Civilinė byla Nr.e2-126-570/2017

Proceso Nr.2-28-3-04163-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4.8.;

2.6.10.2.4.1.; 2.6.18.3.; 2.6.39.2.5.1.1.;

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Marijampolė

              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,

              sekretoriaujant Rimai Gucaitienei,

              dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, 

              atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ atstovui K. L. P,

              trečiajam asmeniui D. S.

              tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“, Z. B. nedalyvaujant

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“, Z. B., D. S. dėl turtinės žalos priteisimo.

              Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 308,28 Eur turtinės žalos, 13,43 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų po 6 proc. nuo nesumokėtos 344,85 Eur sumos, skaičiuojant nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, iš viso už 265 praleistas atsiskaityti dienas, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad 2015-10-15 įvykio metu buvo aplietas trečiajam asmeniui Z. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. Butas aplietas karštam vandeniui išsiliejus iš šildymo sistemos nesandarių vamzdžių movų. Minimu laikotarpiu vyko namo renovacija, kurią namo administratoriaus UAB „Marijampolės butų ūkis“ užsakymu vykdė BUAB „Orlista“. Ieškovė su buto savininke Z. B. buvo sudarę būsto draudimo sutartį TAI Nr. 334634442, pagal kurią laikotarpiu nuo 2015-06-27 iki 2016-06-26 buvo apdraudusi butą nuo suliejimo.  Įvykis pripažintas draudiminiu ir buto savininkei už lubų ir sienų suliejimą 2015-10-27 išmokėta 311 Eur draudimo išmoka, kurios regreso tvarka ir reikalauja iš atsakovo kaip iš atsakingo už žalą asmens. Šio daugiabučio namo priežiūros, eksploatavimo klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kurie bendrijos nėra įsteigę, o namo administravimą perdavė atsakovui. Turto administratorius privalėjo atlikti visus veiksmus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti karšto vandens sistemas, tačiau to nedarė. Jų nuomone, įvykio metu rangovas buvo perdavęs, o užsakovas priėmęs darbus pagal 2015-05-29 darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 8 ir už juos atsiskaitęs. Todėl visa atsakomybė dėl darbų prieš trečiuosius asmenis po darbų rezultato perėmimo teko namo administratoriui. Be to, galioja sutarties uždarumo principas, pagal kurį už padarytą žalą tretiesiems asmenims turi atsakyti darbų  užsakovas ir organizatorius. Atsakovas buvo informuotas apie žalą, atsiradusią 2015-10-15, tačiau ją atlyginti atsisakė. Todėl privalo sumokėti ir 6 proc. metines palūkanas nuo prievolės atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei mokėti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai, teigdamas, jis nėra tinkamas atsakovas, nes namo renovaciją minėtu laikotarpiu vykdė generalinis rangovas UAB „Orlista“, kuris šildymo ir vandens sistemos darbus pagal sutartį atlikti buvo perdavęs subrangovui D. S. Žala padaryta D. S. vykdant hidraulinius vamzdyno bandymus, dėl galimai neteisingo vamzdžių sujungimo. Tačiau jų žiniomis, D. S. 22 buto savininkei Z. B. žalą pilnai atlygino, ką patvirtina ir į bylą pateikta 2015-10-10 sutartis dėl padarytos žalos atlyginimo, sudaryta tarp D. S. ir Z. B.. Atstovas patvirtino, jog šis įvykis įvyko, atliekant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. renovaciją pagal 2013-12-10 tarp jo ir trečiojo asmens UAB „Orlista“ sudarytą rangos sutartį. Tiksliai negalėjo atsakyti kuriuo darbų perdavimo priėmimo aktu šildymo sistemos darbai buvo perduoti atsakovui, nes jie buvo perduoti ir aktu Nr. 8 ir Nr. 10. Be to, jų įmonės darbuotojai apie įvykį informuoti nebuvo, atliekant hidraulinius bandymus nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad užsakovas buvo paskyręs atsakingą asmenį už sutarties vykdymą, darbų priežiūrą, bet ar šis asmuo dalyvavo įvykus avarijai, pasakyti negalėjo.

Trečiasis asmuo Z. B. 2017-01-11 teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. Tačiau bute gyvena jos anūkės šeima ir ateina marti. Ji gyvena kaime. Ji šį butą nuo įvairių žalų yra apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“|. Patvirtino, jog  2015-10-15 butas buvo aplietas karštu vandeniu trūkus vamzdžiui, tačiau ji tuo metu bute nebuvo, įvykio nematė. Viską tvarkė anūkė su marčia. Patvirtino, kad draudimo išmoką gavo. Taip pat žino, jog kažkiek žalos atlygino ir subrangovas D. S., tačiau ji jokių dokumentų nepasirašė. Už sienų ir lubų suliejimą atlygino AB „Lietuvos draudimas“

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų, BUAB „Orlista“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Trečiasis asmuo D. S. su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad pagal subrangos sutartį Nr. R-150709/01 sudarytą su generaliniu rangovu UAB „Orlista“, atliko daugiabučio namo, esančio Marijampolės m. (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos atnaujinimo darbus. Darbų atlikimo metu buvo padaryta žala Z. B. bute. Pripažįsta, kad žala padaryta būtent dėl jų kaltės, dėl vamzdžių nekokybiško sujungimo. Tačiau padarytą žalą Z. B. pilnai atlygino, už 119 Eur apmokant jos įsigytus daiktus. Sutartį kad žala atlyginta ir ateityje jokių pretenzijų neturės, pasirašė Z. B.. Todėl nustebo, kad ji dar kreipėsi į draudimo bendrovę ir gavo išmoką.

Liudytoja L. B., kuri yra trečiojo asmens Z. B. marti, nurodė, jog ji buvo bute, kai per stovą prasiveržė karštas vanduo. Ji greitai pakvietė name dirbusius darbininkus ir vanduo buvo užsuktas. Tačiau nuo karšto vandens atšoko tapetai, lubų plokštės, subėgo sienos, taip pat vandeniu buvo sulietos užuolaidos, patalynė, visiškai peršlapo sofa. Prisistatęs M. asmuo jai paaiškino, kad žalą atlygins pilnai, nes pripažino, kad tai jų kaltė ir pasiūlė apsipirkti jo giminaitės parduotuvėje Marijampolėje. Liepė išsirinkti ką pageidaus iš patalynės, užuolaidų. Ji sutiko ir tą pačią dieną apsipirko apytiksliai už 100 Eur minėtoje parduotuvėje. Nusipirko naujas užuolaidas, patalynę. Pasirašė ant jai paduoto lapelio parduotuvėje, tačiau kategoriškai paneigė, kad ji ar Z. B. būtų pasirašiusi sutartį dėl žalos atlyginimo. Kadangi žala buvo atlyginta tik už vidaus daiktus, jie kreipėsi į AB „Lietuvos draudimą“ kad būtų atlyginta sienoms, luboms padaryta žala. Ji su D. S. nebendravo, jo nematė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo Z. B. laikotarpiu nuo 2015-06-27 iki 2016-06-26 buvo sudarę būsto draudimo sutartį, kuria  apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. Buto vidaus turtas draustas nebuvo. 2015-10-19 Turto sunaikinimo ir sugadinimo aktu nustatyta, kad draudimo objektas yra aplietas vandeniu jam išsiliejus iš šildymo sistemos vamzdžių movų galimai atliekant hidraulinius bandymus. AB „Lietuvos draudimas“ specialistai padarytą žalą įvertino 311 Eur (su PVM). Ieškovas apskaičiavo ir 2015-10-27 sumokėjo buto savininkei Z. B. 311 Eur draudimo išmoką. Draudiminio įvykio metu 2015-10-15 vyko gyvenamojo namo modernizavimo ir atnaujinimo darbai (renovacija) pagal atsakovės UAB „Marijampolės butų ūkis“ ir UAB „Orlista“ 2013-12-10 sudarytą pagrindinę sutartį Nr. CPO24563 (toliau vadinama Sutartis). Šia rangos sutartimi atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Orlista“ susitarė dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. atnaujinimo (modernizavimo) darbų: t.y. be kitų darbų atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimo darbus.

Rangovas UAB „Orlista“ įsipareigojo darbus atlikti laikotarpyje nuo sutarties pasirašymo iki 2016-04-01 (I t., b.l. 49). Sutarties šalys susitarė, kad atlikti darbai bus perduoti pagal atliktų darbų aktą. Atsakovas UAB „Marijampolės butų ūkis“ sutartimi įsipareigojo atsiskaityti su rangovu už kokybiškai atliktus darbus po atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo, kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, pastebėjus defektų, pranešti rangovui (Sutarties 9 p.). Sutartimi įtvirtinta atsakovo teisė kontroliuoti, ar atliekamų darbų apimtis ir kokybė atitinka projektinę dokumentaciją, bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą bei kokybę, taip pat jiems naudojamų medžiagų kokybę ir neleisti naudoti bei reikalauti pakeisti netinkamas medžiagas, gaminius ir įrengimus (Sutarties 9 p.). Namo renovaciniai darbai buvo perduodami etapais pagal į bylą pateiktus perdavimo priėmimo aktus Nr. 8, 8-9;8-529; 8-517;8-10;8-13;8-11;8-12;8-414;8-14;, 10,2;1(t.1 b.l.135-179). Sutartis buvo laikoma pabaigta 2016-06-16 UAB „Orlista“ iškėlus bankroto bylą (t. 1 b.l. 88).

Šiems darbams atlikti generalinis rangovas pasitelkė subrangovą D. S., kuris pripažino, kad atliekant karšto vandens sistemos bandymus dėl nesandariai  sumontuotų vamzdžių 2015-10-15 įvyko avarija ir buvo sulietos (duomenys neskelbtini) buto lubos, sienos ir sofa bei užuolaidos. Pagal pagrindinės sutarties 9.4.16 bei 9.4.26 punktus, už subtiekėjų (subrangovų) atliktus darbus ir jų kokybę ar padarytą žalą atsako rangovas, t.y. UAB „Orlista“.

Byloje nekilo ginčo, kad būtent šių darbų vykdymo metu buvo padaryta žala, ją padarė subrangovas D. S. (jo darbuotojai), žala iš dalies buvo atlyginta paties D. S. iniciatyva, tačiau liko neatlyginta žala už sulietas buto sienas ir lubas. Kaip matyti iš į bylą pateiktos sutarties dėl padarytos žalos atlyginimo (t. 1 b.l. 28), buto savininkei buvo atlyginta žala 119 Eur sumai. Kaip patvirtino byloje apklausta liudytoja L. B., apytiksliai 100 Eur žala natūra buvo atlyginta už vandeniu sulietą patalynę, sofą, užuolaidas, bet ne už sienas, lubas.

Todėl darytina išvada, jog žala pilnai atlyginta nebuvo ir buto savininkė pagrįstai kreipėsi į savo draudiką AB „Lietuvos draudimas“.

Byloje taip pat nekilo ginčo dėl žalos dydžio, jos paskaičiavimo teisingumo, tačiau byloje keliamas juridinių asmenų atsakomybės už trečiajam asmeniui sukeltą žalą, atliekant daugiabučio namo modernizavimo darbus, nustatymo klausimas.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

Atsakovas UAB „Marijampolės butų ūkis“ teigia, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Jo manymu, atsakovu turėtų būtų patrauktas žalą padaręs subrangovas D. S.

Siekiant tinkamai atsakyti į šį klausimą yra būtina kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ savo reikalavimus grindžia netinkamu atsakovės UAB „Marijampolės butų ūkis“ kaip gyvenamojo namo administratoriaus ir statybos darbų užsakovo, pareigų vykdymu ir dėl to atsiradusia žala dėl vandenio išsiliejimo iš šildymo sistemos vamzdžių movų.

Kaip jau minėta, žala ieškovei buvo padaryta vykdant namo, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., modernizavimo (renovavimo) darbus. Nustatyta ir byloje nekilo ginčo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. yra administruojamas atsakovo, bendrija minėtame name neįsteigta. Teismas pažymi, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str. 1 d.). LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 (2004-01-05 nutarimo Nr.3 redakcija) patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4. punkte numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus. Nurodyta, jog daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su Namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir kt. Taigi, teisės aktai nustato bendrą namo administratoriaus pareigą rūpintis administruojamu namu (2016-03-07 Vilniaus apygardos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-833-262/2016).

Pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės m.,  remonto (modernizavimo) darbus atsakovė įsipareigojo ir 2013-12-10 su trečiuoju asmeniu UAB „Orlista“ pasirašyta pagrindine sutartimi Nr. CPO024563, kurios 9.1.2 punktas numato, kad užsakovas UAB „Marijampolės butų ūkis“ turi teisę reikalauti, kad tiekėjas darbus vykdytų pagal techninį projektą ir laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Tai reiškia, kad gyvenamojo namo modernizavimo, tai yra ir vandens ir šildymo sistemos darbus, organizavo namo administratorius UAB „Marijampolės butų ūkis“, kuris atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, t. y. išoriniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju  teismas sprendžia, kad teisę reikšti reikalavimą pirmosios instancijos teismo nurodytu pagrindu ieškovas rangovui BUAB „Orlista“ galėtų tik tokiu atveju, jeigu šalis sietų sutartiniai santykiai. Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį rangovui tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teisę (LR CK 6.101 straipsnis).

Teismo vertinimu, daugiabučio namo administratoriui UAB „Marijampolės butų ūkis“ tiek iš teisės aktų normų, tiek iš konkrečios sutarties kilo pareiga prižiūrėti ginčo šildymo sistemos atnaujinimo darbus. Kadangi būtent UAB „Marijampolės butų ūkis“ turėjo iš įstatymo ir kitų teisės aktų bei sutarties kylančią pareigą prižiūrėti renovuojamo namo šildymo ir vandens sistemos darbus, todėl dėl žalos, padarytos tretiesiems asmenims, yra atsakingas būtent namo administratorius UAB „Marijampolės butų ūkis“, o ne rangovas, o byloje trečiasis asmuo BUAB „Orlista“ ar tuo labiau subrangovas D. S. (Analogiška teismų praktika suformuota ir 2016-03-07 Vilniaus apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-833-262/2016, Šiaulių apygardos teismo 2017-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-134-883/2017).

Dėl žalos atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės, t.y. turtinės prievolės, atsirandančios dėl žalos padarymo (CK 6.263 str.).

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Ieškovas prašo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jo patirtą žalą. Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Tarp ieškovo ir atsakovo sutartis nebuvo sudaryta. Žala kilo delikto pagrindu, todėl ieškovas atsakovo atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12 str., 178 str.).

Kadangi byloje nekilo jokio ginčo dėl žalos padarymo laiko, vietos ir aplinkybių, žalos dydžio ir jos paskaičiavimo teisingumo, aplinkybių, kad žala yra subrangovo D. S. (jo darbuotojų) kaltųjų asmenų veiksmų rezultatas, teismas plačiau pasisako dėl kaltės klausimo. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Jei ieškovas teigia, kad dėl žalos padarymo yra kaltas atsakovas, todėl būtent atsakovas turi įrodinėti savo kaltės nebuvimą.

Atsakovas įrodinėja, kad žalą pagal rangos sutartį tretiesiems asmenims padarė subrangovas D. S.. Tačiau pagal Sutartį pats užsakovas su rangovu susitarė, jog už subrangovo tretiesiems asmenims padarytą žalą atsako rangovas, t.y. UAB „Orlista“.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

Ieškovas teigia, kad šildymo sistemos darbai, kuriuos atliekant buvo padaryta žala, atsakovui rangovo buvo užsakovo perduoti 2015-05-29 perdavimo priėmimo aktu Nr. 8, gi atsakovas teigia, jog darbai perduoti 2016-04-20 aktu Nr. 10. Tačiau jokių papildomų šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia. Abu aktai yra beveik analogiški, darbai nėra detalizuoti nei patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, todėl tikėtina, jog šildymo sistemos darbai turėjo būti priduoti ir nauja sistema pradėta eksploatuoti prieš naują šildymo sezoną, t.y. nuo 2015-05-29, bet ne 2016-04-20. Juolab kad ir D. S. paaiškino, jog buvo atliekami hidrauliniai bandymai ir tada paaiškėjo defektai.  Sutinkamai su CK 6.682 str. 1 d., statybos objekto ar jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Todėl jei darbai įvykio metu buvo užsakovo, t.y. UAB „Marijampolės butų ūkis“ priimti, jų sugedimo rizika teko būtent atsakovui.

Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kurie paneigtų ieškovės pateikiamus įrodymus. t.y. byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovės butas buvo aplietas dėl kitos, nei ieškovės nurodoma priežastis (netinkamai atliekami šildymo sistemos darbai) ar kad jai padarytos žalos mastas yra mažesnis. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovė įrodė, jog dėl netinkamai trečiojo asmens UAB „Orlista“ (jo subrangovo) atliktų šildymo ir vandens sistemos keitimo darbų buvo aplietas trečiojo asmens Z. B. butas, o jie kaip draudikas atlyginęs trečiajam asmeniu žalą, įgijo regreso teisę į kaltuosius asmenis. Kadangi būtent atsakovas turėjo iš įstatymo ir kitų teisės aktų bei 2013-12-10 Sutarties kylančią pareigą prižiūrėti šildymo sistemos renovavimo darbus, tačiau šios pareigos tinkamai nesilaikė, tarp šito jo neveikimo (neteisėtų veiksmų) ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, o byloje pateikti duomenys suteikia pagrindo išvadai, kad butas buvo aplietas vandeniu dėl netinkamai atliekamų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų (Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-833-262/2016, 2017-03-14 Šiaulių apygardos teismo 2017-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-883/2017) .

Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, ieškovas, išmokėjęs draudėjui 311 Eur draudimo išmoką žalai, atsiradusiai dėl buto apliejimo, atlyginti, turi teisę reikalauti atsakovą kompensuoti draudimo išmokos sumą. O atsakovas, savo ruožtu, turi prievolę tokią sumą sumokėti ieškovui. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės privalo būti vykdomos, tačiau atsakovui neįvykdžius savosios, iš jo ieškovo naudai priteistina 308,28 Eur suma (atmetus 2,72 Eur medžiagų nusidėvėjimą).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už termino praleidimą, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.) Todėl ieškovo prašymu priteistinos jo paskaičiuotos  13,43 Eur dydžio metinės palūkanos, (6 proc. nuo skolos sumos už 265 dienas). Be to, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistina 15 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, 70,08 Eur atstovavimo išlaidų, 26,92 Eur atstovės kelionės išlaidų į teismą ir atgal (b. l. 9,10, 97, 98, CPK 93 straipsnio 1 dalis), iš viso priteistina 112 Eur bylinėjimosi išlaidų

Valstybei iš atsakovės priteistina 5,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.)

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.             

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „ Lietuvos draudimas“ juridinio asmens kodas 110051834, buveinė – J.Basanavičiaus g. 12 Vilnius a.s. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB iš atsakovės UAB „Marijampolės butų ūkis“ juridinio asmens kodas 151005356 buveinė Šaulių g. 4 Marijampolė a.s. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas 308,28 Eur (tris šimtus aštuonis eurus, 28 ct) turtinės žalos atlyginimui, 13,43 Eur (trylika eurų, 43 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Marijampolės butų ūkis“ 5,86 Eur (penkis eurus, 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

             Teisėja       [pasirašyta elektroniniu parašu]                 Rūta Neveckienė