Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-988-870/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00243-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. vasario 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,
sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, Margaritai Stankevičiūtei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, našlės, pensininkės, dirbančios pagal patentą, gyvenančios (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka vieną kartą 2009 metais, galiojančių nuobaudų neturinčios, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
G. P. 2013 m. lapkričio 10 d., apie 13:00 val., Gariūnų g. 70, Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Mini One“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai. Paaiškino, kad tą dieną bažnyčioje buvo užpirkusi mišias už mirusį vyrą. Paskambino sesuo ir pasakė, kad atvažiavo ir laukia jos laiptinėje, todėl jai reikėjo greičiau grįžti namo. Automobilis stovėjo aikštelėje. Eidama link savo automobilio pastebėjo kitą stovintį automobilį. Pradėjusi važiuoti, pajuto, kad atsirėmė į minėtą automobilį, į kito automobilio dureles. Oras buvo geras. Aikštelėje automobilių buvo nedaug, bet tikriausiai užsigalvojo, kad laukia sesuo ir taip atsitiko. Išlipusi iš automobilio patrynė ir ten tikrai buvo nubraukta, o ant jos mašinos nieko nebuvo. Taip pat pamatė netoli stovinčią rūkančią moterį. Paklausė, ar tai jos automobilis, ji atsakė, kad ne jos. Labai skubėjo namo, todėl rankinėje rado seną kvitą, ant kurio užrašė, kad apgadino automobilį, užrašė savo telefoną ir išvažiavo, kadangi skubėjo namo, nes jos laukė sesuo, be to, negalima vėluoti į bažnyčią. Mano, kad šalia stovėjusi moteris matė, kaip ji rašė raštelį. Jos automobilis draustas, todėl tikėjosi, kad apgadinto automobilio savininkas jai paskambins ir jie viską išspręs, užpildys deklaraciją. Tačiau niekas nepaskambino. Sulaukė pranešimo iš Kelių policijos. Gėda, kad taip atsitiko. Jokių pažeidimų niekada nėra padariusi. Savaitę prieš tą įvykį ji pasikeitė telefono numerį, gerai jo neatsiminė ir gali būti, kad paskutinį skaičiuką ir sumaišė, nes jos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Buvo susinervinusi, greitai rašė ir suklydo, vardo nenurodė, parašė, kad skuba. Labai apgailestauja, prašo labai stipriai nebausti, neatimti teisių, nes naktį dirba ir be mašinos negali, tai jos pagrindinis šaltinis, o baudą leisti sumokėti dalimis, nes dabar žiema, sunku, šildymas.
Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo 2013-11-12 rašytiniame paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui G. P. nurodė, kad 2013-11-10 Gariūnų g. 70, Vilniuje, netyčia apdraskė svetimą mašiną, automobilio markės neatsimena, labai skubėjo, pagalvojo, kad ilgai reikės laukti, dėl to paliko laišką. O savo telefoną ji tik savaitę atgal pakeitė numerį ir gerai neatsiminė, sumaišė paskutinius skaičius, paskui nuo 15 val. suprato, kad padarė klaidą, labai apgailestauja (b. l. 8).
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja K. K. (asmuo, kurio automobilis buvo apgadintas) paaiškino, kad lapkričio 10 d. su dukra nusprendė nuvykti į Gariūnų verslo centrą. Atvyko apie 11:30-12:00 val. Tuo metu pastatė automobilį aikštelėje. Apsipirko ir kažkur po geros pusantros valandos atėjo į automobilių aikštelę. Ten iš karto pastebėjo, kad veidrodėlis sulenktas. Būna, kad patys žmonės taip pasidaro, bet ji to dalyko niekada nedarydavo. Tada pamatė, kad ir durelės įbrėžtos. Labai nusiminė, nes tik nusipirko automobilį prieš mėnesį. Tada priėjo mergaitė ir pasakė, kad matė tą įvykį, papasakojo, kaip viskas įvyko. Pagalvojo, kad reikia iškviesti policiją. Galvojo, jeigu būtų palaukusi, būtų susitarusios dėl įvykio. Bet iš įvykį mačiusios mergaitės suprato, kad ji neturėjo laiko ir išvyko. Tada ji paskambino 112 ir pasakė, kas atsitiko. Jai pasakė, kad po kelių minučių paskambins. Tada po kelių minučių paskambino iš policijos ir pasakė, kad ji turėtų vykti į 2 PK. Dar paklausė, ar mergaitė, kuri matė įvykį, taip pat turėtų vykti, pasakė, kad ne, pasakė tik, kad paimtų jos vardą, pavardę ir telefono numerį. Tada nuvyko į 2 PK ir ten įvyko nesusipratimas. Jie pasakė, kad ji turėjo likti vietoje ir ten laukti policijos. Vėl sugrįžo į įvykio vietą apie 17 val., sulaukė policijos. Tada nuodugniai parodė, kur stovėjo automobilis ir kaip viskas vyko. Tada jie nuėjo paklausti, ar yra įrašas, kaip tas automobilis važiavo ir ar tikrai tas, kurį nurodė ta mergaitė. Taip ir baigėsi viskas. Jie patikslino, kad kažkoks įrašas ten yra, bet ji daugiau nieko ir nebeklausė. Jie jai tik liepė viską aprašyti, ką žino. Priėjusi ji iš karto pamatė tos mergaitės lapelį, nes ji taip pat būtų išvykusi, ji paliko savo telefono numerį, bet ji dar spėjo jų sulaukti. Du lapeliai buvo parašyti: vienas tos mergaitės, nes ji manė, kad nesulauks, tai parašė - „Esu liudininkė, kuri mačiau visą įvykį. L. V. ir telefono numeris.“ ir kitas raštelis tos ponios parašytas, kad ji apgadino, buvo parašyta, kad „Aš apibraižiau jūsų automobilį ir telefono numeris“, tačiau tas telefonas buvo neveikiantis. Ji pasiskambino kelis kartus, bet neegzistavo tas numeris, jis neteisingas buvo. Komisariate dar kelis kartus bandė pasiskambinti. Automobilis stipriai buvo apgadintas. Iš pradžių atrodė, kad gal ir nieko, bet kai nuvežė į servisą, pasakė, kad durelės „išėjusios“, jos neužsidarė teisingai, teko jas ir keisti, ir dažyti. Priekyje sparnas buvo apibraižytas, visa didžiulė juosta matėsi. Vienas durelių kampukas įsmeigtas. Teismo posėdyje K. K. pateikė teismui G. P. užrašytą ir paliktą raštelį, kuriame nurodyta, kad „Aš dasiliečiau jūsų mašinos, laukt neturiu laiko, skambinkite 868527214“.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. V. parodė, kad buvo sekmadienis, metas po pietų. Ji krovė pirkinius. Buvo prisiparkavusi ir matė, kaip kaltininkė su tamsiu Opel įvažiavo važiuodama atbula iš parkavimo vietos į automobilį. Tuomet kaltininkė paliko raštelį ir išvažiavo. Ji pažiūrėjo į tą raštelį, ten buvo nurodytas telefono numeris ir vardas. Kadangi viską matė, užfiksavo, turėjo nuotraukas, žinojo automobilio markę, surašė visa tai ir paliko raštelį, kad matė įvykį ir kontaktą. Išvažinėdama pamatė, kaip prie automobilio su dukra priėjo nukentėjusioji. Stabtelėjo, grįžo ir papasakojo visą įvykį. Ponia, kuri įvažiavo į automobilį, iš pat pradžių norėjo nuvažiuoti, daro tokią prielaidą, nes ji išlipo, pasižiūrėjo į mašiną, sėdo į mašiną atgal ir bandė atgal nuvažinėti. Ji priėjo prie ponios ir pasakė: „Jūs gal juokaujate? Jūs įvažiavote į automobilį ir nuvažiuosite? Nieko nepaliksite ir nieko nebandysite surasti?“.Ta ponia pasakė, kad nieko nepadarė. Ji jai pasakė, kad net iš tolo matosi įlenkimas. Tada ta ponia sustojo, nuėjo į pastatą, ar ji nuėjo į informaciją, nežino, nes per lauko garsiakalbius nieko nesigirdėjo. Ta ponia paliko raštelį ir nuvažiavo. Nukentėjusioji kreipėsi į policiją.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. U. nurodė, kad yra asmenų, sėdinčių salėje, neatsimena. Teismui pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b. l. 4) nurodė, kad nieko pridurti daugiau neturi. Buvo nuėjęs pas apsaugą, įrašą žiūrėjo. Įraše matosi, kad automobilis atbulas išvažiuodamas kliudo, sustoja, kažkas išlipa ir po to išvažiuoja.
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nurodyta, jog „Eismo įvykis“ – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Teismui jokių abejonių nekyla, kad eismo įvykis buvo. Tai patvirtina pati administracinėn atsakomybėn traukiama G. P., visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, kita byloje esanti medžiaga.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kurio automobilio vairuotojo pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje esantys faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neginčytinai patvirtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Liudytojų K. K., L. V. bei M. U. parodymai teismo posėdžio metu bei kiti byloje surinkti duomenys, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-4826556-13 (b. l. 2-3), patrulio M. U. 2013 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), K. K. 2013 m. lapkričio 10 d. paaiškinimas (b. l. 6), išrašas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 7), raštelis (b. l. 22) patvirtina, kad G. P., važiuodama atbula neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, tai yra pažeidė KET 106 punktą, kuriame teigiama, kad „prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, ko pasėkoje atsitrenkė į stovintį automobilį, tai yra apgadino kitam asmeniui - K. K. - priklausančią transporto priemonę. Paties kontakto, buvusio tarp automobilių neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiama G. P.. Ji pripažįsta, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir labai apgailestauja, kad taip atsitiko, kad apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Taigi visuma šių byloje esančių įrodymų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad G. P. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties elementai.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis byloje Nr. N63-2972/2010, 2010-06-09 nutartis byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. P. ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir iš jo pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. P. pažeidė KET 234 p. Šio punkto analizė leidžia teigti, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nesilaikydama minėtame punkte nustatytų reikalavimų G. P. išvyko iš įvykio vietos nesulaukusi apgadinto automobilio savininko ir nepranešusi policijos pareigūnams, toks neatsakingas jos poelgis vertinamas kaip KET 234 punkto pažeidimas. Pažymėtina, kad atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET reikalavimus nekvietė policijos, nors nebuvo susitarta su nukentėjusiuoju dėl įvykio aplinkybių, iš įvykio vietos pasišalino. Tai, kad G. P. suprato, jog užkabino automobilį, teismui abejonių nekyla, tą patvirtina byloje surinkti įrodymai, tą pripažino ir pati G. P..
Darytina išvada, kad G. P. taip pat padarė ir pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tokią išvadą teismas daro remiantis liudytojos, tiesiogiai mačiusios eismo įvykį, L. V. nuosekliais parodymais. Ji įvykį matė iš nedidelio atstumo, tuo metu krovė pirkinius. Be to, ji bendravo su G. P., kadangi įvažiavusi į kitą automobilį, apžiūrėjusi jį ir atsisėdusi atgal į savo automobilį G. P. bandė nuvažinėti, todėl ji priėjusi bandė G. P. sustabdyti, kad ji sukėlusi eismo įvykį ir nieko nepalikusi bei net nepabandžiusi surasti apgadinto automobilio savininko, neišvažiuotų. Tada G. P. sustojo, paliko raštelį ir nuvažiavo. Ji iš karto po eismo įvykio informavo apgadinto automobilio Mini One savininkę K. K., kuri apie eismo įvykį pranešė policijos pareigūnams. Tai patvirtino ir apgadinto automobilio savininkė K. K. ir netgi pati G. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip pasakojo ši liudytoja. L. V. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, jie yra konkretūs, nuoseklūs, nekeliantys abejonių, be to, liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. L. V. parodymai visiškai atitinka apgadinto automobilio savininkės K. K. tiek pirminius, tiek teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kuriais teismas irgi neturi pagrindo abejoti. L. V. prieš įvykį G. P. asmeniškai nepažinojo, todėl pagrindo ją apkalbėti neturėjo. Nors G. P. teigia, kad administracinės atsakomybės išvengti nenorėjo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tik todėl, kad labai skubėjo, negalėjo laukti apgadinto automobilio savininko ir galvojo, kad jos palikto raštelio su telefono numeriu užteks, kad apgadinto automobilio savininkas jai paskambins ir jie viską išspręs, užpildys deklaraciją, tačiau vėliau suprato, kad sumaišė telefono numerius ir ant lapelio užrašė neteisingą telefono numerį, tačiau jos paaiškinimai ir jos paliktas raštelis, net jei ji ir netyčia sumaišė telefono numerius, nešalina jos atsakomybės, kadangi ji privalėjo būti atidi ir vykdyti KET išdėstytas pareigas. Be to, kaip nurodė liudytoja L. V., G. P. raštelį apgadinto automobilio savininkui paliko tik po to, kai ji su G. P. pakalbėjo, bandė ją sustabdyti, kad ji neišvažiuotų iš įvykio vietos nieko nepalikusi. Todėl, teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis paliktas raštelis, juo labiau, kad jame nurodyta netiksli informacija, rodo, kad G. P. suprato sukėlusi eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdama, kad elgiasi neteisėtai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad G. P. suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 234 p. reikalavimus bei tokiu būdu padarydama ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. G. P. veika tinkamai kvalifikuota tiek pagal ATPK 127 str. 2 d., tiek ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėja baustina.
ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad „KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, <...>“. Tuo tarpu ATPK 130 str. 1 d. be kita ko, įtvirtinta, kad „pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET - užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, <...>“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Pažeidėjos G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, kilusius padarinius - G. P. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Pasitraukdama iš eismo įvykio vietos ji nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų. Teismo vertinimu, G. P. suprato, kad liudytoja, kuri matė eismo įvykį, informuos nukentėjusiąją. Tikėtina, jog ji nurodydama savo telefono numerį neturėjo tyčios paskutinį telefono numerio skaičių nurodyti neteisingą. Teismas atsižvelgia ir į nustatytą, pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėja nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. P. - anksčiau vieną kartą bausta administracine tvarka už kitos rūšies pažeidimą, tačiau tik 2009 metais, galiojančių nuobaudų neturi, per savo didelį vairavimo stažą niekada nėra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia teismui spręsti, kad ji yra pakankamai pavyzdinga pilietė ir stropi vairuotoja, nėra linkusi daryti teisės pažeidimų, be to ji yra pensininkė, našlė, dirba pagal patentą, jos gaunamos pajamos nėra didelės, kad transporto priemonės vairavimas yra neatsiejamas nuo kasdienės jos darbo veiklos. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą G. P. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, o skiriant nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą šiuo atveju yra pagrindas G. P. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir mažinti sankcijoje nustatytos piniginės nuobaudos dydį bei neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Duotu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (LVAT 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).
Atsižvelgdamas į nelengvą G. P. finansinę padėtį (yra pensininkė, dirba pagal patentą), kas apsunkina baudos sumokėjimą per įstatyme numatytą 40 dienų terminą, teismas tenkina G. P. prašymą leisti baudą sumokėti dalimis ir išdėsto baudos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 301 str., 302 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3024 str., 313 str. 3 d. teismas,
n u t a r i a:
p r i p a ž i n t i G. P. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 100 (vieno šimto) Lt bauda.
p r i p a ž i n t i G. P. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirtas administracines nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą G. P. skirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 200 (du šimtus) Lt, pirmą įmoką įmokėti per keturiasdešimt dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Liudvinavičienė