Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-478/2025

Proceso Nr. 1-01-1-34611-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2024 m. rugsėjo 5 d. (viena diena).

Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jas neteisėto platino, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 4 d. apie 18.00 val. Panevėžio r., Alantės k., prie miškelio, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens už 1 610 Eur neteisėtai įgijo bespalvę kristalinę medžiagą, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 169,84 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) bei baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio, kurias išsinuomotu automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.05 val., Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytą kiekį neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) išsinuomotame automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai vartojimui perdavė kartu važiavusiam A. Š. (A. Š.) ir taip platino psichotropinę medžiagą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio ir ne mažiau kaip 0,766 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), neteisėtai laikė bei gabeno po Šiaulių miestą išsinuomotu automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.10 val., Tilžės g., Šiauliuose, ties pastatu Nr. 89A, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie automobilio apžiūros metu automobilio porankyje rado ir paėmė psichotropines medžiagas. Likusį labai didelį kiekį – 169,074 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2024 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.15 val. iki 13.42 val. atliktos kratos metu ją savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl psichotropinių medžiagų platinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis A. V. raminančias psichotropines medžiagas dėl patirtų išgyvenimų pradėjo vartoti po tėvo mirties. Ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 30 d. jis per „Telegram“ programėlę surado asmenį, kuris pardavėjo psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinono. A. V. žinojo, jog įprasta 1 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono kaina siekia apie 30 Eur, todėl pardavėjui pasiūlius parduoti 1 g už 7 Eur, jeigu jis pirks ne mažiau 200 g, su tokiu pasiūlymu sutiko ir už 1 610 Eur įsigijo 230 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, kurias parsivežė namo, o dalį – 1 g įsidėjo į automobilį. Nuteistasis A. V. pažymi, jog psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinono įgijo savo asmeniniam vartojimui, tikslo jos platinti niekada neturėjo ir jos neplatino. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai rėmėsi ne jo, o liudytojo A. Š. parodymais, kuris melagingai nurodė, jog būtent A. V. iš automobilio porankio padavė jam psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną. Pasak nuteistojo, pats liudytojas A. Š. iš pirmiau nurodytos vietos savarankiškai pasiėmė psichotropinę medžiagą, padarė jiems dvi linijas („šniūrus“), kuriuos abu ir suvartojo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis platino psichotropines medžiagas, yra neteisinga ir nepagrįsta, taip pat padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

1.2.                      Nuteistojo A. V. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį negali būti kvalifikuojama ir dėl to, jog jis, įgydamas 230 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, nesuvokė, kad įgyja labai didelį šios psichotropinės medžiagos kiekį. Tačiau pirmosios instancijos teismas jo nurodytų aplinkybių nevertino ir, nustatydamas psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono kiekį, rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2023 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. V-1161 redakcija). Pasak nuteistojo, tam, kad kaltininkui būtų galima inkriminuoti šį kvalifikuojantį požymį, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tokios medžiagos konkretų svorį, o tai, kad disponuoja labai dideliu tokios medžiagos kiekiu. Tokios pozicijos laikomasis ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2007). Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo jo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai A. V. pripažino kaltu ir dėl baltos spalvos tabletės, kurios sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio laikymo ir gabenimo. Pažymima, jog automobilyje „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta balta tabletė nepriklausė A. V., ten ji jau buvo tuomet, kuomet A. V. išsinuomojo automobilį. Rastos tabletės neišmetė, nes nežinojo, kad tabletėje buvo draudžiamų psichotropinių medžiagų – modafinilio.

1.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nepripažindamas dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o būtent tai, kad nuteistasis A. V. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi bei aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, t. y. savo noru pareigūnams atidavė namuose laikytą 169,074 g psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinono, taip pat neatsižvelgė į tai, jog A. V. nusikalstamą veiką padarė jauno amžiaus, o psichotropines medžiagas pirko asmeniniam vartojimui dėl patirtų dvasinių išgyvenimų po tėvo mirties.

1.5.                      Perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, skiriant bausmę, prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis A. V. yra neteistas, turi profesinį išsilavinimą, buvo krašto apsaugos savanoris (duomenys neskelbtini) karinėje kuopoje, vykdė individualią veiklą, vėliau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dirbo laikinus darbus statybose pagalbiniu darbininku. Šiuo metu kreipėsi dėl reabilitacijos į VšĮ „E.“, nori gydytis priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, taip pat turi sužadėtinę, su kuria žada susituokti (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada ateityje nebenusikalsti. Todėl prašoma pirmosios instancijos teismo jam paskirtą bausmę sušvelninti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – jį atmesti. 

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių pasisakymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas dėl A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nepažeidė bausmių skyrimo taisyklių ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

        Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje

Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. V. įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, tačiau nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą platinti ir jas išplatino liudytojui A. Š.. A. V. teigimu, jo nuomotame automobilyje ir gyvenamojoje vietoje rastos kaltinime nurodytos psichotropinės medžiagos buvo skirtos tik jo asmeniniam vartojimui, jis nesuvokė, kad įgyja labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad automobilyje rasta baltos spalvos tabletė, kurios sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio, priklauso jam. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje – asmenį pripažįstant kaltu turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalies įrodinėtini požymiai yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo disponuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018). Nors nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis nesuvokė įgyjantis labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį, tačiau šiuos apelianto teiginius paneigia byloje esančių duomenų visuma.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje A. V. parodė, kad narkotines medžiagas susirado per internetinę programėlę „Telegram“, susitiko su nepažįstamu žmogumi ir nusipirko už 1 610 Eur 230 gramų 3-chlorometkatinono. Taip pat pietiniame miesto rajone įsigijo vieną paketėlį. Kai parsivežė, įsigytos narkotinės medžiagos buvo susvertos į du paketus po 100 g, o likusios susvarstytos po 5 g, jis pats susvarstė po 1 g namuose turėtomis svarstyklėmis. Kai atvažiavo kratos daryti, jis savanoriškai parodė, kur bute yra narkotinės medžiagos. 23 paketėliai, kuriuos buvo susisvėręs sau, buvo sudėti į maišiuką, du paketai po 100 gramų buvo padėti į seifą. Dar buvo rasta „žolės“ smulkintuvas ir dvi elektroninės svarstyklės, kurios priklauso jam, kad galėtų dozes pasidaryti. Jis kartais ir ant šių svarstyklių pasidarydavo „šniūrą“. Narkotinių medžiagų pirko tiek daug, kad nereikėtų kiekvieną dieną ieškoti, be to, buvo pigiau, todėl susigundė (t. 2, b. l. 126–127). Savo apeliaciniame skunde A. V. nurodo, kad žinojo, jog įprasta 1 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono kaina siekia apie 30 Eur, todėl pardavėjui pasiūlius parduoti 1 g už 7 Eur, jeigu jis pirks ne mažiau 200 g, su tokiu pasiūlymu sutiko ir už 1 610 Eur įsigijo 230 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, kurias parsivežė namo, o dalį – 1 g įsidėjo į automobilį.

Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.05 val. Šiaulių mieste, Tilžės g., prie pastato Nr. 89A, buvo sustabdytas „Bolt“ automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apžiūros metu priekyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esančiame porankyje rastas ir paimtas oranžinės spalvos maišelis su baltos spalvos milteliais, pilkos spalvos pakuotė su tablete (t. 1, b. l. 27–29, 30–37). 2024 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu nuo 13.15 val. iki 13.42 val. atliktos kratos A. V. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu kambaryje ant stalo rastas ir paimtas paketas su 22 paketėliais, kurių viduje baltos spalvos miltelių pavidalo medžiaga, taip pat 2 (dvejos) elektroninės svarstyklės, vienas smulkintuvas, virtuvėje ant spintelės esančiame seife rasti ir paimti du paketai su baltos spalvos kieta medžiaga (t. 1, b. l. 81–88, 89–92, 93–99). 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad: baltos spalvos tabletės iš folijos pakuotės dalies su užrašo fragmentu „....200 mg“, rastos automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – modafinilis, kurio masė yra 0,200 g; bespalvės kristalinės medžiagos iš oranžinės spalvos plastikinio uždaromo maišelio, rastos automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,766 g; bespalvės kristalinės medžiagos iš 20 vnt. oranžinės spalvos plastikinių uždaromų maišelių, supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, kratos metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3- chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 15,136 g; bespalvės kristalinės medžiagos iš 2 vnt. mėlynos spalvos plastikinių uždaromų maišelių, supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, kratos metu rastos A(duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 1,541 g; bespalvės kristalinės medžiagos iš plastikinio - folijos paketo su užrašu „100“, tyrimo eigoje pažymėto Nr. 6, kratos metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 70,300 g; bespalvės kristalinės medžiagos iš plastikinio - folijos paketo su užrašu „100“, tyrimo eigoje pažymėto Nr. 7, kratos metu rastos (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 3-chlorometkatinonas (sinonimai - 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 82,097 g; ant įvairiaspalvės metalinės dėžutės - smulkintuvo, kratos metu rasto (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai; ant elektroninių svarstyklių pilkos spalvos korpusu ir elektroninių svarstyklių juodos spalvos korpusu, kratos metu rastų (duomenys neskelbtini), paviršių yra psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono (sinonimai - 3-CMC, klopedronas) pėdsakai (t. 1, b. l. 58–64). Taigi visų šių duomenų visuma patvirtina, kad A. V. įgijo, gabeno ir laikė baltos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – modafinilis, kurio masė yra 0,200 g, bei ne mažiau kaip 169,84 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kaltinamojo A. V. disponuotos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) bei modafinilis yra įtrauktos į sąrašus Nr. 1 ,,Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ (3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas)) ir Nr. 3 ,,Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (modafinilis). Psichotropinės medžiagos, kurios nurodytos ,,Psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams“, sąraše, gali būti įgyjamos tik paskyrus gydytojui pagal receptą, kuris A. V. nebuvo išduotas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (su vėlesniais pakeitimais) A. V. neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedrono) labai didelis kiekis yra tada, kai disponuojama didesniu nei 100 g šios narkotinės medžiagos kiekiu, o disponuotos psichotropinės medžiagos modafinilio nedidelis kiekis yra 0,2 g. Taigi A. V. neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) kiekiu – ne mažiau kaip 169,84 g, ir nedideliu psichotropinės medžiagos modafinilio kiekiu – 0,2 g.

Nors nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis nesuvokė, jog neteisėtai disponuoja labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, tačiau šiuos teiginius paneigia ne tik objektyvūs bylos įrodymai, bet ir paties A. V. parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad šią psichotropinę medžiagą, kurią vadino ,,Kristalu“, žinojo ir ją vartojo, pats susidozavo po 1 g, žinojo šios psichotropinės medžiagos kainą – 30 Eur už 1 g, psichotropinės medžiagos ieškojo internetu iš dalies slaptos programėlės pagalba, siekė šios psichotropinės medžiagos įsigyti kuo daugiau, nes neva tai yra pigiau sau pačiam vartoti, taip pat žinojo, kokį kiekį psichotropinės medžiagos ir už kokią pinigų sumą įgyja (t. 2, b. l. 126–127). Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis žinojo psichotropinės medžiagos kainas, dozes, matė, kokį kiekį neteisėtai įgyja, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. V. suvokė disponuojantis labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.??? ???Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-1-719/2020). Taigi nors tikslas kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iš tikrųjų nėra būtinasis nusikalstamos veikos požymis ir neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau šio inkriminuoto požymio nustatymas atskleidžia kaltininko, šiuo atveju nuteistojo A. V., santykį su nusikalstama veika ir yra reikšmingas individualizuojant jo baudžiamąją atsakomybę.

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-162-976/2018).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog A. V. draudžiamas medžiagas pradėjo vartoti po tėvo mirties ir skundžiamame nuosprendyje nurodytą psichotropinės medžiagos kiekį pirko iš karto didesnį, kad užtektų kuo ilgesniam laikui savo asmeniniam vartojimui ir ateityje nereikėtų tuo rūpintis, o svarstyklės buvo reikalingos sau dozes pasidaryti, tačiau šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes paneigia byloje esančių duomenų visuma. Pats A. V., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad su draugais psichotropinėmis medžiagomis nedažnai pasidalindavo, o kai pasidalindavo, tai pinigų neimdavo, liudytojas A. Š. yra jį pavaišinęs ne kartą, jis taip pat yra jį pavaišinęs neatlygintinai. (t. 2, b. l. 126–127), taigi jis pats pripažino psichotropinių medžiagų platinimą kitiems asmenims. Šiuos A. V. parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 00.05 val. Šiaulių mieste, Tilžės g. prie pastato Nr. 89A, buvo sustabdytas „Bolt“ automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame priekyje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esančiame porankyje rastas ir paimtas oranžinės spalvos maišelis su baltos spalvos milteliais, pilkos spalvos pakuotė su tablete, automobilio bagažinėje esančiame sportiniame krepšyje rastas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 14“ bei penki tušti oranžinės spalvos polietileno užsegami maišeliai (t. 1, b. l. 27–29, 30–37). Šioje nutartyje jau nurodyta, kad kratos A. V. gyvenamojoje vietoje metu rasti ir paimti ne tik du paketai su baltos spalvos kieta medžiaga, tačiau ir paketas su 22 paketėliais, kurių viduje – baltos spalvos miltelių pavidalo medžiaga, 2 (dvejos) elektroninės svarstyklės ir vienas smulkintuvas (t. 1, b. l. 81–88, 89–92, 93–99), o specialisto išvada patvirtina, kad kratos metu rasta psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas, susverta po nepilną gramą, buvo supakuota į 20 oranžinės spalvos plastikinių uždaromų maišelių, t. y. tokių pačių, kaip buvo rasta ir automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, dviejuose mėlynos spalvos plastikiniuose uždaromuose maišeliuose taip pat rasta psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas, susverta po nepilną gramą, ant abiejų elektroninių svarstyklių paviršių yra psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono pėdsakai (t. 1, b. l. 58–64). Ištyrus A. V. naudotą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14“, specialisto išvada nustatyta, kad šiame telefone rasta 15 SMS žinučių susirašinėjimai, 7 internetinių bendravimo programų susirašinėjimai, 7 garso įrašai, 72 nuotraukos, 8 vaizdo įrašai, 10 užrašinės įrašų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 1, b. l. 43–47; t. 2, b. l. 66). Nors A. V. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis psichotropinės medžiagos neplatino, pardavinėjo elektronines cigaretes (t. 3, b. l. 50), tačiau šiuos jo parodymus paneigia susirašinėjimų turinys, iš kurio matyti, kad buvo bendraujama būtent apie psichotropinės medžiagos - 3-chlorometkatinono, vadinamo ,,Kristalu“, platinimą, įvardijant šią medžiagą ,,kr“, prašant po 1–2 g, įvardijant šios medžiagos kainą – 35 Eur, kai kuriems asmenims darant nuolaidas ir parduodant po 30 Eur, nurodant, kur buvo paliktos psichotropinės medžiagos (,,dropas“), prašant pervesti pinigus į banko sąskaitą ir nurodant jos numerį, A. V. džiaugiantis, kad jam gerai sekasi: ,,dar metai ir būsiu eskobaras“. Nuotraukose matyti įvairūs kristalinės ar miltelių pavidalu psichotropinės medžiagos kiekiai, 2024 m. birželio 2 d. darytoje nuotraukoje matyti permatomas užspaudžiamas maišelis su kristaline medžiaga ant elektroninių svarstyklių, maišelio svoris 104 g, 2024 m. liepos 11 d. nuotraukoje matyti permatomas užspaudžiamas maišelis su kristaline medžiaga šalia elektroninių svarstyklių, maišelio svoris 42,18 g, šalia matyti daiktas, panašus į ginklą, taip pat nuotraukose matyti vietos, kur užkasti ar palikti maišeliai su psichotropine medžiaga, demonstruojami dideli grynųjų pinigų kiekiai, vaizdo įrašuose taip pat nufilmuota, kaip maišeliai su psichotropinės medžiagos doze paliekami po stovinčiais automobiliais ar kitose vietose.

Taigi, atsižvelgiant į kratos metu surastų psichotropinių medžiagų kiekį: dvi pakuotės po 70,300 g ir 82,097 g 3-chlorometkatinono, 22 vnt. plastikinių uždaromų maišelių su psichotropine medžiaga – 3-chlorometkatinonu, išfasuota po nepilną gramą, dvejos elektroninės svarstyklės su psichotropinės medžiagos pėdsakais, į tai, kad A. V. nuomotame automobilyje po to, kai jis su liudytoju A. Š. suvartojo dozę psichotropinės medžiagos, dar buvo rastas vienas maišelis su psichotropine medžiaga bei tabletė su psichotropine medžiaga, į specialisto išvados, ištyrus A. V. naudotą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14“, duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad psichotropinės medžiagos, kuriomis disponavo A. V., nebuvo skirtos asmeniniam naudojimui, o buvo įgytos ir paruoštos platinti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kad A. V. turėjo tikslą šią psichotropinę medžiagą platinti ir ją platino.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. V. pripažino kaltu ir dėl baltos spalvos tabletės, kurios sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio laikymo ir gabenimo. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymai dėl disponavimo tablete, kurioje buvo psichotropinės medžiagos, baudžiamojo proceso eigoje buvo itin nenuoseklūs. Apklausiamas įtariamuoju po sulaikymo 2024 m. rugsėjo 5 d. A. V. nurodė, kad automobilyje rasta tabletė jam nepriklauso, ji buvo palikta automobilyje, kurį jis išsinuomojo Vilniuje (t. 1, b. l. 109–110). 2024 m. gruodžio 30 d. apklausiamas įtariamuoju A. V. nurodė, kad tas pats asmuo, iš kurio jis pirko psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną, padavė jam pakuotėje tabletę, pasiūlydamas pabandyti, šią tabletę jis įsidėjo į automobilio porankį, kur ją rado policijos pareigūnai, suprato, kad tai psichotropinė tabletė (t. 2, b. l. 26–27). Pirmosios instancijos teisme A. V. vėl nurodė, kad tabletė jau buvo automobilyje, kai jis jį išsinuomojo Kaune, ją matė, bet neišmetė, nes nežinojo, kad tai narkotinė medžiaga (t. 2, b. l. 126–127), tokios pačios pozicijos jis laikosi ir savo apeliaciniame skunde. Įvertinusi nuteistojo A. V. parodymų nenuoseklumą, paties nuteistojo nurodytą polinkį vartoti psichotropines medžiagas, vartotų psichiką veikiančių medžiagų įvairovę (3-chlorometkatinonas, kanapės), taip pat tai, kad nuteistasis išsinuomotu automobiliu naudojosi gana ilgą laiką, matė automobilio porankyje esančią tabletę, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. V. disponavo ne tik labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, bet ir baltos spalvos tablete, kurios sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,200 g psichotropinės medžiagos – modafinilio.

Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su A. V. inkriminuota nusikalstama veika, laikėsi BPK įtvirtintų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, įrodymus vertino nuosekliai, lygino byloje esančius duomenis tarpusavyje, įvertino jų visumą ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nepripažindamas dviejų nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o būtent tai, kad A. V. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi bei aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: prisipažinimas kaltu, nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skundžiamame nuosprendyje pateikti išsamūs motyvai dėl tokios aplinkybės nepripažinimo ir apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka.

BK 59

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentas, kad A. V. aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, taip pat yra nepagrįstas. Apklausiamas įtariamuoju po sulaikymo 2024 m. rugsėjo 5 d., A. V. pripažino kaltę tik dėl vieno maišelio su psichotropine medžiaga, rasto automobilyje, nurodė, jog automobilyje rasta tabletė jam nepriklauso, nesutiko pasakyti, kokia programėle susisiekė su psichotropinių medžiagų pardavėju, apie tai, kad jis disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, kurios laikomos jo gyvenamojoje vietoje, nuteistasis šios apklausos metu net neužsiminė (t. 1, b. l. 109–110). Tą pačią dieną atvykus policijos pareigūnams atlikti kratą A. V. gyvenamojoje vietoje – vieno kambario bute ir pareikalavus atiduoti nutarime daryti kratą nurodytus objektus, A. V., tuo metu prisistatantis M. G., sutiko perduoti draudžiamus daiktus – ant rašomojo stalo laikomus paketą su 22 paketėliais viduje, kuriuose baltos spalvos milteliai, 2 vnt. elektroninių svarstyklių ir vieną smulkintuvą, virtuvėje ant spintelės esančiame seife parodė du paketus, kuriuose yra baltos spalvos kieta medžiaga (t. 1, b. l. 81–99). Šios nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina aktyvaus A. V. padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką.

Nuteistasis A. V., prašydamas jam paskirti švelnesnę bausmę, tai sieja su jo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiame sprendime jau pasisakė, kad A. V. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta pagrįstai, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nuteistajam švelninti bausmę.

Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad A. V. neteistas, turi profesinį išsilavinimą, tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje, buvo krašto apsaugos savanoris (duomenys neskelbtini) karinėje kuopoje, vykdė individualią veiklą, vėliau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dirbo laikinus darbus statybose pagalbiniu darbininku, kreipėsi dėl reabilitacijos į VšĮ „E.“, nori gydytis priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, taip pat susituokė (duomenys neskelbtini), apygardos teismui buvo žinomos ir būtent jas įvertinęs teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir A. V. paskyrė perpus mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. A. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, individualizuota tinkamai, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga bei neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, todėl dar labiau bausmę švelninti nėra teisinio pagrindo. Skirti kitokios rūšies bausmę – laisvės apribojimą, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Nepagrįstai paskyrus švelnią bausmę, kaltininko sąmonėje susiformuoja nebaudžiamumo jausmas, o tai prieštarauja ne tik bausmės tikslams, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                   Aušra Bielskė

                                                       Jūratė Jakubonienė

                                                   Linas Šiukšta