Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-05-28][nuasmeninta nutartis byloje][1A-462-485-2015].docx
Bylos nr.: 1A-462-485/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (BK XXXVI skyrius)
Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu (BK 258 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga (BK XXXVI skyrius)
Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu (BK 258 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso subjektai
Gynėjas
Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Algirdas Remeika                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-485/2015

Teisėja Lina Antanaitienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00598-2013-0                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.                                                                      

(S)

 

HERBAS

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gegužės 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nuteistojo I. Č. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Č. apeliacinį skundą dėl 2015 m. vasario 2 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo I. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 str. 2 d. 20 parų arešto bausme;

- pagal  BK 284 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., subendrintos iš dalies sudedant, pagal BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimas, bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2014-10-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas P. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 str. 2 d., 284 str. 1 d., už tai, kad neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, tai yra, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir nešiojo su savimi žmonėms pritaikytą žaloti daiktą - kastetą, kurį panaudojo 2013 m. gruodžio 26 d. apie 20 val. prie parduotuvės “M.”, (duomenys neskelbtini) mieste, smurtaudamas prieš K. Z.;

be to, I. Č., kartu su P. K. pažeidė viešąją tvarką, tai yra, 2013 m  gruodžio 26 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „M.“, veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia pastūmė D. T., prievarta atplėšė A. Z. priklausančio automobilio VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. Z., keleivio dešinės pusės priekines dureles ir taip jas apgadino, tuo padarydami A. Z. 680 Lt turtinę žalą, I. Č. tyčia vieną kartą ranka smogė į veidą automobilyje sėdinčiam D. T., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei neteisėtai nešiojamu kastetu tyčia vieną kartą smogė į veidą prie automobilio stovėjusiam K. Z., padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose-skruoste, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą dešinės akies vokų išoriniame kampe - skruoste, dešinės akies tinklainės sukrėtimą, tuo nukentėjusiajam K. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam D. T. – sukėlė fizinį skausmą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Č. prašo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą, pritaikyti BK 75 str., sušvelninti jam paskirtą bausmę ir įskaičiuoti į paskirtą bausmės laiką, laiką, kurį praleido suėmime Anglijos kalėjime nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. spalio 23 d. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino, jog nuteistais nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kurie sutapo su nukentėjusiųjų bei liudininkų parodymais, žalą atlygino pats, o jo motina V. Z. tik tarpininkavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo išankstinio susitarimo daryti nusikaltimą, įvykį dalinai išprovokavo ir patys nukentėjusieji, nevengę necenzūrinių žodžių. Teismas taip pat turėjo įvertinti tai, kad nuteistasis pats nutraukė nusikaltimą, nes suvokė, kad blogai elgiasi. Naujų nusikaltimų nėra padaręs, taisosi, teismas nepagrįstai labiau atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir visiškai nevertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistojo I. Č. gynėja prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo I. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam I. Č. pritaikyta tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Kadangi skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas patikriną tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su I. Č. nuteisimu pagal BK 258 str. 2 d., 284 str. 1 d. plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją,  kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų reikalavimų laikėsi, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Nuteistojo I. Č. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 258 str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas), 284 str. 1 d. Už padarytas nusikaltimas veikas straipsnių sankcijose, be kitų alternatyvių bausmės rūšių numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis I. Č. praeityje teistas devynis kartus, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, jam ne kartą jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytas lygtinis paleidimas, šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, už viešosios tvarkos pažeidimus baustas administracine tvarka, niekur nedirba, padarytą žalą atlygino jo mama. Viso šios aplinkybės rodo didesnį I. Č. pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Ankstesnės bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios ir nebuvo pakankamos užtikrinti bausmės tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 str. numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą, neišnykus teistumui, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ( nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje), atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei iš dalies atlygino padarytą žalą), baustas administracine tvarka. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, po šių veikų padarymo daugiau nebenusikalto, atlygino žalą, nesudaro pagrindo paskirtą bausmę švelninti. Tokiais argumentais nuteistasis tik siekia sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtos bausmės.

Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertinto tinkamai ir skyrė I. Č. už BK 258 str. 2 d. arešto bausmę, mažesnę negu sankcijos vidurkis, už BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 65 str. pagrįstai subendrintos jas iš dalies sudedant.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes laikytina, kad I. Č. už BK 258 str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas), 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirta ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nusikaltimą I. Č. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi jie suvokė savo veiksmų ir pasekmių bendrumą, tiesiogiai ir betarpiškai dalyvavo vykdant bendro nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę, nors ir neturėjo išankstinio susitarimo, tačiau veikos bendrumas atsirado prieš nusikaltimo darymo pradžią ir jį jau pradėjus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiomis išvadomis.

Dėl apelianto prašymo įskaičiuoti į nuosprendžiu jam paskirtą bausmės laiką, laiką, kurį jis praleido suėmime Anglijos kalėjime, t.y. nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2014 m. spalio 23 d., apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti tokio prašymo. Kaip matyti iš bylos duomenų 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir patikslino skundžiamą 2015 m. vasario 2 d. nuosprendį, nurodant, kad I. Č., vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-10-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iš šios nutarties, Nuteitajam I. Č. į bausmės laiką buvo įskaitytas jo nurodytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-10-06 iki 2014-10-23.

Netenkintinas ir apelianto prašymas atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 str. nuostatas.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 str. numato galimybę atidėti bausmės vykdymą. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai neesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t.y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nepaisant to, kad yra formalus pagrindas taikyti I. Č. bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nėra nustatyta materialaus pagrindo. I. Č. yra teistas 9 kartus, ne kartą jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, buvo taikytas lygtinis paleidimas, nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė esant neišnykus teistumui. Taigi konstatuojama, kad iš ankstesnių teistumų I. Č. išvadų nepadarė, savo elgesio nekoregavo ir vėl nusikalto. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju atidėjus bausmės vykdymą nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam I. Č. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad I. Č. paskirtas gynėja advokatė Loreta Daukšienė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 36,71 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš I. Č. neišieškotinos.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

Nuteistojo I. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo I. Č. nepriteisti.

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                             Algirdas Remeika

 

 

Teisėjai                                                           Jūratė Jakubonienė

 

                                                                                                  Olegas Šibkovas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BPK
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • 2K-105/2009
  • BK 258 str. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 284 str. Viešosios tvarkos pažeidimas
  • 1A-405/2014
  • 2K-322/2014