Civilinė byla Nr. e2S-1506-638/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18105-2020-9

       Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2.

        (S)

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. M. (toliau – ieškovas) 2021 m. sausio 14 d. ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš pagrindinio darbo – leidinio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiojo redaktoriaus darbo – pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ (toliau - atsakovė) 2020 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 44 „D. G. Misiukevičiaus atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 58 str.“; 2) negrąžinti ieškovo į leidinio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiojo redaktoriaus darbą, laikant, kad 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutartis Nr. 808 dalyje dėl pagrindinio darbo yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai: - vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; - vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už daugiau nei trejus darbo santykių trukmės metus; - dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, numatytą 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties Nr. 808 14.5 punkte; - 500 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atlyginimą; - kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, neįskaitant ieškovo, kaip leidinio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiojo redaktoriaus, kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d.; - 23 589,87 Eur darbo užmokesčio skolą už leidinio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiojo redaktoriaus darbą; - 577,07 Eur su leidinio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiojo redaktoriaus darbu susijusių išmokų skolą, kurią sudaro 459 Eur komandiruočių išlaidos ir 118,07 Eur ligos išmoka; - 5 349 Eur įstatyminius delspinigius dėl vėlavimo sumokėti ieškovui su leidinio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiojo redaktoriaus darbu susijusias sumas (2021 m. sausio 18 d. CBP-935).

2.       Teisme 2024 m. birželio 18 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo (DOK-74405).

3.       Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi priimtas ieškovo ieškinio atsakovei atsisakymas ir civilinė byla Nr. e2-297-435/2024 nutraukta. Nutartyje nurodyta, kad atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-58499). Kadangi byloje šalių (nei ieškovo, nei atsakovės) kaltė nenustatyta, ieškovas pasinaudojo savo procesine teise atsisakyti ieškinio, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškovo ieškinio atsisakymui neprieštaravo, neprašė priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidos tarp proceso dalyvių neskirstytinos, kiekvienai šaliai paliekant jų pačių šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų neskirstymas labiausiai atitinka šalių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

4.       Atsakovė 2024 m. birželio 21 d. pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo (DOK-76468). Nurodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo metu. Prie prašymo atsakovė pridėjo įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą. Teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylą nutraukė, tačiau nepaskirstė atsakovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, dar 2021 m. vasario 10 d. atsiliepime į ieškovo 2021 m. sausio 14 d. ieškinį. Atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą, kuriame detalizavo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus. Būtent ieškovo procesiniai veiksmai generavo atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas tik prieš pat 2024 m. birželio 18 d. posėdį informavo atsakovę apie teikiamą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovė dalies bylinėjimosi išlaidų net nebūtų patyrusi, jeigu ne ieškovo procesiniai veiksmai bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas nemotyvavo ir nenurodė jokių priežasčių, dėl ko nusprendė atsiimti ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas, šioje byloje atsisakydamas ieškinio, jokių priežasčių nenurodė. Byloje šalių (nei ieškovo, nei atsakovės) kaltė nenustatyta, ieškovas pasinaudojo savo procesine teise atsisakyti ieškinio, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškovo ieškinio atsisakymui neprieštaravo. Pateikė prašymą paskirstyti atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad byloje nenustačius šalių (nei ieškovo, nei atsakovės) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ieškovui 2021 m. sausio 18 d. pareiškus ieškinį atsakovei ir 2024 m. birželio 18 d. jo atsisakius, atsakovė dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios, nustačius jų pagrįstumą, turi būti atlygintos, kadangi kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilyginamas bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas).

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti teismo 2024 m. birželio 27 d.  papildomą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties, priimti ieškovo teikiamą įrodymą – 2024 m. liepos 5 d. duomenis iš ieškovo vardu atidarytų sąskaitų banke AB SEB bankas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą. Teismas nutartimi išsprendė ir klausimą dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nusprendė palikti kiekvienai iš šalių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis priimta dėl klausimo, kuris yra išspręstas šiuo metu įsiteisėjusios 2024 m. birželio 21 d. nutarties dalimi.

1.2.                       Ieškovo ginčijama nutartimi teismas pakeitė šiuo metu įsiteisėjusios 2024 m. birželio 21 d. nutarties turinį. Teismas, nurodydamas skundžiamoje nutartyje, kad šalys nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (t. y. nenustatyta šalių kaltė), atliko kitokį, negu 2024 m. birželio 21 d. nutartyje šios aplinkybės teisinį įvertinimą – nutarė, kad nepaisant to atsakovei turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, nustačius jų pagrįstumą.

1.3.                       Iš skundžiamos teismo nutarties turinio nėra aišku, kuo vadovaujantis teismas nutarė, kad jis, priimdamas nutartį, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Atitinkamai, teismas nenurodė ir motyvų, kurių pagrindu padarė išvadą, kad priimama skundžiama nutartis gali būti 2024 m. birželio 21 d. nutarties sudedamąja dalimi.

1.4.                       Nors skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje teismas padarė išvadą, kad atsakovei iš ieškovo priteisiamos 1 976,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad priteisia iš ieškovo atsakovei 4 147,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Atsakovė teikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo pat bylos iškėlimo, šiuos prašymus palaikė viso bylos nagrinėjimo metu ir jų niekada neatsisakė. Šie prašymai nebuvo teismo išspręsti nei iki 2024 m. birželio 18 d. vykusio posėdžio byloje, nei po jo. Būtent tam, kad būtų ištaisyta ši ydinga situacija ir būtų išspręsti visi byloje šalių pareikšti prašymai, teismas galėjo ir turėjo teisę priimti papildomą nutartį. Todėl, laikytina, kad teismas pagrįstai, pasinaudodamas CPK 277 straipsnyje įtvirtintu institutu, priėmė papildomą nutartį.

2.2.                       Atsakovės įsitikinimu, atsakovei nustačius 2024 m. birželio 21 d. nutarties trūkumą nekilo poreikis skųsti nutarties, nes tokiai situacijai išspręsti yra numatytas atskiras institutas – papildomo sprendimo (nutarties) priėmimas. Papildoma nutartimi buvo ištaisytas nutarties trūkumas – išspręstas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismui nekilo pareiga nurodyti motyvų, kurių pagrindu laikė, kad papildoma nutartis gali būti sudedamoji 2024 m. birželio 21 d. nutarties dalis.

2.3.                       Papildomos nutarties motyvuojamosios dalies 28 punkte esantis teiginys, kad atsakovei iš ieškovo priteisiamos 1 976,16 Eur bylinėjimosi išlaidos yra rašymo apsirikimas, kuris jau yra ištaisytas pasitelkiant CPK 276 straipsnyje įtvirtintą rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo institutą, nekeičiant papildomos nutarties esmės.

2.4.                       Ieškovo nurodomi tariami papildomos nutarties trūkumai, dėl kurių, anot ieškovo, papildoma nutartis neva neatitinka teisinio aiškumo reikalavimų, nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą papildomos nutarties naikinimui. Dalis ieškovo nurodomų aplinkybių, kiek susiję su papildomos nutarties motyvavimu, išvis negali būti laikomi papildomos nutarties trūkumais, o dalis, kiek susiję su rašymo apsirikimais, jau yra ištaisyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Ieškovas atskirajame skunde prašo priimti ieškovo teikiamą įrodymą – 2024 m. liepos 5 d. duomenis iš ieškovo vardu atidarytų sąskaitų banke AB SEB bankas. Nurodo, kad atskirojo skundo pateikimo dienai ieškovas atsakovei yra skolingas 20 360,69 Eur. Nurodoma skola - tai teismo nepagrįstai išskirtose kitose bylose atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

13.       Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, kokią bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovas yra skolingas atsakovei kitose išnagrinėtose bylose. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik ta apimtimi, kiek yra susiję su nagrinėjama byla. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti ieškovo pateiktą įrodymą (banko sąskaitos išrašo kopiją), nes juo įrodinėjamos aplinkybės, neturinčios esminės teisinės reikšmės šioje apeliacinėje byloje sprendžiamam procesiniam klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. 

14.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15.       CPK

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi priimtas ieškovo ieškinio atsakovei atsisakymas ir civilinė byla Nr. e2-297-435/2024 nutraukta. Nutartyje teismas nurodė, kad atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas sprendė, kad byloje nei ieškovo, nei atsakovės kaltė nenustatyta, ieškovas pasinaudojo savo procesine teise atsisakyti ieškinio, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškovo ieškinio atsisakymui neprieštaravo, neprašė priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų. Teismas vertino, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos tarp proceso dalyvių neskirstytinos, kiekvienai šaliai paliekant jų pačių šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17.       Paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis). Papildomo sprendimo institutas suteikia teismui galimybę ištaisyti tam tikrus sprendimo trūkumus. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

18.       Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama teismo papildoma nutartimi priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad teismas nutartimi nepaskirstė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje. Nustatyta, kad atsakovę byloje atstovavo advokatas P. M.. Atsakovės atstovas 2024 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (DOK-58499), kurios sudaro 13 772,56 Eur. Nagrinėjamu atveju priimtos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties turinys patvirtina, kad teismas šia nutartimi išsprendė ir klausimą dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nutarė palikti kiekvienai iš šalių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pildyti 2024 m. birželio 21 d. nutartį, nes klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo išspręstas. Pažymėtina, kad bylos šalys teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties neskundė, nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 29 d.

19.       Sutiktina su apeliantu, kad ginčijama nutartimi teismas pakeitė savo paties priimtą šiuo metu įsiteisėjusią 2024 m. birželio 21 d. nutartį. Tai yra, 2024 m. birželio 21 d. nutartyje teismas aiškiai nurodo, kad vertina atsakovės pateiktą 2024 m. gegužės 13 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nutaria atsakovei tų išlaidų nepriteisti. Tuo tarpu skundžiamoje 2024 m. birželio 27 d. nutartyje teismas dar kartą vertina tą patį 2024 m. gegužės 13 d. prašymą ir nutaria priešingai: atsakovei dalį bylinėjimosi išlaidų priteisti. Kaip nurodė teismas, papildoma nutartis yra ankstesnės 2024 m. birželio 21 d. nutarties sudedamoji dalis, tuomet neaišku, ar išlaidos neskirstomos ir atsakovei nepriteisiamos, ar vis dėlto priteisiamos. Tokia dviprasmiška nutartis negali likti galioti.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo (nutarties) institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo (nutarties) trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Priėmus sprendimą (nutartį) ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019 39 punktas). Kadangi papildomas teismo sprendimas (nutartis) yra skirtas pagrindinio sprendimo (nutarties) trūkumams ištaisyti, kai yra priimamas, jis tampa sudėtine teismo sprendimo (nutarties), kurio nevisapusiškumas papildomu sprendimu (nutartimi) buvo taisomas, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-8232023 82 punktas). 

21.       Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nepagrįstai priėmė papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. 

22.       Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

23.       Taip pat nustatyta, kad 2024 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismas atsakovo prašymu ištaisė rašymo apsirikimą 2024 m. birželio 27 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, vietoje klaidingai nurodytos sumos 1976,16 Eur ištaisė į 4 147,16 Eur. Todėl panaikinus 2024 m. birželio 27 d. nutartį, kaip išvestinė naikintina ir 2024 m. liepos 17 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

24.       Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Nagrinėjamu atveju, tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio27 d. nutartį ir 2024 m. liepos 17 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ prašymo dėl papildomos nutarties priėmimo netenkinti.

Ši Kauno

Teisėja                                                Diana Labokaitė