Baudžiamoji byla Nr.N1-22-547/2015
Teisminio proceso Nr.1-55-1-00144-14-8
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.7.2.5.; 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.;
1.2.14.1.1.; 1.2.9.4.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 12 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjams advokatams: Nijolei Raulušaitienei, Gintarui Česnulevičiui, Sigitai Černienei, civilinio ieškovo atstovams: P. L., adv. Virginijai Pluščiauskienei, nepilnamečių kaltinamųjų įstatyminiams atstovams-civiliniams atsakovams: D. S., J. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro 1 kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami pagal LR BK 178 str. 1 d.
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d., 159 str.
Teismas
n u s t a t ė :
M. T., V. R. ir J. K., veikdami bendrininkų grupėje pagrobė svetimą turtą, o būtent, 2014 m. kovo 30 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) Varėnos r. iš medienos sandėlio, esančio prie miško sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „R. M.“, pagrobė svetimą turtą- UAB „R. M.“ priklausančius 84 kubinius metrus eglinių rąstų, tuo padarydami UAB „R. M.“ 20160 litų turtinę žalą.
Tokiais veiksmais M. T., V. R. ir J. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1d.
J. K. įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką: 2014 m. kovo 28 d. apie 15-16 val. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., žinodamas, kad M. T. g. (duomenys neskelbtini), ir V. R., g. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, žadėdamas jiems atsilyginti, įtikinėjo ir prašė padėti pavogti (duomenys neskelbtini) Varėnos r. iš medienos sandėlio, esančio prie miško sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „R. M.“, 84 kubinius metrus eglinių rąstų, t.y. padaryti nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., kurį visi trys 2014-03-30 kartu ir padarė.
Tokiais veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 159 str.
Kaltinamasis M. T. visiškai pripažino kaltę ir parodė, kad 2014-03-28 apie 15-16 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo jo draugai V. R. ir J. K.. J. K. jo paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų. J. paklausė, ką jam reikės daryti, šis pasakė, kad iš jo telefono paskambins žmogui dėl medienos, kuri yra pamiškėje prie jo ( M. T.) namų, išvežimo. J. K. liepė jam tylėti ir nieko nesakyti medienos savininkui. Jis suprato, kad jie vogs medieną. V. apie planuojamą vagystę taip pat žinojo, nes V. jam pasakė, kad jis duotų iš savo telefono J. paskambinti medienos pirkėjui. Apie vagystę jie kalbėjosi kieme, niekas jų šio pokalbio negirdėjo. M. T. nurodė, kad jam už šią pagalbą ir tylėjimą J. pažadėjo duoti 3000 litų. Kaltinamasis patvirtino, jog su pasiūlymu jis sutiko, davė J. savo mobilųjį telefoną „Nokia“, įdėjo SIM kortelę „Ežys“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad negirdėjo J. pokalbio telefonu. Vėliau J. pasakė, kad šeštadienį ( 2014 m. kovo 29 d.) atvažiuos paimti medienos. Jis nežino, iš kur J. gavo to pirkėjo telefono numerį. Iš savo telefono J. neskambino, nes neturėjo sąskaitoje pinigų. Kitą dieną jis vėl buvo susitikęs su V. ir J.. J. vėl iš jo telefono paskambino tam pačiam pirkėjui, su kuriuo susitarė susitikti sekmadienį, t.y. 2014 m. kovo 30 d. apie 11 val. 2014-03-30 apie 9 val. pas jį atėjo J. K. ir V.. Apie 10 val. J. iš jo telefono paskambino pirkėjui, po to jis ir V. buvo namuose, o J. „fūrų“ laukė ant pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Apie 11 val. atvažiavo „fūra“, jis girdėjo, kaip krovėsi rąstus iš medienos sandėlio, esančio prie jo namų. Jis matė, kad „fūra“ , prisikrovusi rąstų, išvažiavo, po valandos vėl atvažiavo ta pati „fūra“ ir dar prisikrovė rąstų. Apie 13.30 val. pas juos atėjo J. jau su pinigais 12000 litų, kuriuos gavo už parduotą medieną. Po to kai buvo parduota mediena, J. jam davė 3000 litų, V. - 2000 litų. Jis suprato, kad šie pinigai yra už parduotą vogtą medieną. Kaltinamasis patvirtino, kad 2000 litų sugrąžino policijai, kai paaiškėjo ši vagystė, o 1000 litų jau buvo išleidęs Varėnos mieste su draugais. Medienos pirkėjo telefono numerio jis nežino, nematė, kaip atrodo medienos pirkėjas. Medienos vagystę sugalvojo J. ir jis pasiūlė dalyvauti nusikaltime. Kaltinamasis nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, nes jis ne visus pinigus gavo. Jis pripažino, kad civilinį ieškinį stengsis atlyginti.
Kaltinamasis V. R. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad gal 2014 m. balandžio mėn., tikslios datos neprisimena, prieš dvi dienas iki vagystės pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo jo draugas J. K., pasikvietė pasikalbėti, pasiūlė užsidirbti pinigų, t.y. pavogti medieną, esančią (duomenys neskelbtini) Varėnos r. prie M. T. namų. Jis pats buvo matęs, kad ši mediena išpjauta ir sukrauta į rietuves medienos sandėlyje, esančiame netoli miško. Kaltinamasis nurodė, kad jis, nors ne iškarto, bet sutiko dalyvauti vagystėje, nes J. jam pasiūlė 2000 litų už tai, kad jis pažiūrės kelią ir paskambins J. į mobilų telefoną, jeigu kas važiuotų. Tada jie abu nuėjo pas M. T., kuriam J. K. pasiūlė 3000 litų, jeigu M. duos savo mobilų telefoną paskambinti medžio pirkėjui bei niekam nesakys, kad nuo jo namų bus vagiami išpjauti medžiai. Kaltinamasis paaiškino, kad M. iškarto nesutiko dalyvauti vagystėje, tačiau, kai J. šiam pasiūlė už dalyvavimą vagystėje 3000 litų, M. sutiko. M. davė J. telefoną, iš kurio J. paskambino pirkėjui, susitarė, kad sekmadienį, t.y. po dviejų dienų, atvažiuos nupirkti medienos. Kaltinamasis nurodė, kad jis negirdėjo ką telefonu kalbėjo J., nes jis paėjo į šalį. Sekmadienį iš ryto jie visi apie 9 val. susitiko namuose pas M. T., J. iš M. T. telefono pasiskambino pirkėjui, kuris pasakė, kad atvažiuos už pusantros valandos. J. pasakė, kad atvažiuojančio pirkėjo lauks (duomenys neskelbtini) kaime prie sankryžos, ir apie 10 val. ten nuėjo, maždaug už pusvalandžio atvažiavo kartu su pirkėju prie medienos sandėlio. Kaltinamasis nurodė, kad jis nuėjo ant kelio apie 100 m nuo M. namų ir stebėjo kelią. Jis paaiškino, kad suprato, jog turi saugoti, kol bus pakrauta mediena, o jeigu kažkas atsitiktų, turi skambinti J.. Pasikrovusi „fūra“ išvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo ir gal po valandos sugrįžo ir dar pasikrovė medienos. J. už parduotą medieną sumokėjo 12000 litų. J., atėjęs į M. T. namus, jam davė 2000 litų, o M. - 3000 litų. Likusius pinigus J. pasiliko sau. Jis gautus pinigus išleido per pusantros savaitės su draugais Varėnos mieste. Kaltinamasis nurodė, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis paaiškino, kad su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes jis gavo tik dalį pinigų.
Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2014 m. kovo mėn. pabaigoje, datos neprisimena, jis atėjo į namus pas V. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), abu išėjo į kiemą pasikalbėti. Kieme V. jis pasiūlė užsidirbti pinigų, pasakė, kad prie M. T. namų netoli miško yra sukrauta išpjauta mediena, kurią būtų galima parduoti, pasakė, kad V. reikės tik pasaugoti kelią, o pirkėją susiras jis pats, pažadėjo V. duoti 2000 litų. Kai V. sutiko, abu nuėjo pas M. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis M. taip pat paklausė, ar šis nori užsidirbti pinigų, paaiškino, kad būtų galima parduoti išpjautą medieną, kuri yra sukrauta prie miško netoli M. namų, pažadėjo duoti 3000 litų, bet šis turės niekam nesakyti apie vagystę ir jam duoti telefoną paskambinti medienos pirkėjui. Kaltinamasis nurodė, kad jis prašė M. telefono, nes tuo metu pats visai neturėjo telefono. M. T. sutiko dalyvauti vagystėje. Kaltinamasis nurodė, kad laikraščius vartydamas matė skelbimų, kad asmenys ir įmonės perka medieną. Pagal rastą skelbimą laikraštyje, jis paskambino žmogui, kurio telefono numerio dabar neprisimena. Atsiliepė vyras vardu K. ir susitarė, kad parduos apie 40 kubų eglinių rąstų, pasakė adresą, kur yra rąstai, sutarė, kad vyras iš jo rąstus pirks po 150 litų. Kaltinamasis nurodė, kad jis žinojo, jog mažiausia kaina yra už kubinį metrą yra 120 Lt. Kaltinamasis paaiškino ,kad tada su pirkėjus susitarė dėl jo atvykimo paimti rąstų. Kai sužinojo, kad pirkėjas yra visai netoli, jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų kelio sankryžos pasitikti, prie jo atvažiavo baltos-mėlynos spalvų miškovežis, jame buvo du vyrai. Įsėdęs į automobilį, jis parodė kelią, kur toliau važiuoti, atvažiavus prie sukrautų rąstų, jis parodė, iš kur krauti rąstus. V. R. telefonu jis liepė eiti link kelio posūkio į kelią, vedantį link M. T. sodybos, ir ten žiūrėti ir jį įspėti, jeigu kas važiuos. Pasikrovę pilną miškovežį rąstų, tie žmonės išvažiavo, o po 1 val. vėl atvažiavo ir pakrovė dar vieną miškovežį pilną rąstų. Jam už medieną sumokėjo 12000 litų, už pirmą miškovežį sumokėjo 6000 Lt ir kai pasikrovė antrą- vėl 6000 Lt. Kaltinamasis nurodė, kad V. R. jis davė 2000 litų, o M. T. -3000 litų. Likusius pinigus 7000 litų pasiliko sau. Kaltinamasis patvirtino, jog jis žinojo, kad M. T. ir V. R. yra nepilnamečiai. Gautus pinigus už parduotus pavogtus eglinius rąstus išleido. 2000 litų atidavė savo skoloms padengti, už 1000 litų nusipirko automobilį, kuris iškarto sugedo, todėl automobilį pridavė į metalo laužą. 4000 litų paslėpė po akmeniu prie savo namų. Po trijų dienų šitų pinigų nerado. Kaltinamasis nurodė, kad jis pirkėjui sakė, kad čia jo dėdės rąstai. Jis jokių dokumentų iš jo neprašė. Kaltinamasis nurodė, kad dėl padarytos vagystės labai gailisi, suprato, kad pasielgė blogai. Nurodė, kad pagal išgales stengsis atlyginti padarytą žalą.
Liudytojas P. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „R. M.“ direktoriaus pavaduotoju. Varėnos rajone (duomenys neskelbtini) kaime yra UAB „R. M.“ priklausantis miškas, sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Gavę iš Valstybinės miškų tarnybos leidimą miškui kirsti, 2014 m. vasario mėn. pradėjo kirtimo darbus, iškirstą medieną ištraukdavo sandėliuoti į sandėlį, esantį apie 1 km atstumu nuo kirtimo vietos. Sandėlys taip pat yra (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos r. Iškirstą medieną jie iškarto išveždavo. Miško kirtimo ir medienos išvežimo darbus tęsė iki 2014-03-25, nes po to medienos išvežimo darbus sustabdė kelio ženklai, ribojantys vežamo krovinio svorį. Jie žinojo, kiek buvo išpjauta medžių ir kiek jų susandėliuota. Sandėlyje viršutinėse eilėse esantys medžiai visada yra apipurškiami dažais, kad matytųsi, jog netrūksta iš sandėlio medžių. 2014-04-07 įmonės darbuotojas R. G., nuvykęs į sandėlį tęsti medienos išvežimo darbų, pamatė, kad nemaža dalis medžių yra išvežta. Suskaičiavus likusią medieną sandėlyje, buvo nustatyta, kad pavogta yra 84 kub. m eglinių rąstų. Iš sandėlio buvo pavogti geriausi rąstai, nors pačiame sandėlyje dar buvo ir mažesnių pagal skersmenį rąstų. UAB „R. M.“ padaryta 20160 litų dydžio žala, nes pagal rinkos kainą už 1 kubinį metrą yra mokama 240 litų. Parduodant medieną, jos kaina paskaičiuojama ir sutariama derybų metu su pirkėju, žinant, kokia tai dienai rinkoje yra medienos kaina. Nurodė, kad žala nėra atlyginta (b. l.18, T1).
Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Varėnos r. (duomenys neskelbtini) yra UAB „R. M.“ priklausantis miško sandėlys. Toje vietoje prie kelio neaptvertoje teritorijoje buvo sukrauta beržinė, pušinė, eglinė, juodalksninė mediena. 2014-04-08 apie 14 val. jis, atvykęs į minėtą sandėlį, pamatė, kad pavogta eglinės medienos apie 70-80 ktm apie 610 cm ilgio, nuo 16 iki 60 cm storio. Iki vagystės sandėlyje buvo apie 252 ktm (kubiniai metrai) medienos. Jis suprato, kad rąstai yra pavogti, nes krūva netvarkinga, jos vidurys tuščias, matėsi krovimo technikos žemėje įspausta duobė, nors pati bendrovė iš šio sandėlio rąstų nevežė (b. l. 21-22, T1).
Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), netoli yra (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo pažįstami J. K. ir M. T.. 2014 m. kovo mėn. pabaigoje- balandžio mėn. pradžioje kaime pasklido kalbos, kad M. T. ir J. K. galimai pardavinėja vogtą medieną ir iš to gyvena. 2014 m. balandžio 8 d. iš UAB „R. M.“ vadybininko sužinojo, kad iš bendrovės medienos sandėlio, esančio miške prie (duomenys neskelbtini) kaimo Varėnos r. pavogta medienos. Po to jis susitiko (duomenys neskelbtini) Varėnos r. su M. T. ir J. K., kurie pripažino, kad kartu iš minėto medienos sandėlio pardavė medienos, tačiau nesakė kam, o jis ir neklausė (b. l. 23-24, T1).
Liudytojas J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „A.“ miškovežio vairuotoju. 2014 m. kovo mėn. pabaigoje, galėjo būti 29 d. po pietų jam paskambinęs K. T. prašė, kad jis iš Varėnos r. į Klaipėdos r. su miškovežiu parvežtų medieną, sakė, kad paties įmonei priklausantis miškovežis sugedęs, taip pat sakė, kad su jo darbdaviu yra sutarę, reikalingas tik jo sutikimas, nes medieną reikėjo vežti poilsio dieną. Jis sutiko ir 2014-03-30 apie 8 val. jis ir K. T. miškovežiu „VOLVO“ su priekaba iš Šilalės r. (duomenys neskelbtini) išvažiavo rąstų į Varėnos r. K. T. važiuodamas kalbėjosi telefonu, nes šiam kažkas vis skambindavo, skambino kažkam ir K. T.. Kelią iki Varėnos miesto jis žinojo, o toliau kelią rodė K.. Atvažiavę jie sustojo prie kažkokio kelio posūkio, kur įlipo į mašiną apie 17-18 m. amžiaus vaikinukas, kuris rodė kelią, kur toliau važiuoti. Netoli miško gulėjo sukrauti įvairūs rąstai. Jis nežino, ką kalbėjosi apie medieną tas vaikinukas ir K., jų pokalbio negirdėjo. Atvažiavęs pasiruošė krauti rąstus į miškovežį, vaikinukas tik parodė, iš kurios krūvos krauti. Į miškovežį krovė eglinius rąstus po 6 m ilgio. Kai jis pakrovė apie 39 kubinius metrus rąstų, K. liepė šiuos rąstus nuvežti į Senąją Varėną ir prie degalinės esančioje aikštelėje iškrauti. Nuvažiavęs kartu su K., pirmą miškovežį su rąstais iškrovė Senojoje Varėnoje minėtoje aikštelėje. Tada atvažiavo dar kartą į tą pačią vietą ir antrą kartą pakrovė apie 38 kubinius metrus eglinių rąstų. Kęstas tam vaikinukui už rąstus padavė pinigus, pats jis nematė, kiek sumokėjo. Antrąjį miškovežį su rąstais jie vežė į Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) kaime esančią lentpjūvę. Kitą dieną kartu su K. tuo pačiu miškovežiu parvežė iš Varėnos rajono aikštelėje iškrautus ir ten paliktus eglinius rąstus į Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) kaime esančią lentpjūvę. Krovinio važtaraštį jam padavė K. T., blankas buvo užpildytas, kas važtaraštį užpildė, jis nežino. Pats jis pasirašė grafoje: „Krovinį priėmė J. L.“. Buvo surašyti tokie du krovinio važtaraščiai, nes jis rąstus vežė per du kartus. Važtaraščiuose buvo surašytas vežamų rąstų kiekis, siuntėju važtaraščiuose buvo įrašyta K. T. įmonė. Įvažiuojant į mišką, stovėjo kelio ženklas „8 tonos“ krovininiam transportui. Jis gerai matė šį ženklą, suprato, kad tuo metu važiuoti miškovežiui buvo draudžiama, tačiau šio reikalavimo nevykdė, nes buvo atvažiavęs didelį atstumą, o kitaip pasikrauti rąstų nebuvo galimybės, todėl ir važiavo. Jis nežinojo ir nesuprato, kad K. T. perkami rąstai yra vogti. Kai pirmą miškovežį, kuriame buvo apie 38 kub. m eglinių po 6 m rąstų jis ir K. T. 2014 m. kovo 30 d. nuvežė iš Varėnos r. į (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. lentpjūvę, kalbėtis su lentpjūvės savininku nuėjo K. T.. Jis nežino, nes nematė, ar K. T. tos lentpjūvės savininkui pateikė kokius nors dokumentus. Pats jis jokių dokumentų lentpjūvės savininkui nedavė. Visus reikalus tvarkė K. T.. Jis nežino, su kuo ir apie ką K. T. ten kalbėjosi, pats tos lentpjūvės teritorijoje ant žemės iškrovė rąstus. Antrą kartą tuo pačiu miškovežiu su priekaba, kuriame buvo apie 39 kub. m eglinių rąstų, rąstus nuvežė į (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. esančią lentpjūvę. K. T. lentpjūvėje pats tvarkė visus reikalus, kalbėjosi su kažkokiu vyru, o jis tik nurodytoje vietoje lentpjūvės teritorijoje iškrovė rąstus. Apie ką su savininku kalbėjosi K. T., jis nežino, nematė, kokius dokumentus šis pateikė, ar tų dokumentų iš viso nepateikė. Krovinio važtaraščiai Nr. 00-1, 2014-03-30 ir Nr.00-2, 2014-03-30 surašyti tikriausiai yra K. T., nes šis jam, išvažiuojant iš medienos pakrovimo vietos Varėnos r., šiuos važtaraščius padavė. Važtaraščiuose prie jo pavardės yra jo parašas (b. l. 30, 31, T1).
Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad policijos pareigūnų buvo apklaustas 2014 m. liepos 30 d., tuomet apklausoje nurodė, kad eglių rąstus K. T. atvežė 2014-03-30 išpjauti, apklausos metu pateikė važtaraštį. Ši jo apklausa yra neteisinga, nes pas jį buvo atvažiavęs K. T. maždaug savaitę laiko iki jo antros apklausos 2014 m. liepos 30 d. ir prašė liudyti jo ( K. T.) naudai, sakė, jog to reikia kad viskas pasibaigtų ir daugiau nekamantinėtų, kad jų abiejų parodymai sutaptų. K. T. jam sakė, kad pas jį dar kartą turėtų atvykti policija apklausti, sakė, kad, jeigu dar kartą policijos pareigūnai atvažiuotų, tai jis turi pasakyti, kad 2014-03-30 K. T. jam buvo atvežęs supjauti medienos, kurią jis supjovė ir K. T. jam sumokėjo už išpjovimo darbus, padavė važtaraštį Nr.00-2, kurį jis prie apklausos ir padavė policininkui. Tokius parodymus jis ir davė 2014 m. liepos 30 d. apklausoje. Tuomet jis davė neteisingus parodymus, taip pasielgė, nes jis neturi jokios įmonės ir išsigando, kad policija gali tai išsiaiškinti, tuomet perduoti informaciją mokesčių inspekcijai, kuri jį nubaus. Iš tikrųjų jis iš K. T. yra pirkęs tris kartus medieną. Pirmą kartą pirko 2014 m. kovo mėn. pradžioje, antrą kartą 2014 m. kovo mėn. pabaigoje-balandžio mėn. pradžioje, tiksliai datos neprisimena, ir trečią kartą 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje. Dokumentus K. T. jam davė, tik perkant iš šio medieną trečią kartą. Medieną jis pirkdavo sau kaip fizinis asmuo. 2014 m. kovo mėn. pabaigoje jis K. T. skambino ir prašė parduoti jam medienos. K. T. sakė, kad gal ir turės medienos kovo mėn. pabaigoje. Po kelių dienų jis K. T. dar kartą paskambino, šis pasakė, kad turi ir jam atveš eglinių rąstų. Rąstus K. T. atvežė miškovežiu kartu su jam nepažįstamu vairuotoju, rąstus iškrovė netoli jo namų jo mirusiam tėvui priklausiusioje lentpjūvėje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Tėvas mirė prieš metus laiko, po tėvo mirties jis nesusitvarkė įmonės dokumentų. Lentpjūvėje išsipjaudavo rąstų tik sau, kitiems žmonės rąstų nepjovė. K. T. 2014 m. kovo mėn. pabaigoje jam atvežė apie 38-39 kubinius metrus eglinių rąstų po 6 m ilgio. Rąstai buvo labai šakoti ir kreivi, K. T. paaiškino, kad rąstai yra iš Varėnos rajono. Kadangi rastus jis pirko sau, todėl neprašė jokių dokumentų, o K. T. jam dokumentų ir nepaliko. Už rąstus K. T. jis sumokėjo apie 10000 litų. Jis nežinojo, kad K. T. jam pardavė vogtus rąstus. Kai K. T. pas jį atvažiavo maždaug prieš savaitę laiko iki jo antros apklausos, tai jis K. T. paklausė, gal šis jam pardavė vogtus rąstus. K. T. pasakė, kad rąstai nevogti, tačiau yra iš dviejų brolių įmonės, kurie tarpusavyje apsipyko, pavogę vienas iš kito, pardavė rąstus, ir ši aplinkybė paaiškėjo policijoje (b. l. 42, T1).
Liudytoja D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-30 į jai priklausančią įmonę (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. K. T. atvežė apie 39,30 kub. m eglinių rąstų supjovimui kaip fizinis asmuo. Jis lentpjūvėje paliko krovinio važtaraštį Nr.001, kurį ji pateikė prie apklausos. Rąstus atvežė vilkiku „Volvo“ su puspriekabe, vilkiką vairavo J. L.. Krovinio siuntėjas buvo M. K. (Varėna). K. T. rąstai buvo supjauti už jo paskolintą puspriekabę vietoj nuomos mokesčio (b. l. 44-45, T1).
Liudytojas K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) Šilalės r. turi savo individualią įmonę, kuri verčiasi kaimo turizmu ir miškininkyste, t.y. miško ruoša, gamyba ir didmeninė bei mažmeninė prekyba. Įmonėje dirba trys darbuotojai: miškovežio vairuotojas ir du darbuotojai, kurie remontuoja techniką. Jo įmonė perka medieną, kurią vėliau parduoda. Jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Varėnos rajone leidžiamam laikraštyje „Merkio krašte“ buvo įdėjęs skelbimą, kuriame buvo skelbiama, kad perka medieną, buvo nurodytas šis telefono Nr. Jis žino, kad perkant medieną, reikia leidimo miškui kirsti, krovinio važtaraščio ir miško nuosavybės dokumentų. 2014-03-28 jam paskambino vyras, kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, J. K. ir paklausė, ar jis perka eglių rąstus. Kai jis pasakė, kad perka, tada tas vyras pasiūlė pirkti eglinius rąstus, už 1 kub. m eglinių rąstų norėjo gauti 150 litų, pasakė, kad yra iš Varėnos rajono. Taip jis sužinojo, kad rąstų pirkti reikės važiuoti į Varėnos rajoną. Jis susiskambino su miškovežio vairuotoju J. L., sutarė, kad šis jam iš Varėnos rajono miškovežiu parveš medieną į Klaipėdos rajoną. Kuriuo metu jis kalbėjosi su firmos savininku, kurioje dirba J. L., neprisimena. 2014-03-30 ryte jis kartu su J. L., kuris vairavo miškovežį „Volvo“, nuvažiavo į Varėnos r. (duomenys neskelbtini), kur jo kelio sankryžoje į (duomenys neskelbtini) turėjo laukti J. K.. Važiuodamas į Varėnos r. medienos, jis su J. K. kalbėjosi telefonu. Kai atvažiavo į vietą, kurioje laukė J. K., toliau važiavo šiam rodant kelią. Jie pravažiavo pro kažkokį namą, pamiškėje krūvose buvo sukrauta išpjauta mediena. J. K. sakė, kad mediena yra jo su tėvu, tėvas miega, todėl parduoda medieną jis. J. K. jam nesakė, kad mediena vogta, o pats jis to nesuprato. J. K. parodė, iš kur krauti eglinius rąstus. Jis pas J. K. miško nuosavybės dokumentų ir leidimo kirsti miškui neprašė, nupirko du miškovežius eglinių rąstų, pirmą kartą pakrovė apie 39 kub. m eglinių rąstų, o antrą kartą -apie 38 kub. m eglinių rąstų. Pirmą miškovežį iškrovė Senojoje Varėnoje aikštelėje už degalinės prie UAB „E.“. Leidimo ten iškrauti rąstus jis pas nieką neprašė, nes anksčiau jis ten kraudavosi išpjautus rąstus. Kitą miškovežį pasikrovę vežė į Klaipėdos r. Jis pildė du važtaraščius (dviem egzemplioriais). Važtaraščiuose jis įrašė medienos kiekius, datą, savo duomenis, neprisimena, kas tiksliai pasirašė važtaraščiuose. Važtaraščiuose jis neįrašė leidimo kirsti mišką informacijos, nes pardavėjas nepateikė jam jokių dokumentų. J. K. važtaraščio nepaliko. Pirmą miškovežį jis nuvežė į lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., lentpjūvės savininkui paliko vieną važtaraščio egzempliorių, medieną pardavė. Kitą dieną tuo pačiu miškovežiu su J. L. parvežė Senojoje Varėnoje paliktą iškrautą medieną, ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. esančią lentpjūvę, kurios savininkui pardavė rąstus, paliko vieną važtaraščio egzempliorių važtaraščio. Už pirktą medieną vaikinui jis sumokėjo 12000 litų. Jis nežinojo ir nesuprato, kad pirko vogtą medieną. Papildomai apklaustas K. T. parodė, kad į lentpjūves nuvežtos medienos jis nepardavė, o rąstus išsipjovė sau, duodamas ankstesnius parodymus suklydo. Važtaraščiuose pardavėjo duomenis įrašė tą pačią dieną, kai pirko medieną, ties savo pavarde pasirašė pats , važtaraščiuose pasirašė ir vairuotojas J. L.. Perkant medieną, J. K. jam dokumentų nepateikė, įtikino, kad viskas tvarkoje, pats jis medienos nevogė, taip pat nesuprato, kad perka vogtą medieną. Jis patikslino, kad M. D. lentpjūvėje medieną pardavė, o (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. medieną išsipjovė sau (b. l. 63-64, 65-66, 67-68, 69-72, T1).
Kaltinamųjų kaltė, be jų visiško prisipažinimo yra patvirtinama ir kita bylos medžiaga.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kai buvo apžiūrėtas UAB „R. M.“ priklausantis miško sklypas, esantis Varėnos rajone (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliuojami egliniai rąstai (b. l. 9-13, T1).
Įtariamojo J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai jis parodė vietą miške, esančią prie Varėnos r. (duomenys neskelbtini), iš kur buvo pavogti egliniai rąstai (b. l. 15-17, T2).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kai įtariamasis J. K. iš jam pateiktų atpažinimui fotonuotraukų, atpažino K. T. kaip asmenį, kuriam 2014 m. kovo mėn. pabaigoje jis pardavė vogtus eglinius rąstus (b. l. 28-30, T2).
Akistatos tarp įtariamojo J. K. ir liudytojo K. T. protokolu (b. l. 32-33, T2).
Tarnybiniu pranešimu dėl mobiliojo telefono išklotinės analizės ir išklotinėmis, iš kur matyti, kad mobilaus ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įtariamajam M. T., mobiliojo ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. T.. 2014-03-28, 2014-03-29, 2014-03-30 šie abu abonentai tarpusavyje bendravo (b. l. 51-55, 56, T1).
Tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pateikimo ir CD esančiomis išklotinėmis, iš kur matyti, kad išanalizavus gautą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išeinančių –įeinančių pokalbių išklotinę, taip pat Varėnos r. (duomenys neskelbtini) veikiančių mobilaus ryšio operatorių bokštų išklotines, nustatyta, kad kontakto su įtariamuoju J. K. metu, t.y. nusikaltimo padarymo metu 2014-03-30 13:08:29 K. T. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus bokštų veikiančių Varėnos r. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60, T1).
Daiktų pateikimo protokolu, kai M. T. savanoriškai pateikė du tūkstančius litų, kupiūromis po 200 litų (b. l. 100, T1) ir daikto apžiūros protokolu, kai buvo apžiūrėta dešimt vienetų banknotų po 200 litų (b. l. 103-105, T1). Po apžiūros pinigai perduoti saugoti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (b. l. 106,108-109, T1).
M. T. (b. l. 95, T1), V. R. (b. l. 129, T1), J. K. (b. l. 10, T2) atvirais prisipažinimais.
Teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų M. T., V. R. ir J. K. veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1d., nes jie pagrobė svetimą turtą – medieną, eglių rąstus iš miško sandėlio. J. K. veika taip pat buvo teisingai kvalifikuota ir pagal LR BK 159 str. , nes jis žinodamas, kad kiti jo bendrininkai yra nepilnamečiai, juos įkalbėjo ir taip įtraukė į nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis M. T. teisiamas pirmą kartą ir dar yra labai jauno amžiaus, jis dar yra nepilnametis (b. l. 81, T1). Jis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3d.). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 90,T1). Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad M. T. jau daug metų rūpinasi jo seneliai, nes mama išėjusi gyvena atskirai su sugyventiniu (b. l. 87-88, T1). Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla nurodė, kad M. T. yra gabus, neblogai mokosi, kartais pasitaiko elgesio problemų, supykęs gali aprėkti bendraklasį, pavartoti necenzūrinį žodį (b. l. 83, T1). Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, jo gyvenimo patirtį, į jo šeiminę padėtį ir aplinkos suvokimą, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis gailisi dėl padarytos veikos, kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jiems galimybes, padėti nepilnamečiui keisti gyvenimo būdą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą, pripažinus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, taikyti LR BK 93 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės , kartu paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones.
Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis V. R. teisiamas pirmą kartą ir yra labai jauno amžiaus, dar nepilnametis (b. l. 114, T1). Jis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str. 3d.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 121, T1). Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad V. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Šeima gyvena pakankamai tvarkingai, bet labai skurdžiai. Vaikinas neblogai mokosi, padeda tėvams buityje. V. tėvas yra neįgalus, jo darbingumas tik 30 procentų (b. l. 119-120, T1). Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla nurodė, kad V. R. mokosi neblogai. Jis pamokų metu dirba, yra tylus, nekonfliktiškas (b. l. 116, T1). Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, jo gyvenimo patirtį, į jo šeiminę padėtį ir aplinkos suvokimą, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis gailisi dėl padarytos veikos, kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, ribotų laisvės atėmimo bausmės ir didintų auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jiems galimybes, padėti nepilnamečiui keisti gyvenimo būdą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą, pripažinus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, taikyti LR BK 93 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės , kartu paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis J. K. teisiamas pirmą kartą ir dar yra jauno amžiaus, nors jis jau sulaukė pilnametystės (b. l. 1, T2). Jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu (LR BK 11 str. 3d.). Kaltinamasis yra 2 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 7-8,T2). Varėnos rajono Kaniavos seniūnija charakteristikoje nurodė, kad jis yra bedarbis, gyvena kartu su seneliu. Jo motina mirusi, o tėvas bedarbis, registruojasi darbo biržoje (b. l. 4, T2). Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, jo gyvenimo patirtį, į jo šeiminę padėtį ir aplinkos suvokimą, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, jis gailisi dėl padarytos veikos, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas UAB ,,R. M.“ pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltų asmenų jų patirtą žalą 20 160 Lt ( 5838,74 Eur). Kaltinamasis M. T. pateikė pareigūnams 2000 Lt, kuriuos jam davė J. K., tad šie pinigai perduotini civiliniam ieškovui kaip žalos atlyginimas ir šia dalimi mažintinas civilinis ieškinys. Byloje esančiais dokumentais patvirtinama, kad pavogtos medienos vertė pagal rinkoje esančias kainas yra vertinama 20160 Lt. Iš esmės kaltinamieji pripažino, jog jie yra atsakingi už padarytą žalą, tačiau nurodė, kad nemano, jog yra atsakingi už visą padarytą žalą, nes visų pinigų negavo. LR CK 6. 263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė visi kartu bendrais veiksmais, tai ir padarytą žalą jie turi atlyginti solidariai. Jeigu nepilnamečiai neturės savarankiškų pajamų tai subsidiariai žalą turi atlyginti ir jų tėvai.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpintu įrodymų tyrimu, tad taikytinas LR BK 641 str. ir paskirta bausmė mažintina 1/3.
Vadovaudamasis LR BPK 297, 302-308 str.
n u s p r e n d ė :
M. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d., taikant LR BK 93 str. 1d. 3p. ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę : elgesio apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą šį laiką tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Baudžiamąją bylą nutraukti (LR BPK 303 str. 4d.).
V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d., taikant LR BK 93 str. 1d. 3p. ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę : elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą šį laiką tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Baudžiamąją bylą nutraukti (LR BPK 303 str. 4d.).
J. K. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 1d. ir 159 str. ir jam paskirti:
pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės apribojimą vieneriems metams;
pagal LR BK 159 str. – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 641 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3, t. y. šešiais mėnesiais.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti UAB ,,R. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) 5259,50 Eur (penkis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis euro 50 euro centų) (18 160 Lt) žalos atlyginimo ir 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis euro 24 euro centų) atstovavimo išlaidų solidariai iš M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), o M. T. neturint pakankamai savarankiškų pajamų, subsidiariai iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. R. neturint pakankamai savarankiškų pajamų, subsidiariai iš K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
Alytaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasoje saugomus pinigus 2000 Lt pagal kvitą A Nr. 014898 2013-04-24 ir kasos pajamų orderį serija AVPK Nr.00188, įsiteisėjus nuosprendžiui pervesti civilinio ieškinio daliniam padengimui UAB ,,R. M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė