Administracinė byla Nr. eI-1725-473/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04613-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytineė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą  atsakovams A. B., I. B. ir A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras  kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų  A. B. 46,67 Eur, I. B. 70,01 Eur ir A. B. 70,01 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., taip pat 36,30 Eur pareiškėjos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 3,39 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir Gyventojų registro išrašų suformavimą (b. l. 1–6). Nurodo, kad pareiškėja nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovai nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau yra nesumokėję pareiškėjai metinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, jog komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtintus Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau –Nuostatai) pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, administruoja vietinės rinkliavos surinkimą, vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš jos mokėtojų. Pareiškėja yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo. Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.); vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.); vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus.

Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. 

Teisme 2019 m. sausio 23 d. gautas pareiškėjos prašymas nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo, pareikšto atsakovei I. B., motyvuojant tuo, kad atsakovė po skundo pateikimo teismui sumokėjo prašomą priteisti vietinę rinkliavą bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skundo priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovės I. B. atsisakė ir patvirtino, kad jai yra žinomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsnyje, 103 straipsnio 4 punkte nurodytos prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Pareiškėjos atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtinas. Kadangi pareiškėjai yra žinomos atsisakymo nuo prašymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, administracinė byla pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei I. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo už laikotarpį 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nutraukti, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto nuostatomis.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavos įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.  Nuostatų 24 punktas nustato, kad pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, 45 punktas nustato, kad pareiškėja organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą, o 59 punktas nustato, kad pareiškėjas vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų. Pareiškėja yra Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo.

Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektas adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise priklauso atsakovams – A. B. (nuosavybės teise priklauso 9/400 Nekilnojamojo turto objekto dalis), I. B. (nuosavybės teise priklauso 27/800 Nekilnojamojo turto objekto dalis) A. B. (nuosavybės teise priklauso 27/800 Nekilnojamojo turto dalis) (b. l. 29-35), todėl jie pagal Nuostatų 6.53 ir 68.1 punktus privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjos pateiktos pažymos matyti, kad atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą  už laikotarpį nuo 2017 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra 186,69 Eur (b. l. 39). Atsakovai skolos neginčija, duomenų, kad nurodytu buto adresu komunalinių atliekų nesusidarė, teismui nepateikė. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatų pagrindu.

 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo iš atsakovų A. B. ir A. B. laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl yra tenkintina –pareiškėjai priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo A. B. 46,67 Eur skola, iš A. B. 70,01 Eur skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pareiškėja teismo prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šių išlaidų pagrindimui teikiamas 2017 m. gegužės 17 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. VP-170517-01 išrašas, 2018 m. rugsėjo 24 d. išlaidų advokato pagalbai apmokėti specifikacija, 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra serija SGKA Nr. 12970 ir 2018 m. gruodžio 19 d. vietinio mokėjimo nurodymas (b. l. 7-9, 11-13, 14, 36). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. II ketv. buvo 926,7 Eur. 

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Nors pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo galėtų būti tenkinamas iš dalies, priteisiant 15 Eur sumą. Būtent tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1317-438/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1786-602/2016, 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1414-261/2017). Taigi, iš minėtų 15 Eur proporcingai 6 Eur tektų atsakovei I. B., 6 Eur – A. B. ir 3 Eur – A. B.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovė I. B. jai priklausančių bylinėjimosi išlaidų dalį padengė, pareiškėjai iš atsakovų A. B. priteisina 6 Eur,  A. B. priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti ir išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą. Pažymėtina, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo A. B. 70,01 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 6 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo A. B. 46,67 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 3 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutraukti administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro skundo reikalavimą iš atsakovės I. B. priteisti 70,01 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį 2015 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja            Violeta Balčytienė