Civilinė byla Nr. e2-1830-339/2023

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00342-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.16.9; 2.6.29.3; 3.2.6.1; 3.4.1.10.

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė,

sekretoriaujant Inai Visockienei, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. V. dėl skolos, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

ieškovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pateiktame ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6414,23 Eur negrąžinto kredito, 369,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 2667,79 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 28 d.), 17 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą Vartojimo kredito sumą 6414,23 Eur, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 16 d.) nuo faktiškai negrąžintos kredito sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas „Citadele“ bankas, AB ir atsakovė 2019 m. vasario 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 7790 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui ir kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nereagavo į raginimus grąžinti vartojimo kreditą, todėl 2020 m. rugsėjo 18 d. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. tarp pradinės ieškovės AS „Citadele banka“, Lietuvos filialo ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. LD1904600074, KPP-79-01279911 (toliau – Vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu pradinė ieškovė suteikė atsakovei 7790 Eur vartojimo kredito sumą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3885,91 Eur palūkanas (17 proc. metinė palūkanų norma), 116,85 Eur sutarties sudarymo mokestį. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. vasario 16 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl pradinė ieškovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą Vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.

2020 m. rugpjūčio 17 d. tarp pradinės ieškovės ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria pradinė ieškovė perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį. 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovei išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovė Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei nei visiškai, nei iš dalies neįvykdė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutinka ir savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 6414,23 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 369,06 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Iš Vartojimo kredito sutarties nustatyta, kad atsakovei buvo suteiktas 7790 Eur dydžio vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui, vartojimo kredito palūkanų norma – 17 procentų.

Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 18 d.), priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 369,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2667,79 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) bei 17 procentų negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 16 d.). Ieškovė nurodo, kad jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Vartojimo kredito sutartį, ieškovė būtų gavusi pajamas, tačiau dėl atsakovės kaltės Vartojimo kredito sutartį nutraukus nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., ieškovė negavo visų Vartojimo kredito sutartyje nustatytų sumų. Tai reiškia, kad ieškovė negautas pajamas prilygina pelno palūkanoms, paskaičiuotoms iki Vartojimo kredito sutarties pabaigos. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, buvo išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-88-403/2018; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. e3K-3-196-687/2018).

Atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl šios priežasties pradinei ieškovei nutraukus kredito sutartį prieš terminą, ieškovės negautos pajamos, teismo vertinimu, apima mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pradinė ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vartojimo kredito sutarties Standartinės informacijos apie siūlomą Vartojimo kredito sutartį 2 dalyje (Vartojimo kredito pagrindinių ypatybių apibūdinimas) nurodyta, kad atsakovės mokama palūkanų suma yra 3885,91 Eur (metinė palūkanų norma – 17 proc.). Šiuo teismo sprendimu ieškovės reikalavimas dėl 369,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. rugsėjo 18 d. (Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos) pripažintas pagrįstu ir tenkintinu, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės negautos pajamos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. 2667,79 Eur negautos pajamos, paskaičiuotos nuo Vartojimo kredito nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 18 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) ir 17 procentų negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 16 d.). Šios negautos pajamos (nuostoliai) negali viršyti 849,06 Eur sumos, t. y. pelno palūkanų sumos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus nuo 2023 m. vasario  28 d. iki 2024 m. vasario 16 d.). Kitu atveju, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma, nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų bei sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-113-368/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-883/2022).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 455 Eur: 213 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, negrąžintą kreditą 6414,23 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus keturiolika Eur 23 ct), mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 18 d., 369,06 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis Eur 6 ct), negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugsėjo 18 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. vasario 28 d.) 2667,79 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 79 ct), 17 procentų dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 16 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, negali viršyti 849,06 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 455 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis Eur).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Vitalija Liauzginienė