Civilinė byla Nr. e2A-1540-910/2019
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00820-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.14.4; 2.6.15; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.3; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. (A. G.) ieškinį atsakovei D. K.-D. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė J. K.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. K.-D. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) ieškovė mirė. Mirusios ieškovės procesines teises perėmė A. G., kuris palaikė E. G. ieškinį visa apimtimi. Ieškiniu prašė:
1.1. Nutraukti 2006 m. spalio 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią E. G. perleido atsakovei D. K.-D. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir grąžinti šį turtą E. G. nuosavybėn.
1.2. Pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 5 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kurią E. G. padovanojo atsakovei D. K.-D. 59/378 dalis 3,7800 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaip sudarytą dėl esminio suklydimo.
1.3. Pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 11 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kurią E. G. padovanojo atsakovei D. K.-D. 41/260 dalis 2.6000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaip sudarytą dėl esminio suklydimo.
1.4. Priteisti E. G. nuosavybėn bendrą 0,9998 ha ploto žemės sklypą iš atsakovės D. K.-D. suformuoto 1.1800 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio po pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, kad E. G., būdama silpnos sveikatos ir nebegalėdama savimi pasirūpinti, įkalbėta savo sesers K. K. sutiko savo turtą perleisti jos dukrai (atsakovei) D. K.-D. su sąlyga, kad ši ja rūpinsis, persikels pas ją gyventi ir padės buityje, prižiūrės ir rūpinsis iki mirties. Visus reikalus dėl turto perleidimo tvarkė atsakovė. Kai reikėjo pasirašyti turto perleidimo sutartis, ieškovė buvo notarų biure, tačiau sutarčių nepasirašinėjo. Sutartys buvo surašytos kalba, kurios E. G. nemokėjo, jos nebuvo išverstos į jai suprantamą lenkų kalbą. Perleisdama turtą atsakovei, E. G. buvo įsitikinusi, kad atsakovė ją prižiūrės iki mirties ir palaidos, tačiau atsakovė pas ją gyventi nepersikėlė. Pradžioje atsakovė atvažiuodavo kartą per mėnesį, o už atvežtus vaistus ir maistą prašydavo sumokėti, o taip pat padengti atsakovės kelionės išlaidas. 2008 metais E. G. buvo padavusi ieškinį Trakų rajono apylinkės teisme, prašydama panaikinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pripažinti negaliojančiomis žemės sklypų dovanojimo sutartis, tačiau atsakovei pažadėjus tinkamai ja rūpintis, E. G. atsisakė ieškinio. Atsakovė savo pažadų nevykdė. Dėl prastos sveikatos E. G. dažnai kreipdavosi į gydymo įstaigas, kartais greitąją medicinos pagalbą išsikviesdavo pati, kartais pagalbos prašydavo brolio A. G., kuris ją nuveždavo pas medikus. Kai E. G. gulėdavo ligoninėje, atsakovė jos nelankydavo. E. G. ne kartą prašė atsakovės, kad ji apsigyventų su ja, nes jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus pagalba, tačiau atsakovė atsakė, kad neturi tam galimybių. E. G. rūpinosi jos brolis A. G., tačiau atsakovės brolis R. K. neleido E. G. broliui A. G. jos slankyti, tarp A. G. ir R. K. bei jo žmonos kilo konfliktai. Atsakovė pas E. G. atvykdavo retai, atvykusi išplaudavo grindis, drabužius, tačiau kasdienės pagalbos nesuteikdavo. 2016 metų sausio mėnesį buvo labai šalta, krosnį reikėjo kūrenti du kartus per dieną, tačiau nebuvo kam atnešti malkų, todėl E. G. šalo.
3. Ieškovo teigimu, atsakovė iš E. G. perleistų žemės sklypų dalių ir iš kito asmens įgyto žemės sklypo suformavo naują 1.1800 ha ploto namų valdos žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir teismine tvarka atsidalijo žemės sklypą nuo kartu su kitais bendraturčiais valdomo bendro 3.7800 ha ploto žemės sklypo. Namų valdoje yra pastatytas naujas objektas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi atsakovė suformavo naują 1.1800 ha ploto žemės sklypą, ir restitucija natūra negalima, iš šio suformuoto žemės sklypo E. G. turi būti priteistas ginčijamomis dovanojimo sutartimis perleistas 0.9998 ha ploto žemės sklypas. Visą ginčijamomis sutartimis perleistą turtą, įskaitant 0,9998 ha bendro ploto du žemės sklypus ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, E. G. siekė perleisti atsakovei su sąlyga, kad ji išlaikys ją iki gyvos galvos. Dėl suklydimo E. G. vardu buvo pasirašytos dvi žemės sklypų dovanojimo sutartys, nors jos valia buvo turtą dovanoti ne neatlygintinai, o su sąlyga, kad atsakovė išlaikys ją iki gyvos galvos.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
5. Atsakovės nuomone, bylos dalis dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turi būti nutraukta, nes 2008 metais E. G. buvo pateikusi ieškinį teisme, ginčydama šiame ieškinyje nurodytas sutartis tuo pačiu pagrindu. 2008 m. rugsėjo 22 d. E. G. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kurį teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. priėmė ir bylą Nr. 2-2166-804/2008 nutraukė.
6. Atsakovė nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ji įsipareigojo pirkti vaistus, maistą, drabužius ir, reikalui esant, slaugyti bei teikti visas priežiūrai reikalingas paslaugas. E. G. nurodė, kad atsakovė neapsigyveno su ja, tačiau tokia sąlyga rentos sutartyje ir nebuvo numatyta. Atsakovės teigimu, visi rentos sutartimi numatyti reikalavimai buvo vykdomi visa apimti. Visą laiką atsakovė pirko vaistus, pati būdama medikė, ieškovę gydė, esant reikalui, vežė į polikliniką. Kartais, esant sunkesnei būklei, buvo kviečiama greitoji pagalba. E. G. nuolat buvo aprūpinama maistu. Atsakovė ne tik pirko E. G. maisto produktus, bet ir gamino maistą. Ieškovė turėjo visiems sezonams reikalingus drabužius ir batus, o jei ko trūkdavo, atsakovė visuomet nupirkdavo. Atsakovė kartą per savaitę sutvarkydavo E. G. namus, išmaudydavo ją. Negalėdama pati atvažiuoti pas E. G., ja rūpindavosi atsakovės brolis R. K. su šeima, kurie gyvena šalia. Be pareigų numatytų rentos sutartyje vykdymo, E. G. buvo aprūpinama malkomis būstui šildyti, buvo pakūrenama krosnis, atsakovės brolis R. K. mokėjo už E. G. sunaudotą elektros energiją ir šiukšlių išvežimą. Atsakovės teigimu, tarp jos ir E. G. niekada nebuvo nesutarimų, E. G. niekada nereiškė atsakovei priekaištų dėl netinkamos priežiūros.
7. Pasak atsakovės, niekam iš giminaičių nebuvo draudžiama lankyti E. G.. E. G. brolis A. G., atvažiavęs jos aplankyti prikalbėdavo, kad ji yra nuodijama, kad atsakovės brolis R. K. su žmona nori nunuodyti E. G., kad matė nuodų pakuotes. Dėl tokių A. G. kalbų E. G. atsisakydavo priimti atsakovės jai nupirktą ir pagamintą maistą. Nors A. G. ne kartą kreipėsi į socialinės rūpybos skyrių ir ne kartą buvo tikrinamos E. G. gyvenimo sąlygos, jo skundai niekada nepasitvirtino. Nors A. G. akcentuoja, kad atsakovė nesirūpino E. G., tačiau atsakovės ir E. G. telefonų išklotinės patvirtina, kad per 2016 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius atsakovė ji su E. G. vien telefonu bendravo 57 kartus, o tai paneigia teiginį apie nesurūpinimą ja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė, o likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas byloje nustatė, kad 2006 m. spalio 5 d. E. G. ir D. K. sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kurią E. G. padovanojo D. K. 59/378 dalis 3,7800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 11 d. E. G. ir D. K. sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį notarinio registro, pagal kurią E. G. padovanojo D. K. 41/260 dalis 2,6 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad nurodytos dovanojimo sutartys ginčijamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytos dėl esminio suklydimo, pasireiškusio tuo, kad sudarydama dovanojimo sandorius dovanotoja siekė iš apdovanotosios išlaikymo iki gyvos galvos, bei tuo, kad sutartys dovanotojai nebuvo išversta į jai suprantamą kalbą.
11. Teismas pažymėjo, kad 2008 metais Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2166-804/2008 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei D. K. dėl nurodytų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė ieškovės E. G. atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. CPK 294 straipsnio 2 dalis nustato, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
12. Įvertinęs byloje pareikšto ieškinio turinį, teismas sprendė kad jis ne tik pareikštas tai pačiai atsakovei dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bet ir beveik identiškai sutampa su civilinėje byloje Nr. 2-2166-804/2008 teiktu ieškiniu.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip naujas pagrindas, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai priimti E. G. atsisakymą nuo ieškinio, teismas bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
14. Teismas byloje taip pat nustatė, kad 2006 m. spalio 20 d. E. G. ir D. K. sudarė turto su išlaikymu iki gyvos galvos perleidimo sutartį, pagal kurią E. G. perleido atsakovei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyta sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti E. G. iki gyvos galvos materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: pirkti vaistus, maistą, drabužius, reikalui esant ją slaugyti, skalbti drabužius bei teikti kitas priežiūrai reikalingas paslaugas, palaidoti savo lėšomis.
15. Pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra. Analogiškos rentos mokėtojo pareigos numatytos ir ginčijamoje sutartyje. CK 6.458 straipsnis ir 6.464 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį bei grąžinti perduotą nekilnojamąjį daiktą. Įrodyti, jog atsakovė nevykdė rentos sutarties privalo ieškovas (CPK 178 straipsnis).
16. Teismas pažymėjo, kad nurodytos sutarties nutraukimo klausimas jau buvo keliamas ir aptartoje Trakų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2166-804/2008, reikalavimą grindžiant tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje. Įvertinęs CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą kelti tapačius reikalavimus, teismas sprendė, kad 2006 m. spalio 20 d. rentos sutarties nutraukimo pagrindas gali būti grindžiamas tik aplinkybėmis, atsiradusiomis po 2008 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarties, kuria buvo priimtas ieškovės E. G. atsisakymas nuo ieškinio, priėmimo.
17. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodyta tik viena aplinkybė, kuri galėtų būti vertinama kaip nauja, – teiginys apie 2016 metų žiemą nepakūrentą krosnį.
18. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 25 d. apklausus E. G. gydymo įstaigoje, ji nenurodė, jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip esminis rentos sutarties pažeidimas iš atsakovės pusės, padarytas po 2008 metų rugsėjo mėnesio. E. G. nurodė, kad atsakovė ją kvietė gyventi kartu, tačiau ji gyvena savo namuose, nes pas atsakovę maža vietos, ji stato namą, turi mažų vaikų. Nurodė, kad atsakovė, kai gali, pas ją atvažiuoja, atveža maisto, vaistų, nuprausia, nuveža pas gydytojus, aplanko ligoninėje. Brolis jai atveža malkų, tačiau R. K. neleido jų apdengti, todėl naudojo dar jos tėvo paliktas malkas. E. G. apklausos metu negalėjo konkretizuoti, kada vyko jos minimi įvykiai. Teiginys, kad E. G. naudojo tėvo paliktas malkas, teikia pagrindą abejoti jos parodymų patikimumu. Kad E. G. kartais būna dezorientuota laike patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 23 d. VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro pažyma Nr. 1.12-298.
19. Įvertinęs E. G. parodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ji turi pretenzijų atsakovei ne dėl netinkamos priežiūros, bet dėl to, kad ji leido savo broliui R. K. apsigyventi jai perleistame žemės sklype. Nurodė, kad R. K. ir jo žmona konfliktuoja su E. G. broliu, jį muša, taip pat keikia ją. E. G. taip pat nurodė, kad nori, jog žemė būtų paimta iš R. K., nes jis pats turi žemės.
20. Konfliktus tarp A. G. ir R. K. bei Ž. K. faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. vasario 22 d. raštas Nr. 10-S-39512, iš kurio matyti, kad A. G. 2014 m. rugpjūčio 22 d. du kartus ir 2016 m. sausio 22 d. kreipėsi į policiją dėl R. K. bei Ž. K. elgesio. Ieškovas A. G. taip pat akcentavo savo konfliktus su R. K. šeima. Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo bylos Nr. PK196-424/2016 ir PK-123-239/2016, pagal A. G. kaltinimus R. K. ir Ž. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Abiejose bylose priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Teismo vertinimu, trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ginčijamos sutarties nutraukimo.
21. Teismas pažymėjo, kad rentos sutartimi atsakovė nebuvo įsipareigojusi gyventi kartu su E. G.. Tokio reikalavimo duodama paaiškinimus neišsakė ir pati E. G. Rentos mokėtojo pareigos išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos įstatymas nesieja išimtinai su asmeniniu ir betarpišku dalyvavimu teikiant sutartyje nurodytas paslaugas. Rūpinantis rentos gavėju rentos mokėtojui įstatymas nedraudžia pasitelkti kitus asmenis ar institucijas. Kaip nurodė pati atsakovė, liudytojai R. K., G. K., atsakovės pavedimu E. G. rūpinosi R. K. šeima. Iš Trakų rajono savivaldybės 2016 m. vasario 23 d. rašto Nr. AP3-558 matyti, kad atsakovei gyvenant atskirai nuo E. G., kilus įtampai tarp E. G. ir R. K., E. G. pageidaujant, kad su ja būtų žmogus visą dieną, jai buvo pasiūlytos socialinės paslaugos, kurias atsakovė sutiko apmokėti. E. G., pasitarusi su broliu A. G. šių paslaugų atsisakė, o vėliau socialinių darbuotojų į namus neįsileido. Į bylą pateiktos telefonų išklotinės patvirtina intensyvų E. G. ir atsakovės bendravimą telefonu, o tai neturėtų prasmės atsakovei nesirūpinant E. G. ir nesidomint jos poreikiais.
22. CPK 6.464 straipsnis nustato esminį sutarties pažeidimą, kaip sąlygą sutarčiai nutraukti. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad atsakovė niekada neatsisakė vykdyti rentos davėjo pareigų ir jas vykdė, lankydama E. G., ja rūpindamasi, teikdama jai reikalingus daiktus asmeniškai bei organizuodama jos priežiūrą su brolio šeima. E. G. po turto perleidimo atsakovei, liko gyventi savo namuose. To neneigė ir pati E. G. (duomenys neskelbtini) mirus E. G., atsakovė apmokėjo jos laidojimo išlaidas.
23. Teismas nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas, niekaip neapriboja rentos gavėjo artimųjų teisės bendrauti su rentos gavėju, juo rūpintis, teikti visokeriopą, tame tarpe ir materialinę, paramą. Todėl A. G., liudytojo D. L. nurodytos aplinkybės, kad jis vežė E. G. malkas, pirko vaistus, vežė pas gydytojus, nepaneigia fakto, kad atsakovė rūpinosi E. G.. Liudytojo L. R. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje duotus parodymus apie tai, kad prieš porą metų A. G. prašymu maždaug du kartus per savaitę veždavo malkas E. G., pjaudavo jai kiaules, kurias laikė iki kiaulių maro epidemijos paskelbimo, teismas vertino ne kaip objektyvių faktų išdėstymą, bet kaip siekį pagrįsti A. G. poziciją byloje. A. G. teiginius apie tai, kad atsakovė nuodijo E. G. maistą, siekė ją nužudyti, be tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas vertino kaip A. G. siekį bet kokiomis priemonėmis pasiekti turto grąžinimą E. G., o tuo pačiu ir jam, kaip E. G. turto paveldėtojui pagal 2016 m. sausio 21 d. testamentą. Tokį savo siekį tiesiogiai išsakė ir pats A. G., baigiamojoje kalboje nurodydamas, kad jis ten ūkininkauja, o „jis ten užlindo“.
24. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad jie nepatvirtina, jog atsakovė iš esmės pažeidė rentos sutarties sąlygas, todėl ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, motyvuodamas kitoje byloje 2008 m. rugsėjo 24 d. priimta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl atsisakymo nuo ieškinio. Ieškovė E. G., pateikdama prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo buvo suklaidinta atsakovės D. K., kuri prašė atsiimti ieškinį, žadėdama vykdyti sutarties sąlygas ir tinkamai rūpintis ieškove. Atsakovė savo pažado neįvykdė, todėl ieškovė turėjo kreiptis į teismą pakartotinai. Ieškovė savo reikalavimo atsisakė nesuvokdama nutraukimo pasekmių, jai tuo metu buvo 76 metai, ji buvo ligota, todėl jai buvo sunku suvokti savo ir kitų asmenų veiksmus ar tinkamai ginti savo pažeistas teises.
25.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad rentos sutarties nutraukimo pagrindas gali būti grindžiamas tik aplinkybėmis, atsiradusiomis po 2008 m. rugsėjo 24 d. teismo nutarties priėmimo, o nagrinėjamos bylos atveju ieškinyje yra nurodyta tik viena aplinkybė, kuri gali būti vertinama kaip nauja, – tai teiginys apie 2016 metų žiemą nepakūrentą krosnį.
25.3. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus, CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 425/2011).
25.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip esminis rentos sutarties pažeidimas iš atsakovės pusės. Ne tik ieškinyje, bet ir apklausiant ieškovę 2016 m. spalio 25 d. ligoninėje, ji teismui paaiškino, dėl ko kreipėsi į teismą ir kodėl prašo sutartis nutraukti bei pripažinti negaliojančiomis. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nesirūpino ja tinkamai. Ji neneigė, kad atsakovė kartais jai atveždavo maisto, vaistų, ją nuprausdavo, tačiau tai nebuvo atliekama labai dažnai, nes atsakovė turi mažą vaiką. Ieškovė taip pat nurodė, kad ja labiausiai rūpinasi brolis A. G., kuris veža ją pas daktarus, aprūpina maistu, vaistais, malkomis. Ieškovė nurodė, kad labiausiai yra nepatenkinta dėl to, kad atsakovė padovanojo turtą savo broliui R. K., kuris apsigyveno jos namuose, kad tai ji padarė neatsiklaususi ieškovės. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės brolis R. K. skriaudžia ieškovę ir jos brolį A. G. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 23 d. raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė ištekėjusi išvyko gyventi pas savo vyrą į (duomenys neskelbtini), rūpintis E. G. ji pavedė savo broliui R. K. su žmona, už tai jam leidusi E. G. dovanotoje žemėje pasistatyti namą. Atsakovė taip pat nurodė, kad E. G. norėtų, jog ja rūpintųsi jos brolis A. G.. Atsakovė patvirtino, kad ji yra įsipareigojusi rūpintis E. G., tačiau šiuo metu augina trijų mėnesių dukrą, pas save E. G. pasiimti kol kas negali, nes gyvena nebaigtame statyti name. Rašte taip pat nurodoma, kad atsakovė pas E. G. kartais atvažiuoja savaitgaliais, ją apskalbia, nuperka maisto, kitomis savaitės dienomis ja rūpinasi jos brolis Romaldas su šeima. Rentos sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė rūpinimąsi ieškove gali perleisti ir kitiems asmenims, be to, atsakovė turėjo prievolę E. G. prižiūrėti kasdien, o ne epizodiškai.
25.5. Teisme apklaustas ieškovės teisių perėmėjas A. G. patvirtino tai, ką buvo nurodžiusi ieškovė ieškinyje. Jis teismui paaiškino, kad jo seserimi nebuvo tinkamai rūpinamasi, jis ją nuveždavo pas gydytojus, aprūpindavo maistu, vaistais, malkomis. Mirus ieškovei, A. G. kreipėsi į laidojimo paslaugų centrą, tačiau atsakovė pati skubiai pasirūpino laidotuvėmis, atimdama iš ieškovo šią teisę. Tai, kad ieškovas rūpinosi savo seserimi, veždavo jai maistą, patalynę, vaistus, malkų, patvirtino teisme liudytojais apklausti D. L. ir L. R.
26. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl dovanojimų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 5 d. ir 2006 m. spalio 11 d. Trakų rajono 1-ajame notaro biure buvo sudarytos dvi dovanojimo sutartys, kuriomis E. G. atsakovei D. K. padovanojo jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
30. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti nurodytas 2006 m. spalio 5 d. ir 2006 m. spalio 11 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytas dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Dovanojimo sutarčių negaliojimas grindžiamas tuo, kad dovanotoja E. G., sudarydama šias sutartis, buvo įsitikinusi, jog visą turtą atsakovei perleidžia su sąlyga, kad ji ją prižiūrės iki mirties ir palaidos, bei tuo, kad ginčijamų dovanojimo sutarčių tekstas nebuvo išverstas į jai suprantamą lenkų kalbą.
31. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teisme 2008 metais jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2166-804/2008 pagal iš esmės analogišką ieškovės E. G. ieškinį atsakovei D. K. dėl nurodytų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.90 straipsnio pagrindu.
32. Tiek civilinės bylos Nr. 2-2166-804/2008, tiek šios bylos atveju į teismą buvo kreiptasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių (ieškovės E. G. ir atsakovės D. K.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl tų pačių dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl esminio suklydimo, pasireiškusio klaidingu dovanotojos įsitikinimu, kad sudaromomis sutartimis atsakovė įsipareigoja prižiūrėti dovanotoją iki mirties, taip pat tuo, kad dovanojimo sutarčių tekstas nebuvo išverstas į jai suprantamą lenkų kalbą).
33. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
34. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priėmė ieškovės E. G. atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Trakų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, ieškovė neskundė, nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra saistanti tiek ieškovę, tiek šią bylą nagrinėjantį teismą.
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje paaiškėjus aplinkybei, jog yra įsiteisėjusi nutartis priimti ieškovės ieškinio atsisakymą civilinėje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovė kaip rentos davėja įsipareigojo teikti rentos gavėjai E. G. iki gyvos galvos šias materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: pirkti vaistus, maistą, drabužius, reikalui esant ją slaugyti, skalbti drabužius ir teikti kitas jos priežiūrai reikalingas paslaugas, taip pat palaidoti ją savo lėšomis, o rentos gavėja E. G. perdavė rentos davėjai (atsakovei) nuosavybėn jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, pirtį kiemo rūsius ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini).
37. Laikydama, kad atsakovė kaip rentos davėja netinkamai vykdo išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nustatytus įpareigojimus, E. G. kaip rentos gavėja kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šios sutarties nutraukimo.
38. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).
39. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtame straipsnyje nurodytus kriterijus bei atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus.
40. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, jog sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas).
42. Kadangi rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
43. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tai, kad pati E. G. teikdama paaiškinimus teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip esminis išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas, taip pat tai, kad atsakovė niekada neatsisakė vykdyti rentos davėjos pareigų ir jas vykdė, lankydama E. G., ja rūpindamasi, teikdama jai reikalingus daiktus asmeniškai ir organizuodama jos priežiūrą su brolio šeima, apmokėdama jos laidojimo išlaidas, konstatavo nenustatęs pagrindo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
44. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip esminis išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad E. G. tiek ieškinyje, tiek ją apklausiant ligoninėje, teismui paaiškino, jog atsakovė ja rūpinasi netinkamai, ir nors neneigė, kad atsakovė atveždavo jai maisto, vaistų, ją nuprausdavo, tačiau pažymėjo, kad tai nebuvo atliekama pakankamai dažnai, daugiausia ja rūpindavosi brolis A. G. (apeliantas). Sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
45. Pasak atsakovės, rentos gavėja visą laiką buvo aprūpinta vaistais, maistu, drabužiais, atsakovė net tik atveždavo rentos gavėjai maisto produktų, tačiau ir pagamindavo valgyti, išskalbdavo drabužius, išmaudydavo rentos gavėją ir sutvarkydavo jos namus. Pati rentos gavėja E. G., teikdama paaiškinimus gydymo įstaigoje 2016 m. spalio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, šių aplinkybių neneigė. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nors teismo apklausos metu rentos gavėja nurodė, kad atsakovė ją aplanko ne dažnai, kartas nuo karto, tačiau nepareiškė, kad atsakovė ja rūpintųsi netinkamai. Teismo paklausta, ar turi atsakovei kokių nors pretenzijų, rentos gavėja nurodė, kad turinti pretenzijų tik dėl to, kad atsakovė, neatsiklaususi rentos gavėjos, jos atsakovei padovanotame žemės sklype leido apsigyventi savo broliui, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su išlaikymo iki gyvos galvos sutarties netinkamu vykdymu. E. G. teigimu, atsakovės brolis R. K. muša jos brolį A. G. (apeliantą), neleidžia jam pas ją atvykti. Bylos medžiaga patvirtina, kad rentos gavėjos brolio A. G. (apelianto) ir atsakovės brolio R. K. bei jo sutuoktinės Ž. K. santykiai yra konfliktiški, įtempti, ginčo dėl šios aplinkybės byloje iš esmės nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie asmenys nėra išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalys, todėl jų elgesys ir tarpusavio santykiai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pagrindo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
46. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovė rentos gavėją E. G. turėjo prižiūrėti kasdien, o ne epizodiškai, be to, išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovė rūpinimąsi ieškove gali perleisti ir kitiems asmenims, šiuo atveju – savo broliui R. K. su šeima.
47. Atsakovės teigimu, ji pas rentos gavėją E. G. atvažiuodavo kas savaitę (savaitgaliais), o kitomis dienos ir atsakovei negalint pačiai atvažiuoti pas rentos gavėją, ja atsakovės pavedimu rūpindavosi atsakovės brolis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei šalių sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nenustatė, jog sutartyje nurodytas paslaugas rentos gavėjai visą laiką betarpiškai turėjo teikti tik pati atsakovė, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad atsakovė, pati negalėdama pasirūpinti rentos gavėja, šioms pareigos atlikti neturėjo teisės pasitelkti kitų asmenų, šiuo atveju – savo brolio, kuris gyveno šalia rentos gavėjos (toje pačioje sodyboje). Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti rentos gavėjai materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir reikiamos pagalbos paslaugas, nenustatant atsakovei pareigos apsigyventi pas rentos gavėją ir sutartyje nurodytas paslaugas teikti kasdien, todėl ieškinyje rentos gavėjos išsakytas lūkestis dėl atsakovės apsigyvenimo pas ją nelaikytinas pagrįstu. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu rentos gavėjai buvo reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama priežiūra ir rūpinimasis bei kad nuolatinis atsakovės įsipareigojimų vykdymas tapo gyvybiškai svarbus (CPK 185 straipsnis).
48. Sprendžiant, ar tai, kad materialiojo aprūpinimo, priežiūros ir kitos sutartyje nurodytos paslaugos rentos gavėjai buvo teikiamos ne taip dažnai ir intensyviai, kaip buvo tikimasi, yra pakankamas pagrindas nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl esminio pažeidimo, vadovautinasi pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika (nutarties 40–42 punktai).
49. Jau nurodyta, kad kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti. Pagal CPK 178 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimo pareigą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu pareiškusi pradinė ieškovė ir jos teisių perėmėjas privalėjo įrodyti, kad rentos mokėtoja (atsakovė) iš esmės pažeidė sutartį.
50. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje esačių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo išvadai, kad per visą rentos teisinių santykių egzistavimo laikotarpį būtų buvę laikotarpių, kai rentos gavėja nebūtų gavusi reikiamų paslaugų ir priemonių būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams patenkinti (CPK 185 straipsnis). Išskyrus ieškinyje nurodytą atskirą atvejį, kai 2016 metų sausio mėnesį namuose nesant malkų jų atnešė rentos gavėjos brolio (apelianto) iškviestos Trakų rajono savivaldybės socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojos, nei pradinė ieškovė, nei jos teisių perėmėjas (apeliantas) nenurodė ir nepateikė byloje pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtų buvę atvejų, kai atsakovė nesuteikė rentos gavėjai reikiamos pagalbos ir materialinės paramos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl to, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatyta materialinė parama ir paslaugos rentos gavėjai buvo teikiamos ne taip dažnai, kaip buvo tikimasi, rentos gavėjai būtų padaryta žala sveikatai ar kitiems teisėtiems jos interesams (CPK 185 straipsnis).
51. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimas CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu šioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė rentos gavėja rūpinosi ir rentos teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi nuo pat 2006 metų, o šiuo metu rentos gavėja jau yra mirusi, neatitiktų proporcingumo principo ir iš esmės paneigtų teisėtus ir sutartimi bei faktiniu jos vykdymu pagrįstus atsakovės lūkesčius.
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atmesti ieškovo apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Margarita Stambrauskaitė
Tomas Venckus