Baudžiamoji byla Nr. 1-28-1010/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65412-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1;  2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 1.1.8.12     

                                     (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajam M. D., jo gynėjui advokatui V. R.,

nukentėjusiajam M. D.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai) - 28 MGL dydžio bauda;

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

  Teismas

n u s t a t ė :

   M. D. sukėlė fizinį skausmą:

2017 m. gruodžio 15 d., apie 23 val. Šilalės m., (duomenys neskelbtini), S. D. priklausančio gyvenamojo buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių, tyčia – du kartus delnu sudavė tėvui M. D. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam M. D. sukėlė fizinį skausmą

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. D. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad padarė kaltinime nurodytą veiką, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teigė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. grįžo namo, buvo išgėręs. Tėvas namie taip pat buvo išgėręs, jie tarpusavyje kalbėjosi ir apsipyko. Kaltinamasis paėmė butelį alkoholinio gėrimo ir išpylė į kriauklę. Po to sudavė tėvui du kartus delnu per galvą. Viskas įvyko dėl alkoholio, nesusivaldė. Atsiprašė tėvo, tėvas jam atleido. Gavo didelę pamoką, grįžęs iš įkalinimo įstaigos ketina susirasti darbą, anksčiau mokėsi, bet nebaigė mokslų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, BPK 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka išvardydamas paskelbė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Be kaltinamojo M. D. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusysis M. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d., prieš jį smurtavo sūnus M. D.. Konfliktas kilo tėvui S. D. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Jis pas tėvą pats gyvena ir buvo priėmęs laikinai gyventi savo sūnų M., nes jį buvo iš namų išvariusi motina. Konfliktas kilo dėl to, kad abu buvo neblaivūs. Konfliktas kiek pamena kilo dėl telefono įkroviklio. Dėl ko daugiau, nepamena. Tuo metu bute dar buvo tėvas, bet jis buvo savo kambaryje. Tą vakarą tėvas negėrė. To konflikto metu, M. įpyko ir delnu, tikrai ne kumščiu, du kartus trenkė per galvą, t. y. pakaušį. Po to, M. paėmęs butelį degtinės ją išpylė į kriauklę. Po suduotų smūgių jokių sužalojimų nepadarė, tik po smūgių skaudėjo. Į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Sūnui M. dėl to įvykio jokių pretenzijų neturi ir nereiškia. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19-21, 34-36).

Iš 2017-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės m. (duomenys neskelbtini), esantis butas (b. l. 11-12).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad M. D. 2017-12-15, 23.15 val. nustatytas 0,78 promilių girtumas (b. l. 41).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. D. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, t. y. fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui, padarymą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad M. D. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 23 val. Šilalės m., (duomenys neskelbtini), S. D. priklausančio gyvenamojo buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių, tyčia – du kartus delnu sudavė tėvui M. D. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam M. D. sukėlė fizinį skausmą. Nustatyta, kad M. D. smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo tėvą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis M. D. padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad žaloja savo šeimos narį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, ir tokių pasekmių norėjo, neišskirdamas pasekmių masto. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas Kaltinamasis M. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė visas esmines įvykių aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. D. padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ankščiau du kartus teistas, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, nevedęs. Jis metų laikotarpyje baustas administracine tvarka. Kaltinamasis atlikinėjo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį, yra atlikęs 50 parų arešto bausmę ir šiuo metu yra suimtas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nuo 2018 m. rugsėjo 20 d.

Padarytas tyčinis, baigtas nesunkaus pobūdžio nusikaltimas. Nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui. Taip pat pažymėtina, kad bausmės rūšies paskyrimui turi reikšmės ir tai, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmės neatlikęs – atliko 50 parų arešto bausmę. Pažymėtina, jog jam jau Šilalės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi yra pakeista laisvės apribojimo bausmė į areštą. Vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, nustatytas BK 65 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvigubo bausmių keitimo draudimas. Šiuo atveju konstatuotina, jog neatlikus arešto bausmės ir bendrinant nuosprendžius, negali būti skiriama kita nei arešto bausmė, kadangi bendrinant turėtų būti vėl keičiama jau pakeista Šilalės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi bausmė, t. y. būtų dvigubas paskirtos bausmės pakeitimas.

 Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 15 d., 23.51 val. iki 2017 m. gruodžio 17 d., 18.12 val. Taip pat įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo 2018 m. spalio 29 d. (BK 66 straipsnis).

Kardomoji priemonė – suėmimas – naikintina paskelbus nuosprendį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, prie neatliktos Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pakeistos Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, arešto bausmės, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę -  55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto.

Bausmę skirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. (2 paras) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 29 d., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuorašo gavimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja                                                                    Lina Šakarnienė