Administracinio nusižengimo byla

Nr. A14.-201-1140/2021

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00056-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 15.1.4; 21.9.10; 21.9.11

(S)

telšių APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. birželio 30 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Orintai Šileikaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. K.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Viliui Kriščiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –  ir ANK) 352 straipsnio 7 dalį,

nustatė :

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) vyriausiasis specialistas Vilius Kriščiūnas 2021 m. balandžio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-122-2021 už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. statytoja I. K., neturėdama parengto statinio projekto (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – LRSĮ) 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir LRSĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto privalomo statybą leidžiančio dokumento, ūkio būdu savavališkai atliko neypatingiems statiniams priskirtino gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą. Žemės sklypas yra Ventos regioninio parko teritorijoje. Nustatyta, kad gyvenamojo namo išorės laikančios sienos, į kurias remiasi dvišlaičio stogo medinės konstrukcijos, sumūrijus silikatinius blokelius, buvo paaukštintos apie 0,6 m, pakeistos stogo gegnės ir luotai, įrengta stogo danga iš metalinių banguotų skardos lakštų. Pietinėje namo dalyje užfiksuoti priestate a1/p atlikti sekantys darbai: ant betoninių pamatų suformuotos medinės karkaso sienos su medžio drožlių plokščių apdaila iš išorės, įrengta vieno šlaito stogo konstrukcija su stogo apdaila iš metalinių banguotų skardos lakštų. Nustatyta, kad vykdant priestato statybos darbus, buvo padidintas priestato ilgis nuo 1,54 m iki 4 m, plotis padidintas nuo 3,07 m iki 4,6 m, priestato aukštis apatinėje dalyje – apie 2,7 m, viršutinėje – apie 4,2 m. Šiais statybos darbais buvo pakeisti teisiškai įregistruoto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išorės matmenys (padidėjo priestato išorės sienų matmenys ir paaukštintos gyvenamojo namo išorinės sienos), todėl tokie statybos darbai atitinka statybos techninio reglamento (STR) 1.01.08:2002 9 punkte nurodytą statybos rūšį – rekonstravimą. Statytoja I. K. statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo rekonstravimui atlikti nepateikė ir tuo pažeidė LRSĮ 27 straipsnio 22 dalį, numatančią, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Teismo posėdžio metu I. K. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog 2018 metais vyrui pablogėjo sveikata, jie grįžo į Lietuvą iš Švedijos, vyrui pripažino onkologinę ligą. Jiems reikėjo kažkur gyventi, pasiėmė paskolą, nusipirko namą. Pirmiausia reikėjo sutvarkyti namo stogą, nes jis buvo avarinės būklės. Tokia situacija atsitiko todėl, kad jie patys buvo per daug susikoncentravę į kovą su vyro liga. Situaciją bando išspręsti: jau suformavo sklypą, pateikė žemėtvarkai, dabar jie pateikė Registrų centrui, įregistruos, tada jie tą sklypą nusipirks ir įteisins nelegalią statybą, parengs projektą su statybos leidimu. Šiuo metu yra našlė, augina penkerių metų sūnų.

Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nustačius pažeidimus, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, I. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, taip pat surašytas privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus. Jei I. K. per nustatytą terminą nesuspės pašalinti pažeidimų, šiam terminui nepasibaigus galės kreiptis į inspekciją su prašymu pratęsti privalomo nurodymo terminą. Jei ir pratęsus nesuspės, tuomet dėl papildomo pratęsimo galės kreiptis į teismą.

Be pačios I. K. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. VTPSI-ANR_P-122-2021, kuriame išdėstytos visos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statytojai I. K. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-210319-00037 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-210323-00034 (Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2021 m. rugsėjo 22 d.).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. kovo 19 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-210319-00037 su priedais matyti, kad I. K. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl statinio – neypatingo gyvenamosios paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos atskiru sklypu nesuformuotame žemės sklype (b. l. 11-17).

Iš Faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. FAK-2437 matyti, kad 2020 m. lapkričio 11 d. atliekant neplaninį patikrinimą pagal užduotį (2020 m. spalio 15 d., registracijos Nr. 6232392), nustatyta, kad: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išorės laikančiosios sienos pakeltos apie 0,6 m sumūrijus silikatinius blokelius. Gyvenamojo namo plotas 86,04 m2, užstatymo plotas 92 m2, po rekonstrukcijos nesikeitė. Pagal statybos techninio reglamento (STR) 1.01.08:2017 „Statinių kvalifikavimas“ gyvenamasis namas neatitinka nesudėtingiems statiniams taikomų reikalavimų. Statytoja I. K. nepateikė statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo rekonstravimui, tuo pažeidė LRSĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą; pakeistos stogo gegnės ir luotai, pakeista stogo danga į metalinę banguotą skardą; pietinėje dalyje perstatytas priestatas, pakeisti matmenys. Pagal statybos techninio reglamento (STR) 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 5 eilutę priestatas yra priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Šių statinių statybai neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad rekonstruotas priestatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas. Statytojas I. K. nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, rašytinio sutikimo statyti priestatą, tuo ji pažeidė LRSĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir statybos techninio reglamento (STR) 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkto nuostatas. Priestato rekonstrukcija laikoma neteisėta, žemės sklypas neįregistruotas. LRSĮ 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (b. l. 25-30).

ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šie veiksmai užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 Eur. 

Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į LRSĮ ir kitus poįstatyminius teisės aktus. LRSĮ 2 straipsnio 46 punktas apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. LRSĮ 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal LRSĮ 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje pabrėžiama, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. LRSĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo, nesudėtingojo statinio rekonstravimo mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžia leidimas rekonstruoti statinį; arba leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius (8 p.). To paties straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta, jog šiame straipsnyje nurodytos statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. To paties straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. I. K., būdama statytoja, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. atliko neypatingo statinio (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) Ventos regioninio parko teritorijoje savavališką (neturėdama statybą leidžiančio dokumento) rekonstravimą.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad net ir minimalios ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos – 1700 Eur, skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad I. K. administracine tvarka nebausta, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi. Teismas, vertindamas administracinės bylos duomenis, nustatytas aplinkybes, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat į I. K. pastangas pašalinti nustatytus pažeidimus (aktyviai tvarkosi dokumentus dėl statybos įteisinimo), atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. K. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje, t. y. 800 Eur baudą (ANK 34 straipsnio 5, 6 dalys). Manytina, kad šiuo atveju tai proporcingas teisinis įvertinimas už neteisėtą neveikimą ir bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

I. K. teismo posėdžio metu prašė, atsižvelgiant į jos padėtį (našlė, viena augina penkerių metų sūnų, yra dirbanti), išdėstyti skirtinos baudos mokėjimą dalimis. I. K. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad ji per nurodytą 40 kalendorinių dienų terminą neišgalės sumokėti jai paskirtos baudos, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 675 straipsnio
3 dalies nuostatomis, sprendžia, kad tikslinga išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
635 straipsnio 3 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria :

Pripažinti I. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudos mokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21131024420. Jeigu bauda nesumokama per nustatytą terminą (ar baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas), nutarimas pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                           Gintarė Bunikienė