 8275,75 Lt), t. y. skolos, atsiradusios po 2012 m. vasario mėnesio.

Kadangi atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti šioje dalyje teismas nustatė visas įstatymu numatytas sąlygas ir ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, iš atsakovo ieškovei priteisė 6150,39 Eur (21236,08 Lt) žalos atlyginimą, kitos ieškovės reikalavimų dalies netenkino, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų.

Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 6250,38 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas E. O. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-07-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Su teismo sprendimu nesutinka remdamasis šiais argumentais:

UAB „BIC Capital“ buvo įregistruota 2011 m. gegužės 4 d., tačiau realiai savo veiklą pradėjo tik apie 2011 m. gruodžio viduryje. Akivaizdu, jog atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir specifiką (klubas veikė tik savaitgaliais) veiklos pradžioje (keletą mėnesių) įmonė dirbti pelningai ir negalėjo. Atsiskaitymai visą įmonės veiklos laikotarpį vyko pastoviai bei reguliariai su kreditoriais. Todėl teismo išvada, kad įmonės vadovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BIC Capital“ kilo 2012 m. vasario mėnesį, t. y. po dviejų mėnesių nuo faktinės įmonės veikos pradžios, yra nelogiška ir nesuprantama, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams ir normaliai bei įprastai verslo praktikai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog „aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt.“ UAB „BIC Capital“ vykdydama savo veiklą nemoki nebuvo, o susidarę finansiniai sunkumai buvo tik laikini ir jie būtų buvę išspręsti, jei ne tuo metu (2012 m. birželio mėnesį) didžiausio įmonės kreditoriaus UAB „Bennet distributors“ kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo ir arešto įmonės sąskaitoms pritaikymas. Įmonės kreditorių kiekis ir skolų dydis kito, o tai rodo, jog įmonė pagal galimybes vykdė savo įsipareigojimus.

Remiantis kasacinio teismo praktika įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ir fiduaciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolų savo kreditoriams. Tai yra vadovas atsako ne už bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimą, o tik už tyčinius veiksmus (neveikimą), siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelį neatsargumą, pasireiškusį aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Nustačius, kad nors įmonės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, tęsti ir atgaivinti jos veiklą, atsiskaityti su įmonės kreditoriais, jam negalima taikyti civilinės atsakomybės. Teismas į šią teismų praktiką neatsižvelgė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Actualis“, prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų suprastėjus įmonės finansinei padėčiai, kad šią situaciją pakeistų, taip pat nevykdė ir savo įstatymu nustatytos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei kėlimo. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis šių įrodymų visuma priėmė pagrįstą sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nustatančiu jo deliktinę atsakomybę, apeliantas grindžia netinkamai identifikuotu įmonės nemokumo momentu, netinkamu įrodymų, susijusių su apelianto elgesiu, netinkamai nustatytu žalos dydžiu.

Tokius apeliacinio skundo argumentus civilinės atsakomybės taikymo aspektu teisėjų kolegija ir aptaria (CPK 320 str.).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) (ĮBĮ 2 str. 9 p.) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „BIC Capital“ iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorė UAB „Noble group“ (1 t., b. l. 8). Teisėjų kolegija sutinka su bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ įgalioto asmens atsiliepimu į atsakovo E. O. apeliacinį skundą, jog priešingai, nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismas 2013-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1910-230/2013 nustatė, kad atsakovo vadovaujamos įmonės balanso duomenys, sudaryti už laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2011-12-31, patvirtina, kad įmonė turto turėjo už 45 641 Lt, kurį sudarė ilgalaikis nematerialus turtas – 11 685 Lt, trumpalaikis – 33 956 Lt:  pinigai ir jų ekvivalentai – 134 Lt, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 23488 Lt, per vienus metus gautinos sumos – 10 334 Lt. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (per vienus metus mokėtinos sumos) sudarė 56 513 Lt. Taip pat toje pačioje byloje Kauno apygardos teismas nustatė, kad iš pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2011-12-31 matyti, kad įmonė per 2011 metų antrąjį pusmetį turėjo nuostolių. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kad VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo vadovaujama įmonė UAB ,,BIC Capital“ registrų tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė nuo 2012 metų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, ieškovė turėjo du apdraustuosius asmenis, o 2013-03-21 ieškovės pradelstas įsiskolinimas fondo biudžetui sudarė 3 377,64 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB ,,BIC Capital“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Be to, Kauno apygardos teismas nutartyje konstatavo, jog UAB ,,BIC Capital“ registruotos buveinės adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, tad vertino šią aplinkybę, kad įmonė faktiškai veiklos nebevykdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šių Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutartyje nustatytų aplinkybių nenuginčijo jokiais objektyviais įrodymais, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1910-230/2013 ir laiko įrodyta, kad remiantis UAB ,,BIC Capital“ finansinės atskaitomybės dokumentais, 2011 metais per vienus metus UAB ,,BIC Capital“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo įmonės balanse įrašyto turto vertę, kad bankroto byla iškelta bendrovei dėl nemokumo (CPK 182 str. 1 d. 2 p.,185 str.).

Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais teigdamas, jog neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 m. vasarį. Teisėjų kolegija, vertindama šį apelianto argumentą, sprendžia, kad tai, jog atsakovas nurodytą datą privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai (ĮBĮ 8 str.). Iš jų matyti, kad bankrutavusį įmonė vėlavo atsiskaityti su kreditoriais (UAB „Dvigubas įrašas“ 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią skola buvo 605 Lt, UAB „Bennet Distributors“ 2012-02-03 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią skola buvo 1182,12 Lt, pagal UAB „UCS Baltic“ 2012-01-25 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią skola buvo 304,92 Lt, pagal „Vilkauja“ 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra, pagal kurią skola buvo 202,45 Lt), tad UAB ,,BIC Capital“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai iki 2012 m. vasario pabaigos sudarė 14650,35 Lt ir viršijo pusę į 2012 m. UAB ,,BIC Capital“ balansą įrašyto turto vertės. Dėl to atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo 2012 m. vasario mėnesį, o esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė šią (bendrovės vadovui, 1 t., b. l. 9–10) įstatyme jam numatytą pareigą (CK 2.87 str.).

Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad jis darė išlaidas, kurios buvo būtinos esant įmonei nemokiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto išlaidos 2012 m. birželį nebuvo reikalingos ir protingos esamojoje finansinėje situacijoje. Kaip nurodo apeliantas, UAB ,,BIC Capital“ sąskaitos buvo areštuotos. Įvertinus surinktus byloje duomenis apie įmonės finansinę būklę, mažai tikėtina, kad apeliantas nesuprato UAB ,,BIC Capital“ įmonės nemokumo situacijos ir neįvertino bendrovės galimybės gauti finansavimą iš kredito įstaigų. Todėl apelianto argumentai, kad jis važinėjo į susitikimus į bankus ar su kitais subjektais paskolos suteikimo klausimais ir dėl to nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą, laikomi neprotingais ir vertinami kaip neatitinkantys apdairaus vadovo elgesio standartų. Pažymėtina, kad byloje apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu jo turėtos išlaidos buvo padarytos bankrutavusios UAB „BIC Capital“ interesais. Vien tas faktas, kad apeliantas pirko kurą automobiliui ar naudojosi finansines paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis, nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių dėl būtinybės daryti išlaidas bankrutavusios bendrovės mokumui atkurti (CPK 12, 178, 185 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas dėl ginčo laikotarpiu tariamai planuojamos UAB ,,BIC Capital“ veiklos atkūrimo yra mažai tikėtinas. Bylos duomenimis, 2012 m. birželį buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis su UAB ,,BIC Capital“, po patalpų nuomos sutarties nutraukimo, apelianto paaiškinimu, buvo atleisti visi tose patalpose dirbę 4 darbuotojai, o įmonėje liko dirbti atsakovas ir vadybininkė, taip pat iš apelianto paaiškinimo nustatyta, kad įmonės kasoje nebuvo lėšų. Visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau įtikina, kad nurodytoje situacijoje UAB „ BIC Capital“ veikla negalėjo būti atkurta, tačiau atsakovas be pagrindo vilkino kreipimosi į teismą procedūrą dėl UAB „BIC Capital“ bankroto bylos iškėlimo.

Įmonės nemokumas gali būti nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi, minėta, yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Teisminėje praktikoje ne kartą konstatuota ir nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Kaip nurodyta anksčiau, apeliantas byloje neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2011-12-31 bendrovės balanse įrašyta 56513 Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, o 2012-12-31 buvo 69604 Lt (2 t., b. l. 6), yra teisingos, taip pat faktinės aplinkybės, kad po 2012 m. vasario UAB „BIC Capital“ skolos kreditoriams išaugo 21236,08 Lt (6150,39 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „BIC Capital“ 2012 m. vasarį buvo nemoki, o bendrovės skolos iki bankroto bylos iškėlimo išaugo 21236,08 Lt.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam vienam kreditoriui gali būti, pavyzdžiui, sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Todėl svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo neveikimas dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra teisiškai reikšmingas vertinant atsakovo atsakomybę ir atsiradusios bankrutavusios bendrovės nuostolius dėl atsakovo neveikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp išaugusių bendrovės skolų ir apelianto nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CK 6.245–6.249 str.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žalos, priteistinos iš atsakovo, suma sudaro 6150,39 Eur, po 2012 m. vasario UAB „BIC Capital“ išaugusios skolos kreditoriams yra 21236,08 Lt.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visa bankrutuojančios įmonės patvirtinta kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų suma negalėtų būti laikoma žala, padaryta dėl apelianto veiksmų (neveikimo). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kreditorinių reikalavimų, egzistavusių dar iki pareigos inicijuoti bankroto bylą, patvirtinimas nereiškia žalos išaugusių skolų pavidalu padarymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą iš dalies, o ne visai prašomai priteisti iš atsakovo žalos atlyginimo sumai, kaip prašė ieškovė (12 790,24 Eur.).

Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

n u t a r i a :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo nekeisti.

Teisėjai                                                                                               Galina Blaževič                           

                                                                      Albina Rimdeikaitė

                                                                      Arvydas Žibas