Byla Nr. 1S-128/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1;
2.1.16.1.2.1.3
(S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo O. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams.
Šia nutartimi suėmimo terminas pratęstas ir G. S. bei D. S., tačiau dėl suėmimo termino pratęsimo jiems skundai nepaduoti ir šioje nutartyje vertinama tik Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties dalis dėl O. K. suėmimo termino pratęsimo,
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,
n u s t a t ė:
O. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei neteisėtai jas pardavė, t. y.: O. K., veikdamas bendrininkų grupe su G. S., 2010-05-13 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), iš asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip platinti, už 2470 Lt įgijo 10,314 g, t. y. labai didelį kiekį, psichotropinės medžiagos-heroino, kurį tą pačią dieną apie 18.40 val. automobiliu „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į degalinę „Saurida“, esančią (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai už 2850 Lt pardavė nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini).
O. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010 m. gegužės 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami.
Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi O. K. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.
Kaltinamasis O. K. skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti.
Jis skunde teigia, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta. Bėgti nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas jis neturi tikslo.
Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų bandęs bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Ankstesnis jo teistumas, nėra pakankamas pagrindas laikyti jį suimtą bei teigti, kad gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą bei proporcingumo principus (BPK 6 ir 11 straipsniai), kadangi kitiems kaltinamiesiems už analogišką nusikaltimą yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamą vietą, būdamas suimtas negali susirasti darbo ir įsidarbinti.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, kad O. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką yra liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, specialistų išvados, techninių priemonių panaudojimo protokolai, slapto sekimo protokolai ir kita bylos medžiaga.
Pratęsdamas O. K. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos.
Griežčiausią kardomąją priemonę galima skirti, kai yra BPK 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos. BPK 122 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. O. K. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jeigu jis būtų pripažintas kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šiuo atveju, be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės byloje taip pat yra duomenų, kad kaltinamasis yra nevedęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad Šiaulių apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Nusikalstama veika, inkriminuojama O. K. yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji yra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Veika yra padaryta veikiant bendrai su kitais asmenimis. O. K. yra baustas administracine tvarka, teistas. Nusikalstamą veiką galimai padarė neišnykus teistumui. 2009 m. rugsėjo 28 d. jis buvo paleistas iš Pravieniškių antrųjų pataisos namų (t. 5., b. l., 67). Jam inkriminuojama nusikalstama veika buvo įvykdyta 2010 m. gegužės 13 d., o tai yra praėjus tik 7 mėnesiams ir 15 dienų po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Nusikaltimas, kurio padarymu jis kaltinamas yra numatytas BPK 122 straipnio 4 dalyje.
Kaltinamojo teiginys, kad nesant byloje duomenų, kad jis bandė bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, remiantis tik ankstesniu teistumu, nėra pakankamo pagrindo laikyti jį suimtu bei teigti, kad gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas, nes teismas, pratęsdamas suėmimo terminą rėmėsi byloje surinktais faktiniais duomenimis apie jo galimai padarytą veiką bei atsižvelgė į tai, kad jis neturi tvirtų socialinių ryšių, yra linkęs nusikalsti, o jo galimai padaryta veika yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Nors kaltinamasis savo skunde teigia, kad apygardos teismas pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principus, nes kitiems kaltinamiesiems už analogiškus nusikaltimus yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, teismas pabrėžia, kad skiriant kardomąją priemonę, kiekvienu konkrečiu atveju teisėjas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Todėl, teismas skirdamas kardomąją priemonę arba pratęsdamas jos terminą kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į prieš tai išvardintas aplinkybes bei, esant bent vienam BPK 121 straipsnyje numatytam pagrindui ir sąlygoms, skiria kardomąją priemonę, pakankamą, kad užtikrinti BPK 119 straipsnio tikslus. BPK 11 straipsnis (proporcingumo principas) taip pat nebuvo pažeistas, nes suimtasis yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė.
Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jos terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, todėl suėmimas O. K. paskirtas teisėtai ir pagrįstai.
Nors suimtasis skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o būdamas suimtas negali susirasti darbo ir įsidarbinti, šios aplinkybės nėra pakankamos, apygardos teismo nutarčiai panaikinti.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a:
kaltinamojo O. K. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Aloyzas Kruopys