Baudž. byla Nr. 1-81-120/2010

                                                         Proceso Nr. 1-10-9-053/2005

                                                                      Procesinio sprendimo

              kategorija: 1.2.19.4.; 1.2.29.1.;                             

                                                                      2.3.6.4.4.;

                                  (S)

             KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                      N     U    O    S     P    R    E     N    D     I     S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas                                                            2010 m. kovo 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Romualdo Lincevičiaus ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui, kaltinamajai A. Š. ir jos gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, kaltinamajai J. R. ir jos gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Š. (2002 metais turėjusi pavardę T.), gim. , a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pil.,  išsilavinimas aukštasis, ištekėjusi, neteista, Vilniaus m. III apylinkės teismo teisėja (LR Prezidento Dekretu įgaliojimai sustabdyti), gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal BK 228 str.1d. ir  2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos BK 300 str.2d.;

J. R., gim., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė,  aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, Vilniaus m . III-ojo apylinkės teismo posėdžių sekretorė, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal BK 228 str.1 d. ir 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos BK 300 str.2 d.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, Teisėjų kolegija

                     n  u   s  t  a   t   ė :

Kaltinamoji A. Š. (2002 m. turėjusi pavardę T.) ir kaltinamoji J. R., pagal BK 228 str. 1 d. kaltinamos tuo, kad,  būdamos valstybės tarnautojomis, veikdamos bendrininkų grupėje, Vilniaus m. III –jame apylinkės teisme, esančiame Sodų 9, Vilniuje:

- kaltinamoji A. Š., dirbdama teisėja ir 2002 m. birželio 6 d. gavusi V. Z. ieškininį pareiškimą dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo, pažeidė galiojusio 2002 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. IX-779 redakcijos CPK 128 str. 1 d., 129 str. 2 d., 164 str. 3 p., 215 str., Konstitucijos 109 str. 3 d.,, 2002 m. kovo 14 d. redakcijos Teismų įstatymo 3 str. 2 d., 33 str. 1 d., 34 str. 1 d., 43 str. 1 d. nuostatas reikalavimus, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 neinformavo apie gautą ieškininį pareiškimą atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės, neišsiuntė atsakovui šaukimo atvykti į teismo posėdį bei ieškininio pareiškimo nuorašo, nepranešusi atsakovui apie teismo posėdį bei nedalyvaujant jo atstovui, neveikdama nešališkai, neklausydama tik įstatymo,  nesivadovaudama Konstitucija ir kitais įstatymais bei jų nesilaikydama, pažeisdama proceso šalių lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam, rungimosi, teismo proceso viešumo, betarpiškumo principus, pasirašydama posėdžių sekretorės J. R. 2002 m. birželio 20 d. surašytą protokolą su jame įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo savivaldybės atstovė A. M. ir, kad ši prašė  ieškinį atmesti suklastojusi tikrus dokumentus bei pati į 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą įrašydama žinomai melagingas žinias apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo atstovė A. M., kad V. Z. Butų privatizavimo tvarka padavė prašymą privatizuoti nuomojamą butą, kad toks prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios ir išnagrinėtoje 2002 m. birželio 20 d. byloje Nr. 2-2774-06/2002 priimtu sprendimu, pripažinusi ieškovei V. Z. teisę pagal LR Butų privatizavimo įstatytą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą, esantį Kernavės 58-1, Vilniuje, diskreditavusi teisėjo vardą bei teisminės valdžios autoritetą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kurio pagrindu, V. Z. lengvatinėmis sąlygomis už 210, 02 lt 2002 m. spalio 28 d. minėtą butą privatizavus, Vilniaus miesto savivaldybei padarė 6224,98 lt turtinę žalą, bei, neužtikrinusi civiliniam atsakovui įstatymu garantuotų teisių – susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus, susipažinti su teismo posėdžių protokolu, pareikšti rašytines pastabas dėl jo, gauti teismo sprendimo nuorašą, apskųsti teismo sprendimą, padarė ir didelę neturtinę žalą, o

- kaltinamoji J. R., dirbdama teismo posėdžių sekretore surašydama 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02, pažeidė 2002 m. kovo 12 d. redakcijos CPK 253 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 9 p. reikalavimus atspindėti protokole visus esminius bylos nagrinėjimo momentus, protokole nurodyti žinias apie dalyvaujančių byloje asmenų atvykimą ir apie jų neatvykimo priežastis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus,  2000 m. rugpjūčio 29 d.  Valstybės tarnybos įstatymo 20 str. 8 p., 17 p. reikalavimus laikytis nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos, ginti teisėtus valstybės ir savivaldybės interesus, vykdyti kitas įstatymų ar statutų nustatytas pareigas bei Vilniaus miesto III apylinkės teismo pirmininko 2001 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 01-13-08 patvirtinto teismo posėdžių sekretoriaus pareigybių aprašymo reikalavimą tiksliai fiksuoti teismo posėdžio eigą ir įrašiusi į protokolą žinomai melagingas žinias, jog posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė A. M. bei prašė V. Z. ieškinį atmesti, realiai to neužtikrinus bei tokį protokolą pasirašiusi, atėmė galimybę atsakovui realizuoti CPK suteiktas teises susipažinti su bylos medžiaga, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus, susipažinti su teismo posėdžių protokolu, pareikšti rašytines pastabas dėl jo, gauti teismo sprendimo nuorašą, apskųsti teismo sprendimą ir, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei, o kaltinamosios A. Š. priimto neteisėto sprendimo pasėkoje V. Z. 6435 lt vertės butą privatizavus už 210,02 lt, savivaldybei padarė ir 6224,98 lt turtinę žalą.

Taip pat kaltinamoji A. Š. ir kaltinamoji J. R. pagal BK 300 str. 2 d. yra kaltinamos tuo, kad, kaltinamoji A. Š., dirbdama teisėja ir kaltinamoji J. R., dirbdama teismo posėdžių sekretore, būdamos valstybės tarnautojomis, veikdamos bendrininkų grupėje,  Vilniaus m. III –jame apylinkės teisme, esančiame Sodų 9, Vilniuje, 2002 m. birželio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/2002, suklastojo tikrus dokumentus :

-  kaltinamoji J. R. tai padarė į 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą teismo posėdžio protokolą įrašydama melagingas žinias, kad posėdyje dalyvavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M. ir, kad ši prašė ieškovės V. Z. ieškinį atmesti bei patvirtindama tai savo parašu, o

- kaltinamoji A. Š. tai padarė savo parašu patvirtindama 2002 m. birželio 20 d posėdžių sekretorės J. R. suklastotą su įrašytomis žinomai melagingomis žiniomis tikrą dokumentą - teismo posėdžio protokolą, kuriame buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, jog teismo posėdyje dalyvavo savivaldybės atstovė A. M. ir, jog ji prašė ieškinį atmesti bei į 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą įrašiusi žinomai melagingas žinias apie tai, kad viešame teismo posėdyje dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M., kad V. Z. LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu padavė prašymą privatizuoti nuomuojamą butą Vilniuje, Kernavės 58-1, kad toks prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios:

Kaltinamoji A. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 1995 m. liepos 10 dirbdama Vilniaus m. III –ojo apylinkės teismo teisėja, nuo 1999m. nagrinėjo vien tik civilines bylas. 2002 m.darbo krūvis buvo labai didelis ir ji išnagrinėjo apie 5000 bylų. Praėjus ilgam laiko tarpui, ji, civilinės bylos, kurioje  ieškove buvo V. Z., o atsakovu Vilniaus miesto savivaldybė, faktinių nagrinėjimo aplinkybių neprisimena. Nagrinėdama bylas, laikėsi įstatymų reikalavimų ir tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, teismo dokumentų neklastojo. Bylas teisėjams skirstė kompiuterinė programa.  Asmeniškai  piliečių pareiškimų ji nepriimdavo. Paskirstymo keliu gavusi pareiškimus, ji priimdavo nutartis ir duodavo byloms eigą. Apie įvyksiančius teismo posėdžius paprastai proceso šalims teismo šaukimai buvo siunčiami paštu, arba duodami vienai šaliai, kad įteiktų jį kitai, arba kitokiu būdu. 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje ieškovės V. Z. dalyvavimas įrašytas per klaidą. Dalyvavo matyt jos atstovė. Tą dieną nagrinėjama buvo ir daugiau bylų. Bylų nagrinėjimo laiko sutapimui įtakos turėti galėjo didelis darbo krūvis ir teismo posėdžio protokole padaryta techninė klaida. Pasirašydama teismo posėdžio protokolą, ji sekretore pasitikėjo. Paprastai, jei šalis atstovaujama atstovo, byloje būna pateikiami įgaliojimų nuorašai. Kodėl jo nėra V. Z. civilinėje byloje, paaiškinti negali. Abiem šalims dalyvaujant teismo procese, teismo sprendimo nuorašai joms nesiunčiami. Tokiais atvejais jie šalims paprastai išduodami buvo teismo raštinėje tik joms pageidaujant. Iš bylos medžiagos žino, kad  atsakovo atstovė A. M. 2002 m. birželio 20 d. teismo sprendimo nuorašą pasiėmė 2005 m. gegužės 30,d. Tuo metu byla buvo teismo archyve. Ieškovei V. Z. sprendimo nuorašas taip pat nebuvo išsiųstas. Teismo sprendimu, atstatant terminą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą iš savivaldybės butą bei suteikiant teisę kreiptis dėl buto privatizavimo pagal  galiojusį įstatymą, ji jokių tikslų ar paskatų priimti neteisėtą sprendimą neturėjo ir mano, kad josios priimtas 2002 m. birželio 20 d. teismo sprendimas buvo ir teisėtas, ir teisingas. 2002 m. birželio 20 d. bylos nagrinėjime Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M., dalyvavo. Bylos dokumentų, t.y., ieškininio pareiškimo nuorašo ir teismo šaukimo išsiuntimas – yra ne josios darbinė funkcija. Dirbdama teisėja, nagrinėdama bylas ji tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, teismo sprendimo bei teismo posėdžio protokolo neklastojo ir su posėdžių sekretore J. R. to daryti nesitarė.

Kaltinamoji J. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad su teisėja A. Š. teismo posėdžių sekretore ji dirbo nuo 1997 m. rugsėjo 11 d.. Nuo 2002m. A. Š. nagrinėjo tik civilines bylas.  Paprastai ji iš teisėjos gauna ieškininius pareiškimus su priedais ir  teisėjos nutartimi paskyrti bylą nagrinėjimui. Gavusi, ji, ruošdama bylą teismo posėdžiui, proceso šalims išrašo  teismo šaukimus nutartyje nurodytai datai atvykti. 2002 m. birželio 20 d. išnagrinėtos bylos tarp ieškovės V. Z. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nei paskyrimo, nei teisminio nagrinėjimo aplinkybių neprisimena. Iš byloje esančių dokumentų matė, kad teismo šaukimai išrašyti josios ranka (1t.b.l. 130), 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolas taip pat surašytas josios ranka (1t.b.l. 132-134). Protokole neįrašyta ieškovės V. Z. atstovės pavardė bei  Vilniaus m. savivaldybės atstovės A. M. įgaliojimo Nr. ir išdavimo data tik dėl didelio darbo krūvio. Paprastai pateikiami įgaliojimai patikrinami, o jų nuorašai prijungiami prie bylos. Galėjo tai būti vienas iš tų atvejų, kai atvykusi atstovė įgaliojimo neatsinešė ir pažadėjo jį atnešti vėliau, bet neatnešė, o ji apie tai ir užmiršo. Teismo protokolo ji neklastojo. Jame surašė viską taip, kaip faktiškai viskas vyko. Melagingų žinių į protokolą ji neįrašė, su teisėja dėl nieko nesitarė ir teismo posėdžio protokolo neklastojo.  Teismo posėdžio laiką įrašė ji. Vienu metu du posėdžiai skirtingose bylose tikrai nevyko. Dėl didelio darbo krūvio posėdžio laiką įrašė neteisingą. Jeigu atsakovui - Savivaldybei nebūtų žinoma apie teismo posėdžio laiką ir josios atstovas nedalyvautų teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas tikrai būtų buvęs atidėtas. Iš teismo posėdžio protokolo ji sprendžia, kad atsakovo atstovė A. M. apie teismo posėdį žinojo, buvo atvykusi ir byla buvo nagrinėjama jai dalyvaujant. A. M., atstovaudama savivaldybę, teismo posėdžiuose dalyvauja dažnai. Paprastai bylos užregistruojamos ir suteikiamas Nr. civilinių bylų raštinėje. Po to jos perduodamos teisėjui. Ji, išrašytus teismo šaukimus, nuneša ir palieka raštinėje. Jų išsiuntimo nekontroliuoja. Su teisėja niekada nesitarė, teismo posėdžio protokolo neklastojo ir tam jokio tikslo bei paskatų neturėjo.

Liudytojos A. M., dirbančios Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento juridiniame skyriuje, BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti ankstesnių bylos nagrinėjimų teismuose duoti parodymai, rodo, kad pagal jai suteiktus įgaliojimus, savivaldybę teismuose ji atstovauja 20-30 kartų per mėnesį 2-3 bylose per dieną. Apie teisme nagrinėjamas bylas jai paprastai pranešama siunčiamais teismo šaukimais arba teismo posėdžių sekretorių pasirašytinai įteikiamais šaukimais. Gaunami paštu ieškininiai pareiškimai ir teismo šaukimai  registruojami juridinio skyriaus gaunamų raštų žurnale ir po skyriaus vedėjo vizavimo, pasiekia skyriaus darbuotojus.  2002 m. V. Z. civilinės bylos ieškininio pareiškimo nuorašas ir teismo šaukimas savivaldybėje paštu gautas nebuvo ir nėra įregistruoti žurnale. Vedamame baigtų bylų žurnale Z. byla taip pat neįregistruota. 2002 m. birželio 20 d. ieškovės V. Z. bylos teismo posėdyje ji nedalyvavo. Be įgaliojimo byloje dalyvauti neleidžiama. Dalyvaudama kiekvienoje byloje teismui visada pateikia įgaliojimo kopijas. Dalyvaujant teismo posėdyje, priimto sprendimo nuorašas nesiunčiamas. Jis paprastai išduodamas civilinių bylų raštinėje Šioje byloje savivaldybė teismo sprendimo nuorašo negavo ir jai rezultatai nebuvo žinomi, todėl jis aukštesnei instancijai neapskųstas. Paprastai apie teismo priimtą sprendimą juristai pateikia išvadas juridinio skyriaus vedėjui, o šis sprendžia dėl tolesnės jo eigos, t.y., dėl apskundimo. 2002 m. butų privatizavimo vykdymas pavestas buvo atitinkamų savivaldybės seniūnijų, seniūnams. Jiems buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti buto pirkimo pardavimo sutartis. Papildomo savivaldybės sprendimo ar juridinio skyriaus vizavimo, nereikėjo. Nauja tvarka įvesta nuo 2005 m. J. B. prašymu patikrinus buto, esančio (duomenys neskelbtini) V. Z. vardu privatizavimo bylą, ji ir surašė pažymą merui apie tai, kad teisme byla išnagrinėta buvo jai nedalyvaujant ir neturint apie bylą jokios informacijos.

Liudytojo V. R., dirbančio Vilniaus m. savivaldybės Teisės departamento juridinio skyriaus vyr. specialistu, BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti ankstesniuose teismų posėdžiuose teismui duoti parodymai rodo, kad civilinių bylų ieškininiai pareiškimai ir teismo šaukimai buvo registruojami departamento gaunamųjų raštų žurnale. Jie, darbuotojų dalyvavimui teisme, buvo vizuojami skyriaus vedėjo ir darbuotojui perduodami pasirašytinai. Darbuotojai, užsivedę laisvos formos bylutes, pagal teismo šaukimus dalyvaudavo bylose.

Liudytojo  A. J., dirbusio Vilniaus m. savivaldybės  administracijos vadovu, BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti ankstesniuose teismų posėdžiuose teismui duoti parodymai rodo, kad J. B. pareiškimo pagrindu Teisės departamentui aiškinantis 2002 m. (duomenys neskelbtini)Vilniuje esančio buto privatizavimo teisingumą, buvo sužinota, kad tame bute gyvenusi V. Z. dukra su vaikais  neteko gyv. ploto. V. Z. dėl savalaikio buto privatizavimo turėjo problemų. Savivaldybei apie šią bylą nebuvo žinoma ir jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Savivaldybė teismo sprendimo taip pat negavo, nes jis pateko tiesiai į Šnipiškių seniūniją. Seniūnija buvo savivaldybės padalinys ir juridinio asmens teisių neturėjo, bet jai buvo suteikta teisė pasirašyti buto pardavimo sutartį. Išnagrinėjus bylą savivaldybei nežinant, savivaldybės teisė  lygiateisiai dalyvauti teisminiame ginče buvo pažeista, o miestui padaryta  neturtinė žala.

Liudytojos  E. Š., dirbančios Vilniaus m. savivaldybėje, BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti parodymai rodo, kad 2005 m. J. B. prašymu aiškinantis buto, esančio (duomenys neskelbtini)privatizavimo aplinkybes, juridinio skyriaus specialistės A. M. pateiktos patikslintos pažymos bei kitų teisininkų pateiktų pažymų pagrindu buvo nustatyta, jog 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje A. M. ir V. Z. nedalyvavo, jog teismo sprendimo nuorašas savivaldybei siųstas nebuvo. Patvirtino tai ir bylų registracijos savivaldybėje dokumentai. Atvejo, kad atsiųsti teismo šaukimai, ieškininiai pareiškimai nebūtų užregistruoti savivaldybėje, nebuvo. Šio buto privatizavimas nebuvo leidžiamas dėl turimų įsiskolinimų.

Liudytojos A. Š. BPK 276 str. 5 d. tvarka pagarsinti parodymai rodo, kad  2002 metais, ji susitarė su V. Z. pirkti iš josios butą, esantį Kernavės 58-1, Vilniuje,  Namas, kuriame buvo butas, tuomet buvo sudegęs ir be stogo. Jame gyveno  V. Z. valkataujanti dukra su sūnumi, bet nei dukra, nei V. Z., buto nuosavybės dokumentų, neturėjo. Advokatas V. Z. vardu paruošė ieškinį teismui dėl termino atstatymo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. V. Z. buvo sena, nevaikštanti, todėl tų veiksmų atlikimui bei V. Z. atstovavimui teisme, ji iš V. Z. gavo notariškai patvirtintą įgaliojimą.  Tvirtindamas įgaliojimą, notaras turėjo patvirtintus V. Z. dukros bei anūko sutikimus. Ji, surinkusi reikiamus dokumentus, 2002 m. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje atnešusi ieškinį pridavė jį teismo raštinėje. Teismo posėdis vyko Vilniaus m. III apylinkės teismo III aukšte, teisėjos Š. (T.) kabinete. Į kabinetę užeiti pakvietė kaltinamoji J. R.. Posėdyje be jos dalyvavo dar 1 ar 2 moterys. Buvo ir savivaldybės atstovė. Ji taip pat atsakinėjo teismui į klausimus.  Atstovaudama V. Z., ji teisme parodė turimą įgaliojimą ir savo pasą. Tuo metu kabinete buvo nagrinėjama tik ši byla. Ikiteisminio tyrimo metu iš jai pateiktų nuotraukų ji atpažino savivaldybę atstovavusią A. M.. Praėjus maždaug savaitei, ji teismo raštinėje pasiėmusi sprendimo išrašą, pateikė jį seniūnijai ir laukė, kol priimtas sprendimas įsiteisės. Ji, V. Z. vardu, sutvarkė V. Z. buto privatizavimo dokumentus. Registruojant dokumentus Kadastre, tarp jos ir V. Z. kilus nesutarimams, ji iš V. Z. pirkti butą atsisakė.

2002 m. gegužės 10 d. įgaliojimas patvirtina, kad  V. Z. tikrai buvo įgaliojusi liudytoją A. Š. ją atstovauti privatizuojant butą, esantį (duomenys neskelbtini)Vilniaus m., vesti civilinę bylą teisme ir kt. (t.1, b.l. 109).

2006 m. sausio 19 d. dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad Šnipiškių seniūnijoje  V. Z. vardu buto privatizavimo dokumentus, pateikus 2002 m. birželio 20 d.Vilniaus m. III-ojo apylinkės teismo sprendimo išrašą, pagal įgaliojimą tvarkant A. Š. (t.3 b.l. 25-33), 2002 m. spalio 28 d. sutartimi tarp  Vilniaus m. savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnijos ir  V. Z. atstovaujančios A. Š., už 210,02Lt V. Z. buvo parduotas  2-jų kambarių 25,81m2 bendrojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje.(t.1, b.l. 100-103).

BPK 276 str.1 d.1 p. tvarka pagarsinti 2007 m. rugsėjo 6 d. mirusios liudytojos V. Z. parodymai rodo (t. 8, b.l.18, t.1, b.l 56-58), kad neprivatizuotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji buvo pagrindinė nuomininkė, kad, kartu su ja gyveno bei buvo registruoti ir dukra  Jekaterina, anūkai Vladimir ir V. S.. Dėl buto privatizavimo  pareiškimo ji pati nerašė. 2002 m. gegužės mėnesį ji su pažįstama Ana  pas notarą pasirašė dokumentus. Ana žadėjo jai vietoje seno nupirkti kitą butą. Ana jai jokių teismo dokumentų nerodė, apie teismą ji nieko nežino, teismo posėdyje nedalyvavo, teismo sprendimo negavo. Anai jos vardu privatizavus butą, ji to buto Anai nepardavė. Į ją kreipėsi josios giminaitis, kuriam ji tą butą ir pardavė.

2005 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados konstatavimas, kad grąžinamajame  teismui pranešime V. Z. vardu pasirašė pati V. Z. (t.1, b.l.68-70) patvirtina, kad V. Z., neigdama žinojusi apie 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdį, akivaizdžiai sako netiesą.

          Dėl kaltinimų pagal 2000 m. 09. 26 d. redakcijos BK 300 str. 2 d.

Šios inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarymo metu galiojusios 1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII – 617 redakcijos 1961 m. BK 289 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 6 m. su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki 5 metų už tarnybinį suklastojimą numatė tam valstybės pareigūnui ar valstybės tarnautojui, kuris dokumentą suklastojo įrašydamas į oficialų dokumentą žinomai melagingas žinias arba surašydamas ar išduodamas suklastotą dokumentą arba žinomai suklastotus dokumentus patvirtindamas antspaudu (spaudu) ir (ar) parašu, arba kitaip oficialius dokumentus suklastodamas, .....  sukėlė tuo didelę žalą valstybės interesams.

Kaltinamosioms A. Š. ir J. R. kaltinimo inkriminuota nusikalstama veika pagal tarpinį, t.y. pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos 2000 m. BK 300 str. 2 d. iki 5 m. laisvės atėmimo bausmę numatė bet kuriam tam, kas, pagaminęs netikrą dokumentą, suklastojęs tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojęs ar realizavęs, padarė didelę žalą. Šios redakcijos BK 300 str. 2 d. švelnina bausmę ir teisinę padėtį, tad, pareikštam kaltinimui pasitvirtinus, šios redakcijos BK 300 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimas joms būtų pagrįstas.

Pasak pateikto kaltinimo, bendrininkų grupėje, kaltinamoji A. Š. ir kaltinamoji J. R. oficialius dokumentus (2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą bei teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02) suklastojo ir didelę 6224,98 lt turtinę bei didelę neturtinę žalą valstybei padarė, kaltinamoji  A. Š.:

1) parašu patvirtindama oficialų dokumentą - posėdžių sekretorės J. R. surašytą teismo posėdžio protokolą, kuriame įrašytos buvo jai žinomai melagingos žinios apie tai, kad posėdyje dalyvavo atsakovo  Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M. ir, kad ši prašė ieškovės V. Z. ieškinį atmesti,

2 )pati įrašydama į priimtą sprendimą žinomai melagingas žinias apie tai, kad teismo posėdyje dalyvavo ieškovė V. Z. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M., kad V. Z. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu padavė prašymą privatizuoti nuomuojamą butą, kad toks josios prašymas buvo užregistruotas, tačiau klausimas nebaigtas  dėl aplinkybių nepriklausančių nuo ieškovės valio ir,

3)  nepranešdama apie priimtą sprendimą Vilniaus miesto savivaldybei,

o kaltinamoji J. R.:

1)  įrašydama į2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą žinomai melagingas žinias, jog posėdyje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M. ir, kad ši prašė ieškinį atmesti ir

2) pasirašydama savo surašytą žinomai suklastotą dokumentą- 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą ir tuo patvirtindama jame įrašytų melagingų žinių tikrumą.

Dokumentai, veiksmais, sukuriančiais dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą, klastojami dvejopai – materialiai ir intelektualiai. Materialinio suklastojimo metu yra pagaminamas netikras dokumentas arba, paveikus tikro dokumento materialinę formą, neteisėtai pakeičiamas tikro dokumento turinys, o intelektualinio klastojimo metu į tikrą dokumentą įrašoma melaginga informacija. Vadinasi, kaltinamosioms pagal BK 300 str. 2 d. pareikšam kaltinimui pasitvirtinus, kalbėti būtų galima apie dokumentų klastojimo intelektualiniu būdu buvimą.

Neginčytina, jog tiek 2002 m. birželio 20 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 surašytas teismo posėdžio protokolas, tiek ir joje surašytas teismo sprendimas liudija teisinius faktus, tad jie yra tikri dokumentai. Tačiau baudžiamosios atsakomybės už dokumentų suklastojimą atsiradimas galimas tik nustačius, kad dokumentus klastoję asmenys suprato, jog jie klastoja dokumentus ir norėjo taip veikti, t.y., tik nustačius dokumentus klastojančių asmenų  veiksmuose tiesioginės tyčios buvimą.

Vadinasi, kaltinamosioms inkriminuotas dokumentų klastojimas būtų pagrįstas tik tuomet, jei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neginčijamai patvirtintų, kad savivaldybės atstovė A. M., nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2774-06/02, teismo posėdyje tikrai nedalyvavo, kad į posėdžio protokolą ir teismo sprendimą kaltinamosioms inkriminuojami neteisingai įrašytais duomenys joms buvo žinomai melagingi bei, kad kaltinamoji A. Š., pasirašė teismo posėdžio sekretorės surašytą jai žinomai suklastotą protokolą ir įrašė į savo surašomą sprendimą jai žinomai melagingus duomenis ir teiginius, o kaltinamoji J. R. į surašomą protokolą įrašė jai žinomai neteisingus duomenis bei neteisingus teiginius, suprasdamos tai ir to norėdamos, t.y., veikdamos tiesiogine tyčia. Bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra ir, kad kaltinimai pagal BK 300 str. 2 d., kaltinamosioms A. Š. bei J. R. yra tiesiog preziumuoti ir deklaratyvūs.

Visa įvykio eiga rodo, kad:

Pasak duotų liudytojos E. Š. parodymų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje du butus turinčiam verslininkui J. B. siekiant iš savivaldybės nusipirkti prie tame name jo nuosavybėje turimų butų esančios žemės didesnę dalį bei reiškiant pretenzijas, kad tame pat name V. Z. pardavus butą, jai buvo neteisėtai parduotos ir nepriklausę naudojimo patalpos, paaiškėjo, jog tos patalpos yra privatizuotos ir savivaldybei nebepriklauso, tad ji iš savivaldybės juridinio skyriaus pareikalavo paaiškinimo.

Duomenys byloje rodo, kad, aiškindama V. Z. buto privatizavimo aplinkybes, savivaldybės juridinio skyriaus darbuotoja A. M. 2005 m. kovo 30 d. paruošta pažyma paaiškino, jog ginčo butą V. Z. privatizavo remiantis 2002 m. birželio 20 d. priimtu teismo sprendimu, jog, teismui nagrinėjant V. Z. ieškinį dėl šio buto privatizavimo, savivaldybės atstovė argumentus teismo posėdyje  išsakė ir teismo sprendime savivaldybės atstovės išdėstyti argumentai yra nurodyti (t.2, b.l. 93-94). Suprantama, kad tokiu savo paruoštu raštu A. M. pripažino dalyvavusi 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje nagrinėjant V. Z. ieškinį bei išsakiusi savivaldybės nuomonę šiuo klausimu. Šio turinio A. M. paruoštą pažymą savo parašu patvirtino savivaldybės teisės ir personalo departamento direktorius J. E..

A. M. parodymai, duoti 2006 m. spalio 23 d. teismo posėdyje (t. 6, b.l. 80-87) rodo, kad, ją išsikvietusi mero padėjėja E. Š., pareiškusi jai, jog V. Z. buto privatizavime kažkas yra negerai su privatizuotais plotais, pareikalavo iš josios paruošti naują pažymą. Naujai paruoštoje, t.y., 2005 m. balandžio 7 d. pažymoje (t.2, b.l. 95-96), ji savo dalyvavimo teismo posėdyje taip pat neneigė. Priešingai, ji patvirtino, jog būtent toks V. Z. vardu privatizuoto buto plotas (25,81 kv.m) dar iki privatizavimo buvo įregistruotas Registrų centro kadastro duomenyse, jog būtent toks plotas 2001 m. perrašyta nuomos sutartimi savivaldybės V. Z. buvo išnuomotas, jog būtent tokiu plotu iki privatizavimo V. Z. naudojosi, tad būtent toks plotas V. Z. privatizuotas buvo pagrįstai. Šioje pažymoje išdėstytų faktų teisingumui pagrįsti, A. M. patvirtino ir pridėtomis tai grindžiančių dokumentų kopijomis. Šią jos paruoštą pažymą savo parašu patvirtino savivaldybės Teisės ir personalo departamento juridinio skyriaus vedėjas E. V..

Tačiau, pasak liudytojos A. M. parodymų, ir ši pažyma savivaldybės mero padėjėja laikytos E. Š. netenkino. E. Š., ją išsikvietusi, ant jos šaukė, jai grasino, tarp jų kilo konfliktas ir šnekėtis su E. Š. jai nėjo (t. 6, b.l. 80-87). Po konflikto, dar kartą patikrinusi visą medžiagą bei teisme išnagrinėtą bylą, ji apie V. Z. bylos nagrinėjimą teisme pas save jokių duomenų neradusi, tad, pamačiusi, jog teisme esančioje byloje nėra josios įgaliojimo nuorašo, posėdžio protokole neįrašytas josios įgaliojimo numeris, padariusi išvadą, jog tame posėdyje ji nedalyvavo, tuo pačiu klausimu, 2005 m. gegužės 2 d., paruošė trečią pažymą, kurioje nurodė, kad, 2002 m. birželio 20 d. posėdyje savivaldybės atstovas nedalyvavo, kad savivaldybei apie teismo posėdį pranešta nebuvo, kad ieškininio pareiškimo bei kitų procesinių dokumentų savivaldybė negavo bei, kad 2005 m. kovo 30 d. pažymą ji paruošė remdamasi tik teismo priimtu sprendimu (t.2, b.l. 97). Šią jos paruoštą pažymą taip pat patvirtino savivaldybės teisės ir personalo departamento direktorius J. E.. Ši pažyma E. Š. tenkino.

Iš liudytojos E. Š. veiksmų eigos matyti, kad, gavusi trečiąją pažymą, ji:

- nenurodydama savo darbo vietos bei užimamų pareigų, 2005 m. birželio 3 d. parašytu pareiškimu [Vilniaus apygardos prokuratūroje tą pačią dieną, t.y. 2005 m. birželio 3 d. šio rašto gavimas užregistruotas (t.1, b.l. 1-2)], kaip eilinė pilietė, nenurodžiusi užimamų pareigų, pasirašiusi ne Vilniaus miesto savivaldybės vardu, bet, savo pavarde ir vietoje savo adreso, nurodžiusi darbo telefono Nr. (t.1, b.l. 2; t. 3, b.l. 1), kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotoją bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininką prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos A. T. (Š.) neteisėtų veiksmų, 2002 m. birželio 20 d. priimant „sufabrikuotą“ sprendimą.

- analogiško turinio  raštas, bet anoniminis, parašytas anksčiau, t.y., 2005 m. birželio 1 d., adresuotas ne tik Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojui bei Aukščiausiojo teismo pirmininkui, bet ir LR Generalinei prokuratūrai, Lietuvos teismų administracijos Teismų veiklos skyriui bei LR Prezidentui (t.1, b.l.19-20), nurodžius, jog išvardintus teiginius pagrindžianti medžiaga yra perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai bei, kad skundžiasi „kaimynai, kurių pavardės taip pat perduotos Vilniaus apygardos prokuratūrai“, 2005 m. birželio 3 d. irgi buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūroje.

Reaguojant į 2005 m. birželio 3 d. E. Š. pareiškimą, 2005 m. birželio 7 d. pavedimu, nurodžius jame, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-053-05 pavesta atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai, ONKT skyriaus prokuroro nurodyta apie pradėtą tyrimą pranešti pareiškimą padavusiam asmeniui ir iki 2005 m. birželio 9 d. sudaryti ikiteisminio tyrimo planą bei pateikti jį tvirtinimui (T. 1, b.l. 17).

Neginčytina, kad dokumentų klastojimo faktų buvimą patvirtinti galima tik kvalifikuotai atlikus visapusišką, išsamų, objektyvų ikiteisminį tyrimą, visapusiškai, nešališkai ir kvalifikuotai įvertinus surinktus faktinius duomenis bei padarius nešališką ir surinktais faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, tad ikiteisminio tyrimo pagal faktą pradėjimas buvo teisėtas, tačiau iš to padaryta išvada, aiškiai deklaratyvi ir kaltinamosioms inkriminuotas šios nusikalstamos veikos padarymas, grindžiamas vien tik prieštaringais, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintais liudytojų A. M. bei E. Š. parodymais, nenustačius tiesioginės tyčios jų veiksmuose buvimo ir jų kaltę preziumuojant. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys byloje:

1. Kaltinamosios A. Š. ir J. R. visą laiką savo kaltę neigia ir tvirtina, kad 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje, nagrinėjant V. Z. ieškinį, atsakovo atstovė A. M. dalyvavo, svarstomu klausimu jos išsakyta nuomonė surašytuose protokole bei teismo sprendime užrašyta teisingai. 

Kad teismo posėdyje be jos, be teisėjos A. Š. bei posėdžio sekretorės J. R. buvo bei nuomonę, nesutikdama su ieškiniu išsakė ir tuo metu jai nepažįstama savivaldybę atstovavusi moteris, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja A. Š.. Ji taip pat, iš jai pateiktų nuotraukų, A. M. atpažino kaip moterį, panašią į tą, kuri kartu su ja dalyvavo teismo posėdyje (t.1, b.l. 84-85). 2005 m. spalio 21 d. akistatos su A. M. metu, ši liudytoja, taip pat patvirtino, kad A. M. jai panaši į teismo posėdyje dalyvavusią moterį (t.2, b.l. 86). Minėti liudytojos A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu jokiais faktiniais duomenimis paneigti nebuvo.

Duodama parodymus 2007 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, liudytoja A. Š. taip pat patvirtino, kad tyrimo metu iš nuotraukos josios atpažinta moteris 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje dalyvavo kaip savivaldybės atstovė (t.7, b.l.12-15).

Duodama parodymus 2008 m. spalio 10 d. teismo posėdyje ji parodė, kad teismo salėje esanti liudytoja A. M. ir šukuosena, ir kūno sudėjimu, ir ūgiu yra panaši į 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje dalyvavusią moterį, o skiriasi nuo jos ji tik amžiumi. Teismo posėdyje su ja dalyvavusi moteris buvo jaunesnė (t.9, b.l. 33-35).

Pagrindo, netikėti tokiais liudytojos A. Š. parodymais, nėra. Jokių šiuos josios parodymus paneigiančių faktinių duomenų kaltinimas nepateikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Visi liudytojos A. Š. duoti parodymai, pagrindine savo esme, visą laiką yra pastovūs. Juos duodama, liudytoja A. Š. visą laiką tvirtina, kad teismo posėdyje savivaldybės atstovė dalyvavo ir, kad liudytoja A. M. yra panaši į kartu su ja teismo posėdyje dalyvavusią savivaldybės atstovę. Akivaizdu, kad, A. Š. atpažįstant A. M. ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio praėję buvo virš 3 metų, o duodant jai parodymus teisme, praėję buvo virš 6 metų, tad 2002 m. birželio 20 d. josios nurodoma A. M. tikrai buvo jaunesnė.

Kad abi kaltinamosios ir liudytoja A. Š., duodamos parodymus, sako tiesą, leidžia manyti ir šioje dalyje kaltinamosioms pateikto kaltinimo turinys. Kaltinamosioms inkriminuotas suklastojimas pasireiškęs įrašymu į dokumentus neteisingų žinių, „kad teismo posėdyje dalyvavo atsakovo, Vilniaus savivaldybės atstovė A. M. bei, kad ji prašė ieškovės V. Z. ieškinį atmest. Tačiau iš 2002 m. birželio 20 d. surašyto teismo posėdžio protokolo turinio (t.1, b.l. 133) matyti, kad, atsakovo atstovei A. M. dalyvaujant teismo posėdyje, jame jos pasakytais užprotokoluotas buvo ne vien tik prašymas ieškinį atmesti, bet užprotokoluoti  ir nagrinėtoje byloje tokio turinio josios duoti paaiškinimai, kad: „LR Butų privatizavimo įstatymas negalioja, įrodymų nepateikė kad kreipėsi (neįskaitomas žodis) teismas neįrodė, kad pažeista teisė taip pat ieškovės atstovė neįrodė...“ Šios teismo posėdžio protokolo dalies kaltinimas suklastota nelaiko ir kaltinamosioms josios neinkriminuoja. Vadinasi, ši surašyto protokolo dalis yra teisinga, tad ir kaltinamosios, teigdamos, kad A. M. teismo posėdyje dalyvavo, ir liudytoja A. Š. tai tvirtindama, tikrai sako tiesą.

Tuo tarpu liudytoja A. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip jau minėta prieš tai, rašydama pirmą bei antrą pažymas, liudytoja A. M. savo dalyvavimą V. Z. bylos nagrinėjime, pripažino. Iš duomenų byloje akivaizdžiai matyti, kad vėlesnius veiksmus bei liudytojos ikiteisminio tyrimo ir teisme metu duotus parodymus įtakojo ne josios prisiminimas apie išnagrinėtą bylą, bet pašalinė prievartinė įtaka. E. Š. barama, koneveikiama ir gąsdinama, ji ir paruošė. E. Š. žodžiais tariant, „teisingą“ pažymą. Tačiau, paruoštos trečiosios pažymos teisingumui pagrįsti, A. M. jokių neginčijamų trečiosios pažymos teisingumą liudijančių duomenų, nepateikė. Nesurinko jų ir kaltinimas. Savo parodymais tvirtindama trečiojoje pažymoje nurodytų duomenų teisingumą, A. M. duoda parodymus akivaizdžiai prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms. Būtent todėl liudytojos A. M. duotais parodymais tikėti galima tik tiek, kiek juos neginčijamai patvirtina kiti faktiniai duomenys byloje.

Pasak  liudytojos A. M. apklausų metu duotų parodymų, V. Z., nuomos pagrindais gyvendama ginčio bute, teisę, lengvatinėm sąlygom privatizuoti nuomojamą butą, turėjo. Tam ji, įstatymo nustatyta tvarka bei metu, turėjo pareiškimu kreiptis į savivaldybę, o įstatymo nustatytą terminą praleidus, ji turėjo teisę prašyti teismą jį jai atstatyti. Tą patį duodama parodymus, parodė ir liudytoja E. Š.. CPK 576 – 578 straipsniais teisė į praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimą tikrai yra numatyta.

V. Z. ieškininio pareiškimo turinys rodo, kad A. Z., ieškininiu pareiškimu prašydama pripažinti jai teisę į  nuomuojamo buto privatizavimą, nurodė, nustatytą terminą praleidusi dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, t.y., dėl itin dažnų ligų bei operacijų negalėjusi suvokti aplinkybių, susijusių su buto privatizavimu (t.1, b.l. 122). Tokio turinio ieškinys 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdyje  ir buvo išnagrinėtas Teismo priimtas sprendimas aukštesnių instancijų teismų neperžiūrėtas ir neįvertintas, tad jo teisingumas bei pagrįstumas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, neanalizuojamas ir nevertinamas.

Iš savivaldybės darbuotojos E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad, ginčo name, kuriame aukciono metu privatizavusiam kelis butus verslininkui siekiant susiprivatizuoti tame name ir prie jo esančią didesnę dalį nekilnojamo turto [tokius parodymus E. Š. davė ikiteisminio tyrimo metu (t.3, b.l. 1-2)], ji, gavusi A. M. surašytą pažymą, kad ši teismo posėdyje nedalyvavo, tikslu panaikinti V. Z. buto privatizavimą, kaltindama teisėją A. Š. bylos „sufabrikavimu“, „sufabrikuoto“ sprendimo byloje priėmimu, į prokuratūrą kreipėsi prašydama ne tik teisėjos A. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bet ir teismo priimto sprendimo panaikinimo. Rezoliucija, užrašyta ant E. Š. parašyto pareiškimo, 2005 m. birželio 7 d. pagal BK 300 str. 1 d. (ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas ir buvo (t. 1, b.l. 1). Duomenys rodo, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, E. Š., apklausta dėl josios pareiškime nurodytų aplinkybių, iš viso nebuvo ir dėl josios pareiškime išdėstytų duomenų, paaiškinimų nedavė. Byloje ikiteisminio tyrimo metu, t.y.,  2005 m. birželio 14 d. (t.3, b.l. 1-2) buvusi vienintelė josios apklausa rodo, kad, prašiusios pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjos duoti parodymai apsiribojo tik atsakymų į užduotus jai klausimus davimu. Šios liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu netikrinti ir nevertinti. Dalies jų, teigdama taip ikiteisminio tyrimo metu nesakiusi, jos apklausų teisme metu ji išsigynė (t.7, b.l. 182, 183, t.9, b.l. 45).

Liudytojos E. Š. duodami parodymai nėra pastovūs, o ir faktiniai bylos duomenys jų taip pat nepatvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu teigusi, jog teismo sprendimo klastojimo faktą ji iš savo darbo patirties nustatė pati ir, apie tai informavusi merą bei, kad A. M. rašė pažymas tol, kol parašė tiesą, teisme tvirtino, kad apie A. M. nedalyvavimą teismo posėdyje ji sužinojusi tik iš jai A. M. paruoštos pažymos apie tai (t. 3, b.l. 1-2; t. 7, b.l. 181), tad ir josios, kaip ir A. M., duotais parodymais tikėti galima tik tiek, kiek juos patvirtina faktiniai duomenys.

Pasak liudytojos teisme M. duodamų parodymų, ji, iki trečios pažymos ruošimo,  civilinės bylos Nr. 2-2774-06/02 iš viso nebuvo mačiusi, jos nagrinėjime nedalyvavusi, joje esančios medžiagos nežinojusi, tačiau pagrindo tuo tikėti, nėra.

Bylos dokumentų sąrašo lape (t. 1, b.l. 137) tikrai yra įrašai „sprendimą gavau, A. M., parašas ir data“. Datoje paskutinis metų skaičius parašytas neaiškiai. Jei tai tikrai buvo 2005 metai, tai juose esantys skaičiai 2 ir 5 parašyti A. M. nebūdinga rašysena ir vizualiai jie akivaizdžiai skiriasi nuo šių josios rašomų skaičių (t. 2, b.l. 94, 96, 98).

Duodama parodymus klausimų-atsakymų forma ikiteisminio tyrimo metu, t.y., 2005 m. liepos 5 d. (t.3, b.l. 6), A. M. tvirtino, kad, rašydama pirmąją pažymą, ji rėmėsi kartu su B. skundu gautoje teismo sprendimo kopijoje esančiais duomenimis, kad, norėdama sulyginti prie B. pareiškimo pridėto sprendimo kopiją, kartu, ji paprašė teismo archyvo darbuotojos padaryti jai ir byloje esančio teismo sprendimo kopiją. Ją gavusi, ji, abi nutarčių kopijas sulyginusi, paruošė pirmąją buto privatizavimo teisėtumą grindžiančią pažymą. Pradžioje A. M. tvirtino, kartu su B. pareiškimu, teismo priimto sprendimo kopiją gavusi iš mero, vėliau, kad jį gavo iš mero referentės (liudytojų teigimu, faktiškai tuo metu mero referente buvo E. Š.). Tačiau liudytojos E. Š. duoti parodymai rodo, kad prie B. pareiškimo teismo priimto sprendimo kopijos nebuvo ir, kad priimto sprendimo kopiją ji pamatė tik gavusi ją iš A. M.. Tačiau, duodama parodymus 2006 m. spalio 23 d. bylos nagrinėjimo teisme metu (t.6, b.l. 81-87) A. M. tvirtino, kad, ruošdama pirmąją pažymą, „ji rėmėsi tik iš teismo pasiimtu sprendimu“.

A. M. taip pat tvirtino, kad iš jos pareikalavus papildomų privatizacijos teisėtumą grindžiančių duomenų, ji patikrinusi Šnipiškių seniūnijoje esančius buto privatizavimo duomenis, paruošė ir antrą buto privatizacijos teisėtumą grindžiančią pažymą. Rašydama antrą pažymą, ji ieškojosi bylos, bet jokių duomenų apie bylą, neradusi. Tačiau, josios 2008 m. spalio 10 d. teismo posėdyje (t. 9, b.l. 26-31) duoti parodymai rodo, kad, duodama juos, ji tvirtino, kad  „su išnagrinėtos bylos medžiaga ji „susipažino 2005 m. kovo 31 d.“. Vadinasi, tiek ruošdama pirmąją, tiek ir antrąją pažymas, ji išnagrinėtos bylos medžiagą žinojo. Kad taip ir buvo, rodo ir šie A. M. parodymai.

2005 m. liepos 5 d. apklausoje ji tvirtino neprisimenanti kada teismo archyve ji buvo paėmusi peržiūrėjimui civilinę bylą bei kada buvo paprašiusi teismo darbuotojos padaryti jai bylos dokumentų kopijas. 2005 m. liepos 12 d. ikiteisminio tyrimo metu vestoje apklausoje (t.3, b.l. 9-10), ji tvirtino, kad, jai paprašius padaryti byloje esančių dokumentų kopijas, archyvarė jai  greitai jas iš bylos padarė, o ji, jas greitai parnešusi, parodė vedėjui (vedėju, kaip rodo bylos duomenys, tuo metu buvo E. V.) bei paruošė trečią pažymą. Tačiau liudytojas E. V. savo duotais parodymais tokio fakto buvimo  nepatvirtina. Priešingai, jis teigia, jog šiuo klausimu ne jis, bet E. Š. tiesiogiai pati bendravo su A. M.. Jis, patvirtindamas parašu A. M. paruoštą antrąją pažymą, pasirašė pasitikėdamas A. M..

A. M. taip pat tvirtina, kad po antros pažymos parašymo, E. Š. ją pasikvietė, paklausė, ar ji teismo posėdyje dalyvavo ir, pasakė, kad „reikia kažką parašyti“, kad „kažkas su privatizavimu negerai“. Į tai ji E. Š. atsakiusi, kad šiai ją apie tai reikėtų „užklausti per viršininką“. Taip E. Š. ir padarė. Tačiau, nei josios viršininkas E. V., nei josios viršininkas J. E., duodami parodymus to nepatvirtino. Priešingai, abiejų jų parodymai rodo, kad E. Š. tuo klausimu nei su vienu jų nebendravo. Jis, parašu tvirtindamas pirmą ir trečią pažymas, A. M. pasitikėjo. J. E. žinojo, kad A. M. rašomos pažymos E. Š. neįtinka, matė, kad A. M. yra įtampoje ir pažymas rašo  verčiama. J. E. taip pat parodė, kad ir jo, ir E. V. santykiai su E. Š. taip pat buvo labai įtempti, kad jis dėl V. Z. bylos su E. Š. nebendravo, kad E. Š., jo vengdama ir pati tiesiogiai bendraudama su A. M., galėjo šią įtakoti (t. 9, b.l. 71-77).

Pagrindas patikėti tuo, kad A. M. trečiąją pažymą parašė įtakota E. Š., yra. A. M. dirbo savivaldybės juridiniame skyriuje ir buvo pavaldi tiek E. V., tiek J. E., tačiau į juos E. Š. dėl V. Z. buto privatizavimo pagrįstumo, nesikreipė. Savivaldybės juridinio skyriaus išvadų tuo klausimu, neprašė ir bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, su jais nesprendė. Kreipimosi į prokuratūrą klausimų su savivaldybės juridinio skyriaus vadovais taip pat nederino. Savivaldybės potvarkio dėl kreipimosi, prašant patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, neturėjo. Nebūdama juristė, nebendraudama su juridinio skyriaus vadovais, bet piktumu, grasinimais ir t.t. reikalaudama iš A. M. ruošti pažymas tol, kol paruoštos pažymos turinys ją patenkino, E. Š. akivaizdžiai veikė šališkai.

Nepatvirtintas bylos duomenimis ir A. M. teigimas, kad su išnagrinėtos bylos medžiaga ji susipažino tik prieš trečiosios pažymos surašymą. Bylos iš archyvo išdavimas susipažinimui, joje esančių dokumentų kopijų darymas ir jų nefiksuojamas būti negali. Tačiau, atžymų apie bylos susipažinimui jai iš archyvo A. M. davimą, byloje nėra. Jokių kitokių duomenų, rodančių, kad po 2005 m. kovo 30 d. civilinė byla Nr. 1-2774-06/02 iš archyvo būtų buvusi paimta, būtų buvusi kam nors duota bei, kad tuo metu būtų darytos šioje byloje esančių dokumentų kopijos, byloje taip pat nėra. 2005 m. balandžio 7 d. paruošta pažyma patvirtinant V. Z. vardu privatizuoto buto dydžio pagrįstumą, tarpe A. M. prie šios pažymos pridėtų dokumentų kopijų yra pridėtos ir išnagrinėtoje byloje esančių dokumentų kopijų kopijos. Vadinasi, tiek ruošdama pirmąją, tiek ir ruošdama antrąją pažymas, A. M. ne tik žinojo teisme išnagrinėtos bylos medžiagą, bet ir turėjo dokumentų kopijas iš jos, todėl pagrindo besąlygiškai tikėti A. M. parodymais apie tai, kad apie byloje priimtą sprendimą ji sužinojo tik 2005 m. kovo 30 d., o su byloje esančiais duomenimis susipažino tik prieš ruošdama trečią pažymą ir nėra.

Prieštarauja faktiniams duomenims ir liudytojos A. M. teiginiai apie tai, kad, dalyvaudami teismo posėdžiuose, ji ir kiti savivaldybę atstovaujantys darbuotojai visada teismui įteikia jiems išduotų įgaliojimų kopijas.

Pradėdamas nagrinėti bylą, teisėjas tikrai privalo patikrinti šalių tapatybes, o posėdžių sekretorė užfiksuoti tai protokole, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad posėdyje dalyvaujančios šalies asmenybės tikrinimo rezultatu privalo būti patikrintų šalių dokumentų kopijų prijungimas prie bylos. Liudytojos A. Š. parodymai patvirtina, kad, bylos nagrinėjimo metu, teisėja josios ir savivaldybės atstovės asmenybes patikrino ir po patikrinimo dokumentus gražino. Tai,  kad teismo posėdžio protokole, užfiksavus savivaldybės ir V. Z. atstovų dalyvavimą teismo posėdyje, neįrašytas savivaldybės išduoto ilgalaikio įgaliojimo numeris, faktinio A. M. dalyvavimo, nepaneigia. 

Iš duomenų byloje matyti, kad A. M., kaip savivaldybės atstovė, visuose teismų posėdžiuose dalyvaudavo 2001 m gruodžio 27 d. iki 2003 m. liepos 15 d. išduoto ilgalaikio įgaliojimo Nr. 01-D-03-2685 pagrindu (t. 2, b.l. 155). Vadinasi, ji tiek teisėjams, tiek ir posėdžių sekretorėms buvo gerai žinoma ir pažįstama. Įstatymo, įpareigojančio atstovų dalyvavimo teismuose dokumentų kopijas privalomai jungti prie bylos, kaltinimas nenurodo. Tokio įstatymo reikalavimo ir nėra. A. M. įgaliojimo numerio neįrašymas į protokolą, gali būti traktuojamas kaip neatidumas, aplaidumas, žioplumas ir t.t. kaltinamųjų darbe, tačiau  paties A. M. dalyvavimo teismo posėdyje fakto nepaneigia.

Duomenys byloje rodo, kad 2002 m. birželio 20 d. teismo protokole įrašyta A. Š. V. Z. taip pat atstovavo pagal iš josios gautą įgaliojimą. Kad 2002 m. gegužės 10 d.  notariškai patvirtintas įgaliojimas V. Š. buvo išduotas, patvirtina jo kopija šioje byloje (t.3, b.l. 27). A. Š. išduoto įgaliojimo kopijos byloje taip pat nėra. A. Š. turėto įgaliojimo numeris, išdavimo data, galiojimo terminas ir t.t., protokole taip pat neįrašyti (t.1, b.l. 132). Tačiau, esant analogiškai situacijai, A. Š. dalyvavimu, nuomonės teismo procese išsakymu ir išsakytais prašymais, užprotokoluotais 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokole, kaltinimas neabejoja, jos dalyvavimo teismo posėdyje neginčija ir dėl to nei vienos iš kaltinamųjų dokumentų suklastojimu nekaltina.

A. M. parodymai ir apie tai, kad ji, atstovaudama savivaldybę per mėnesį apie 30 kartų, o taip pat ir tai darantys kiti savivaldybės atstovai,  dalyvaudami bylose, prijungimui prie bylos visada pateikia savo įgaliojimo nuorašus nepagrįsti. Duomenys byloje rodo, kad, įgaliojimo nuorašo teismui nepateikus, bylos išnagrinėjamos būdavo ir be jų. Tai akivaizdžiai patvirtina Vilniaus m. 3 apylinkės teismo išnagrinėtų civilinų bylų Nr. 2-2775-06/02, 2-2200-06/02,  2-2276-06/02, 2-2324-06/02, 2-2325-06/02, 2-2548-06/02 ir t.t. sprendimų bei bylos dokumentų sąrašo lapuose esantys įrašai, iš kurių matyti, kad šiuose teismo posėdžiuose nagrinėjant ir jose priimant sprendimus dalyvavę savivaldybės atstovai V. R., E. V., A. M. (t. 2, b.l. 12, 16, 25 ir t,t., t. 9, b.l. 80, 82, 83, 85, 86, 87, 89, 91,), įgaliojimų nuorašų teismui, jų prijungimui prie nagrinėtų bylų, nebuvo pateikę ir, kad tos bylos išnagrinėtos, bei jose sprendimai priimti, savivaldybės atstovų įgaliojimų nuorašams bylose nesant. Vadinasi, A. M. ir teigdama, jog ji ir kiti savivaldybę atstovaujantys asmenys visada teismui pateikia savo turimų įgaliojimų kopijas, akivaizdžiai sako netiesą. Būtent todėl ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 nesant prijungto A. M. įgaliojimo nuorašo, pagrindo teigti, jog ji šio teismo posėdyje iš viso nedalyvavo, taip pat nėra.

Neduoda pagrindo tai teigti ir liudytojos A. M. parodymai apie tai, kad teismo posėdyje ji nedalyvavo, nes šios bylos neprisimena, jokių užrašų apie jos nagrinėjimą ji pas save nerado ir šių dokumentų gavimas neužregistruotas savivaldybėje.

Suprantama ir žmogiška, kad, kasdien dalyvaudama vis kitokiuose teismo posėdžiuose, o taip pat atlikdama ir savivaldybės vadovų jai pavedamus atlikti darbus, liudytoja A. M. ir negali prisiminti visų bylų, kurių nagrinėjime prieš eilę metų ji yra dalyvavusi, todėl neprisiminimas A. M. dalyvavimo teismo posėdyje fakto, taip pat nepaneigia.

Liudytojos A. M. parodymais, kad teismo posėdyje ji nedalyvavo, nes duomenų apie šią bylą nerado nei savo užrašuose, nei savivaldybėje, nerado, tikėti galima būtų tik tuomet, jei A. M. to meto vestuose užrašuose tikrai būtų užfiksuotos visos 2002 metais teisme nagrinėtos bylos, kuriose ji, atstovaudama savivaldybę, dalyvavo, o to meto savivaldybės registracijos duomenyse būtų buvę užregistruoti visi savivaldybėje gauti šaukimai, pareiškimai ir kt. dokumentai. Tačiau ir pateiktuose A. M. užrašuose, ir pateiktuose savivaldybės registracijos dokumentuose,  to nėra. 2006 m. rugsėjo 15 d. raštu Vilniaus savivaldybė paaiškino (t. 6, b.l. 56), kad raštinės gaunamųjų dokumentų registracijos žurnale registruojami buvo tik juridinių asmenų dokumentai, adresuoti merui, jo pavaduotojams, administratoriui, jo pavaduotojams, tarybos komitetų pirmininkams, o kitiems padaliniams adresuota korespondencija, jos neužregistravus ir neatplėštuose vokuose,  perduodama buvo juridiniam ir kitiems skyriams. Šaukimai, pranešimai, teismų nutartys, sprendimai, nuosprendžiai, vykdomieji dokumentai registruojami  turėjo būti Teisės departamente. Liudytojų E. V., J. E. ir kt. parodymai rodo, kad  savivaldybės juridinis skyrius teisinius raštus, šaukimus atvykti į teismus bei kitus raštus, teismuose gaudavo ir tiesiai į rankas jų parnešimui į savivaldybę, ir paštu. Reikalavimas teisės departamente registruoti visus gaunamus dokumentus tinkamai vykdomas nebuvo. Duomenys apie tai, kad 2002 m. birželio 4, 12, 17, 24 kurjerio savivaldybei nunešti, įteikti ir savivaldybės  atžymėti iš teismo gauti raštai bei dokumentai Nr. 261844/02. 8-240302/02, 2-16699-02/02, 2-275-10/02, 2-1777-05/02 ir t.t., gaunamų dokumentų iš teisėsaugos institucijų registravimo žurnale nebuvo užregistruoti, patvirtina, kad gauto dokumento neįregistravimas negali būti traktuojamas dokumento negavimu. A. M. pateiktuose užrašuose taip pat, ne tik kad nėra duomenų apie V. Z. bylą, bet taip pat nėra duomenų ir apie tą pačią dieną, t.y, 2002 m. birželio 20 d. Vilniaus 3 miesto apylinkės teisme jai dalyvaujant išnagrinėtą kitą civilinę bylą, t.y. bylą Nr. 2-392-11/02. taip pat josios užrašuose nėra duomenų ir dar apie 30 2002 m. jai dalyvaujant išnagrinėtų bylų (nėra duomenų apie jai dalyvaujant išnagrinėtas bylas Nr. 2-2200-06/02. 2-2804-18/02, 2-1930-14/02. 2-2276-06/02 ir t.t. (t. 2, b.l. 148, t.7, b.l. 6-8, t.9, b.l. 80-126). Tačiau savo dalyvavimu tose bylose A. M. neabejoja ir jų neginčija. Tai taip pat patvirtina, kad, duomenų apie išnagrinėtą bylą neturėjimas užrašuose, jokiu būdu nereiškia, kad tų bylų nagrinėjime A. M. nedalyvavo. Vadinasi, ir teigdama, kad visos jai dalyvaujant išnagrinėtos bylos negalėjo būti neįtrauktos į registraciją ir į josios užrašus, liudytoja A. M. taip pat sakė netiesą.

Abejones taip pat kelia A. M. bei E. Š. parodymai apie tai, kad 2002 m. visos teismuose savivaldybės atstovui dalyvaujant nagrinėtos bylos bei  visi 2002 metais iš teismo gauti dokumentai, buvo užregistruoti ir savivaldybės kompiuteryje. Savivaldybės kompiuteryje 2002 m. buvę įrašai ikiteisminio tyrimo metu nepatikrinti ir neapžiūrėti. Pradėjimo juos registruoti momentas, nenustatytas. Dokumentų registracijoje padaryti pakeitimai, ištrynimai, nukreipimai kitur ir t,t., netikrinti, netirti ir nevertinti. Apklausti liudytojai savivaldybės darbuotojai, duodami parodymus teisme, nurodinėjo skirtingas dokumentų registracijos datų pradžias. Tai ir 2003 m. sausis, ir 2002 m. gruodis, ir 2002 m. antra pusė, ir 2002 m. pradžia. Ikiteisminio tyrimo metu tai aiškintasi nebuvo, tad, pagrindo teigti, kad 2002 m. birželio 6 - 20 dienomis visi dokumentai buvo registruoti kompiuteryje, taip pat nėra.

Duomenys byloje taip pat rodo, kad, teismo posėdyje apklausti liudytojais E. V., J. E., A. M., V. R. ir kt. nepatvirtino, jog bylų ir kitų iš teismo gautų raštų registravimas kompiuteryje būtų buvęs vykdomas 2002 metais. Taip pat jie parodė ir tai, kad 2002 metais savivaldybę atstovaujančių asmenų vesti užrašai apie bylas, nebuvo oficialūs dokumentai, jų registravimo teisingumo, niekas nekontroliavo ir jais nesivadovavo. Iš atstovų, nebuvo reikalaujamos ataskaitos apie išnagrinėtose bylose priimtus sprendimus. Nebuvo prasmės reikalauti saugoti ir senas bylas. Kraustantis į naujas savivaldybės patalpas, pervežtos buvo tik einamosios bylos, o bylos, kuriose nuo sprendimų įsiteisėjimo praėjo 2 metai, nebuvo saugomos.

2007 m. spalio 30 d. teismo posėdyje duoti E. Š. parodymai, jog, nerasdama kompiuteryje įvestos bylos, ji žino, kad apie tokią bylą savivaldybei nepranešta, kad jos atstovas tokios bylos nagrinėjime nedalyvavo ir apie tai rašo pranešimus merui, pagrindo V. Z. bylos neįtraukimą į kompiuterio atminį, traktuoti josios išnagrinėjimu savivaldybės atstovui nedalyvaujant, taip pat neduoda. E. Š. parodymai apie tai akivaizdžiai patvirtina, kad tokių bylų neįtraukimo į kompiuterio atmintį faktų yra buvę ir anksčiau. Tačiau nei vienu iš tų atvejų E. Š. pareiškimų prokuratūrai dėl to nerašė ir įrašyto teismo posėdyje dalyvavusio atstovo  dalyvavimo neginčijo. Būtent todėl pagrindo ir šiuo konkrečiu atveju A. M. laikyti nedalyvavusia teismo posėdyje, nėra. 

Tiesa, nei V. Z., nei Savivaldybei siųstų iš teismo šaukimų bei kitų dokumentų siuntimas nėra įregistruotas ir išnešiojamųjų raštų regitracijos knygoje bei siunčiamos korespondencijos registracijos žurnale, tačiau, su ieškovės V. Z. parašu, į teismą sugrįžęs šaukimo grąžinamasis pranešimas (1t.b.l. 130) akivaizdžiai patvirtina, kad šaukimai šalims buvo išsiųsti.

Vilniaus savivaldybei siųstų dokumentų bei šaukimų išlikusiuose teismo dokumentuose ir savivaldybės dokumentuose nebuvimas, duomenų apie šią bylą nebuvimas liudytojos A. M. vestuose užrašuose bei A. M. įgaliojimo numerio neįrašymas į teismo posėdžio protokolą, leidžia daryti prielaidą, kad V. Z. ieškininis pareiškimas ir šaukimas atvykti į teismą savivaldybei galėjo būti neišsiųsti bei, kad savivaldybės atstovė A. M. teismo posėdyje galėjo nedalyvauti, tačiau prielaidomis nei pareikšti kaltinimai, nei priimtas nuosprendis, grindžiami būti negali. Kaltinamųjų A. Š. bei J. R. ir liudytojos  A. Š. parodymų apie tai, kad savivaldybės atstovė A. M. apie 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdį buvo informuota ir jame dalyvavo, įstatymo nustatyta tvarka faktiniais duomenimis nepaneigti, tad nėra ir pagrindo jais netikėti bei teigti, jog civilinės bylos Nr. 2-2774-06/02 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokole ir priimtame teismo sprendime įrašyti duomenys apie savivaldybės atstovės A. M. dalyvavimą ir šios prašymą ieškinį atmesti būtų melagingi,  pagrindo nėra. Nesant duomenų, kad kaltinamoji J. R. į teismo posėdžio protokolą įrašiusi, kad teismo posėdyje dalyvavo savivaldybės atstovė A. M. bei prašė ieškinį atmesti ir jį pasirašiusi bei kaltinamoji A. Š. teismo posėdžio protokolą parašu tvirtinusi bei į teismo sprendimą įrašiusi, jog A. M. teismo posėdyje dalyvavo ir prašė ieškinį atmesti, būtų šiuos dokumentus klastoję, nenustatytas, tad šioje dalyje pareikštas kaltinimas yra deklaratyvus

2. Priimtame sprendime tarpe bylos nagrinėjime dalyvavusių asmenų tikrai yra įrašyta ieškovė V. Z.. Bylos duomenys (teismo posėdžio protokolas, liudytojų V. Z. ir A. Š. parodymai) rodo, kad V. Z. teismo posėdyje tikrai nedalyvavo bei, kad ją, turėdama įgaliojimą, teismo posėdyje teisėtai atstovavo liudytoja A. Š., tad teismo sprendime esantis įrašas apie V. Z. dalyvavimą teismo posėdyje tikrai yra aiškiai neteisingas. Tačiau ir tai pagrindo 2002 m. birželio 20 d. teismo sprendimą laikyti suklastotu, neduoda. Jau minėta, kad baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą iškyla tik nustačius tiesioginės tyčios kaltininko veiksmuose buvimą. Tai ikiteisminio tyrimo metu padaryta nebuvo. Kaltinamosios A. Š. parodymai apie tai, kad 2002 m. teisme buvęs labai didelis darbo krūvis ir įtakojo šios jos rašymo apsirikimo klaidos teismo sprendime atsiradimą, nepaneigti. Duomenys byloje rodo, kad 2002 m. Vilniaus 3 apylinkės teisme pilnai išnagrinėtos buvo 4337 civilinės, 2835 administracinės bylos, 2625 teikimai, 902 pareiškimai dėl kardomojo kalinimo, 44 skundai dėl antstolių veiksmų. Iš jų,  teisėja A. Š. pilnai išnagrinėjo 517 civilinių bylų, 156 administracines bylas, 50 pareiškimų dėl kardomojo kalinimo, 5 skundus dėl antstolių veiksmų ir 70 teikimų (t. 8, b.l. 16-17), tad 2002 m. josios darbo krūvis tikrai buvo gan didelis. Vietoje faktiškai posėdyje dalyvavusios V. Z. įgaliotos atstovės A. Š. įrašius nedalyvavusią V. Z., akivaizdžiai buvo padaryta teismo klaida. Kad ši klaida padaryta būtų tyčia to norint ir to siekiant, faktiniai duomenys byloje nepatvirtina. Klaidų darymas, nesant nustatytoms ypatingoms aplinkybėms, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktuose veiksmuose taip pat yra ir klaidų, ir prieštaravimų, ir neatitikimų, ir netiesos.. Pvz.:

a) 2005 m. birželio 7 d. E. Š. adresuotame rašte pranešta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-053-05 pagal jos pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūroje yra pradėtas 2005 m. birželio 3 d. (t.1, b.l. 18). Tačiau 2005 m. birželio 3 d. rezoliucija ant pareiškimo (T.1, b.l. 1) rodo, kad 2005 m. birželio 3 d. prokurorui buvo duotas tik nurodymas priimti sprendimą dėl proceso pradėjimo, o rezoliucija pagal BK 300 str. 1 d. pradėti ikiteisminį tyrimą, padaryta buvo 2005 m. birželio 7 d. (t.1, b.l. 1), tad akivaizdu, jog, šiuo atveju, pareiškimą parašiusiam asmeniui apie ikiteisminio tyrimo atlikimą pradėjimą pateikta buvo aiškiai neteisinga informacija. Tokios neteisingos informacijos pateikimas taip pat diskredituoja ir valstybę, ir organizaciją, ir ją surašiusį pareigūną.

b) 2005 m. birželio 16 d. dokumentų apžiūros protokolu konstatuota, kad apžiūrėtos bylos „Bylos dokumentų sąrašas“ lape po įrašais mėlynos spalvos šratinuku yra įrašyta „Sprendimą gavau: A. M., 2003-03-03“ data ir parašas (t. 1, b.l. 116), tačiau ir kaltinimas ir kita bylos medžiaga rodo, įrašytą 2005-03-30 datą. Įvertinus tai, kad pirmasis ir paskutinis įrašytos datos skaičiai (2 ir 5) byloje įrašyti A. M. nebūdingu šių skaičių rašymo būdu, viena iš tų datų yra aiškiai neteisinga. Diskreditavimas ir valstybės, ir institucijos, ir josios pareigūno taip pat yra.

Šiame dokumente, taip pat yra nepagrįstai konstatuota, kad teismo posėdžio protokole žodis atstovė parašytas klaidingai „atatovė“. Peržiūrėjus kitus, byloje esančius posėdžių sekretorės ranka rašytus protokolus (t.1, b.l. 133; t. 2, b.l. 12, 16 ir t.t.), matyti, kad visuose protokoluose žodyje „atstovas“ parašyta raidė S taip pat panaši į raidę A. Negalėjimas dėl rašysenos būdo teisingai žodį perskaityti, nėra rašybos klaida. Nesamos klaidos konstatavimas yra aiškiai nepagrįstas.

c) 2005 m. gruodžio 21 d. surašytame pranešime apie tyrimo eigą (t. 1, b.l. 26-29), atskirose vietose, vietoje „Z.“, parašyta „P.“, vietoje „Š.“, parašyta „Simaitienę“, vietoje „A.“, parašyta Andželika“, vietoje „civilinę bylą, Nr. 2-2774-06/02“ parašyta „baudžiamąją bylą Nr.2-2774-06/02“. Nurodytų įrašų neteisingumas ir diskreditacija, akivaizdūs.

Tokių klaidų, neatitikimų, prieštaravimų, neteisingo faktų konstatavimų, klaidų ikiteisminio tyrimo dokumentuose yra ir daugiau. Tad klysti bei apsirikti yra žmogiška. Būtent todėl, padarytos klaidos ir apsirikimai pagrindo jų padarymą laikyti nusikalstama veika ir neduoda. Įvairiuose dokumentuose, tame tarpe ir sprendimuose padarytoms klaidoms ištaisyti įstatymuose yra numatyti teisiniai mechanizmai. Teismo priimtame sprendime padarytos klaidos ar rašymo apsirikimo taisymo pasirinkimo būdą lemia klaidos pobūdis, jos aptikimo momentas bei kitos aplinkybės ir taisomos jos yra pagal proceso dalyvių skundus aukštesnės instancijos teismuose apeliacine ar kasacine tvarka nagrinėjant bylas arba atnaujinant bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Taip pat įstatymuose yra numatyta ir rašymo klaidų bei apsirikimų ištaisymo teismo iniciatyva, tvarka (CPK 276 str.). Pažymėtina, kad kiekvienoje demokratinėje valstybėje, vadinasi ir Lietuvoje, teisingumas vykdomas paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą arba, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pakeisti sprendimą. Tačiau, net ir aukštesnės instancijos teismo nustatytos žemesnės instancijos teismų ar kitų valstybės institucijų ar pareigūnų proceso metu padarytos klaidos, apsirikimai, neteisingas įstatymų taikymas ir t.t., pagrindo, nenustačius išskirtinių aplinkybių, teikti, jog klaidas padariusių, neteisingus sprendimus priėmusių, netinkamai įstatymus taikiusių asmenų elgesys buvo nusikalstamas, neduoda. Šiuo konkrečiu atveju, byla aukštesnės instancijos teismų peržiūrėta nebuvo. Joje priimtas sprendimas, skundžiamas taip pat nebuvo.

3. Šiuo konkrečiu atveju, jokia žala, vietoje faktiškai teismo posėdyje  dalyvavusios A. Š. pavardės teismo sprendime per klaidą įrašius teismo posėdyje nedalyvavusios ieškovės V. Z. pavardę, žala valstybei padaryta nebuvo ir negalėjo būti. Tai, apklausų teisme metu patvirtino ir liudytojos E. Š. bei kitų savivaldybės darbuotojų parodymai.  Pažymėtina ir tai, kad, netokios pavardės įrašymu padaręs klaidą, sprendimą priėmęs teismas, jai paaiškėjus, CPK 276 str. nustatyta tvarka galėjo ją ir ištaisyti arba savo iniciatyva, arba dalyvavusių byloje asmenų pareiškimu, tad ir šioje dalyje, ikiteisminio tyrimo metu A. Š. inkriminuotas kaltinimas, nenustačius ir nepagrindus tiesioginės tyčios jos veiksmuose buvimo, taip pat yra tiesiog preziumuotas ir deklaratyvus.

4. Priimto sprendimo turinys rodo, kad priimtu sprendimu teismas tikrai konstatavo, jog „V. Z. laiku kreipėsi dėl buto privatizavimo. Prašymas buvo priimtas ir užregistruotas, tačiau buto privatizavimo klausimas nebaigtas laiku dėl susiklosčiusių nepalankių gyvenimiškų aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios“ (t.1, b.l. 135).Tačiau ir šių teiginių įrašymą į teismo priimtą sprendimą laikyti dokumentų klastojimu pagrindo nėra. Teismo posėdžio protokolo turinys rodo, kad, duodama paaiškinimus teisme V. Z. atstovavusi josios įgaliota atstovė A. Š. teigė, kad, dėl sveikatos V. Z. laiku privatizuoti butą nesikreipė, o, atsakydama į teisėjos klausimą, ji paaiškino, kad V. Z. „kreipėsi dėl buto privatizavimo kažkada,bet (neįskaitomi žodžiai) taip ir neaišku“ (t.1, b.l. 133). Teismo priimto sprendimo turinys akivaizdžiai rodo, kad, nors tai tvirtinančių duomenų byloje ir nebuvo, bet faktiškai teismas patikėjo ieškovės atstovės aiškinimu, jog dėl buto privatizavimo V. Z. buvo kreipusis ir, iš to padaręs savo išvadą, jog V. Z. prašymas leisti jai privatizuoti butą, buvo paduotas laiku, užregistruotas, bet nebaigtas spręsti dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių - V. Z. ligos, josios ieškinį patenkino. Tačiau ir tai teisėjos veiksmų, nesant išskirtinių aplinkybių, nusikalstamais nedaro ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Sprendime nurodytu pagrindu priimto sprendimo laikymas suklastotu, galimas būtų tik nustačius ir motyvuotai pagrindus, kad tokius duomenis į sprendimą teisėja A. Š. įrašė sąmoningai siekdama priimamą teismo sprendimą suklastoti. Tokių duomenų kaltinimas byloje nepateikė. Teisėjos parodymų, kad šių teiginių įrašymą į sprendimą nulėmė ne josios siekis surašomą sprendimą suklastoti, bet turėtas didelis darbo krūvis, kaltinimas nepaneigė. Duomenų, kad teisėja, įrašydama tokius teiginius į sprendimą, suvokė, jog jais klastoja teismo sprendimą naudodamasi savo tarnybine padėtimi ir siekė tuo teismo sprendimą suklastoti, kaltinimas taip pat nepateikė, tad, šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog teisėjos veiksmai objektyviąja tarnybinio suklastojimo prasme nebuvo sąmoningi, tad ir pagrindo laikyti juos nusikalstamais, nėra. Nesant byloje daromą išvadą pagrindžiančių duomenų ir nenustačius tiesioginės tyčios dokumentą suklastoti buvimo A. Š. veiksmuose, akivaizdus yra aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymas, priimant byloje sprendimą. Tokiai klaidai ištaisyti, įstatymais numatyta visai kitokia tvarka. Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas tai pilnai suprato, todėl, 2006 m. vasario 20 d. Generalinio prokuroro prašymą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 grįsdamas tuo, kad teismas, 2002 m. birželio 20 d. priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 vadovaujantis nebegaliojančia teisės norma, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (t.1, b.l.35-39). Tos pačios grandies tik kito teismo sprendimu, procesas byloje buvo atnaujintas ir priimtas naujas sprendimas.. Liudytojų E. Š., A. M., J. E. ir kitų teigimu, teisę, privatizuoti nuomotą butą, V. Z., turėjo. Taip pat ji turėjo ir teisę į praleisto termino butui privatizuoti atstatymą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms priimtame 2006 m. balandžio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, 2002 m. birželio 20 d. sprendimas civilinėje byloje yra panaikintas. Naujasis sprendimas aukštesnės instancijos teismų taip pat neperžiūrėtas Kuris iš tos pačios grandies teismų priimtų sprendimų yra neteisingas bei nepagrįstas ir kodėl, nenustatyta. Nenustačius išskirtinių aplinkybių, pagrindo teikti, kad A. Š., 2002 m. birželio 20 d. surašydama sprendimą civilinėje byloje, Nr. 2-2774-06/02, jį, kaltinimo nurodytu būdu suklastojo, nesant tiesioginės tyčios jos veiksmuose buvimą pagrindžiančių duomenų, nėra, tad ir šioje dalyje kaltinimas yra nepagrįstas.

4. Kad apie teismo 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą Vilniaus miesto savivaldybei būtų buvę pranešta, teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-2774-06/02, nepažymėta, tačiau tai, pagrindo A. Š. veiksmus laikyti dokumentų klastojimu, taip pat neduoda. Galiojantys įstatymai įpareigoja teismą apie bylos išnagrinėjimo rezultatus, išsiunčiant priimtų sprendimų nuorašus, informuoti tik šalis, nedalyvavusias bylos nagrinėjime ir (ar) sprendimo skelbime. Teisėjai, pareigos patys pranešti šalims bylos išnagrinėjimo rezultatus, išsiunčiant šalims priimtų sprendimų nuorašus, neturi. Šią pareigą atlikti privalo raštinės darbuotojai. Teisėjas turi pareigą tik pareikalauti, kad tai būtų padaryta ir patikrinti, ar tai buvo padaryta. Bylos nagrinėjime ir (ar) sprendimo paskelbime dalyvavusiems asmenims priimtų teismų sprendimų nuorašai siunčiami jų prašymu, arba juos jie pasiima teismo raštinėje patys. Byla išnagrinėta abiem šalim dalyvaujant, tad sprendimų kopijų neišsiuntimas savivaldybei, pagrindo laikyti juos dokumentų klastojimu, taip pat neduoda.. Nepasitvirtinus kaltinimui, kad savivaldybės atstovė A. M. teismo posėdyje nedalyvavo ir neprašė ieškinio atmesti ir šioje dalyje kaltinimas yra nepagrįstas.

Bylos nagrinėjimo metu nenustačius tiesioginės tyčios 2002 m. birželio 20 d. teismo posėdžio protokolą ir sprendimą suklastoti buvimo, pagrindo teigti, kad dokumentai buvo suklastoti, nėra, tad nėra ir pagrindo A. Š. ir J. R. pripažinti kaltomis pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos BK 300 str. 2 d., todėl pagal šį kaltinimą jos abi išteisinamos, nepadarius joms šios nusikalstamos veikos.

                          Dėl kaltinimų pagal 2000 m. BK 228 str. 1 d.

Prieš tai aptartais duomenimis nustatyta, kad kaltinimas pagal BK 300 str. 2 d. kaltinamosioms pareikštas nepagrįstai.

Kaltinamosioms A. Š. ir J. R. kaltinimo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., padarymo metu atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba numačiusi 1961 m. 1998 m. vasario 3 d. įstatymo redakcijos BK 285 str. 1 d., piktnaudžiavimu tarnyba laikė tyčinius valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pasinaudojimus tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, jeigu tai padaryta savanaudiškais ar asmeniniais tikslais, arba padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo, pagal 1961 m. BK 285 str. 1 d., galėjo būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų ir bauda, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla iki 5 metų.

Kaltinamosioms inkriminuota 1961 m. BK 285 str. atitinkanti 2000 m. BK 228 str. 1 d., piktnaudžiavimu laiko valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, padariusius didelę žalą valstybei, tarptautinei viešąjai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Akivaizdu, kad 2000 m. BK 128 str. 1 d., kurioje numatyta daugiau su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ir, greta skiriamos bausmės nenumatytas privalomų bausmių skyrimas, už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriamas bausmes sušvelnino, tad, veikos kvalifikavimo pagal 2000 m. BK 128 str. 1 d., pagrįstumą sąlygotų pasitvirtinęs pateiktas kaltinimas.

BK 128 str. saugo bei gina valstybės tarnybą ir viešuosius interesus. Šios veikos padariniais yra didelė žala valstybei, tarptautinei viešąjai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, o tarnybinis suklastojimas yra viena iš piktnaudžiavimo tarnyba formų. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tad ši nusikalstama veika laikoma baigta atsiradus straipsnyje numatytoms pasekmėms Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi - tai tyčinis priešingais tarnybai interesais pasinaudojimas arba nepasinaudojimas savo tarnybine padėtimi, įstatymais ir kitais aktais suteiktomis teisėmis, pareigomis bei įgaliojimais. Ją darydamas tarnautojas ar jam prilygintas asmuo išoriškai atlieka jam paskirtas pareigas, įgyvendina suteiktas teises ir pareigas, tačiau iš tikrųjų savo veikimu ar neveikimu pažeidžia tarnybos principus ir tikslus. LAT 2007 m. sausio 4 d. teismų praktikos, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgos išvadų 25 p. išaiškinta, kad, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas yra aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan,) arba neveikimu, t.y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Paprastai, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra susijęs su norminių aktų, reguliuojančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, draudimų pažeidimu. Piktnaudžiavimu taip pat pripažįstami ir tokie veiksmai, kurių joks norminis aktas nedraudžia, bet kurie yra priešingi tarnybos principams, nes kaltininko veikloje dominuoja ne viešas, bet asmeninis arba savanaudiškas interesas. Ši nusikalstama veika padaroma tiesioginės ar netiesioginės tyčios formomis, tad BK 128 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos buvimo fakto pagrindimui yra būtinas veiksmų, kuriais tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, išoriškai atlikdamas jam paskirtas pareigas, įgyvendindamas jam suteiktas teises ir pareigas, faktiškai veikimu ar neveikimu tyčia pažeidė tarnybos principus bei tikslus ir padarė didelę žalą, nustatymas.   Būtent todėl šioje byloje kaltinimą grindžiantys faktiniai duomenys turi neginčijamai patvirtinti, kad kaltinamosios A. Š. ir J. R., suprato, kad jos pasinaudoja savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešąjai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui ir tos žalos norėjo, arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti. Tokių tai patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra, tad būtent ir šioje kaltinimo dalyje abiejų kaltinamųjų kaltė taip pat yra tiesiog preziumuota ir deklaratyvi.

Pasak pateikto kaltinimo, pagal ir pagal BK 128 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, padarydamos didelę didelę žalą valstybei padarė bendrininkų grupėje, kaltinamoji A. Š., tarnybine padėtimi piktnaudžiavo neinformuodama apie gautą ieškininį pareiškimą atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės, neišsiųsdama atsakovui šaukimo atvykti į teismo posėdį, neišsiųsdama atsakovui ieškininio pareiškimo nuorašo, išnagrinėdama bylą atsakovo atstovui nepranešus ir jam nedalyvaujant, priimdama neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pasirašydama teismo posėdžių sekretorės J. R. surašytą žinomai suklastotą oficialų dokumentą - teismo posėdžio protokolą bei į sprendimą įrašydama žinomai melagingas žinias apie V. Z. bei A. M. dalyvavimą teismo posėdyje suklastojusi dokumentus, įrašiusi į teismo priimtą sprendimą kaltinimo inkriminuotus jai žinomai melagingus faktus, neinformuodama apie savivaldyė apie priimtą sprendimą, o kaltinamoji J. R. tarnybine padėtimi piktnaudžiavo į surašomą teismo posėdžio protokolą įrašydama žinomai melagingas žinias apie atsakovo atstovo A. M. dalyvavimą teismo posėdyje, šios prašymą ieškinį atmest.

Dėl kitų nusikalstamais įvardytų veiksmų yra pasisakyta aptariant prieš tai nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d., tad plačiau aptariami tik prieš tai neaptarti nusikalstamais įvardyti veiksmai.

Pareigų informuoti apie gautus ieškininius pareiškimus, išsiųsti šaukimus atvykti į teismo poėsdžius bei išsiųsti ieškininių pareiškimų nuorašus teisėjai niekada neturėjo ir dabar neturii. Šiuos veiksmus privalėjo ir dabar privalo atlikti už teismo posėdžių organizavimą, jų eigos fiksavimą, bylų sutvarkymą ir t.t. atsakingi teismo darbuotojai. Tuo metu Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme galiojusi 1999 m. gruodžio 8 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. 128 patvirtinta posėdžių sekretoriaus instrukcija (t.4, b.l. 69), iš posėdžių sekretorės reikalavo tik užpildyti asmenims, šaukiamiems ar kviečiamiems dalyvauti teismo posėdžiuose siunčiamus šaukimus, pranešimus apie teismo posėdžio datą ir vietą, reikalavimus pristatyti asmenis į teismo posėdžius, .... o 2001 m. spalio 25 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. 01-13-08 patvirtinta teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės charakteristika (1.4, b.l. 70-71) iš posėdžio sekretoriaus reikalavo, kad jis, atlikdamas savo darbines funkcijas, tik rašytų teismo šaukimus, pranešimus teismo proceso dalyviams, parengtų užklausimus, raštus ir kitus su teismo proceso organizavimu susijusius dokumentus, kontroliuotų teismo šaukimų šaknelių gavimą bei teisėjų pavedimų byloje vykdymą, siūtų gautus dokumentus į bylą, ...,. Pasak kaltinamosios J. R., ji, išrašytus šaukimus, surašytus kitus aktus atiduodavo raštinės gaunamų bei siunčiamų raštų skyriui, kuris ir buvo atsakingas už išrašytų šaukimų bei pranešimų išsiuntimą. Akivaizdu, kad, kaltinamoji A. Š., pati šalių neinformuodama ir neišsiųsdama joms šaukimų, pranešimų bei įvairių raštų, jokių įstatymų nepažeidė, jokios žalos šiais veiksmais niekam nepadarė ir savo tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, tad šioje dalyje kaltinimas yra aiškiai deklaratyvus ir nepagrįstas.

A. Š. 2002 m. birželio 20 d. priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka neteisėtu ir nepagrįstu pripažinti gali tik aukštesnės instancijos (Apygardos, Apeliacinis ar Aukščiausias) teismai. Nei vienas iš jų Š. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2774-06/02 neperžiūrėjo ir dėl sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo išvados nedavė. Prokurorui, teisė konstatuoti priimto teismo sprendimo teisėtumą ar neteisėtumą, nesuteikta. Duomenys byloje rodo, kad, manydamas, jog A. Š. priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prokuroras jo aukštesniam teismui neapskundė ir įstatymo nustatyta tvarka įvertinti jo teisėtumą bei pagrįstumą, nesiekė, tad ir pagrindo ne tik priimtą sprendimą laikyti neteisėtu, bet ir kaltinamąją A. Š. už tai traukti baudžiamojon atsakomybėn, neturėjo. Tai, kad byloje, vadovaudamasis CPK normomis, ją atnaujinęs tos pačios grandies teismas priėmė kitokio turinio sprendimą, prokuroras pagrindo A. Š. veiksmus dėl neteisėto ir nepagrįsto sprendimo byloje priėmimo laikyti nusikalstamais, neįgijo. Baudžiamąja tvarka už neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą teisėjas baudžiamojon atsakomybėn netrauktinas.

Neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo pripažinimui, jo peržiūrėjimui ir panaikinimui ar pakeitimui taikytini visai kiti reikalavimai.

Duomenys byloje rodo, kad kaltinimui tai buvo gerai žinoma, nes, 2006 m. vasario 20 d., nurodęs, kad, teismas, nepranešant atsakovui, jo atstovui nedalyvaujant, nenurodžius sprendime kur prašymas privatizuoti butą buvo įregistruotas bei kada ir t.t., priėmė nepagrįstą sprendimą, prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2774-06/02 nurodęs, kad, priimdamas sprendimą byloje Nr. 2-2774-06/02, teismas vadovavosi nebegaliojančia teisės norma bei padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą generalinis prokuroras prašė teismo atnaujinti procesą byloje, panaikinti priimtą sprendimą bei atmesti ieškinį (t. 35-39), o kitą dieną, t.y., 2006 m. birželio 21 d., nurodęs tas pačias aplinkybes, t.y., tai, kad, viršydama savo įgaliojimus (neinformuodama savivaldybės apie posėdį, išnagrinėdama bylą savivaldybės atstovui nedalyvaujant, priėmusi neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą ir t.t.), teisėja A. Š. galimai suklastojo dokumentus, piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko tarnybos pareigų, prašė Respublikos Prezidento sutikimo patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. 2 d., 228 str. 1 d., 229 str., suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę ir sustabdyti jos įgaliojimus.

Abu Generalinio prokuroro prašymai buvo patenkinti. Prezidentas sutikimą tą pačią dieną davė. Atnaujinus procesą byloje bei panaikinus priimtą sprendimą, V. Z. ieškinys tos pačios instancijos teismo buvo atmestas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir aukštesnės instancijos teismo taip pat nebuvo peržiūrėtas bei įvertintas.

BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o BK 228 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas gali būti tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Todėl yra privalu nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo suprato, kad pasinaudoja savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui ir šios žalos norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti.

Byloje tai patvirtinančių duomenų, nėra, tad ir pagal BK 228 str. 1 d. kaltinamosios A. Š. ir J. R. išteisinamos, nesant jų veikoje BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297, 3003, 305 straipsniais,

          n u s p r e n d ė:

Kaltinamąsias A. Š. ir J. R., pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos BK 300 str. 2 d. bei 228 str. 1 d. išteisinti, joms nepadarius šių nusikalstamų veikų požymius turinčių veikų.

A. Š. ir J. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti/.

Prie bylos prijungtus daiktus - civilines bylas Nr. 2-2774-06-/02 bei Nr. 2—2775-06/02, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus miesto III apylinkės teismui, o 2 gaunamųjų dokumentų registracijos žurnalus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam Teismui per šį Kauno apygardos teismą.

Teisėjai:                                                                          Regina Majauskienė

           Romualdas Lincevičius

                                                                     Algerdas Urbšys