Civilinė byla Nr. e2S-1129-431/2020

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03624-2020-2

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9;   

 (S)

                                  3.3.2.5                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams M. K. ir namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl vandens tyrimų mokesčio paskirstymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė apginti jo teises. Nurodė, jog daugiabučio namo, kuriame yra ieškovo butas, primininkas, pažeisdamas teisės aktus bei negavęs ieškovo, kaip buto savininko, sutikimo, priėmė sprendimą atlikti vandens tyrimus, kuriuos atliko savo bute. Šios paslaugos kainą pirmininkas išdalino visiems namo gyventojams. Todėl pareiškėjas prašė perskaičiuoti jam pateiktą sąskaitą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi konstatavo, jog ieškinys pateiktas su trūkumais ir nustatė ieškovui keturiolikos dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tai yra aiškiai nurodyti ieškovą ir atsakovą, suinteresuotus asmenis, suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdus, nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, taip pat pasiūlė dėl tinkamo procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo byloje pasirūpinti atstovavimu.

3.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens (pagal UAB „Naujoji Pilaitė“ raštą, tai namo pirmininko M. K., nes jo užsakymu buvo atlikti vandens tyrimai) padarytą turtinę žalą (nuostolius) – 0,32 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo V. K. ieškinį atsakovams M. K. ir namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl vandens tyrimų mokesčio paskirstymo pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovui. Ieškovui išaiškino, kad jis gali vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

5.       Teismas pažymėjo, jog tinkamu procesinio dokumento trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų pašalinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Teismas nustatė, jog patikslintame ieškinyje ieškovas pašalino dalį teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų, tai yra nurodė ieškovą ir atsakovus, nurodė procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdus, nurodė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei ketinimo ir galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

6.       Tačiau ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, tai yra aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo (nenurodė, ko pareiškėjas tiksliai prašo: ar išrašytų sąskaitų panaikinimo, ar pirmininko sprendimo panaikinimo, ar žalos atlyginimo (ieškinyje nurodyta 0,32 Eur žala), kiek reikalavimų teikia, kokios ir kaip pareiškėjo subjektinės teisės buvo pažeistos, taip pat pareiškėjas aiškiai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nenurodė konkretaus sprendimo, jo priėmimo datos, kurį prašo panaikinti.

7.       Todėl teismas pripažino, jog ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas yra pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui analogiško turinio pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2-14346-592/2020, teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-817-779/2020 grąžino pareiškimo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

II.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.        Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas aiškiai nesuformulavo ieškinio dalyko. Pats teismas nutartyje tiksliai nurodo ieškovo reikalavimą perskaičiuoti sąskaitą. Priešingai nei nurodo teismas, ieškovas nei pradiniame pareiškime, nei patikslintame ieškinyje neprašė sąskaitos panaikinimo, o skundė tik vieną sąskaitos eilutę, tai yra vandens tyrimus. Prie ieškinio buvo pateikta visa sąskaita, ieškinyje minimi tik vandens tyrimai, kitos sąskaitos eilutės neskundžiamos. Ieškinyje akcentuojama, kad dėl vandens tyrimų jokio pirmininko sprendimo nebuvo. Tačiau teismas teigia, kad ieškovas nenurodė konkretaus sprendimo, kurį prašo panaikinti, jo priėmimo datos. Ieškovas neprašė jokio pirmininko sprendimo panaikinimo, nes jokio sprendimo nebuvo.

8.2.        Ieškinyje buvo nurodyta žala ir prašoma jos atlyginimo. Ieškinys buvo pagrįstas nurodomais teisės aktais, CK nuostatomis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629. Visi nurodytas aplinkybes patvirtinti duomenys buvo pateikti, tai yra sąskaita su nurodytais mokėjimais, administratoriaus atsakymas, pirmininko atsakymas elektroniniu paštu į paklausimą, VĮ „Registrų centras“ išrašas dėl nuosavybės, bendrijos narių sąrašas. Teismas galėjo įpareigoti ieškovą papildomai pateikti reikiamus duomenis. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys buvo pripažintas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10.       Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11.       Reikalavimai ieškinio turiniui yra nustatyti CPK 135 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).

12.       Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-63-464/2010; taip pat žr. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010).

13.       Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-518-340/2010), vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).

14.       Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens (pagal UAB „Naujoji Pilaitė“ raštą, tai namo pirmininko M. K., nes jo užsakymu buvo atlikti vandens tyrimai) padarytą turtinę žalą (nuostolius) – 0,32 Eur. Tačiau atsakovu ieškinyje yra nurodoma namo savininkų bendrija, o M. K. tik šios atsakovės atstovu. Tuo tarpu galutiniame reikalavime nurodoma, jog 0,32 Eur suma turi būti išieškota iš M. K., tai yra atsakovės atstovo. Todėl negalima pripažinti, jog reikalavimas yra aiškiai ir tiksliai suformuluotas. 

15.       Pagal ieškinio turinį ieškovas nesutinka su UAB „Naujoji pilaitė“ pateiktos sąskaitos už 2019 m. gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas dalimi, pagal kurią ieškovas turi sumokėti 0,32 Eur už atliktus vandens tyrimus. Ieškovas nenurodo, ar šią sumą yra sumokėjęs. Todėl nėra aišku, ar jis jau yra patyręs šiuos nuotolius ir reikalauja juos atlyginti, ar minėta sąskaitos dalis yra ginčijama dėl to, jog ieškovas prevenciškai siekia išvengti mokėjimo už vandens tyrimus. Taigi faktinis ieškinio pagrindas ne visiškai atitinka ieškinio dalyką (reikalavimą). Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo ir dalyko.

16.       Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas taip pat atkreipė ieškovo dėmesį į aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui jis jau yra pateikęs analogiško turinio pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2-14346-592/2020, kurioje teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-817-779/2020 grąžino pareiškimo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14346-592/2020 ieškovui nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šiuo metu ieškovas 2020 m. liepos 7 d. yra pateikęs patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atleisti jį nuo piniginės prievolės sumokėti 0,32 Eur už vandens tyrimus, kurie buvo atlikti pirmininko bute.

17.       Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-14346-592/2020 pradinį ieškinį yra pateikęs 2020 m. kovo 30 d., tai yra anksčiau, negu nagrinėjamoje byloje. Todėl pripažintina, jog egzistuoja ir kitas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas pagrindas, dėl kurio teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, tai yra, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

19.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                  Laima Gerasičkinienė