Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-990-450-2014].docx
Bylos nr.: 2S-990-450/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vargonų paveldo centras 301222544 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Sodininkų bendrija "Riešutas" 291504510 Kreditorius
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas:
Teismo įsakymo priėmimas, pranešimas skolininkui apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą, teismo įsakymo įsiteisėjimas ir panaikinimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-990-450/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25045-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9; 122.3; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Sodininkų bendrijos „Riešutas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. P.. 

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, 

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Kreditoriaus sodininkų bendrijos „Riešutas“ pateikto pareiškimo pagrindu teismas 2013 m. liepos 30 d. išdavė teismo įsakymą dėl 233 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 514 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skolininkas pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir išduoto teismo įsakymo. Kreditorius per nustatytą terminą ieškinio teismui nepateikė, todėl 2014 sausio 6 d. nutartimi pareiškimas pripažintas nepaduotu, o 2013 m. liepos 30 d. teismo įsakymas panaikintas. Kreditorius sodininkų bendrija „Riešutas“ padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo panaikintas 2013 m. liepos 30 d. išduotas teismo įsakymas dėl 233 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 514 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko G. P..

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi kreditorius sodininkų bendrijos „Riešutas“ atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5080-868/2014 bei 2013 m. liepos 30 d. teismo įsakymą dėl 233 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P. kreditoriaus sodininkų bendrijos „Riešutas“ naudai ir bylą nutraukė, taip pat priteisė iš skolininko G. P. 514 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus sodininkų bendrija „Riešutas“ naudai.

Teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, darė išvadą, kad yra tikslinga panaikinti 2014 m. sausio 6 d. nutartį, siekiant visapusiškai, išsamiai ir ekonomiškai išnagrinėti bylą. Konstatavo, kad kreditoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos - 514 Lt buvo sumokėtos prieš pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo išsiuntimą į teismą, t. y. kreditorius galėjo pagrįstai tikėtis, kad kartu su pagrindine skola iš skolininko bus išieškotos ir visos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi skolininkas sumokėjo tik pagrindinę skolą, remiantis CPK 432 ir 93 str. teismas darė išvadą, kad iš skolininko priteistina 514 Lt kreditoriaus turėtų bylinėjimosi išlaidų.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Skolininkas pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilnius miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį ir atmesti kreditoriaus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad teismo įsakymą gavo savo iniciatyva, kai nuvykęs į Vilniaus miesto apylinkės teismą atsiimti kitų teismo dokumentų, atsitiktinai sužinojo apie teismo įsakymą. Pažymėjo, kad kreditorius puikiai žinojo apie jo faktinę gyvenamąją ir apie deklaruotą gyvenamąją vietą, kadangi šalis sieja ir kiti procesai teismuose. Be to, tai įrodo ir tai, kad kreditorius 2013-05-05 siuntė registruotą laišką skolininkui adresu Gurių sodų g. 81, Vilnius. Todėl skolininkas daro prielaidą, kad kreditorius sąmoningai nurodė klaidingą adresą. Pažymėjo, kad kreditorius į teismą kreipėsi neišnaudojęs visų ikiteisminių ginčo sprendimo priemonių, kas, apelianto nuomone, turėtų būti vertinama kaip netinkamu bendradarbiavimu. Nurodė, kad nebuvo gavęs iš sodo bendrijos „Riešutas“ jokio pranešimo apie 233 Lt skolą. Taip pat nurodė, kad bendrija jam buvo skolinga 820 Lt, tačiau skolininkas siekė bendradarbiauti ir suderinti mokėjimus bendrijai. Pažymėjo, kad 233 Lt įsiskolinimą pavedimu sumokėjo 2013-08-03, tačiau apskritai apie tokio įsiskolinimo buvimą sužinojo tik 2013-11-08. Todėl, apelianto nuomone, jis nėra atsakingas už kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes įsiskolinimą sumokėjo anksčiau nei jam tapo žinoma apie teismo įsakymą. Atkreipė dėmesį, kad teismas turi atsižvelgti į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėjo, kad pats skolininkas buvo sąžiningas ir tinkamai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, o kreditorius bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo netinkamo bendradarbiavimo.

Kreditorius sodo bendrija „Riešutas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti Vilnius miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą. Taip pat prašė priteisti papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo parengimu. Pažymėjo, kad skolininkas G. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina iš Gyventojų registrų tarnybos gauta pažyma), todėl teismas pagrįstai procesinius dokumentus siuntė būtent šiuo adresu. Nurodė, kad vengdamas deklaruoti kitą gyvenamąją vietą, skolininkas vengia sudaryti tinkamas, savalaikes jam priklausančios korespondencijos gavimo sąlygas ir taip piktnaudžiauja savo teisėmis, nes vengia laiku priimti jam skirtus dokumentus. Be to, pažymėjo, kad skolininkui siųsti dokumentai jam buvo įteikti, kadangi jis galėjo pateikti prieštaravimus ir atskirąjį skundą. Nurodė, kad skolininkas klaidina teismą, teigdamas, jog nežinojo apie 233 Lt skolą, nes 2013-05-05 raštu Nr. 05-01 „Dėl neteisėti vienašališko lėšų įskaitymo“ skolininkas buvo informuotas, kad pagal 2012-05-26 sodininkų bendrijos „Riešutas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą narių sumokėtos įmokos už detalųjį planą bus grąžintos dengiant mokėtiną nario mokestį nuo 2012 m., o turimi įsiskolinimai dėl mokėtinų nario mokesčio įmokų už 2010-2011 metus, dėl šiukšlių išvežimo ir vandens tiekimo mokesčių už 2010-2012 metus turi būti narių padengti atskirai. Taip pat šiuo raštu skolininkas buvo informuotas, kad jo įsiskolinimas už 2010-2012 m. yra 613 Lt. Nurodė, kad anksčiau minimas raštas skolininkui įteiktas 2013-06-15. Pažymėjo, kad 2013-06-16 bankiniu pavedimu skolininkas sumokėjo tik dalį nurodyto įsiskolinimo, t. y. 380 Lt, o likusios 233 Lt sumos skolininkas geranoriškai nemokėjo, nors jam buvo žinoma apie likusią skolos dalį, tačiau nesikreipė dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, t. y. nebendradarbiavo su kreditoriumi. Todėl kreditoriui teko kreiptis teisinės pagalbos rengiant procesinius dokumentus ir kreiptis į teismą, dėl ko ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas likusią skolos dalį - 233 Lt, sumokėjo jau po to, kai buvo priimtas teismo įsakymas (2013-08-03), tačiau 2013 m. liepos 30 d. teismo įsakymu priteistų 500 Lt bylinėjimosi išlaidų skolininkas nesumokėjo. Pažymėjo, kad apeliantas neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, o mano, kad jos apskritai neturi būti priteistos, nes įsiskolinimą jis sumokėjo anksčiau nei jam tapo žinoma apie teismo įsakymą. Nurodė, kad atsisakius priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ar jas sumažinus, nukentėtų visų bendrijos narių interesai.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis keistina.

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus atskirasis skundas ir panaikintas 2013 m. liepos 30 d. teismo įsakymas bei priteistos iš skolininko 514 Lt bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties turinio, teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5080-868/2014 bei 2013 m. liepos 30 d. teismo įsakymą dėl 233 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. P. kreditoriaus sodininkų bendrijos „Riešutas“ naudai ir bylą nutraukė, taip pat priteisė iš skolininko G. P. 514 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus sodininkų bendrija „Riešutas“ naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius sodo bendrija „Riešutas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko G. P. 233 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Lt žyminį mokestį bei 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 2-3). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. įsakymu pareiškime nurodytas įsiskolinimas, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos priteistos iš skolininko kreditoriaus naudai (b. l. 24). Kadangi skolininkas pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo, kreditoriui buvo pasiūlyta pateikti teismui ieškinį (b .l 34, 37). Per teismo nustatytą terminą kreditorius nepateikė teismui ieškinio, todėl teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą (b. l. 42). Gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas tenkino atskirąjį skundą ir priėmė skundžiamą nutartį panaikinti priimtą teismo įsakymą, civilinę bylą nutraukti ir priteisė iš skolininko G. P. 514 Lt (14 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus sodo bendrijos „Riešutas“ naudai (b. l. 49 - 50).

Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad jis nėra atsakingas už kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes įsiskolinimą sumokėjo anksčiau nei jam tapo žinoma apie teismo įsakymą. Pažymėjo, kad kreditorius sąmoningai nurodė klaidingą skolininko adresą   ir iš sodo bendrijos „Riešutas“ jokio pranešimo apie 233 Lt skolą nebuvo gavęs. 

CPK 437 str. numato, kad kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta CPK 437 str. 2 d. informacija. CPK 438 str. nurodo, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 124 str. nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjamu atveju, 2013 m. liepos 30 d. teismo įsakymas skolininkui siųstas 2013-07-31 adresu (duomenys neskelbtini), tačiau adresatas korespondencijos neatsiėmė (b. l. 25 - 26). Vėliau, 2013-09-17 teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti pakartotinai tuo pačiu adresu, kadangi toks pat adresas Teismų informacinės sistemos Liteko išraše apie asmenį nurodytas kaip paskutinė G. P. gyvenamoji vieta (b. l. 27) bei darbovietės adresu (VšĮ Vargonų paveldo centras, (duomenys neskelbtini)), tačiau adresatas dokumentų vėl neatsiėmė (b. l. 29, 32). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorius klaidingai nurodė skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), kadangi pagal byloje esančią Gyventojų registro tarnybos pažymą G. P. savo gyvenamąją vietą deklaravo 1999-03-16 adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Todėl konstatuotina, kad kreditorius nurodė tinkamą skolininko adresą ir teismas pagrįstai siuntė procesinius dokumentus skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nėra pagrindo sutikti, kad skolininkas iš sodo bendrijos „Riešutas“ jokio pranešimo apie 233 Lt skolą nebuvo gavęs, kadangi pats skolininkas pateikęs į bylą elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad jis pripažįstą įsiskolinimą (b. l. 62). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2013-08-03 skolininkas sumokėjo būtent 233 Lt sodo bendrijai „Riešutas“.              

LR CPK 439 str. 4 d. numatyta, kad jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Šioje byloje susiklosčiusi situacija, kai skolininkas 2013 m. liepos 30 d. teismo įsakymu priteisto kreditoriaus reikalavimo dalį įvykdė, t. y. sumokėjo 233 Lt skolą, tačiau nesumokėjo teismo priteistų 514 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatuotina, kad skolininkas įvykdė kreditoriaus materialinius reikalavimus, todėl laikoma, kad kreditorius kreipėsi į teismą su pagrįstais reikalavimais. Tokiu atveju galioja bendroji taisyklė, kad kreditoriaus dėl to patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti kita bylos šalis (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi bendrosiomis LR CPK I dalies VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ nuostatomis. Tačiau kreditoriaus teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra besąlygiška, t. y. teismas, spręsdamas kreditoriaus patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo klausimą, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą taip pat neturi viršyti Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius patyrė 514 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių sudarė 14 Lt žyminis mokestis ir 500 Lt dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.6.p. matyti, kad tuo atveju, kai pateikiamas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už teisines paslaugas lygus 0,5 MMA, kas sudarytų 500 Lt (MMA skundžiamos nutarties priėmimo metu 1000 Lt). Šiuo atveju kreditoriaus prašomos atlyginti už advokato teisinę pagalbą sumokėtos 500 Lt dydžio išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau yra maksimalios, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra neprotingai didelės, todėl mažintinos. Apeliacinės instancijos teismas, mažina priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą nuo 500 Lt iki 150 Lt, įvertindamas visumą svarbių faktinių aplinkybių, t. y. ginčas yra kilęs iš nesudėtingų teisinių santykių, kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka, o tokie pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pareiškimo apimtis nedidelė (1 puslapis), be motyvų, atitinkamai ruošiant procesinius dokumentus advokato darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien pastarųjų aplinkybių pagrindu yra visiškai pagrįsta bei teisinga priteisti 150 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Vertintina ir tokia aplinkybė, kad santykis tarp kreditoriaus reikalauto priteisti įsiskolinimo (223 Lt) ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą 500 Lt yra akivaizdžiai neproporcingas. Išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš skolininko G. P. kreditoriaus sodo bendrijos „Riešutas“ naudai priteistina 150 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 14 Lt žyminis mokestis, iš viso 164 Lt.

Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 605 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos tesime. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė, todėl mažintina iki 100 Lt. Pažymėtina, kad atskirasis skundas nėra didelės apimties, o papildomi dokumentai pridedami prie atsiliepimo, jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš dalies tenkinus atskirąjį skundą, iš skolininko kreditoriaus naudai priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Iš viso iš skolininko G. P. priteistina 264 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus sodo bendrijos „Riešutas“ naudai.

Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 164 Lt. Konstatavus, kad skundžiama teismo nutartis yra iš dalies neteisėta, ji dalyje keistina, skolininko skundas dėl 2014 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo tenkintinas iš dalies (LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4  punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš skolininko G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 164 Lt (šimtą šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus sodininkų bendrija „Riešutas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš skolininko G. P. 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme kreditoriaus sodininkų bendrijos „Riešutas“ naudai.

 

Teisėja                                                                                           Asta Radzevičienė