Administracinė byla Nr. I-714-406 /12

Teismo proceso Nr. 3-62-3-00198-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 74;11.2

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

pareiškėjui V. G. ,

jo atstovei advokatei Jurgitai Lučinskaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Liūdai Čiuplienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti terminą prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti į buvusios savininkės M. R. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto 11,20 ha žemės sklypo dalį – 5.60 ha (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad jo mama U. K. ir jos sesuo O. P. yra M. R. , kuri iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11.210 ha žemės (duomenys neskelbtini) , dukros, todėl jos abi turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę. Tuo tikslu Bartninkų agrarinės reformos tarnybai jos pateikė prašymą grąžinti žemę, tačiau šį prašymą pasirašė tik O. P. , tuo tarpu jo motina U. K. prašyme buvo nurodyta kaip įpėdinė. Mirus O. P., jos visą turtą paveldėjo V. P. , o po motinos U. K. mirties palikimą priėmė jis. Pareiškėjas nurodė, jog apie tai, kad jo motina ir teta tvarkėsi nuosavybės teisės grąžinimo dokumentus sužinojo 2008 metais iš savo pusbrolio V. P. . Supratęs, kad jis turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir siekdamas  realizuoti šią teisę, kartu su pusbroliu, 2008 m. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo. Teismas prašymą tenkino visiškai, tačiau, kaip vėliau – 2012 m. sausio 1 d. raštu jam paaiškino Vilkaviškio žemėtvarkos skyrius, kadangi pareiškimą pasirašė tik V. P. , o jis buvo byloje ne pareiškėjas, bet suinteresuotas asmuo, terminas nuosavybės teises aptvirtinantiems dokumentams paduoti buvo atnaujintas tik V. P. , o jis turi kreiptis į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo pakartotinai. Pareiškėjas  teigia, kad jis buvo įsitikinęs, jog tetos O. P. paduotas prašymas, kuriame kaip įpėdinė buvo nurodyta ir jo motina, apima visas žemės ir visus prašyme nurodytus įpėdinius, tuo labiau, kad jis, kaip mirusios pretendentės sūnus, 2008 m. spalio 2 d. buvo kviečiamas ir dalyvavo surašant sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Pareiškėjo ir jos

2

atstovės nuomone, šios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis jam įgyvendinti savo teises, įstatymo nustatytais terminais kreipiantis į atitinkamas institucijas, atkuriant nuosavybės teisę į senelės M. R. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo dalį – 5.60 ha. Prašo skundą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodo, kad neprieštarauja dėl prašymo tenkinimo, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažins svarbiomis.

Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Būtent šia įstatymo nuostata pareiškėjas grindžia savo prašymą, nurodydamas, jo manymu, svarbias priežastis dėl termino pateikti prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams į buvusios savininkės M. R. nuosavybės teise valdyto 11,20  ha ploto žemės sklypo dalį – 5.60 ha (duomenys neskelbtini)   atnaujinimo.

Pabrėžtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) konstatavo, kad Įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.

Įstatyme nenurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010). Tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju ir, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių

3

atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., administracinės bylos Nr. A261-912/2008, A63-529/2009, A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik tais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (pvz., administracinė byla Nr. A525-18/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog, vertinant aplinkybes dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo Įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo santykius, nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011).

Pažymėtina, kad iki įstatymu nustatyto termino pabaigos dokumentų nepateikė ir terminą praleido pretendentė į nuosavybės teisų atkūrimą pareiškėjo mama U. K. , kuri mirė 2004 metais, todėl vertintinos aplinkybės, kurios sukliudė būtent jai laiku pateikti dokumentus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Bartninkų agrarinės reformos tarnybai 2001 m. spalio 10 d. pateiktame prašyme grąžinti žemę (b.l. 53) yra pasirašiusi O. P. , tuo tarpu pareiškėjo motina nurodyta tik kaip įpėdinė. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašymą padavusiu asmeniu laikomas tik toks asmuo, kuris jį yra pasirašęs, tačiau taip pat pažymėjo, kad tokias situacijas agrarinės reformos tarnybos anksčiau vertino nevienareikšmiai, pripažįstant pretendentais ne tik prašymą pasirašiusius, bet ir prašyme nurodytus asmenys bei atkuriant nuosavybės teises ne tik prašymą pasirašiusiems asmenims, bet ir tokiems prašyme nurodytiems asmenims. Pareiškėjas nurodo, kad būtent tokia aplinkybė suklaidino iki įstatymu nustatyto termino pabaigos tiek jo motiną dar iki jos mirties, tiek vėliau ir jį patį, nes jie nuolat buvo įsitikinę, jog prašymą yra padavę ir nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas ne tik jo tetos, bet ir motinos atžvilgiu. Pažymėtina, kad Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 14 d. pažymoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismui (b.l. 61) taip pat nurodyta, kad į M. R. valdytą žemę yra du pretendentai: O. P. ir U. K. , o 2008 m. spalio 2 d. sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte (b.l. 11), pareiškėjas yra pasirašęs kaip mirusios pretendentės atkurti nuosavybės teises sūnus. Taigi ši aplinkybė pagrindžia pareiškėjo poziciją, taip pat iš dalies patvirtina nustatyto termino eigos metu egzistavusią aplinkybę dėl pareiškėjo motinos įsitikinimo prašymo padavimo faktu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegijos vertinimu,  pareiškėjo motina ir vėliau pats pareiškėjas buvo įsitikinę, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo tinkamai išreiškę savo valią ir iš suinteresuotų institucijų negavę informacijos apie tai, kad jie negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ar kad turi pateikti papildomus dokumentus, sąžiningai klydo. Taigi tokio pobūdžio aplinkybės kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą tinkamai įgyvendinti savo teises iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog 2008 m. gruodžio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo atnaujintas terminas dokumentams paduoti V. P. bei jame konstatuotos aplinkybės dėl institucijos, sprendusios nuosavybės teisės atkūrimo klausimus, veiksmų, neinformuojant prašymą padavusio asmens apie trūkstamus dokumentus, yra reikšmingos ir šiai bylai.   Minėta, jog pagal Lietuvos vyriausiojo

4

administracinio teismo praktiką svarbiomis priežastimis laikytinos aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai jos turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios. Todėl, įvertinus suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės poziciją, atsižvelgiant šiai  individualiai  bylai  reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nurodytos termino praleidimo priežastys, dėl kurių buvo praleistas nustatytas terminas prašymui, o vėliau ir dokumentams pateikti, pripažintinos svarbiomis, o tai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti V. G. praleistą įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams į buvusios žemės savininkės M. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 11,20 ha žemės sklypo dalį – 5.60 ha (duomenys neskelbtini) , nustatant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dviejų mėnesių terminą minėtiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam  administraciniam  teismui  per  šį  teismą.

Teisėjai                                                                                        Gintaras Čekanauskas

                  Natalija Zelionkienė

                  Asta Urbonienė