Civilinė byla Nr. e2A-2208-1041/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02329-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Dainos Lisaitės ir Tomo Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R., J. S. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. R., J. S. ir V. R. ieškinį atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (GNSB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisės jungtis prie inžinerinių tinklų be savininko sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, A. M., A. M., L. S., R. D., V. M., P. M., M. K., N. K., K. B., S. B., D. S., E. B., R. J., A. J., R. M., M. M., A. F., L. S., S. S., V. P., K. P., D. B., J. B., A. V., T. Š., T. Š., N. T., A. T., A. Š., E. Š., A. B., N. B., V. Š., M. Š., D. V., S. A., S. A., R. C., G. C., A. U., R. U. ir D. T..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai prašė pripažinti jiems teisę rengiant trijų sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projektą jungtis iš jiems nuosavybės teise priklausančio 0,1024 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio tuo pačiu adresu (toliau – žemės sklypas) prie kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ 2024 m. vasario 5 d. išduotas prisijungimo sąlygas be tinklų savininkų sutikimo už 3 000 Eur mokestį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad vykdydami Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-374-867/2021 (toliau – 2021 m. spalio 12 d. sprendimas) siekia įsiteisinti savavališką statybą ir prijungti trijų butų gyvenamąjį namą prie atsakovės administruojamo kvartalo inžinerinių tinklų, tačiau atsakovė nepagrįstai tokią jų teisę riboja ir atsisako leidimą išduoti.

2.       Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.

3.       Trečiasis asmuo S. S. (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nes būtų pažeistos ne tik atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai, kai būtų įteisintas teisinis nihilizmas, kurį savavališkai perstatydami ginčo turtą demonstruoja ieškovai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinys atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.

5.       Teismas įvertino, kad šiuo metu prijungtų ir turinčių teisę prisijungti prie atsakovės valdomų inžinerinių tinklų statinių skaičius yra artimas maksimaliam. Viršijus inžinerinių tinklų pajėgumus, inžinerinė infrastuktūra greičiau dėvėsis, ges, reikalaus papildomų investicijų ir nepajėgs užtikrinti kokybiškų poreikių patenkinimą kvartalo gyventojams.

6.       Viena vertus, teismas nustatė, kad atsakovė visuotinių susirinkimų sprendimais riboja galimybę prie kvartalo inžinerinių tinklų jungtis daugiau nei vieno buto gyvenamosios paskirties statiniams ir kurie viršija 160 kv. m. plotą. Ribojimas taikomas, nes priešingu atveju būtų viršijami šių įrenginių projektiniai pajėgumai ir įrenginiai dažniau gestų, dėvėtųsi, reikalautų didesnės priežiūros ir nebeužtikrintų pilnavertiško poreikių patenkinimo. Kita vertus, ieškovai atsisakė sumokėti prisijungimo mokestį.

7.       Teismas įvertino, kad 2021 m. spalio 12 d. sprendimu 2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „(duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“ (toliau – statybą leidžiantis dokumentas) buvo panaikintas neatitikus statinio projekto ir prisijungimo sąlygos buvo išduotos asmenims, kurie nėra kvartalo inžinerinių tinklų savininkais, kas lėmė, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Teismas konstatavo, kad prisidengiant vieno buto gyvenamojo namo statybomis buvo projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas. Ieškovai pradinio projekto su atsakove nederino ir atsakovė nedavė sutikimo statyti tris vienbučius namus viename žemės sklype. Todėl, teismo vertinimu, nelegalios statybos padarinius turi prisiimti patys ieškovai.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovai nebandė tartis su atsakove ir kvartalo gyventojais, siūlydami inžinerinių tinklų savininkams galimus papildomus kompensacinius mechanizmus. Priešingai, ieškovų elgesys rodo, kad siekdami prijungti prie kvartalo tinklų trijų butų gyvenamąjį namą, o pradžioje ir atsisakydami mokėti prisijungimo mokestį, iš esmės siekia kvartalo gyventojų sąskaita patenkinti savo asmeninius poreikius. Toks elgesys nėra suderinamas su kvartalo inžinerinių tinklų bendraturčių tikslais.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai nevertino Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašto, kuriame po atlikto patikrinimo nustatyta, kad geriamuoju vandeniu aprūpinama mažiau nei trečdalis žmonių nei numatyta detaliajame plane. O atsakovė teiginių, kad ateityje gali gyventi daugiau žmonių, rašytiniais įrodymais nepagrindė.

1.2.       Apeliantai (ieškovai) seniai pasistatę objektus ir vieni iš pirmųjų faktiškai buvo prisijungę prie tinklų. Jiems nepagrįstai apribojama galimybė įvykdyti teismo įpareigojimą: teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pradėtoms vykdyti statyboms. Kyla reali grėsmė statinio nugriovimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išimtine priemone.

1.3.       Mokesčio už prisijungimą klausimas nėra aktualus, nes byloje nėra pareikštas priešieškinis, o atsakovės pagrindinis atsisakymo duoti sutikimą motyvas, kad statinio parametrai neatitinka atsakovės visuotinio susirinkimo sprendimo.

1.4.       Kvartale vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų ir vidaus kelio statyba pradėta pagal 2017 m. spalio 19 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2017 m. spalio 19 d. statybos leidimas), t. y. jau nuo 2007 m. sausio 1 d. galiojant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms. Tačiau trišalė sutartis tarp savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) iki šiol nesudaryta. Tinklai įrengti nesilaikius įstatymo nuostatų dėl trišalės sutarties sudarymo. Atsakovė išlaidų kompensavimo klausimus turės spręsti su tinklus perimančia savivaldybės administracija ir (ar) viešuoju vandens tiekėju, ir tokiu atveju niekas neprivalės gauti atsakovės sutikimo dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų.

1.5.       Viena vertus, atsakovė negali nustatyti, koks bus gyvenamasis namas privačiame asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype. Kita vertus, apeliantų (ieškovų) projektas neprieštarauja atsakovės visuotinių susirinkimų sprendimams, nes nei viename jų nėra draudimo prie tinklų jungti sublokuotus vienbučius gyvenamuosius namus, kurių kiekvieno plotas neviršija 160 kv. m. Ieškovų statinys trys vieno buto statiniai, atskiri nekilnojamojo turto objektai, kuriems bus suteikti atskiri unikalūs numeriai ir nei vieno plotas neviršija 160 kv. m. Be to, atsakovė pripažino, kad kvartale yra prie tinklų prijungtų dvibučių ir tribučių.

10.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovės 2019 m. balandžio 9 d. visuotiniame susirinkime nutarta neduoti sutikimo prisijungti daugiabučiams prie kvartalo infrastruktūros, 2020 m. gruodžio 1 d. – neleisti prisijungti prie tinklų dviejų ir daugiau butų statiniams ir statiniams, kurių bendras plotas didesnis nei 160 kv. m, o 2023 m. balandžio 5 d. – leisti prisijungti tik vieno buto gyvenamosios paskirties statiniams, kurių bendras plotas ne didesnis nei 160 kv. m ir kurių savininkai nėra skolingi atsakovei bei kurie yra sumokėję atitinkama tvarka paskaičiuotą prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestį. Atsakovė neprieštarauja, kad apeliantai (ieškovai) prisijungtų prie kvartalo inžinerinių tinklų, jeigu jų ketinama atlikti statyba atitiks atsakovės visuotinio susirinkimo nustatytas sąlygas. Teismas, įvertindamas išimtinai šią atsisakymo priežastį, neturėjo pagrindo analizuoti prisijungimo mokesčio dydžio ir įpareigoti apeliantus (ieškovus) kokį nors prisijungimo mokestį mokėti.

2.2.       Kvartalas buvo projektuojamas ir sprendiniai buvo derinami atsižvelgiant, kad paskaičiuotas žmonių skaičius visame kvartale neviršytų 316 žmonių. Šis skaičius paskaičiuotas imant standartinę 4 žmonių šeimą kiekvienam žemės sklypui (79 x 4 = 316). Tokiam žmonių kiekiui buvo projektuojami ir statomi inžineriniai tinklai, apskaičiuojamas jų pralaidumas ir pajėgumai. Prie tokio žmonių kiekio buvo derinama visa kvartalo infrastruktūra.

2.3.       Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštas nepatvirtina, kad kvartale vandeniu aprūpinama mažiau nei trečdalis žmonių. Šie duomenys dvejais metais pasenę, o kvartalas toliau vystosi. Svarbu ne konkrečiu metu esantis faktinis tinklų vartotojų skaičius, o asmenų, turinčių teisę naudoti tinklus, skaičius, nepriklausomai nuo to, ar tokie asmenys jau pradėjo įgyvendinti šią savo teisę ir faktiškai tinklais naudojasi.

2.4.       Atsakovė, kaip kvartalo inžinerinių tinklų didžiosios dalies savininkė ir visų šių tinklų administratorė, privalo rūpintis šių tinklų tinkamu veikimu ir būkle. Todėl atsakovė atidžiai vertina kiekvieną prašymą prisijungti prie tinklų. Atsakovė neturi pareigos duoti sutikimą visiems be išimčių prisijungti prie šių tinklų, nes tai būtų nesuderinama su jos, kaip turto savininkės ir administratorės, teisėmis ir pareigomis. Jau dabar prie kvartalo inžinerinių tinklų prijungtų arba turinčių leidimus prisijungti objektų skaičius iš esmės pasiekęs detaliajame plane numatytą maksimalų planuotą objektų skaičių. Atsakovė privalo užtikrinti ne tik jau esamų, bet ir kitų turinčių teisę prie tinklų prisijungti asmenų teisę šiais tinklais naudotis, kai jiems toks poreikis iškils. Dalis kvartalo savininkų patys yra dalies atitinkamų tinklų savininkai, tačiau dar nėra pateikę prašymų prisijungti prie jiems priklausančių inžinerinių tinklų. Todėl atsakovė negali išdalinti visų esamų tinklų pajėgumų, užkirstama kelią kitų tinklų savininkų ar teisėtų naudotojų galimybei prie tinklų prisijungti ir jais naudotis.

2.5.       Dėl ginčo tinklų nebuvo pasirašyta trišalė sutartis, nes nėra sutartinių atsakovės, savivaldybės ir viešojo vandens tiekėjo įsipareigojimų, o Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo numatyti ginčų sprendimo būdai šiuo atveju netaikyti.

2.6.       Ketinama vykdyti statyba turi būti derinama prie prisijungimo sąlygų, o ne atvirkščiai, kaip pageidauja apeliantai (ieškovai), kad prisijungimo sąlygos būtų derinamos prie jų faktiškai neteisėtai pastatyto statinio.

2.7.       Nors apeliantai (ieškovai) teigia, kad nekalti dėl neteisėtos statybos, tačiau 2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiantis dokumentas jiems išduotas jau esant žemės sklypo savininkams. Atsakovė nėra atsakinga dėl to, kad apeliantai (ieškovai) atsidūrė tokioje situacijoje, kai jie yra įpareigoti įteisinti esamą statybą arba ją griauti, nes jokiais savo veiksmais ji neprisidėjo ir nelėmė to, kad būtų išduotas neteisėtas statybos leidimas, kuriuo kaip vieno buto namas pridengiamas faktiškai pastatytas tributis.

2.8.       Apeliantai (ieškovai) prašė leidimo prisijungti prie visų kvartale esančių inžinerinių tinklų, tačiau su dauguma šių tinklų jų žemės sklypas ar jame ketinami statyti statiniai neturi ryšio.

11.       Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų (ieškovų) apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Apeliantai (ieškovai) patys pripažįsta, kad jiems priklausantys statiniai pastatyti nelegalios statybos pagrindu. Todėl neturi prievarta varžyti ginčo objekto savininkų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantai (ieškovai) siekia įteisinti nelegalios statybos padarinius.

3.2.       Apeliantai (ieškovai) nėra atsakovei priklausančio turto bendrasavininkai, jie nėra ir atsakovės (bendrijos) nariai. Apeliantų (ieškovų) nors ir nereikalaujama iš atsakovės paimti jai priklausančių inžinerinių tinklų, tačiau be atsakovės sutikimo reikalaujama priverstinai tenkinti ne visuomenės, bet neteisėtai pastatyto objekto savininkų poreikius.

3.3.       Atsakovė ne asmeniškai nutarė riboti apeliantų (ieškovų) prisijungimą prie inžinerinių tinklų, tačiau toks ribojimas nustatytas atsakovės visuotiniuose susirinkimuose. Pagrindinė tokių sprendimų priežastis – dvibučiams arba tribučiams prisijungus viršijami tinklų projektiniai pajėgumai, dėl ko įrenginiai dažniau genda ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

12.       Atsakovei ir tretiesiems asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek žemės sklypai (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) (duomenys neskelbtini), tiek juose esantys kvartalo inžineriniai tinklai, kurių atsakovei priklauso 55/79 dalys: vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų šalinimo tinklai: buitinių nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); slėginis nuotakynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); buitinių nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), slėginis nuotakynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lietaus nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – kvartalo inžineriniai tinklai arba tinklai) (žr. prejudicinės Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-152-889/2022 (toliau – 2022 m. kovo 24 d. nutartis) 11 punktą).

13.       Atsakovė yra ne tik didžiosios 55/79 dalies ginčo inžinerinių tinklų savininkė, bet ir visų šių tinklų administratorė. Taigi, atsakovė įgyvendina žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su atsakovės, kaip bendrijos, bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (žr. prejudicinį 2021 m. spalio 12 d. sprendimą).

14.       Vienas iš kvartale esančių individualių žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso apeliantams (ieškovams) (žr. prejudicinės 2022 m. kovo 24 d. nutarties 12 punktą).

15.       Byloje ginčo nėra, kad apeliantai (ieškovai) nėra atsakovės nariai ir inžinerinių tinklų bendraturčiai. Iki apeliantų (ieškovų) žemės sklypo ateina dalis ginčo inžinerinių tinklų, kurie šios nutarties 11 punkte pažymėti kursyvu (žr. prejudicinį 2021 m. spalio 12 d. sprendimą).

16.       Apeliantų (ieškovų) žemės sklype statybai 2020 m. balandžio 10 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas (žr. prejudicinės 2022 m. kovo 24 d. nutarties 14 punktą).

17.       Teismas prejudiciniu 2021 m. spalio 12 d. sprendimu panaikino statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigojo apeliantus (ieškovus) per dvylikos mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą statyboms, pradėtoms (duomenys neskelbtini), vykdyti, o to neatlikus, per trijų mėnesių terminą savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad statinį sudaro trys moduliai, kiekvienas iš kurių primena atskirą butą su visa reikiama infrastruktūra ir tarp modulių palikti praėjimai. Teismas konstatavo, kad prisidengiant vieno buto gyvenamojo namo projektu iš tiesų faktiškai buvo pastatytas trijų butų gyvenamasis namas ir prisijungimui prie kvartalo inžinerinių tinklų nebuvo gautas savininkų sutikimas. Intensyvesnis inžinerinių tinklų naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją, būtent savininkas juos prižiūri, esant poreikiui, remontuoja, todėl prisijungimas prie savininkui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jo sutikimą. Statytojai formaliai trijų butų namo statybą įformindami kaip vieno buto išvengia daugybę privalomų reikalavimų išsprendimo savo žemės sklype, todėl šių poreikių tenkinimas perkeliamas į greta esančią bendrai naudojamą infrastruktūrą. Statytojai turi galimybę pašalinti architektūros neatitikimą statinio paskirčiai ir savo nuožiūra pasirinkti kitus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendinius bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti kvartalo inžinerinių tinklų savininkų sutikimus dėl prisijungimo prie esamų kvartalo inžinerinių tinklų bendrijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šių klausimų išsprendimas statybos projekte yra privalomas, todėl šių klausimų neišsprendus per teismo nustatytą terminą, ši statyba turės būti nugriauta kaip savavališka.

18.       Prejudicine 2022 m. kovo 24 d. nutartimi prejudicinis 2021 m. spalio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovės administruojamas kvartalas suprojektuotas pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T11-85 patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą (toliau – detalusis planas). Iš detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad kvartalas buvo projektuojamas ir jame visi sprendiniai buvo derinami atsižvelgiant į tai, jog gyventojų skaičius visame kvartale neviršytų 316 žmonių. Šis skaičius apskaičiuotas imant standartinę keturių žmonių šeimą kiekvienam žemės sklypui (79 x 4 = 316). Tokiam žmonių skaičiui buvo projektuojami ir statomi inžineriniai tinklai, apskaičiuojamas jų pralaidumas ir pajėgumai, derinama visa kvartalo infrastruktūra. Kaip nurodė ieškovė (šioje byloje atsakovė), dėl ribotų kvartalo inžinerinių tinklų pajėgumų kvartalo savininkai yra priėmę sprendimą, kad, statant naujus statinius ir pageidaujant gauti prisijungimo prie kvartalo inžinerinių tinklų sąlygas, turi būti sumokamas prisijungimo mokestis; 2017 m. vasario 13 d. susirinkime nutarta neleisti prisijungti turintiems skolų bendrijai ir nemokantiems mokesčių; 2019 m. balandžio 9 d. susirinkime nutarta leisti prisijungti tik vieno buto gyvenamiesiems namams, o 2020 m. gruodžio 1 d. nutarta neleisti prisijungti didesniems nei 160 kv. m ploto vieno buto gyvenamiesiems namams. Akivaizdu, kad gyventojai, atstovaujami bendrijos [atsakovės], ir pati bendrija [atsakovės] kaip didžiosios dalies inžinerinių tinklų savininkė ėmėsi priemonių užtikrinti, jog kvartalo inžineriniai tinklai būtų naudojami pagal jų pajėgumus. Ieškovė (šioje byloje atsakovė) laikosi pozicijos, jog atsakovams (šioje byloje ieškovams) išduotu statybos leidimu patvirtinto namo projekto architektūra neatitinka namo paskirties – suprojektuotas namas yra ne vienbutis, kaip nurodyta projekte, o iš esmės tributis. Namas jau dabar priklauso ne vienam asmeniui; byloje nėra duomenų, kad visi atsakovai (šioje byloje ieškovai) priklausytų vienai šeimai. Be to, ieškovė (šioje byloje atsakovė) pateikė skelbimo portale kopiją, kad namas buvo pardavinėjamas kaip trijų butų kotedžas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė (šioje byloje atsakovė) kaip didžiosios dalies inžinerinių tinklų, prie kurių planuojama prijunti namą, savininkė turi tiesioginį suinteresuotumą dėl to, jog namo architektūra atitiktų jo paskirtį – trijų butų namui reikalingi inžinerinių tinklų pajėgumai yra žymiai didesni, nei vieno buto namui. Namo pirminio projekto autorė nurodė, kad remiantis Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos išaiškinimu, turėjo būti gautos naujos prisijungimo sąlygos statiniui, projektavimo darbai, susiję su inžinerija, turėjo būti perplanuoti. Siekiant tinkamai suprojektuoti nurodytos paskirties namą ir gauti jam statybos leidimą, turėtų būti gautos naujos prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos, o prisijungimo sąlygas turi teisę išduoti tik inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas (žr. prejudicinės 2022 m. kovo 24 d. nutarties 30 punktą).

19.       Apeliantai (ieškovai) įsiteisėjusio prejudicinio 2021 m. spalio 12 d. sprendimo pagrindu ne kartą kreipėsi į atsakovę ir prašė sutikimo leisti jiems prisijungti prie kvartalo inžinerinių tinklų, tačiau atsakovė išduoti prisijungimo sąlygas atsisakė. Pagrindinė atsisakymo priežastis, kad atsakovės visuotiniais susirinkimais dvibučiams ir tribučiams yra ribojama galimybė jungtis prie inžinerinių tinklų, nes priešingu atveju viršijami tinklų projektiniai pajėgumai, dėl ko įrenginiai dažniau genda ir pan.

20.       Apeliantai (ieškovai) dėl atsakovės atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, tačiau atsakovės pažeidimai nustatyti nebuvo.

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai) ieškiniu prašo teismo pripažinti jiems teisę, rengiant trijų sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektą, iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jungtis prie kvartalo inžinerinių tinklų.

22.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė atsisakymo duoti sutikimą jungtis prie kvartalo inžinerinių tinklų pagrįstumą, neigiamą tokio sutikimo išdavimo poveikį inžinerinių tinklų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams ir apeliantų (ieškovų) ieškinį atmetė.

23.       Apeliantai (ieškovai) su skundžiamu sprendimu nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Dėl apeliacinio skundo

24.       Priverstinis prisijungimas prie inžinerinių tinklų yra šių tinklų nuosavybės teisės ribojimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje numatyta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip didžiosios dalies inžinerinių tinklų savininkė, apeliantams (ieškovams) sutikimo prisijungti prie tinklų neduoda, nes pagal projektą apeliantų (ieškovų) suprojektuotas namas yra vienbutis, tačiau faktiškai pastatytas tributis (žr. šios nutarties 17, 18 punktus). Atsakovė riboti nuosavybės teisę pačios valia nesutinka. Teisinio reguliavimo, kuris leistų riboti atsakovės nuosavybę apeliantų (ieškovų) siekiamu būdu byloje nėra nurodoma. O teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės žemiau analizuojamus atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas argumentus, neturi teisinio pagrindo prieš atsakovės, kaip savininkės, valią apriboti jos nuosavybę teismo sprendimu.

26.       Kaip jau nustatyta prejudiciniais teismo sprendimais (žr. šios nutarties 17, 18 punktais), atsakovės administruojamo kvartalo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad kvartalas buvo projektuojamas ir jame visi sprendiniai buvo derinami atsižvelgiant į tai, jog paskaičiuotas žmonių skaičius visame kvartale neviršytų 316 žmonių ir šis skaičius paskaičiuotas imant standartinę keturių žmonių šeimą kiekvienam žemės sklypui (79 x 4 = 316). Būtent tokiam žmonių kiekiui buvo projektuojami ir statomi inžineriniai tinklai, apskaičiuojamas jų pralaidumas ir pajėgumai. Prie tokio žmonių kiekio buvo derinama ir visa kvartalo infrastruktūra. Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai) prisijungimo sąlygas prie tinklų siekia gauti kvartalo žemės sklype esančiam tribučiui namui (žr. šios nutarties 14, 17, 18 punktus). Kaip nustatyta prejudicinėje 2022 m. kovo 24 d. nutartyje apeliantams (ieškovams) nuosavybes teise priklausantis namas buvo pardavinėjamas kaip trijų butų kotedžas (žr. šios nutarties 18 punktą).

27.       Taigi, namas skirtas gyventi tris kartus didesniam žmonių skaičiui nei standartinė keturių asmenų šeima. Akivaizdu, kad intensyvesnis inžinerinių tinklų naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją ir būtent savininkas juos prižiūri, esant poreikiui, remontuoja ir pan., todėl prisijungimas prie savininkui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jo sutikimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3867/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-759-265/2016). Tačiau atsakovė tokio sutikimo neduoda.

28.       Atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. visuotiniame susirinkime yra nutarta prie atsakovės administruojamo kvartalo inžinerinių tinklų leisti prisijungti tik vieno buto gyvenamosios paskirties statiniams, kurių bendras plotas ne didesnis nei 160 kv. m ir kurių savininkai nėra skolingi atsakovei bei kurie yra sumokėję prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestį. Atsakovės teigimu, esminis argumentas, kodėl yra ribojama galimybė prijungti dviejų ar daugiau butų statinius ar statinius, kurių plotas didesnis, nei 160 kv. m, tai, kad kvartalo tinklų pajėgumai yra nepakankami aptarnauti didesnį kiekį statinių. Atsakovė neprieštarauja apeliantų (ieškovų) prašymui, jeigu jie įgyvendins visuotinio susirinkimo reikalavimus. Tačiau apeliantai (ieškovai) savo interesus gina priešingu būdu, ne įgyvendindami savininkės reikalavimus, o nepagrįstai prašydami teismo pripažinti jiems teisę rengiant trijų sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų statybos projektą iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jungtis prie kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pažymėtina, kad atsakovė nevykdo viešojo vandens tiekėjo funkcijų, ji yra privatus juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka neturinti viešojo vandens tiekimo licencijos ir santykyje su vandens tiekėju nėra laikytina abonentu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-195-560/2015).

29.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštas (e. b. t. 1, l. 57–59) patvirtina, kad kvartale vandeniu aprūpinama mažiau nei trečdalis žmonių (94) nei numatyta detaliajame plane (316) ir šio dokumento pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Teisėjų kolegija pritaria, kad šis dokumentas neturi įrodomosios reikšmės, nes ne visi žemės sklypų savininkai namus yra pasistatę, kiti yra prisijungimo sąlygų gavimo procese ir pan. Kaip minėta, kvartalo detaliajame plane nurodyta, kad kvartalas buvo projektuojamas ir jame visi sprendiniai buvo derinami atsižvelgiant į tai, jog paskaičiuotas žmonių skaičius visame kvartale neviršytų 316 žmonių ir šis skaičius paskaičiuotas imant standartinę keturių žmonių šeimą kiekvienam žemės sklypui (79 x 4 = 316). Jeigu atsakovė prijungs apeliantų (ieškovų) tributį namą esantį viename žemės sklype, ateityje būtų apribota galimybė tenkinti atsakovės reikalavimus atitinkančių gyventojų prašymus. Tuo labiau, kad raštas parengtas 2023 m rugpjūčio 21 d., todėl faktinė situacija įvertinta iki jo parengimo ir natūralu, kad ji keičiasi kvartalui vystantis. Pažymėtina, kad apeliantai (ieškovai) nėra kvartalo inžinerinių tinklų savininkai, todėl pritartina atsakovei, kad jie negali turėti daugiau teisių į inžinerinius tinklus ir geresnių galimybių prie jų prisijungti nei šių tinklų savininkai.

30.       Apeliantai (ieškovai) cituoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtų teisės aktų taikymo aspektu suformuotą teismų praktiką, tačiau nei jų nurodomas teisinis reguliavimas, nei teisminė praktika nėra susijusi su šia konkrečia civiline byla. Nagrinėjamu atveju dėl ginčo tinklų nebuvo pasirašyta trišalė sutartis, nėra sutartinių atsakovės, savivaldybės ir viešojo vandens tiekėjo įsipareigojimų ir įstatyme numatyti ginčų sprendimo būdai šiuo atveju netaikytini. Teisminėje praktikoje nurodyta, kad ta aplinkybė, jog inžinieriniai tinklai neperduoti savivaldybės nuosavybėn, užkerta kelią leisti prie jų prisijungti be tinklų savininkų sutikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-89/2011; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-195-560/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo vandens tiekėjo savivaldybėje naudojimasis savininkui priklausančia infrastruktūra pagal sutartį, kurioje nenustatyta naujų vartotojų prisijungimo prie šios infrastruktūros sąlygos, savininkui neišreiškus savo valios dėl tokio prisijungimo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nauji vartotojai turi teisę jungtis prie šios infrastuktūros be savininko žinios, juo labiau, kad įstatymuose nenustatyta tokio savininko teisių ribojimo. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad teismai pagrįstai įpareigojo toje byloje atsakovus išmontuoti vandentiekio įvadus, nutiestus iki toje byloje ieškovui priklausančių inžinerinių tinklų ir atjungti nuotekų šalinimo įvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2012). Būtų ydingas teisinis reguliavimas, jeigu draustų inžinerinių tinklų savininkui savo nuožiūra juos valdyti, o kartu ir nustatytų prisijungimo prie jų sąlygas neatitinkančias savininko interesų.

31.       Pažymėtina, kad patys apeliantai (ieškovai) įgyvendino statybą pagal statybą leidžiantį dokumentą, kuris teismo buvo panaikintas, kaip išduotas neteisėtai. Nors apeliantai (ieškovai) nurodo, kad jie yra nekalti dėl neteisėtos statybos, tačiau 2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiantis dokumentas išduotas apeliantams (ieškovams) jau esant žemės sklypo savininkais (žr. šios nutarties 14 punktą). Todėl apeliantai (ieškovai) turi prisiimti visas iš to išplaukiančias pasekmes. Pritartina, kad atsakovė nėra atsakinga dėl to, kad apeliantai (ieškovai) atsidūrė tokioje situacijoje, kai jie yra įpareigoti įteisinti esamą statybą arba ją griauti. Atsakovė savo veiksmais neprisidėjo ir nelėmė to, kad būtų išduotas neteisėtas statybos leidimas, kuriuo kaip vieno buto namas pridengiamas faktiškai pastatytas tributis. Kadangi teismai prejudiciniais sprendimais (žr. šios nutarties 17, 18 punktais) konstatavo, kad statyba buvo įgyvendinta neteisėtai statybos projekte numatant prisijungimą prie kvartalo tinklų ir neteisėtai pastatant tributį, natūralu, kad tokios statybos savininkas gali patirti neigiamus padarinius ir juos privalo prisiimti.

32.       Esminis dalykas, kodėl atsakovė apeliantams (ieškovams) atsisako išduoti prisijungimo sąlygas prie jai didžiąja dalimi priklausančių inžinerinių tinklų, kad apeliantai (ieškovai) neatitinka jos nustatytų kriterijų. Byloje nėra ginčijama atsakovės nustatyta prisijungimo mokesčio nustatymo tvarka ir pan., todėl apie tai plačiau nėra pasisakoma. Kadangi apeliantų (ieškovų) ketinamas statyti statinys pats savaime yra nesuderinamas su kvartalo inžinerinių tinklų savininkų ir teisėtų naudotojų teisėmis bei teisėtais interesais, netenka prasmės aplinkybė, ar apeliantai (ieškovai) yra sumokėję prisijungimo mokestį ir koks jo dydis, nes netgi ir sutarus dėl prisijungimo mokesčio dydžio, būtent pats ketinamų statyti statinių kiekis ir apimtis būtų kliūtis apeliantams (ieškovams) išduoti prisijungimo sąlygas. Kaip ir nėra plačiau pasisakoma apeliacinio skundo argumentų pagrindu, kurie neturi įtakos apeliacijos rezultatui. Paminėtina, kad apeliantai (ieškovai) prašo leidimo prisijungti prie visų kvartale esančių inžinerinių tinklų, tačiau su dauguma tinklų jų žemės sklypas ar jame ketinami statyti statiniai neturi ryšio (žr. šios nutarties 12 ,15 punktas).

33.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Lygiomis dalimis iš bylą pralaimėjusių apeliantų (ieškovų) priešingai šaliai atsakovei priteisiamos 1 210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 403,33 Eur, o trečiajam asmeniui – 450 Eur, t. y. po 150 Eur, kurios ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš apeliantų (ieškovų) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 403,33 Eur (keturis šimtus tris eurus 33 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš apeliantų (ieškovų) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

Daina Lisaitė

Tomas Ridikas