Civilinė byla Nr. e2A-1238-467/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32922-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.; 3.2.6.5. (s)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1.               Ieškovas BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. I. ir prašė priteisti iš atsakovo 115,85 EUR kreditą, 11,41 EUR netesybas, 634,60 EUR palūkanas už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.Ieškovas nurodė, kad 2011-12-13 pradinis kreditorius UAB „Kubis“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 4759, pagal kurią suteikė atsakovui 115,85 EUR kreditą 30 dienų terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2012-01-12. Pradinis kreditorius ir ieškovas 2016-08-18 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovas savo prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė, todėl jam buvo skaičiuojamos palūkanos bei siunčiami raginimo laiškai. Atsakovas per pranešime nustatytą terminą skolos nepadengė.

2. Atsakovas A. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovo A. I. 115,85 EUR negrąžinto kredito, 11,41 EUR netesybų, sumažintas 158,65 EUR palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 285,91 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,44 EUR bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „Kubis“ ir atsakovas A. I. 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 4759, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 115,85 EUR vartojimo kreditas 30 dienų terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2012-01-12. Pradinis kreditorius ir ieškovas 2016-08-18 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles ieškovui, todėl iš atsakovo priteisė 115,85 EUR kredito ir 11,41 EUR netesybų (CK 6.71 str.).

5. Teismas, spręsdamas prašymą dėl 634,60 EUR palūkanų priteisimo, nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti palūkanos už gana nedidelį laikotarpį yra didesnės už skolą, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos laikytinos per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismas nurodė, kad norėdamas, jog būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė. Dėl to laikė, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos (CK 6.258 str. 3 d.), ir iš atsakovo priteisė 158,65 EUR dydžio palūkanas, o likusią ieškovo reikalavimo dalį dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 17 EUR dydžio žyminį mokestį bei 121 EUR už teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 38 procentų reikalavimų) priteisė 6,46 EUR žyminio mokesčio ir 45,98 EUR už teisinės pagalbos išlaidas.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovas BnP Finance, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 634,60 EUR mokėjimo palūkanas; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovo 138 EUR dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

7.1.Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi ieškovo pinigais, o ne kompensuoti ieškovo nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

7.2.Prašoma priteisti 634,60 EUR mokėjimo palūkanų suma neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Atitinkamai tenkinus ieškinį pilna apimti, priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 138 EUR (17 EUR žyminis mokestis ir 121 EUR už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus).

7.3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo BnP Finance, AB apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10. Taigi ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis teismas nepriteisė visų 634,60 EUR mokėjimo palūkanų ir visų bylinėjimosi išlaidų (pastarąsias proporcingai netenkintų reikalavimų daliai sumažino), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.). Kitoje dalyje sprendimas už akių pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

11. Bylos duomenys tvirtina, kad pradinis kreditorius UAB „Kubis“ ir atsakovas A. I. 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 4759, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 115,85 EUR vartojimo kreditas. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas visą 115,85 EUR vartojimo kredito sumą. Dėl to, sutinkamai su vartojimo kredito išdavimo sutarties nuostatomis, jam buvo priskaičiuota 634,60 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos. Pradinis kreditorius UAB „Kubis“ ir ieškovas BnP Finance, AB 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Kubis“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu atsakovą informavo, kad tuo metu jis jau ieškovui yra skolingas 761,85 EUR.

12.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei gindamas vartotojo interesus, sumažino prašomas priteisti 634,60 EUR mokėjimo palūkanas iki 158,65 EUR. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi ieškovo pinigais, o ne kompensuoti ieškovo nuostolius už prievolės neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį nuo 634,60 EUR iki 158,65 EUR.

13.Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo kredito sutarties nuostatas ir ieškovo reikalavimą priteisti 634,60 EUR mokėjimo palūkanas kaip prašymą priteisti sutartines netesybas. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų preambulėje palūkanos apibrėžiamos kaip mokestis už naudojimąsi kreditu. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte bei standartinėje informacijoje nurodyta, kad palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos nuo negrąžinto kredito sumos. Taigi šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, t.y. kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.).

14. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte šalys buvo susitarusios, kad atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo. Bylos duomenimis, pradinis kreditorius atsakovui suteikė 115,85 EUR (400 Lt) kreditą, atsakovas šios sumos negrąžino, taigi, atsakovas šiais pinigais vis dar naudojasi, todėl turi sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, dėl kurių buvo susitarta kredito sutartimi. Atsakovas, pasirašydamas kredito sutartį, sutiko su 114,98 proc. metinėmis palūkanomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šalių sutartų mokėjimo palūkanų paskirtį, nepagrįstai vertino mokėjimo palūkanas kaip netesybas ir neteisingai sumažino ieškovo prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį.

15. Pažymėtina, kad standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą prie sutarties nurodyta, kad taikoma fiksuota metinė palūkanų norma yra 114,98 proc., o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 200 proc. Taigi šalių sudarytoje sutartyje numatyta 200 proc. metinė kredito grąžinimo norma neprieštaravo kredito sutarties sudarymo metu galiojusiai Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, numatančiai prezumpciją, jog bendra vartojimo kaina yra nesąžininga, jei vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nesumokėjo nei vienos kredito įmokos. Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta dar 2011 metais. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu atsakovas buvo dar kartą informuotas apie susidariusią skolą ir paragintas atsiskaityti, tačiau į pranešimus nereagavo, atsiliepimo nepateikė, neprašė skolos išdėstyti, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali grąžinti skolos ar panašiai. Atsakovas, sudarydamas kredito sutartį, susipažino su sutarties sąlygomis ir sutiko su metine palūkanų norma. Kredito sutartyje numatyta metinė palūkanų norma yra 114,98 proc., bendra vartojimo kredito metinė norma neviršijo tuo metu galiojusiu Vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos. Taip pat kredito sutarties 5.11 punkte nustatyta, kad sutarties specialiojoje dalyje numatytos mokėjimo palūkanos yra skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos. Į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 121 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir 17 EUR sumokėtas žyminis mokestis.

19. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė prašymą priteisti sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str. 2 ir 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BnP Finance, AB (juridinio asmens kodas 301547985) iš atsakovo A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) negrąžintą kreditą, 11,41 EUR (vienuolika eurų 41 euro centą) netesybas, 634,60 EUR (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 60 euro centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 761,86 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138 EUR (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovo A. I. 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėja                                                                      Alma Urbanavičienė