Civilinė byla Nr. 2-15-100/10
Proceso Nr. 2-26-3-00600-2009-0
Procesinio sprendimo
kategorija
30.9.1, 44.5.2.16, 116,4
(S)

KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 3d.
Kupiškis,
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena
Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovėms B. M. ir K. P., jų atstovei advokatei
Zinaidai Ševčenko, atsakovui J. B., jo atstovei advokato
padėjėjai Danguolei Andrijauskienei, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių
B. M. ir K. P. patikslintą ieškinį
atsakovams J. B. ir P. R. dėl 12672
Lt turtinės žalos ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo E. Š.,
n u s t a t ė :
Ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu jos ir jų
atstovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. B. ir P. R. turtinę ir neturtinę žalą, kurią ieškovės patyrė dėl
2008-12-01 kilusio gaisro ieškovėms, atsakovui J. B. ir
trečiajam asmeniui E. Š. bendrosios dalinės nuosavybes
teise priklausančiame name, esančiame Muziejaus g.2, Kupiškio mieste. Nurodė, kad
gaisras galimai kilo dėl atsakovo P. R., kuris gyveno
atsakovui J. B. priklausančiose patalpose, neatsargaus
elgesio su elektrine virykle ar dėl netvarkingos elektros instaliacijos J. B. priklausančiose patalpose. Dėl netvarkingos elektros
instaliacijos yra kaltas patalpų savininkas J. B., o dėl
neatsargaus elgesio su elektrine virykle – atsakovas P. R.,
todėl jie abu solidariai privalo atlyginti ieškovėms padarytą žalą. Dėl
gaisro metu sugadinto jų būsto joms – kiekvienai padaryta po 1236 Lt turtinės
žalos. Taip pat gaisro metu ir gesinant gaisrą aprūko sienos ir lubos bei
buvo aplietos vandeniu ieškovėms priklausančios patalpos plane schemoje
pažymėtose Nr.3,4,5,6,7 ir taip nepataisomai sugadintas jų turtas. Dėl gaisro
joms padaryta ir neturtinė žala, nes joms labai pablogėjo sveikata, jos
patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, dvasinį skausmą, stresą,
depresiją, didžiulius nepatogumus netekus būsto.
Gaisro metu buvo sugadintas ieškovės B.
M. šis turtas: baldų minkšta dalis 1000 Lt, sekcija – 1000 Lt, skalbimo
mašina – 950 Lt, spinta –300 Lt, dujinė viryklė – 500 Lt, 2 vnt. viengulių lovų
po 200 Lt, bendros 400 Lt vertės, bufetas –200 Lt, pastatomas veidrodis su
stalčiais –150 Lt , stovas gėlėms – 55 Lt, 3 vnt. kiliminės dangos –700 Lt,
linoleumas -540 Lt, 8 m. dieninių užuolaidų – 376 Lt, 8 m. naktinių užuolaidų –
250 Lt, 4 vnt. kaldrų po 25 Lt bendros 200 Lt vertės, 8 ritiniai tapetų po 15
Lt, bendros 120 Lt vertės, 3 ritiniai tapetų po 8 Lt, bendros 24 Lt vertės, 5
vnt. striukių po 25 Lt, bendros 125 Lt vertės, 10 vnt. megztinių po 20 Lt,
bendros 200 Lt vertės, 12 vnt. baltinių po 10 Lt, bendros 120 Lt vertės, 10
vnt. čecholų po 40 Lt, bendros 400 Lt vertės, 10 vnt. lininių paklodžių po 20
Lt, bendros 200 Lt vertės, 20 vnt. pagalvėms užvalkalų po 5 Lt, bendros 100 Lt
vertės, 5 vnt. lietpalčių po 25 Lt, bendros 125 Lt vertės, ovalus stalas -150
Lt; buto elektros instaliacija 300 Lt vertės; iš viso sugadinta turto už 8485
Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovė B. M. paaiškino,
kad ji į savo patalpas Muziejaus g.2 patenka pro atskirą įėjimą, ir name
naudojasi dviem 17 kv.m ir 6 kv.m patalpomis. Daiktus, kurie buvo sugadinti
gaisro metu, į šias patalpas ji atsivežė maždaug prieš mėnesį iki gaisro iš
savo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Savo bute, (duomenys
neskelbtini)leido gyventi savo dukrai su 4 vaikais. Šiuo metu dukrai
savivaldybė yra suteikusi butą. Kadangi ruošėsi gyventi jai priklausančiose
patalpose Muziejaus gatvėje, todėl susitvarkė elektros instaliaciją. Dėl
instaliacijos sutvarkymo kreipėsi į elektros tinklus. Ieškinyje nurodyto
daiktų kiekio sutalpinti savo patalpose negalėjo, todėl dalį daiktų laikė E. Š. priklausančioje namo dalyj, kuria jai leido naudotis
savininkas, buvęs prieš E. Š.. Po gaisro ji neturėjo kur
išsivežti savo turto ir sudegus namo stogui, name buvę daiktai buvo apdengti.
polietileno plėvele. Plėvelė per ilgą laiką prakiuro, ir daiktai sugedo nuo
drėgmės, dalį daiktų, kaip automatinę skalbimo mašiną, apgadino žiurkės
nugriauždamos jos laidus. Automatine skalbimo mašina gyvendama (duomenys
neskelbtini) turėjo galimybę naudotis, nes turėjo 200 litrų talpos vandens
rezervuarą, kurį vandeniu užsipildydavo iš šulinio. Baldai nuo drėgmės
susiklaipė, dalį rūbų išvežė į sąvartyną. Išeidama iš namų, prieš name
kylant gaisrui, ji matė pas R. R. įsijungtą, įkaitusią
elektrinę plytelę. P. R. kaimynystė kėlė pavojų, nes jis
girtaudavo, ne kartą buvo kilusi gaisro grėsmė. Savo turto, esančio (duomenys
neskelbtini) patalpose, ji nebuvo apdraudusi. Neturtinę žalą 20000 litų
sudaro tai, kad prarado būstą, kuriame rengėsi gyventi, turėjo įvairių
nepatogumų, 2009-08-12 prie savo namų (duomenys neskelbtini), įkliuvus į
nuolaužas, susilaužė koją, nes J. B. nebuvo sutvarkęs
namo aplinkos po gaisro.
Gaisro metu buvo sugadintas ieškovės K.
P. šis turtas: apvalus staliukas –50 Lt vertės, lovos čiužinys – 50 Lt,
dvi žąsų pūkų pagalvės -120 Lt, antklodė ir užvalkalas – 25 Lt, pūkinė
antklodė –100 Lt, dvi lovatiesės –130 Lt, trys paveikslai –150 Lt, spintelė
maistui - 20 Lt, užvalkalai antklodėms – 100 Lt, 8 paklodės – 80 Lt, 4vnt.
baltinių – 30 Lt, 8 vnt. rankšluosčių – 40 Lt, trys paltai (du žieminiai,
vienas – rudeninis) -100 Lt, lietpaltis –50 Lt, trys suknelės – 40 Lt, dujinė
viryklė –30 Lt, dujų balionas – 40 Lt, spinta ir joje buvę indai – 80 Lt,
kuparas – 200 Lt, kupare buvę du žąsų pūkų čiužiniai – 200 Lt, dvi pūkinės
pagalvės –80 Lt; iš viso sugadinto turto vertė 1715 Lt.
Teismo posėdžio metu ieškovė K. P. paaiškino,
kad jai priklausančios patalpos yra toje pačioje namo pusėje, kaip ir J. B. priklausančios patalpos, kuriose gyveno atsakovas P. R.. Su P. R. ji vaikščiojo pro
vienas duris. Šiame name ji gyveno nuo 1984m. iki kol gavo butą. Namas anksčiau
priklausė bažnyčiai, jame gyveno vienuolės. Namas padalintas į keturias dalis;
jos ir J. B. dalį skyrė tik sieną. Kitiems dviems
savininkams priklausė kita namo pusė, jie turėjo atskirą įėjimą. Kiekvienas
bendrasavininkis rūpinosi savo patalpomis, turėjo atskirą elektros skaitiklį, tik
stogą remontuodavo kartu. Žemės sklypo prie namo jie nebuvo išsipirkę. Ji
savo patalpose negyveno ir jai priklausančias patalpas savavališkai buvo
užėmęs P. R.. Ji savo patalpomis, savo daiktais negalėjo
naudotis, nes P. R. jos neįleisdavo, naudojosi jos
daiktais. Dėl P. R. netinkamo elgesio jos pusėje gaisras
anksčiau buvo kilęs du kartus. Buvo atjungta elektra ir P.
R., bandydamas ją savavališkai prisijungti, susižalojo rankas. Ji
anksčiau kreipėsi į teismą dėl P. R. iškeldinimo iš jos
patalpų. Teismas jos ieškinį patenkino. Ji pasiėmė vykdomąjį raštą dėl P. R. iškeldinimo, tačiau antstolė jai paaiškino, kad
iškeldinant iš jos patalpų į kiemą bus išnešti tik P. R. daiktai,
todėl ji atsisakė teismo sprendimo vykdymo, nes išneštus daiktus P. R. būtų susinešęs atgal. P. R. dalį
jos daiktų pragėrė, dujinę viryklę ir dujų balioną pavogė, dalis daiktų –
sudegė, susigadino dėl įvykusio gaisro. Kad P. R. būtų
iškeldintas iš gyvenamojo namo Muziejaus g.2, ji su B. M. kreipėsi
į J. B. ir jo motiną, tačiau šie atsakė, kad P. R. šiame name gyvena ir gyvens, nes negalima žmogaus
išmesti į gatvę. Savo turto ji nebuvo apdraudusi. Dėl gaisro ji patyrė ir
neturtinę 20000 Lt žalą, kurią sudaro pablogėjusi sveikata. Po gaisro jai labai
pablogėjo sveikata, ji atsidūrė Rokiškio ligoninėje, jai ūžia galvoje, nuolat
reikia gerti vaistus.
Atsakovas J. B. atsiliepime ir jo
atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės neįrodė, kad gaisro kilimas ir jų turto
sunaikinimas yra susisijęs su atsakovo J. B. neteisėtais
veiksmais, t.y. nėra jo kaltės, kuri yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.
Gaisro kilimo priežastis nurodyta tik tikėtina. 88,13 kv.m gyvenamasis namas,
esantis (duomenys neskelbtini) priklauso po ¼ dalį keturiems asmenims:
ieškovėms, atsakovui J.B. ir trečiajam asmeniui E. Š. Namo
bendraturčiai nėra atsidalinę iš bendrosios dalinės nuosavybės, jų dalys nėra
suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, gyvenamasis namas
valdomas, juo naudojamasi bendraturčių susitarimu, todėl nėra pagrindo teigti,
kad gaisras kilo būtent jam, atsakovui, priklausančioje patalpoje ir jis yra
atsakingas už ieškovėms padarytą žalą. Visi bendraturčiai vienodai atsako už
prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo solidariai apmokėti
išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovės iki gaisro kilimo bendrosios
nuosavybės teise priklausančiose patalpose negyveno, todėl nepagrįstas jų
teiginys, kad jos neteko būsto ir buvo priverstos gyventi kitus. Ieškovės,
būdamos rūpestingos turto savininkės, galėjo pasirūpinti turto draudimu ar
kitokia jo apsauga.
Teismo posėdžio metu atsakovas J. B.
ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad nėra kaltas dėl gaisro kilimo.
Paaiškino, kad į jam priklausančią namo dalį P. R. atsikraustė
prieš 16 metų. Jis ir P. R. sudarė jam, atsakovui,
priklausančios namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį savo
namo dalį P. R. jis pardavė už 2000 litų. Sutartis
nebuvo notariškai patvirtinta ir nėra išlikusi, nes sudegė. Pats jis dėl
pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo niekur nesikreipė, nes neturėjo
pinigų, be to, tai padaryti buvo įsipareigoję P.R. Buvo sutarta, kad P. R. naudosis
vienu kambariu ir virtuve bei bendru koridoriumi. P. R. tose
patalpose buvo įregistruotas. Pas jį buvo atvažiavę žmonės skųstis P. R. elgesiu ir padeginėjimais, tada jis dėl P. R. iškraustymo kreipėsi į policiją, tačiau jam buvo
paaiškinta, kad jis negali iškeldinti registruoto žmogaus. Į teismą dėl P. R. iškeldinimo jis nesikreipė, tik jo motina J. B., kad nekiltų grėsmė kitiems namo gyventojams,
kreipėsi į priešgaisrinę tarnybą. Buvo užplombuota krosnis, kuria naudojosi P. R. Kur P. R. virėsi valgyti, jis
nežino, tačiau, supranta, kad ne lauke. Po gaisro matėsi, kad daugiausia degė
koridoriuje, o iš ten elektra ėjo visiems gyventojams. Namo stogas jo pusėje
buvo nudegęs visiškai. Kokį turtą turėjo ieškovės jam nėra žinoma. Kai buvo
tvarkoma namo aplinka, ieškovės dalį daiktų jau buvo pasiėmę.
Atsakovas P. R. atsiliepimo
teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir
laiką jam pranešta tinkamai (b.l.96).
Tretysis asmuo E. Š. teismo
posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l.73).
Liudytoja J. B. parodė, kad į
sūnui priklausančią namo dalį prieš 16 metų įleido gyventi P.
R. Jis tuomet sumokėjo 2000 litų, ir jie susitarė, kad, kai P. R. turės pinigų, įregistruos namo dalies
pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau P. R. vis neturėjo
pinigų ir sutartis nebuvo įregistruota. 2008m. gruodžio pradžioje name kilo
gaisras ir toje pusėje, kur gyveno P. R., sudegė gegnės,
šiferis, o ieškovių pusėje gegnės nesudegė, tik aprūko. Ji su ieškovėmis norėjo
susitarti dėl namo pirkimo ar pardavimo savivaldybei. Pas ieškovę B. M. dėl namo pirkimo buvo nuėjusi tartis gegužės mėn.
Susitarti nepavyko, ieškovė B. M. jos vidun neįsileido. Iš B. M. paminėtų ieškinyje daiktų ji matė tik 2 degiklių dujinę
viryklę, seną lovą, rūbų, susiraukšlėjusius tapetus, seną kilimą. Automatinė
skalbimo mašina šiame name nereikalinga, nes be vandens ji negali veikti, o
šulinys – toli. Matė geležinę lovą, išmestą į lauką, tačiau kuriai iš
ieškovių lova priklausė – neaišku. Kai namą dengė plėvele, pas K. P. matė spintą ir tumbą, kurias K. P. išsivežė.
Visi namo gyventojai naudojosi atskirais kambariais, buvo pasidarę atskiras
virtuves. Kad P. R. pastoviai girtuokliavo, žinojo visas
miestas. Dėl P. R. krosnies užplombavimo ji kreipėsi į
prieš gaisrinę tarnybą, plombuojant krosnį buvo P. R. ir
ieškovės. Iki paskutinio gaisro šiame name buvo kilę 2 gaisrai, tačiau
ieškovės jiems dėl tų gaisrų nepriekaištavo, tik yra kalbėję apie P. R. iškeldinimą.
Liudytojai V. B. ir J. Z. parodė, kad jie padėjo J. B. sutvarkyti
sudegusį namą Muziejaus g. J. Z. dengė namą plėvele P. R. pusėje, nes čia stogas buvo sudegęs visiškai, o kitos
namo pusės gegnės buvo tik aprūkę ir pajuodęs šiferis. Stogą sutvarkė tuoj po
gaisro, sudegusias gegnes atidavė malkoms. K. P. dalies
gegnių išvežti nedavė, sakė, kad pati susitvarkys. Rudenį J.
B. pasamdė mašiną šiukšlėms išvežti. Prie šiukšlių krūvos buvo geležinė
lova ir kaštono spalvos spintelė, šiukšlių krūvoje buvo apdegusių kelnių
liekanų. Vežant šiukšles matėsi, kad namas tuščias. J. Z. parodė,
kad degdamas plėvele stogą matė vyriškį ardantį seną spintą.
Ieškinys
tenkintinas iš dalies.
Panevėžio
apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos poskyrio inspektoriaus tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotinos
informacijos apie gaisrą patikrinimo (toliau Tarnybinis pranešimas) duomenimis
nustatyta, kad gaisro kilusio 2008-12-01 gyvenamajame name (duomenys
neskelbtini) metu sudegė didžioji dalis stogo, apdegė gyvenamojo namo
medinis perdengimas, išdegė vienas kambarys, prie rytinės sienos įrengta
virtuvė, koridorius (šios patalpos plane - schemoje (b.l.11) pažymėtos
Nr.9,8,2, jos priklauso J. B.). Šiose patalpose esanti
krosnis 2008 m. užplombuota, nenaudojama, elektros instaliacija – netvarkinga.
Lubos kambaryje Nr.8 toje vietoje, kur liudytojai nurodė, kad buvo P. R. elektrinė viryklė, pradegę kiaurai, šioje vietoje yra
žymės būdingos židinio kūgiui. Plane-schemoje pažymėtose patalpose Nr. 4, 5,
6, 3, 7, priklausančiose B. M. ir K. P.,
sienos, lubos aprūkę, patalpos gesinant gaisrą aplietos vandeniu; patalpose
elektros instaliacija sena, degimo žymių nėra. Dėl gaisro kilimo tyčinio
padegimo požymių nenustatyta (b.l.8-11). 2008-12-02 Nr.133 akte dėl kilusio
gaisro nurodyta, kad gaisras pastebėtas 2008-12-01 21:54 val., labiausiai
tikėtina gaisro priežastis palikta be priežiūros elektrinė viryklė ar
netvarkinga elektros instaliacija, kaltas asmuo P. R.; J. B. ir B. M. atsisakė rašyti pareiškimą
dėl kilusio gaisro(b.l.12). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų
banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamas namas yra
88,13 kv.m ploto ir po ¼ dalį priklauso E. Š. pagal
2009-01-14 paveldėjimo teisės liudijimą, B. M. pagal
1998-01-15 pirkimo-pardavimo sutartį, J. B. pagal
1994-03-30 paveldėjimo teisės liudijimą ir K. P. pagal
1991-01-30 paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat šiems savininkams priklauso
po ¼ dalį ūkinių pastatų, kiemo statinių (tvoros, lauko tualeto) (b.l.14-16).
Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) įvertinimo duomenimis
nustatyta, kad gaisro metu šiam namui padaryta 4943,50 Lt žala (b.l.45-50).
Kupiškio rajono apylinkės teisme 2007-05-17 priimtas sprendimas už akių,
kuriuo patenkintas K. P. prašymas iškeldinti P. R. iš savavališkai užimtos patalpos-1/4 dalies pastato,
esančio (duomenys neskelbtini), priklausančios ieškovei K.
P. (c.b.Nr.2-54-100/2007).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Atmestini atsakovo J. B., jo atstovės argumentai, kad tarp
atsakovo veiksmų ir dėl gaisro atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, nes
nėra atsakovo kaltės dėl gaisro kilimo, ir bendraturčiams neatsidalinus iš
bendrosios dalinės nuosavybės nėra pagrindo teigti, jog gaisras kilo būtent
atsakovui priklausančioje patalpoje, kadangi visi bendraturčiai vienodai atsako
už prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo solidariai
apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Pagal CK 6.266 str. 1d. žalą,
padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo
ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas
(valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių
konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip
jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 str.2d.). CK 6.266 straipsnyje
įtvirtintos specialiosios normos, reglamentuojančios statinių savininko
(valdytojo) atsakomybę. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį statinių savininkas
(valdytojas) atsako be kaltės (CK6.248 str.1d.), nuo atsakomybės jis gali būti
atleistas tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba
nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tarnybinio pranešimo duomenys
(b.l.8-11), ieškovių paaiškinimai bei atsakovo J. B. paaiškinimas,
liudytojų J. B., V. B., J. Z. parodymai patvirtina, kad namo stogas nudegė virš tų
patalpų, kuriose gyveno P. R., t.y., kad gaisro židinys
buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalyje, kurioje užplombuota
krosnis ir netvarkinga elektros instaliacija, ir šią namo dalį valdo, jomis
disponuoja tik vienas bendraturtis – atsakovas J. B.,
kuris 1994-03-30 viešame registre nurodytas ¼ dalies namo savininku.
Išvardintų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas J.
B. nevykdė nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareigos, numatytos CK
4.37 str.1d.- nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, t.y.
nesutvarkė elektros instaliacijos, priešgaisrinei tarnybai užplombavus krosnį,
žinodamas apie P. R. anksčiau sukeltus gaisrus, apie
jo neatsargų elgesį buityje, leido jam toliau gyventi netinkamai įrengtose
patalpose žiemą, dėl ko kilo gaisras (CK 6.246 str.1d.), todėl tarp jo
neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis. Ieškovės
reikalauja dėl gaisro patirtą žalą priteisti solidariai iš J.
B. ir jo nuomininko - atsakovo P. R. Ieškovėms P. R. neatsargus elgesys buityje su elektros įrenginiais,
ugnimi buvo žinomas, dėl to jos prašė J. B., kad šis
iškeldintų P. R. iš gyvenamojo namo, ieškovė K. P. jį keldino iš savo patalpų. Ieškovės nurodė, kad
gaisras gyvenamajame name dėl P. R. neatsargaus elgesio
yra kilęs kelis kartus. Ieškovė B. M. teismo posėdžio metu
ir paaiškinime (b.l.13) nurodė, kad prieš kylant gaisrui P.
R. kambaryje matė įkaitusią elektrine plytelę, šią vietą ji parodė
priešgaisrinės tarnybos pareigūnams; gaisro kilimo išvadose nurodytas kaltas
asmuo P. R. bei kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus P. R. elgesio su elektrine virykle(b.l.12). Šie įrodymai
patvirtina, kad prie žalos atsiradimo savo neatsargiu elgesiu, žinodamas, kad
krosnimi negalima naudotis, gyvenamosiose patalpose netvarkinga elektros
instaliacija, prisidėjo ir atsakovas P. R. (CK 6.246
str.1d.), t.y. gaisras kilo dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų, todėl už
atsiradusią žalą jie turi atsakyti solidariai (CK 6.279 str.4d.). Gaisro
metu gyvenamajam namui padaryta 4943,50 Lt žala, todėl iš atsakovų solidariai
ieškovėms priteistina po ¼ dalį -1236 Lt. Nei ieškovės, nei atsakovas
nustatytos žalos dydžio neginčijo.
Ieškovės
taip prašo priteisti turtinę žalą už gaisro metu sugadintą jų turtą, tačiau
savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų nepateikė; nurodydamos sugadinto turto
vertę buvo nenuoseklios (CPK 12, 178 str.). Pradiniame 2009-07-24 ieškinyje
(b.l.3,4) ieškovė B. M. už gaisro metu sulietus daiktus
prašė priteisti 10000 Lt. 2009-10-12 ieškinyje ieškovė išvardino gaisro metu
sugadintus daiktus ir nurodė, kad šias aplinkybes įrodinės liudytojų
parodymais, tačiau teisme atsisakė pasikviesti liudytojus.
Ieškovės B. M. pateikti Kupiškio
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2008-12-02 ir 2009-03-31 raštai “Dėl
kilusio gaisro” patvirtina gaisro buvimo faktą, tačiau juose nėra nurodyta
koks ieškovės turtas nukentėjo gaisro metu (b.l.5,6). Ieškovė B.
M. teismo posėdžio metu, aiškindama daiktų sugadinimo aplinkybes,
nurodė, kad daiktai buvo sugadinti po gaisro, kai buvo laikomi gyvenamajame
name apdengti plėvele. Suplyšus plėvelei daiktai sudrėko, taip pat buvo
apgriaužti žiurkių, t.y. daiktai buvo sugadinti dėl netinkamų laikymo sąlygų,
už kurias atsakingas daiktų savininkas, t.y. pati ieškovė (CK 4.20 str.).
Ieškovė B. M. nurodė, kad į savo patalpas (duomenys
neskelbtini) atsikraustė iš savo buto (duomenys neskelbtini),
kuriame leido gyventi dukros šeimai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui
nepateikė. Taip pat šios ieškovės paaiškinimai dėl sugadintų daiktų
prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tai yra, kad ji savo daiktus į
šį gyvenamąjį namą atsivežė prieš mėnesį ir juos laikė ne tik savo
patalpose, bet ir E. Š. priklausančioje namo dalyje, į
kurią ją įleido ankstesnis savininkas. E. Š. paveldėjimo
teisės liudijimas išduotas 2009-01-14, t.y. asmuo, kurio turtą paveldėjo E. Š. mirė ne vėliau, kaip 2008m. rusėjo mėn. ar spalio
pradžioje ir B. M. nurodytu laiku negalėjo duoti jai
leidimo laikyti savo daiktus jam priklausančioje namo dalyje. Kad ieškovės B. M. ieškinyje išvardinti vertingi daiktai, jų kiekis
buvo laikomi E. Š. priklausančiose patalpose abejoja ir E. Š. įgaliotas asmuo I. V., tvarkanti E. Š. paveldėtą turtą (b.l.62). Ieškovės paaiškinimas, kad
automatinei skalbimo mašinai naudojo vandenį iš šulinio, - prieštarauja
Nekilnojamojo turto registro duomenims, kuriuose nurodyta, kad prie gyvenamojo
namo (duomenys neskelbtini), šulinio nėra (b.l.14-16). Ieškovės B. M. nurodytas aplinkybes, kad elektros instaliacija, jos
bute buvo pakeista, paneigia Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad
visose gyvenamojo namo patalpose elektros instaliacija sena (b.l.9).
Pradiniuose
2009-07-24 ir 2009-10-12 ieškiniuose (b.l.3,4,40-42) ieškovė K.
P. reikalavimo priteisti žalą už gaisro metu sugadintus daiktus nereiškė,
šiuos reikalavimus pateikė tik patikslintame ieškinyje, kurį pateikė teismui
2009-12-22 parengiamojo posėdžio metu. Nagrinėjant bylą paaiškino, kad
ieškinyje nurodė daiktus, kuriuos ji prarado dėl atsakovo P.
R. veiksmų – jam savavališkai užėmus jos patalpas ir neteisėtai
naudojantis jai priklausančiais daiktais, t.y. ieškovės reikalaujamos
priteisti turtinės žalos atsiradimas nėra susijęs su 2008-12-01 gaisru
gyvenamajame name.
Atsakovo J. B. pakviestų
liudytojų parodymai, kad tvarkant gaisravietę ir vėliau tvarkant aplinką jokio
vertingo ieškovių turto gyvenamajame name ir prie jo nebuvo, taip pat paneigia
ieškovių nurodytas aplinkybes, kad gesinant gaisrą buvo sugadinti ieškovių
vertingi daiktai, drabužiai ir kt. Ieškovėms B. M. ir K. P. neįrodžius, kad gesinant 2008-12-01 kilusį gaisrą
buvo sugadintas jų turtas (baldai, buitinė technika, drabužiai, medžiagos ir
kt.) jų reikalavimai dėl 8485 Lt turtinės žalos priteisimo B.
M. ir dėl 1715 Lt – K. P. atmestini.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą
grindžia medicininiais dokumentais (b.l.17,51), iš kurių matyti, kad abi
ieškovės turi pastovių sveikatos sutrikimų ir gydosi ambulatoriškai. Šiuose
dokumentuose nėra tiesioginių įrodymų, kad ieškovių sveikata po 2008-12-01
gaisro ženkliai pablogėjo, paintensyvėjo jų gydymas ar atsirado naujų
sveikatos sutrikimų. Ieškovės B. M., kuri į teismą dėl neturtinės
žalos priteisimo kreipėsi 2009-07-24, teismo posėdžio metu nurodytas
argumentas kad ji 2009-08-12 prie nesutvarkyto namo susižalojo koją dėl
atsakovo J. B. kaltės, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Ieškovių paaiškinimai, kad atsakovo P. R., gyvenančio J. B. priklausančiose patalpose, elgesys seniai kėlė grėsmę
jų turtui, kad atsakovas P. R. gaisrą sukelia nebe pirmą
kartą, atsakovo J. B. paaiškinimai ir liudytojos J. B. parodymai, kad ieškovės prašė iš J.
B. priklausančių patalpų iškeldinti P. R.,
2007-05-17 teismo sprendimas dėl P. R. iškeldinimo,
rodo, kad ieškovėms gaisro kilimas gyvenamajame name nebuvo netikėtas.
Atsakovui P. R. ilgą laiką pažeidinėjant bendro gyvenimo
taisykles, nerūpestingai elgiantis su elektros prietaisais, ugnimi, o atsakovui
J. B. neiškeldinant P. R. iš
bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, ieškovės
galėjo numatyti gaisro ar kitokio jų turto sunaikinimo galimybę. Tačiau
ieškovės, būdamos gyvenamojo namo bendraturtės, nepasirūpino savo turto
apsauga, jo draudimu, t.y. nebuvo pakankamai rūpestingos, atidžios ir
apdairios. Ieškovė B. M. prieš kylant gaisrui, matydama
pas atsakovą P. R. be priežiūros įjungtą elektrinę
plytelę bei žinodama jo nerūpestingą elgesį (c.b.13), nieko nedarė, kad žala
neatsirastų ir be priežiūros paliko savo turtą. Po gaisro ieškovės atsisakė
rašyti pareiškimą dėl gaisro kilimo (b.l.12). Nors ieškovės nurodo, kad patyrė
didelius nepatogumus dėl prarasto būsto, tačiau byloje ištirtais įrodymais
nustatyta, kad ieškovės gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini)
nesinaudojo. Ieškovė B. M. nuo 2001-11-26 gyvena (duomenys
neskelbtini), ieškovė K. P. nuo 1992-11-23 gyvena (duomenys
neskelbtini) (b.l.99-102). Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados,
kad ieškovės dėl įvykusio gaisro patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str.1d.),
kuri pasireiškė labai didele žala sveikatai, giliais dvasiniais išgyvenimais,
sukrėtimais, dvasiniu skausmu, stresu ir depresija , todėl jų reikalavimai dėl
neturtinės žalos priteisimo atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kad
ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovėms suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l.18-20,
104,112), todėl bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis proporcingai patenkintų
reikalavimui sumai, išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant į bylos
sudėtingumą, proceso trukmę, advokato dalyvavimą teismo procese, patenkintus
reikalavimus, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei.
(LR CPK 88 str.1d.3p, 92 str.1d.).
Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos CPK 260 str. 269 str.1d., 270 str. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš atsakovų J. B. ir P. R. solidariai priteisti ieškovei B. M. 1236
Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį dėl ieškovės B. M. reikalavimų atmesti.
Iš atsakovų J. B. ir P. R. solidariai priteisti ieškovei K. P.
1236 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį dėl ieškovės K. P. reikalavimų atmesti.
Iš
atsakovų J. B. ir P. R. priteisti
valstybei, iš kiekvieno po 37,00 Lt žyminio mokesčio, po 24,00 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų ir po 120,00 Lt už valstybės garantuojamą teisinę
pagalbą (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie
LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB
bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660,
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos
gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą, paduodant
apeliacinį skundą.
Teisėja Irena
Pocevičienė