Civilinė byla Nr. e2-22367-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17124-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovei A. R., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Dianai Voidachovič, atsakovės UAB „Esto“ atstovėms advokatėms Indrei Kupcikevičiūtei bei Simonai Drukteinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui UAB „Esto“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo byloje PlusPlus Baltic OU.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė A. R. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis 2020 m. lapkričio 6 d. pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. 439013118 ir 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 52782156 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje bei dublike nurodo, kad ji, A. R., 2020 m. lapkričio 5 d. facebook internetinėje svetainėje, facebook grupėje „Butu nuoma Vilniuje be tarpininku“ pamatė facebook G. D. vardu pasivadinusio ir brokere prisistatančio asmens, skelbimą, kuriame asmuo nurodė, kad padeda išsipirkti būstą be banko paskolos. Ilgą laiką planavusi įsigyti nuosavą būstą, ieškovė susidomėjo skelbimu ir tą pačią dieną 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į minėtą asmenį parašydama žinutę messenger ir nedelsiant gavo atsakymą su išsamiais paaiškinimais kaip išsirinkti būstą, kaip pildyti paraišką ir kt. Ieškovės buvo klausiama apie jos finansinę padėtį, t. y. ar ji dirba, ar neturi skolų, įsipareigojimų ir pan. Paraiškos užpildymui buvo prašoma pateikti jos asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios ir deklaruotos vietų adresus, telefono numerį ir pajamas. Ieškovė nieko neįtardama išsiuntė savo algos lapelio kopiją bei pateikė visus prašomus duomenis. Ieškovė buvo įtikinta, kad veikti reikia greitai, nes būstai greitai išperkami, kad jais domisi ne vienas pirkėjas. Nieko nelaukiant ieškovės buvo paprašyta patvirtinti duomenis smart ID. Ieškovė manydama, kad patvirtinimas yra būtinas paraiškos užpildymo pabaigimui, nenorėdama prarasti jai patikusio būsto, nedelsiant patvirtino savo duomenis smart ID, t. y. gavus pranešimą į smart ID programėlę, įvedė kodą. Po kurio laiko ieškovė gavo žinutę, kad patvirtinimas nebuvo gautas, ieškovė manydama, kad patvirtinti nepavyko dėl galimų interneto ryšio trikdžių dar kartą suvedė duomenis.

3.       Po šių veiksmų su ieškove buvo bendrauta dėl dokumentų pasirašymo, buvo klausiama ar ieškovė susirado tinkamą variantą, kaip gretai norėtų apsigyventi naujame būste, buvo atsakoma į visus ieškovės užduodamus klausimus. Ieškovei nurodžius, kad ji susitinka su brokere 2020 m. lapkričio 9 d., jai buvo „patarta“ neparodyti jokių susidomėjimo ženklų, nes neva bus galima tartis dėl kainos sumažinimo, tą gali padaryti tik G. D. prisistatęs asmuo. Po susitikimo su brokere, paaiškėjus, kad tai ne atskiras būstas, o namo dalis, ieškovė nusprendė susirasti kitą variantą. Radus kitą variantą, ieškovė paprašė G. D. prisistatančio asmens pasiderėti dėl kainos bei sutvarkyti dokumentus. Žinodama, kad derinimas gali užtrukti, ieškovė kantriai laukė. Galiausiai 2020 m. lapkričio 23 d. sulaukė prašymo dar kartą patvirtinti duomenis smart ID, paprašius nurodyti, kam reikalingas patvirtinimas, ieškovei buvo išsiųsta paraiškos forma bei buto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis su visomis, kaip pasirodė ieškovei neturinčiai teisinio išsilavinimo, privalomomis dalimis, todėl ieškovė nieko neįtardama dar kartą patvirtino duomenis su smart ID bei išsiuntė tai patvirtinančius duomenis. 2020 m. lapkričio 25 d. pasiteiravus, kada bus sutvarkyti dokumentai, gavo atsakymą, kad rytoj, tačiau 2020 m. lapkričio 26 d. dokumentai nebuvo pateikti. Pradėjus plačiau domėtis apie sandorį, jokių konkrečių atsakymų ieškovė negavo. Paklausus, kodėl būstas nėra rezervuotas, buvo atsakyta, kad pasidomės ir ieškovė buvo užblokuota. Ieškovė manydama, kad sandoris tiesiog neįvyko, kad galimai būstas parduotas kitiems pirkėjams, nepatyrusi jokių nuostolių dėl neįvykusio sandorio to nesureikšmino (pinigai iš sąskaitos nedingo, pradinio įnašo ieškovė neįnešė).

4.       2021 m. birželio pradžioje ieškovė gavo iš PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo 2021 m. birželio 4 d. pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo ir raginimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kuriame buvo nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius UAB „ESTO“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į neva ieškovės įsiskolinimą 1 909, 29 Eur sumai ir kad įsiskolinimo atsiradimo pagrindas yra ieškovės su pirminiu kreditoriumi sudaryta sutartis Nr. 1311, kurios ieškovė, jos teigimu, nėra nei pasirašiusi, nei mačiusi. Pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad ieškovės vardu su atsakovu buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. 2020 m. lapkričio 6 d. pirkimo išsimokėtinai sutartis Nr. 439013118 dėl Apple Iphone 11 Pro 512 GB Gold mobiliojo telefono (1 403, 57 Eur sutartyje numatyta paskolos suma ir 567, 31 Eur palūkanos), nors tokio telefono ieškovė niekada nebuvo įsigijusi, gavusi ar mačiusi ir 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaitos kreditavimo sutartis Nr. 52782156 (sutartyje nustatyta paskolos suma 2 000 Eur ir palūkanos, visa įmokų, kurios tūri būti atliktos tam, kad būtų grąžintas kreditas ir padengtos visos kredito išlaidos, suma 5 503, 81 Eur), nors jokios vartojimo kredito sutarties ieškovė nebuvo sudariusi. Pažymi, kad šios abi sutartys pasirašytos ne ieškovės, sutartyse nurodyti klaidingi duomenys, ne ieškovės telefono numeris ir elektroninis paštas, kas rodo, kad sutartys su atsakovu, t. y. finansų įstaiga, buvo sudarytos net neidentifikuojant sutarčių sudariusio, pasirašiusio asmens, netikrinant jokių asmens duomenų ir kt.

5.       Dėl padarytų nusikalstamų veikų, ieškovė 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi į policiją. Mano, kad konkrečiu atveju akivaizdu, jog nurodytos sutartys privalo būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi ginčo sandorius su atsakovu sudarė ir pasirašė ne ieškovė, o kitas asmuo. Sutartys su atsakovu, t. y. finansų įstaiga buvo sudarytos neidentifikuojant sutarčių sudariusio/ pasirašiusio asmens, netikrinant jokių asmens duomenų, nevertinant parašo autentiškumo ir kt. Sutartys sudarytos neužtikrinant nei CK, nei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, nepaisant reikalavimo savo veikloje taikyti „pažink savo klientą“ principą, nepaisant to, kad atsakovas kaip finansų įstaiga turi pareigą itin atsakingai rūpintis klientų asmens duomenų saugumu ir pavyzdingai laikytis galiojančių reikalavimų, tam, kad būtų apsaugoti klientai. Mano, kad sutarties sudarymo metu atsakovas nepaisė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad atsakovas net tik neidentifikavo pasirašiusio asmens, bet ir nesidomėjo kliento turtine padėtimi. Sutartys sudarytos nepaisant, kad klientas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sandorio šalis. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad sandorius sudarė ne ieškovė, ieškovės manymu, akivaizdu, kad sandoriai neturi tikrosios antrosios šalies, t. y. ieškovės valios, neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra savaime negaliojantys (niekiniai) kaip prieštaraujantys imperatyvioms nuostatoms. Nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovei susidarė įsiskolinimas, kurį ji turi padengti. Mano, kad būtent atsakovė elgėsi neapdairiai (ar net nuskalstamai) nepatikrindama, nevertindama kitos šalies asmens duomenų, neidentifikuodama asmens, turtinės padėties, tikrosios valios.       

6.       Atsiliepimu bei tripliku UAB „Esto“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ESTO vartojimo kreditų išdavimo procesas vyksta tokia tvarka: klientas išsirenka prekę internetinėje svetainėje iš pardavėjo, kuris yra sudaręs sutartį su ESTO dėl vartojimo kredito suteikimo klientui už įsigytą pirkinį (pirkimo išsimokėtinai sutarties sudarymo atveju) arba klientas ESTO internetinėje svetainėje pateikia paraišką sąskaitos kreditavimo sutarčiai sudaryti. Abiem aukščiau paminėtais atvejais ESTO visų pirma identifikuoja klientą, kas yra ir sudėtinė kliento tapatybės nustatymo proceso dalis, kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą (PPTFPĮ). Vienas iš ESTO taikomų kliento tapatybės nustatymo būdų yra „Smart-ID“ programėlė. Šiai identifikacijai yra būtinas asmens kodas. Pati ieškovė pasirinko būtent šią priemonę jos identifikacijai. Pasirinkus identifikaciją „Smart-ID“ programėle, klientui yra suformuojamas 4 skaitmenų kodas, kurį jis mato savo mobiliajame įrenginyje. Matydamas šį kodą, klientas turi įvesti savo slaptažodį – PIN1. Vartojimo kredito išdavimo procesas vyksta toliau tik tuomet, jei klientas įveda PIN1 slaptažodį, to neatlikus – procesas nutraukiamas.

7.       „Smart-ID“ PIN slaptažodžiai yra privatūs, sukurti paties „Smart-ID“ naudotojo. Kiekvienos „Smart-ID“ operacijos metu įvestas PIN kodas yra naudojamas „Smart-ID“ programėlės saugomai asmeninio rakto daliai iššifruoti, todėl „Smart-ID“ yra ypatingai saugus sprendimas asmens tapatybės patvirtinimui ir elektroniniam pasirašymui. Be to, visi „Smart-ID“ vartotojai yra informuoti, kad vedant PIN kodus būtina įsitikinti, jog vykdoma būtent jų iškviesta „Smart-ID“ operacija. Klientui slaptažodžiu PIN1 patvirtinus prisijungimą, ESTO iš „Smart-ID“ gauna šią informaciją apie klientą: vardą, pavardę, asmens kodą ir pilietybę. Pirkimo išsimokėtinai sutarties sudarymo atveju klientas renkasi jam tinkamiausią pirkimo planą, o sąskaitos kreditavimo sutarties atveju – kredito dydį ir kitas kredito sutarties sąlygas ir, pažymėdamas varnele, patvirtina įvestos informacijos teisingumą bei suteikia teisę ESTO tvarkyti gautą informaciją pagal naudotojų duomenų tvarkymo sąlygas. Tuomet klientas, pažymėdamas varnele, dar kartą patvirtina įvestos informacijos teisingumą bei suteikia teisę ESTO tvarkyti gautą informaciją pagal naudotojų duomenų tvarkymo sąlygas. Klientas pateikia savo kontaktinę informaciją.

8.       Atlikus šiuos veiksmus, ESTO prašo kliento pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį, nurodant pajamas, finansinius įsipareigojimus ir vartojimo paskolų įsipareigojimus. ESTO suteikia galimybę klientui pačiam įvertinti savo finansinę padėtį prašomo vartojimo kredito laikotarpiui. Taip pat klientas turi patvirtinti, kad jis pats yra galutinis naudos gavėjas, nes finansavimas suteikiamas tik pačiam galutiniam naudos gavėjui. Gavusi šią informaciją, ESTO atlieka kliento kreditingumo patikrinimą ir įvertinimą. Klientas šio proceso nemato. Šio proceso metu ESTO komunikuoja su išorinėmis duomenų bazėmis (SODROS, Credit Info, Scorify), iš kurių gauna jų turimus duomenis, tokiu būdu atlikdama kliento kreditingumo įvertinimo pareigą. Klientas iš karto gauna atsakymą, kuris yra teigiamas arba neigiamas – klientas pats mato savo pasiekiamą limitą, dabartinio vartojimo kredito sumą ir gali pasirinkti, ar atliks pradinį įnašą. Taip pat klientas renkasi jam priimtiną vartojimo kredito terminą ir pagal šiuos pasirinkimus jam yra suskaičiuojama ir nurodoma būsima mėnesio įmoka. Klientui pasirinkus jam tinkamas sutarties sąlygas, ESTO suformuoja dokumentą, kuriame yra pateikiama standartinė informacija apie vartojimo kreditą, taip pat suformuojama sutartis su įmokų grafiku. Klientui susipažinus su šią informacija, jis gali pasirašyti sutartį kvalifikuotu el. parašo sertifikatu, naudodamasis bet kuria iš priemonių, kurių viena yra „Smart-ID“ programėlė. Pasirinkus pasirašymą Smart-ID“ programėle, klientui vėl yra suformuojamas 4 skaitmenų kodas, kurį jis mato savo mobiliajame įrenginyje. Matydamas šį kodą, klientas turi įvesti savo ilgąjį slaptažodį – PIN2. Sutartis laikoma sudaryta tik tuomet, jei klientas įveda PIN2 slaptažodį, to neatlikus – sutarties sudarymo procesas nutraukiamas.

9.       Šiuo atveju sutarčių sudarymo procesas vyko taip: ieškovė kreipėsi į ESTO 2020 m. lapkričio 6 d., siekdama atsiskaityti už prekę, išsirinktą www.rde.lt svetainėje. Ieškovė nurodė, kad kartu nori sudaryti ir sąskaitos kreditavimo sutartį. Identifikacija buvo atlikta „Smart-ID“ programėle, t. y. patvirtinant tapatybę kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Ieškovė įvedė savo keturių skaitmenų slaptažodį – PIN1. Ieškovei patvirtinus prisijungimą, ESTO iš „Smart-ID“ gavo informaciją apie ieškovę, buvo pasirinktas pirkimo planas, patvirtintas įvestos informacijos teisingumas bei teisės suteikimas ESTO tvarkyti gautą informaciją pagal naudotojų duomenų tvarkymo sąlygas. Buvo pateikta kontaktinė ieškovės informacija – telefono numeris ir el. pašto adresas, kurie ir nurodyti Sutartyje 1, nurodyta ieškovės finansinė padėtis – finansiniai įsipareigojimai ir vartojimo kreditų įsipareigojimai. Buvo atliktas ieškovės kreditingumo patikrinimas. Atlikus ieškovės kreditingumo patikrinimą, buvo nustatyta, kad ieškovės norėto dydžio – 1 403,57 Eur – vartojimo kreditas gali būti suteiktas. Ieškovei pasirinkus tinkamas sutarties sąlygas, ESTO suformavo dokumentą, kuriame ieškovei buvo pateikta standartinė informacija apie vartojimo kreditą, taip pat ESTO suformavo Sutartį 1 ir Sutartį 2. Ieškovė pasirašė sutartis kvalifikuotu elektroninio parašu sertifikatu. Ieškovė nepateikė prašymo išmokėti kreditą, suteiktą Sutartimi 2, į jos banko sąskaitą, todėl ši suma nebuvo išmokėta. 

10.       Nurodo, kad ieškovė teigia, jog nebuvo jos valios sudaryti sutartis, esą ji buvo apgauta, nuotoliniu būdu per Facebook bendraudama su G. D. prisistačiusiu asmeniu. Atsakovei šios ieškovės nurodomos aplinkybės nėra žinomos ir ji jas gali komentuoti tik tiek, kiek jas ieškinyje aprašė ieškovė. Atsakovė gavo ieškovės užklausas dėl sutarčių sudarymo. Prieš sudarant sutartis, buvo atlikta ieškovės identifikavimo procedūra ieškovei panaudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą (per „Smart-ID“ sistemos paskyrą), t. y. jai pačiai suvedus trumpąjį slaptažodį savo mobiliajame įrenginyje. Identifikavus ieškovę, t. y. gavus šiuos duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą ir pilietybę, ESTO atliko ieškovės kreditingumo patikrinimą ir įvertinimą.

11.       Pažymi, kad atlikdama ieškovės kreditingumo patikrinimą ir įvertinimą, ESTO vadovavosi 2013 m. kovo 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatais. ESTO, remdamasi tiek ieškovės pateiktais duomenimis, tiek iš išorinių duomenų bazių surinktais duomenimis, nustatė, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos yra 1 075,88 Eur, įsipareigojimai iki sutarčių sudarymo – 242,63 Eur, o po sutarčių sudarymo – 275,48 Eur. Atlikus skaičiavimus, buvo nustatyta, kad ieškovės vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms po sutarčių sudarymo sudarys 25,6 proc. Ieškovės tvarių pajamų, t. y. gerokai mažiau nei leidžiama 40 proc. riba. Padarius išvadą, kad ieškovei vartojimo kreditas gali būti suteiktas, ieškovei buvo suformuota Sutartis 1 ir Sutartis 2, kurias ji pati pasirašė kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, t. y. per „Smart-ID“ sistemos paskyrą. Ieškovė pati ieškinyje nuodugniai aprašo, kad ji pati, nieko neverčiama, du kartus suvedė „Smart-ID“ programėlėje reikiamą slaptažodį. Suvedusi trumpąjį slaptažodį (PIN1), ji pateikė paraišką sutartims sudaryti, o suvedusi ilgąjį slaptažodį (PIN2), ji pasirašė sutartis. Taigi, ieškovė pati atliko reikiamus veiksmus sutartims sudaryti. 

12.       Atsakovė nurodo, kad visos kitos ieškovės nurodomos aplinkybės yra susijusios su tuo, kad esą ji nesuprato, dėl ko pasirašo, jai nebuvo žinoma, kad tokiu būdu ji sudaro sutartis su ESTO.  Atsakovės vertinimu, šios ieškovės nurodomos aplinkybės nereiškia sutarčių negaliojimo nei vienu iš sandorių negaliojimo pagrindų, nes veiksmus, reikiamus sutartims sudaryti nuotoliniu būdu, atliko pati ieškovė. Ieškovė ieškinyje nenurodo nei vieno konkretaus sandorio negaliojimo pagrindo. Ieškovė kalba ir apie apgaulę, ir apie tariamą sandorį, ir apie sandorių prieštaravimą imperatyvioms įstatymų normoms. Visi ieškovės teiginiai yra itin bendro pobūdžio ir nepagrindžia sutarčių negaliojimo nei vienu iš pagrindų arba net yra prieštaringi. Ieškovė dėsto, kad ji buvo apgauta kažkokio trečiojo asmens ar asmenų. Ieškovė neįrodinėja ir negalėtų įrodyti, kad ji buvo apgauta ESTO.

13.       Mano, kad įrodinėjimas, jog sandoris tariamas, prieštarauja versijai, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės. Kadangi konkrečių aplinkybių, susijusių su sutarčių tariamumu ieškovė nenurodo, ESTO plačiau apie tai nepasisako. Ieškovė teigia, kad esą sutartys sudarytos neužtikrinant nei CK, nei PPTFPĮ reikalavimų, nepaisant reikalavimo savo veikloje taikyti „pažink savo klientą“ principą. Tačiau ieškovė nenurodo, kurios konkrečios imperatyvios CK ar PPTFPĮ nuostatos buvo pažeistos.

14.       Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ESTO nepaisė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatų, kadangi ESTO atliko ir nuodugnų ieškovės kreditingumo patikrinimą ir įvertinimą. Tai ESTO atliko tiek pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis, tiek pagal papildomai ESTO surinktus duomenis iš išorinių duomenų bazių, kas atitiko tiek Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8–9 straipsnius, tiek ir 2013 m. kovo 19 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“. Pažymi, kad ginčas byloje net nekyla dėl to, ar ieškovei galėjo būti suteikti vartojimo kreditai, įvertinus jos kreditingumą. Pažymi, kad ieškovės nurodomas Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnis reglamentuoja finansų įstaigos prisiimamą verslo riziką. Jis nėra skirtas santykiui su finansų įstaigos klientais reglamentuoti. Atsakovės manymu, kitos ieškovės nurodomos aplinkybės, tokios kaip faktas, kad sutartyse nurodytas esą ne jos el. pašto adresas ir telefono numeris, nėra susijusios su ginčo esme. Dėl jų ESTO paaiškina tik tiek, kad nei el. pašto adresas, nei telefono numeris neidentifikuoja asmens, be to, asmuo yra laisvas turėti ir kelias el. pašto dėžutes skirtingais adresais bei būti kelių telefono numerių abonentu. ESTO kaip vartojimo kreditų teikėja, neprivalo tikrinti šių duomenų. Teigia, kad jei ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ją apgavo trečiasis asmuo (ar asmenys) ir yra teisingos, jos tik patvirtina, kad ieškovė pati buvo ypatingai neatsargi ir tik jos veiksmai lėmė sutarčių sudarymą.

15.       Atsakovė pažymi, kad ieškovė neįrodo nei vieno iš sandorio negaliojimo pagrindų. Ieškovė savo valią sudaryti sutartis išreiškė pati atlikusi visus sutartims sudaryti reikiamus veiksmus. Sutarčių negaliojimo pagrindus ieškovė nepagrįstai grindžia valios išreiškimo trūkumu dėl suklaidinimo ir apgaulės, kadangi jei ieškovė ir buvo apgauta, tai ne atsakovės, o trečiųjų asmenų dėl savo pačios nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo. Ieškovė taip pat neįrodo sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pagrindo, nes jokių specialiųjų teisės aktų nuostatų ESTO nepažeidė, o ieškovės nurodomi CK 1.63 ir 1.64 straipsniai nesudaro savarankiško sandorių negaliojimo pagrindo. Prašydama pripažinti sutartis negaliojančiomis, ieškovė neprašo taikyti restitucijos, o dublike restitucijos taikymo galimybę iš viso neigia. Atsakovės manymu, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

16.       Trečiajam asmeniui PlusPlus Baltic OU procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, trečiasis asmuo atsiliepimo bei kitų procesinių dokumentų nepateikė. Posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovė A. R. bei jos atstovė advokato padėjėja Diana Voidachovič palaikė ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti ieškinį. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ženkliai per didelės.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Esto“ atstovės advokatės Indrė Kupcikevičiūtė bei Simona Drukteinienė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

19.       Byloje ginčijamos tarp ieškovės A. R. bei atsakovės UAB „Esto“ 2020 m. lapkričio 6 d. sudaryta pirkimo išsimokėtinai sutartis Nr. 439013118 dėl Apple iPhone 11 Pro 512GB Gold mobiliojo telefono įsigijimo, kredito suma 1 403, 57 Eur, visa įmoku suma 1 970, 88 Eur bei 2020 m. lapkričio 6 d. sudaryta sąskaitos kreditavimo sutartis Nr. 52782156 dėl 2 000 Eur kredito limito, visą įmokų suma 5 503, 81 Eur.  

20.       Ieškovė sutartis ginčija nurodydama tokias faktines aplinkybes, t. y. kad ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. facebook internetinėje svetainėje, facebook grupėje „Butu nuoma Vilniuje be tarpininku“ pamatė facebook G. D. vardu pasivadinusio ir brokere prisistatančio asmens, skelbimą, kuriame asmuo nurodė, kad padeda išsipirkti būstą be banko paskolos. Ieškovė susidomėjo skelbimu ir tą pačią dieną 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į minėtą asmenį parašydama žinutę messenger ir nedelsiant gavo atsakymą su išsamiais paaiškinimais kaip išsirinkti būstą, kaip pildyti paraišką ir kt. Ieškovės buvo klausiama apie jos finansinę padėtį, t. y. ar ji dirba, ar neturi skolų, įsipareigojimų ir pan. Paraiškos užpildymui buvo prašoma pateikti jos asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios ir deklaruotos vietų adresus, telefono numerį ir pajamas. Ieškovė nieko neįtardama išsiuntė savo algos lapelio kopiją bei pateikė visus prašomus duomenis. Ieškovė buvo įtikinta, kad veikti reikia greitai, nes būstai greitai išperkami, kad jais domisi ne vienas pirkėjas. Nieko nelaukiant ieškovės buvo paprašyta patvirtinti duomenis smart ID. Ieškovė manydama, kad patvirtinimas yra būtinas paraiškos užpildymo pabaigimui, nenorėdama prarasti jai patikusio būsto, nedelsiant patvirtino savo duomenis smart ID, t. y. gavus pranešimą į smart ID programėlę, įvedė kodą. Po kurio laiko ieškovė gavo žinutę, kad patvirtinimas nebuvo gautas, ieškovė manydama, kad patvirtinti nepavyko dėl galimų interneto ryšio trikdžių dar kartą suvedė duomenis.  

21.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas).

23.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001).

24.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus.

25.       Pagal aptartą teisinį reglamentavimą matyti, kad CK 1. 91 straipsnio pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog prieš jo kontrahentą trečioji šalis naudoja apgaulę.

26.       Šio ginčo atveju atsakovė UAB „Esto“ nurodė, kad sudarant sutartį su ieškovę buvo atliekami standartiniai veiksmai: ieškovė 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į atsakovę, siekdama atsiskaityti už prekę, išsirinktą www.rde.lt svetainėje bei nurodė, kad nori sudaryti ir sąskaitos kreditavimo sutartį. Ieškovei pasirinkus identifikaciją „Smart-ID“ programėle, buvo suformuotas 4 skaitmenų kodas, kurį ieškovė matė savo mobiliajame įrenginyje, taip pat kaip ir aplinkybę, kad ji jungiasi prie UAB „Esto“ paskyros. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės prie ieškinio pridėti priedai su telefono ekrano nuotraukomis, pagal kuriuos matyti, kad tvirtinami duomenys pagal ESTO pranešimą. Ieškovė neneigė, jog ji matė duomenis „Smart-ID“ programėlėje, taip pat patvirtino, kad ji pati įvedė savo keturių skaitmenų slaptažodį – PIN1. Ieškovei patvirtinus prisijungimą, atsakovė iš „Smart-ID“ gavo informaciją apie ieškovę – vardą, pavardę, asmens kodą ir pilietybę. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad buvo pasirinktas pirkimo planas ir varnele patvirtintas įvestos informacijos teisingumas bei teisės suteikimas UAB „Esto“ tvarkyti gautą informaciją pagal naudotojų duomenų tvarkymo sąlygas. Antrą kartą varnele buvo patvirtintas įvestos informacijos teisingumas bei teisės suteikimas UAB „Esto“ tvarkyti gautą informaciją pagal naudotojų duomenų tvarkymo sąlygas. Buvo pateikta kontaktinė ieškovės informacija – telefono numeris ir el. pašto adresas, kurie ir nurodyti Sutartyje 1. Tuomet buvo nurodyta ieškovės finansinė padėtis – finansiniai įsipareigojimai ir vartojimo kreditų įsipareigojimai. Pateikus duomenis apie ieškovės finansinę padėtį prašomo vartojimo kredito laikotarpiui bei patvirtinus, kad ieškovė yra galutinė naudos gavėja, UAB „Esto“ atliko ieškovės kreditingumo patikrinimą ir įvertinimą: UAB „Esto“ nusiuntė užklausas išorinėms duomenų bazėms – SODROS, Credit Info, Scorify – ir gavo iš jų atsakymus, kurių pagrindu buvo atliktas ieškovės kreditingumo patikrinimas. Atlikus ieškovės kreditingumo patikrinimą, buvo nustatyta, kad ieškovės norėto dydžio – 1 403,57 Eur – vartojimo kreditas gali būti suteiktas. Atlikus visas procedūras atsakovė suformavo ginčo sutartis, o ieškovė pasirašė sutartis kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, per „Smart-ID“ programėlę.

27.       Specialaus teisės akto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant tik šiais atvejais kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai, sudaryti naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, pripažįstami vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 14 straipsniu. Nagrinėjamu atveju atsakovės naudotas ieškovės A. R. tapatybės nustatymo būdas atitiko aptartame tesės akte įtvirtintą nuotolinį kliento tapatybės nustatymo būdą.

28.       Atsakovo UAB „Esto“ byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pirkimo išsimokėtinai procesas prasideda nuo kliento identifikacijos, kas yra sudėtinė kliento tapatybės nustatymo dalis. Klientas pasirenka jam tinkamiausią būdą ir nurodo savo asmens kodą. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta, nes ieškovė patvirtino, jog ji per facebook paskyrą bendraudama su kitu asmeniu, šiam nurodė savo duomenis, tame tarpe ir asmens kodą, taigi ieškovės asmens kodas atsakovei UAB „Esto“ buvo pateiktas. Procedūros atsakovė laikėsi tokius duomenis patikrino. Kitas žingsnis procese – pasirinkus asmens identifikavimą/tapatybės nustatytą „Smart ID“ programėle (kas šiuo atveju ir buvo padaryta, pasirinktas šis tapatybės nustatymo būdas), klientui suformuojamas 4 skaitmenų kodas, kurį jis mato savo mobiliajame įrenginyje. Prašymą klientas turi patvirtinti savo Pin kodu 1. Ieškovė nurodė, kad tai ji taip pat tai padarė, t.y. patvirtino savo duomenis per „Smart ID“ programėlę. Gavus iš kliento patvirtinimą, kas šiuo atveju ir buvo, atsakovė gavo kliento duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, pilietybę. Teismas atkreipia dėmesį, kad apie UAB „Esto“ finansinę veiklą skelbiama viešai internete, tokius duomenis, t,. y. kuo užsiima juridinis asmuo teikiantis ieškovei paslaugą, ieškovė galėjo patikrinti ir jie buvo laisvai bei greitai prienami internete.

29.       Vykdant užsakymą tolimesnė eiga yra tokia: klientas renkasi jam tinkamiausią pirkimo planą ir patvirtina jo įvestos informacijos teisingumą bei suteikia Esto leidimą tvarkyti informaciją pagal naudotojų duomenų tvarkymo sąlygas, nurodo savo kontaktinius duomenis, finansinius duomenis. Teismas pažymi, kad plano pasirinkimas bei patvirtinimas apie informacijos teisingumą yra kliento atliekami veiksmai ir nėra įtakojami Esto. Esto gavęs patvirtinimą, atlieką kliento kreditingumo įvertinimą bei, nustačius, kad sutartis gali būti sudaryta, suformuoja sutartį, kuri pasirašoma kvalifikuotu parašu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta per „Smart ID“ programėlę. Dar kartą pažymėtina, kad ieškovė neneigia, jog ji patvirtinto duomenis „Smart ID“ programėle.

30.       Pagal aptartus atsakovės UAB „Esto“ atliktus veiksmus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė žinojo ar galėjo bei turėjo žinoti, kad sutartį naudojantis ieškovės A. R. duomenimis sudaro kitas asmuo, atsakovei buvo teikiami teisingi ieškovės A. R. asmens duomenys – asmens kodas, vardas, pavardė. Atsakovė laikėsi visų kliento duomenų patikrino etapų, duomenis tvirtino tas asmuo, kuris turi tokią teisę, t. y. pati ieškovė A. R., patvirtino, jog ji duomenis tvirtino per „Smart ID“ programėlę. Ieškovės teiginiai, kad buvo nurodytas ne toks telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo neteisingi ieškovę identifikuojantys asmens duomenys, nes nei telefono numeris, nei elektroninio pašto adresas nėra tokiais duomenimis.

31.       Teismas atkreipia dėmesį, kad iekvienam „Smart ID“ klientui viešai prienami duomenys internete. Tarp šių duomenų taip pat nurodoma, kad „Smart ID“ naudoja du skirtingus kodus: PIN 1 naudojamas prisijungimui prie elektroninių paslaugų ir prieigai prie paskyrų, pvz.: banko sąskaitos; PIN 2 yra skirtas pasirašymui skaitmeniniu būdu, pvz.: atliekant banko operacijas ar pasirašant dokumentą (interneto prieiga: https://www.smart-id.com/lt/pagalba/duk/bendroji-informacija/kam-yra-reikalingi-du-smart-id-pin-kodai). Taigi, pagal pačią „Smart ID“ paskirtį matyti, kad jos naudojimas suvedant PIN kodus iš esmės siejamas su tam tirais padariniais bei jautriais asmens duomenimis (banko sąskaita, kitos paskyros, pvz.: su programėle galima prisijungti ir prie asmens sveikatos duomenų), todėl pats programėlės naudotojas, šiuo atveju ieškovė A. R., atsakingas už savo duomenų apsaugą ir tinkamą naudojimą. Jis pasirinkdamas naudoti programėlę turi teisę ir pareigą susipažinti su jos paskirtimi ir jokiu būdu, nėra pagrindo tokios pareigos perkelti atsakovei. Kaip minėta, šiuo atveju atsakovės pareiga, sudarant sutartis buvo asmens, su kuriuo sudaroma sutartis, nustatymas. Tuo tarpu, toje pačioje interneto svetainėje, kurioje aptariamos „Smart ID“ galimybės, aiškiai nurodoma, jog „Smart-ID“ – tai naujasis patogus asmens tapatybės nustatymo sprendimas. Jį yra paprasta bei lengva naudoti ir tai yra puiki alternatyva bankų kodų kortelėms. Naudodamiesi „Smart-ID“, galite jungtis prie elektroninių paslaugų ir patvirtinti operacijas bei susitarimus (interneto prieiga: https://www.smart-id.com/lt/pagalba/duk/bendroji-informacija/kas-yra-smart-id). Taigi, atsakovė nustatydama kliento (šiuo atveju ieškovės) tapatybę naudojosi identifikavimo būdu, kurį pasirinko pati klientė, šis būdas yra patikimas ir plačiai naudojamas įvairių institucijų veikloje bei atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

32.       Pažymėtina ir tai, kad „Smart ID“ programėlės naudotojams nurodyti patarimai dėl programėlės saugos, tarp kurių nurodoma: „jei operaciją inicijavote ne jūs, niekada neįveskite PIN kodų. Ekrane pamatę atsitiktinę tapatybės nustatymo užklausą, ignoruokite ją. Jei tai nutiktų dar kartą, prašome susisiekti su mūsų klientų aptarnavimo skyriumi ir mes paaiškinsime, ką reikėtų daryti tokiu atveju“ (interneto prieiga: https://www.smart-id.com/lt/pagalba/duk/sauga/kaip-uztikrinti-ismaniojo-irenginio-ir-smart-id-apsauga). Šie duomenys dar kartą nuosekliai patvirtina, jog už atliktas operacijas naudojantis „Smart ID“ programėle buvo atsakinga pati ieškovė ir jai kilo pareiga atsakingai saugoti savo duomenis bei įvertinti galimus neigiamus padarinius.

33.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei neįrodžius, jog atsakovė UAB „Esto“ sutarties sudarymo metu žinojo ar galėjo bei turėjo žinoti, jog ieškovės vardu sutartis sudaro kiti asmenys, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei, kuri buvo sąžininga sandorio šalis, turi kilti neigiami padariniai, t. y. finansinė našta dėl išmokėtų lėšų bei su tuo susijęs nuostoliai. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė laikėsi visų taisyklių ir nuosekliai atliko visus kliento identifikavimo veiksmus, kliento atlikti veiksmai (tikslus asmens duomenų nurodymas – vardo, pavardės, asmens kodo, duomenų patvirtinimas „Smart ID“ programėle) jokių abejonių atsakovei sukelti negalėjo, nes jie buvo teisingi. Nurodytos aplinkybės ir ištirti duomenys byloje, taip pat šalių bei jų atstovų teikti paaiškinimai, nuosekliai patvirtina, jos ieškovė tvirtindama duomenis „Smart ID“ programėle, galėjo ir turėjo suprasti neigiamus padarinius kilsiančius tvirtinant duomenis. Bylos nagrinėjimo metu atsakant į teismo klausimus, ji patvirtino, jog žino, kam naudojama „Smart ID“ programėlė, ne kartą ją naudojo. 

34.       Ieškovė ieškinyje taip pat bandė grįsti sandorių negaliojimą kitais pagrindais CK 1.86 straipsnio pagrindu, t. y. jog sandoris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių), taip pat, kad sutartys prieštarauja imperayvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis).

35.       Pagal bylos duomenis teismas nenustatė nei vieno iš ieškovės nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo, kaip minėta, ieškovės iš esmės nurodomos faktinės aplinkybės, jog ji buvo apgauta, savaime nereiškia jog sandoriai sudaryti dėl akių, nes pagal bylos duomenis matyti, jog realios pasekmės kilo, kredito įstaiga suteikė lėšas. Taip pat nenustatyta, jog sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal ginčo sutartis matyti, kad jose apibrėžtas sutarties dalykas, aptarti šalių įsipareigojimai bei jų vykdymo tvarka. Akivaizdaus sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nenustatyta. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė nesiėmė visų privalomų priemonių nustatyti kredito gavėjos tapatybę paneigtos byloje detaliai aptarus kredito suteikimo procesą. Ieškovės apeliavimas į tai, kad buvo pažeistos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio nuostatos, nepagrįstas, nes šios įstatymo nuostatos skirtos finansų įstaigos verslo rizikos valdymui. Papildomai pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo vertinamos aplinkybės dėl skolos pagal ginčo sutartis priteisimo, todėl teismas papildomai nepasisako dėl sumų pagal ginčo sutartis pagrįstumo ar nepagrįstumo, nėra žinoma, kokia apimti iš ieškovės bus reikalaujama sumų pagal ginčo sutartis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis procesinių veiksmų dėl teisminio skolos išieškojimo nėra pradėta, ieškovei nereiškiant atskirų reikalavimų dėl konkrečių sutarčių sąlygų vertinimo teismas atskirai dėl jų nepasisako ir šioje byloje nevertina.

36.       Apibendrinant, teismas daro išvadą, jog ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės A. R. ieškinys atsakovei UAB „Esto“ atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

37.       Teismas pažymi, kad ieškovė, vertindama, jog kiti tretieji asmenys yra atsakingi dėl jai padarytų nuostolių ar sukeltų kitų neigiamų padarinių, ieškovė savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti pasinaudodama įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais nukreipdama atitinkamus reikalavimus tretiesiems asmenims.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38.       Pagal bendrą taisyklę bylinėjimosi išlaidas apmoka pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Esto“ pateikė prašymą priteisti 5 501, 02 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis.

39.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

40.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

41.       Byloje nustatyta, kad atsakovė pateikė atsiliepimą bei tripliką. Byloje vyko vienas teismo posėdis, kurio trukmė (suapvalinant) 1 valanda. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo teikiama didelė apimtis teisinio vertinimo, taip pat nebuvo nustatinėjama daug faktinių aplinkybių.

42.       Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo atsakovei priteisti visas jos prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 3 000 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB „Esto“ iš ieškovės A. R. priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Esto“, į. k. 305219905, iš ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė