Civilinė
byla Nr. 2-1357/2013
Civilinė
byla Nr. 2-1358/2013
Teisminio
proceso Nr. 2-57-3-00388-2012-1
Procesinio
sprendimo kategorija: 99.3.; 119.3
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013
m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.
P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11
d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir 2013 m. vasario 12 d.
nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013
pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams uždarajai
akcinei bendrovei „Hoja elektronics“, uždarajai akcinei bendrovei „MTD“, uždarajai
akcinei bendrovei „Ronier Development“, R. N., L. G., V. N., valstybinei įmonei
„Registrų centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos
taikymo, tretieji asmenys G. V., notarė S.
L.; atsakovo V. N. priešieškinį ieškovei R. P., atsakovams G. V., uždarajai
akcinei bendrovei „Hoja Electronics“ dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarčių
pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys R. N., L. G., uždaroji akcinė bendrovė „Ronier
development“, uždaroji akcinė bendrovė „MTD“, VĮ „Registrų centras“ bei pagal
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei uždarajai akcinei
bendrovei „Besserlita“, Kauno miesto 18 - ojo notaro biuro notarui Donatui
Germanavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.
Teismas,
išnagrinėjęs atskiruosius skundus,
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu bei
bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo.
Ieškovė R. P. kreipėsi
į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Hoja elektronics“, UAB
„MTD“, UAB „Ronier Development“, R.
N., L. G.,
V. N., VĮ „Registrų
centras“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine,
nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
restitucijos taikymo, akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b.
l. 2-6).
Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo V. N. priešieškinis ieškovei R. P., atsakovams G. V., UAB „Hoja
Electronics“ dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. UAB „Hoja
Electronics“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir
restitucijos taikymo (t. 3, b. l. 22-28).
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi sujungė
Kauno apygardos teismo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hoja Electronics“
ieškinį atsakovams R. N.,
bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“, Kauno miesto 18 ojo notaro
biuro notarui Donatui Germanavičiui dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo
negaliojančiais su civiline byla, kurioje nagrinėjamas ieškovės R. P. ieškinys dėl akcijų pirkimo-pardavimo
sutarties pripažinimo niekine, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties
pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, akcininko sprendimo pripažinimo
negaliojančiu ir atsakovo V. N.
priešieškinis dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. UAB
„Hoja Electronics“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir
restitucijos taikymo (t. 5, b.l. 119-120).
II.
Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi
ieškovo UAB „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei
UAB „Besserlita“, Kauno miesto 18 ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui
dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais paliko nenagrinėtu
(t. 6, b.l. 52-53). Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Hoja Electronics“ sudarė
atstovavimo sutartį su advokate G.
M., tačiau įgaliojimą pasirašė ne UAB „Hoja Electronics“ vadovas, o
UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriaus įgaliotas asmuo. Teismas
pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi UAB
„Hoja Electronics“ administratoriumi paskyrus UAB „Pajūrio administratorių
agentūra“ įgaliotą asmenį, jam buvo suteikta teisė administruoti UAB „Hoja
Electronics“ turtą, tačiau dėl šių pareigų suteikimo jis netapo nei įmonės
vadovu, nei valdymo organu. Teismas konstatavo, kad advokatė padavė ieškinį UAB
„Hoja Electronics“ vardu kaip neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nagrinėjamu atveju
nėra teisinio pagrindo duoti termino trūkumams šalinti, kadangi ieškovės
valdymo organas ir vadovas yra R.
N., kuris šioje byloje yra atsakovas. Dėl to būtų netikslinga ir
neracionalu taikyti trūkumų šalinimo institutą žinant, kad trūkumai vis tiek
nebus pašalinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys dėl vekselio ir vykdomojo
įrašo pripažinimo negaliojančiais paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d.
nutartimi priėmė papildomą nutartį. Priteisė iš ieškovo UAB „Hoja elektronics“
atsakovui Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“ 2 700 Lt bylinėjimosi
išlaidų (t. 6, b.l. 140-141). Konstatavus, kad ieškinį ieškovo vardu padavė
neįgaliotas bylą vesti asmuo, teismas sprendė, jog ieškovo elgesys procesine
prasme netinkamas, todėl 2700 Lt bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo
atsakovo Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų ir juos argumentai
Ieškovė R. P. (toliau
– apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos
teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės
(t. 6, b.l. 114-116) bei atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013
m. vasario 12 d. nutarties, kuriuo prašo išspręsti šia nutartimi priteistų
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (t. 6, b.l. 175-176). Atskirieji
skundai grindžiami šiais argumentais:
1.
Teismas, suteikdamas turto administratoriui teisę rūpintis bendrovės
turto išsaugojimu, negali atsisakyti nagrinėti turto administratoriaus ieškinio
dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nes šis reikalavimas reiškiamas
bendrovės vadovui, sudariusiam sandorį, kuris sukelia neigiamas turtines
pasekmes bendrovei. Apeliantės teigimu, turto administratorius šiuo atveju
pareiškė ne bet kokį ieškininį reikalavimą, o būtent susijusį su bendrovės
turtu.
2.
Ginčytinas sandoris įmonei yra nenaudingas, mažina jos turtą ir veda
prie bankroto. Tačiau įmonės vadovas R.
N., kuris veikia prieš pačią įmonę, tokio ieškinio nereikš, o turto
administratoriui nesuteikiant galimybės tokį ieškinį pareikšti, įmonė patiria
turtinę 1 000 000 Lt žalą.
3.
Atsižvelgiant į tai, kad yra apskųsta teismo nutartis dėl ieškinio
palikimo nenagrinėtu, todėl patenkinus skundą atitinkamai turėtų būti išspręstas
ir 2013 m. vasario 12 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
klausimas.
Atsakovas UAB „MTD“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą spręsti teismo
nuožiūra, nes atsakovas neturėjo galimybės susipažinti su UAB „Hoja elektronics“
ieškiniu, pasirašytu UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. (t. 6, b.l.
138-13). Esant pagrindui teigti, kad UAB „Hoja elektronics“ ir UAB „Besserlita“
sutartis bei vekselis pasirašyti pažeidžiant UAB „Hoja elektronics“ teises ir
interesus, yra bendrovei nenaudingi, gali sukelti jos nemokumą, net bankrotą,
už bendrovės turto išsaugojimą atsakingas asmuo turto administratorius gali
pareikšti teismui ieškinį dėl žinomai bendrovei nenaudingo sandorio panaikinimo
ar pripažinimo negaliojančiu.
Atsakovas Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ atsiliepimu prašo
atskirąjį skindą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b.l.
154-156). Nurodo, kad apeliantė nebuvo civilinės bylos pagal UAB „Hoja elektronics“
ieškinį šalimi, tačiau skundžia būtent šioje sujungtoje byloje pareikšto
reikalavimo palikimą nenagrinėtu. Apeliantė neprašė įtraukti jos nei
bendraieškove, nei trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, nenurodė, kaip jos
asmenines teises ir pareigas pakeis tokio teismo procesinio sprendimo
priėmimas. Todėl teisė apskųsti nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu sietina
su apeliantės teise kreiptis dėl tokio pobūdžio ieškinio pateikimo. Atsakovo
teigimu, apeliantė negali perimti kito ieškovo teisių, tarp jų ir apskųsti
nutartį dėl vekselio ir vykdomojo įrašo nuginčijimo, pagal reikalavimus, kurių
pati nepareiškė ir neturi net teisės pareikšti. Teismas nutartimi palikti ieškinį
nenagrinėtu privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kad nutartis iš esmės priimta atsakovo naudai, ieškinys
neišnagrinėtas dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovui priteistinos bylinėjimosi
išlaidos.
Atsakovai R. N. ir
UAB „Ronier development“ atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m.
sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 6, b.l. 159-162). Nurodo, kad Klaipėdos
apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtasis UAB „Hoja
Electronics“ turto administratorius teisės vesti bylas įmonės vardu šios
nutartis pagrindu neįgijo/neturi. Teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė
apeliantės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – UAB „Hoja
Electronics“ valdymo organo – direktoriaus nušalinimo bei 2012 m. liepos 5 d.
nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – visiško turto
administravimo nustatymo. Apeliantų teigimu, ieškovo vienasmenio valdymo organo/direktoriaus
R. N. teisė vesti
bylas teisme nėra apribota ir jis vienintelis turi teisę vesti civilines bylas
UAB „Hoja Electronics“ vardu. Todėl atstovavimo sutartis sudaryta tarp turto
administratoriaus ir advokatės G.
M. yra niekinė, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis
sandoris (CK 1.78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 2.133 str. 6 d., 2.136 str. 1 d.).
IV.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio
1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja
bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to
reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens,
visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio
patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK
XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Atskirieji skundai paduoti dėl dviejų pirmosios instancijos teismo
nutarčių, t.y. dėl 2013 m. sausio 11 d. nutarties, kuria ieškinys pagal ieškovo
UAB „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei
UAB „Besserlita“, Kauno miesto 18 ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui
dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais paliktas
nenagrinėtu, ir 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria iš ieškovo UAB „Hoja
elektronics“ atsakovui Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“ priteista 2
700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas
į tai, jog skundžiamos teismo nutartys yra tarpusavyje susijusios, apeliacinės
instancijos teismas šioje nutartyje pasisako dėl jų abiejų (CPK 320 str., 338
str.).
Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių,
kuriomis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo
ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinis
procesas nutrauktinas.
Kaip minėta, Lietuvos
apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi sujungė Kauno apygardos
teismo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Hoja Electronics“ ieškinį atsakovams R. N., bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita“,
Kauno miesto 18 - ojo notaro biuro notarui Donatui Germanavičiui dėl vekselio
ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais su Klaipėdos apygardos teismo civiline
byla, kurioje nagrinėjamas ieškovės R. P. ieškinys dėl
akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, nekilnojamojo turto
pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo,
akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo V.
N. priešieškinis dėl 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. UAB
„Hoja Electronics“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir
restitucijos taikymo (t. 5, b.l. 119-120).
Taigi, apeliantė
nebuvo civilinės bylos pagal UAB „Hoja electronics“ ieškinį, kuris paliktas
nenagrinėtu, dalyvaujančiu asmeniu iki bylų sujungimo. Lietuvos apeliacinis
teismas civilines bylas pagal skirtingų ieškovų apeliantės ir UAB „Hoja electronics“
skirtingus ieškininius reikalavimus sujungė į vieną civilinę bylą konstatavęs,
kad jos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus bus greičiau, ekonomiškiau
ir teisingai šios bylos išnagrinėtos (t. 5, b.l.119-120), t.y. dėl tik proceso
koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Tačiau tik dėl to, kad bylos sujungtos
į vieną civilinę bylą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė tapo byloje
dalyvaujančiu asmeniu ne tik savo inicijuoto ginčo apimtyje, bet ir sujungtos
bylos dalyje pagal reiškiamus atsakovams reikalavimus, kurioje ji nedalyvavo
jokiu procesiniu statusu. Akivaizdu, kad bylos gali būti sujungiamos, gali būti
nesujungiamos ar sujungtos išskiriamos (CPK 136 str.), jei bylos nebūtų
sujungtos arba vėl išskirtos, apeliantė ginče pagal UAB „Hoja electronics“
ieškinį neturėtų jokių procesinių teisių. Taigi, ji jų negali įgyti daugiau
negu turi vien dėl bylų sujungimo fakto. Apeliantės skundo patenkinimas iš
esmės reikštų, kad ginče nedalyvavęs asmuo turi teisę priversti ginče
dalyvavusius asmenis vis tiek spręsti jų ginčą teismine tvarka net jei jie, juo
labiau, to ginčo iniciatorius – ieškovas, kurio vardu apeliantė teisių veikti
neturi, ginčo sprendimo nepageidauja (to ginčo dalyviai - nei ieškovas ar jo
administratorius, nei kiti asmenys teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas
nenagrinėtu, neskundžia). CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys nustato, kad kiekvienas
suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo
atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas, pareiškimą. Taigi, jei apeliantei yra aktualūs ir klausimai, kurie
buvo keliami ginče pagal UAB „Hoja electronics“ ieškinį, ji turėjo teisę
įstatymų nustatyta tvarka įstoti į pradėtą procesą pagal UAB „Hoja electronics“
ieškinį, pavyzdžiui, reikšdama savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.). Skundžiama
nutartis taip pat neužkerta jai teisės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į
teismą su atskiru ieškiniu (CPK 5 str. 4 d.).
Tiek
apeliacinį, tiek atskirąjį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje
asmenys (CPK 305 str., 338 str.). CPK 315 straipsnio 2 dalies nuostatos numato,
kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu
skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338
str.). CPK 315 straipsnio 5 dalies nuostatos numato, kad, jeigu CPK 315
straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodomas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą
apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės atskiruosius skundus
dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties ir 2013 m.
vasario 12 d. nutarties, kuria išspręstas išvestinis klausimas dėl bylinėjimosi
išlaidų, turėjo atsisakyti priimti kaip asmens neturinčio teisės juos paduoti (CPK
315 str. 2 d. 2 p.). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės
instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės R. P. atskiruosius
skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. ir 2013 m. vasario
12 d. nutarčių, nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 -
338 straipsniais,
n u t a r i a :
Apeliacinį
procesą pagal ieškovės R. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties ir 2013 m. vasario 12 d.
nutarties nutraukti.
Teisėjas Alvydas
Poškus