Civilinė byla Nr. e2A-565-460/2017

                                                                                                                           (Proceso Nr. 2-06-3-14533-2015-5)

                        Procesinio sprendimo kategorija

(S)

     2.6.9.2; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovui E. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. K. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 4414,33 Eur lėšų grąžinimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos nagrinėjimo eigoje patikslino ieškinį ir prašė priteisti 3695,54 Eur bei nurodytas palūkanas. Nurodė, jog su atsakove gyvenant santuokoje, jo uždirbami pinigai buvo bendros šeimos lėšos.  Kadangi periodiškai ilgais laikotarpiais ieškovas buvo jūroje, savo darbdaviui jis buvo nurodęs atsakovės banko sąskaitą, į kurią darbdavys pervestų ieškovo gaunamą atlyginimą. Tokiu būdu atsakovė, ieškovui būnant jūroje, naudojosi jo banko kortele ir jo gaunamą atlyginimą naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Šalims nutraukus santuoką, ieškovo atlyginimas ir toliau buvo pervedamas į atsakovės sąskaitą. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog ir po santuokos nutraukimo, kurį laiką gyveno toliau kartu, tačiau, ieškovas pažymėjo, jog nutraukus santuoką, turtiniai santykiai tarp šalių nutrūko ir šalių gaunami pinigai buvo laikomi atskirais, nes nutraukus santuoką, pasibaigia ir bendrosios jungtinės nuosavybės režimas. Pažymėjo, kad atsakovė, įrodinėdama tarp šalių buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos ir bendro turto įgijimo, privalo įrodyti, kad juos siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Taip pat paaiškino, kad jo atlyginimas atsakovei būdavo pervedamas tam, kad jam būnant jūroje, atsakovė iš ieškovo atlyginimo galėtų panaudoti vaiko išlaikymui skirtą sumą - nutraukus santuoką teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas 289,62 Eur. kasmėnesinis išlaikymas sūnui, bei sumokėti už buto adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą, kuriame gyveno atsakovė su vaiku ir ieškovas, būdamas Lietuvoje. Likusi pinigų dalis turėjo būti grąžinama ieškovui. Susitarimo, kurio pagrindu atsakovė būtų turėjusi teisę naudotis visu ieškovo atlyginimu, nebuvo - teigiant tokį susitarimą buvus, įrodymus turi pateikti atsakovė. Tai, kad net ir nutraukus santuoką ieškovas su atsakove dar kurį laiką palaikė ryšius, nekeičia turto atskirumo režimo, nes tarp šalių nebuvo susitarimo ir po santuokos nutraukimo pinigines lėšas laikyti bendromis. Vien tai, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis patekdavo į atsakovės sąskaitą, nereiškia, kad šios lėšos tapdavo atsakovės nuosavybe. Pagal CK 6.237 str. 1 d., asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pagal CK 6.242 str. 1 d., be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 laikotarpiu šalys ieškovui būnant Lietuvoje palaikė santykius ir gyveno viename bute, ieškovas sutiko, kad jam būnant Lietuvoje dalis išlaidų buvo susijusios su jo ir šeimos poreikių tenkinimu. Patikslintame  ieškinyje detalizavo kada ieškovas buvo jūroje, ir kada krante, bei detalizavimą išlaidų, su kuriomis ieškovas sutinka, būtent: 2014-12-17 - 2015 01 28 laikotarpiu ieškovas buvo jūroje, todėl šiuo laikotarpiu atsakovės patirtos išlaidos nesusijusios su ieškovo ir šeimos poreikių tenkinimu, ir laikytina, kad šiuo laikotarpiu ieškovo darbo užmokestis buvo naudojamas išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su 17 sąskaitos išrašo pozicija 120,00 Eur sumai. 2015-01-29 - 2015 03 04 laikotarpiu ieškovas buvo Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su sąskaitos išrašo pozicijomis 79, 86, 90, 91,92, 93, 99, 101, 102, 103, 106, 108, 110, 112, 113, 114, 115, 116, 117 bendrai 2.020,64 Eur sumai. 2015-03-05 – 2015-04-01 laikotarpiu ieškovas buvo jūroje, todėl šiuo laikotarpiu atsakovės patirtos išlaidos nesusijusios su ieškovo ir šeimos poreikių tenkinimu, ir laikytina, kad šiuo laikotarpiu ieškovo darbo užmokestis buvo naudojamas išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su sąskaitos išrašo pozicijomis 149, 151,153,155 bendrai 513,00 Eur sumai. 2016-04-02 –2016-04-28 laikotarpiu ieškovas buvo Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su sąskaitos išrašo pozicijomis 163, 164, 168, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 185, 187, 189, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 201,204,209 bendrai 1.121,15 Eur sumai. 2015-04-29 – 2015-06-29 laikotarpiu ieškovas buvo jūroje, todėl šiuo laikotarpiu atsakovės patirtos išlaidos nesusijusios su ieškovo ir šeimos poreikių tenkinimu, ir laikytina, kad šiuo laikotarpiu ieškovo darbo užmokestis buvo naudojamas išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su sąskaitos išrašo pozicijomis 222,246, 257, 278 bendrai 653,11 Eur sumai. 2016-06 30 – 2015-07-27 laikotarpiu ieškovas buvo Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su sąskaitos išrašo pozicijomis 306, 307, 309, 310, 313, 325, 331, 333 bendrai 1.855,36 Eur sumai. 2015-07-28 – 2015-08-14 laikotarpiu ieškovas buvo jūroje, todėl šiuo laikotarpiu atsakovės patirtos išlaidos nesusijusios su ieškovo ir šeimos poreikių tenkinimu, ir laikytina, kad šiuo laikotarpiu ieškovo darbo užmokestis buvo naudojamas išimtinai atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su sąskaitos išrašo pozicijomis 345, 351 bendrai 230,00 Eur sumai. 2015-08-15 – 2015-08-31 laikotarpiu ieškovas buvo Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu ieškovas sutinka su sąskaitos išrašo pozicijomis 367, 369, 384 bendrai 1.262,04 Eur. Iš viso ieškovas sutinka su 7.775,30 Eur sumos panaudojimu. 2015-01-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteistas 289,62 Eur vaiko išlaikymas nuo 2015-01-01, todėl per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 vaiko išlaikymui ieškovas turėjo sumokėti 2.316,96 Eur (289,62 Eur x 8 mėn.). Atskaičius ieškovui žinomiems tikslams panaudotą sumą ir vaiko išlaikymui priklausančią sumą, ieškovo teigimu atsakovė be pagrindo įgijo ir ieškovui nežinomiems tikslams išleido 3.695,54 Eur (13.787,80 Eur - 7.775,30 Eur = 2.316,96 Eur), kuriuos ir prašė priteisti.

2. Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad savo uždirbamas pinigines lėšas ieškovas į atsakovės sąskaitą pervedė ne per klaidą, tačiau sąmoningai, tokiu būdu suteikdamas galimybę L. K. jomis nevaržomai naudotis vaiko poreikių tenkinimui. Per visą laikotarpį E. K. nenurodydavo, kam ir kaip šias lėšas atsakovė turinti panaudoti. Atsakovė pripažino, kad po santuokos nutraukimo šalys dar kurį laiką kartu gyveno, todėl atsakovei pervestos lėšos didele dalimi buvo naudojamos ne kam kitam, o bendrų poreikių tenkinimui. Per visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki kol L. K. galutinai išsikėlė iš šeimos namų ir ieškovą paliko, jokių reikalavimų sugrąžinti atsakovei pervestų sumų dalį ar pateikti piniginių lėšų panaudojimo ataskaitą E. K. nereiškė. Teigė, kad ieškovas jai t.y. buvusiai sutuoktinei pinigines lėšas mokėjo kaip kompensaciją, kad ši jo nepaliktų ir ginčo šalys toliau gyventų faktinėje santuokoje. Šiuo atveju galima pripažinti, kad savo darbo užmokestį E. K. L. K. pervesdavo savo laisva valia, suprasdamas savo veiksmų esmę, todėl ieškinyje dėstomas teiginys, kad atsakovės pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą šiuo atveju kyla iš bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“, yra nepagrįstas. Nei ieškovas, pervesdamas pinigines lėšas į L. K. banko sąskaitą, nei atsakovė, gautomis piniginėmis lėšomis naudodamasi savo nuožiūra, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Piniginių lėšų pervedimą atsakovei, juo labiau įvertinus pavedimų tęstinumą, galima laikyti ginčo šalių sandoriu, kuris buvo teisėtai vykdomas ir kurio ieškovas jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais nepaneigia. Ieškovo atsakovei skiriamas lėšas L. K. iš dalies laikė ir kompensacija už savo ir sūnaus patirtą neturtinę žalą dėl buvusio sutuoktinio prieš šeimos narius panaudoto fizinio ir psichologinio smurto. E. K. ir pats tai pripažino, todėl dėl piniginių lėšų panaudojimo L. K. jokių pretenzijų nereiškė, tačiau, skirtingai, negu atsakovė, tikėjosi, kad jo skiriami pinigai, privers atsakovę ir toliau su ieškovu kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį. Tačiau kadangi L. K. nesielgė taip, kaip norėjo E. K., ieškovas pareiškė šį neteisėtą ieškinio reikalavimą dėl neva be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, siekdamas dar kartą pakenkti teisėtiems atsakovės ir jų nepilnamečio vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo E. K. atsakovės L. K. naudai  500,00 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

3.1. Teismas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovė tam tikras lėšas išleido neteisėtai ir tokiu būdu be pagrindo jas įgijo, neįrodė, koks buvo tarp šalių (sugyventinių) susitarimas dėl lėšų panaudojimo.

3.2. Teismas, padaręs išvadą, kad šalis siejo sugyventinių teisiniai santykiai, konstatavo, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo, nes teismų praktikoje sugyventinių santykiai kvalifikuojami kaip bendra jungtinė veikla.

3.3. pažymėjo, kad ieškovas pats sudarė sąlygas atsakovei naudotis minėtomis lėšomis ir tai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, ir ieškovas niekada nereikalavo minėtų lėšų panaudojimo ataskaitos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Apeliantės nuomone, atsakovė neįrodė savo nurodomų aplinkybių, kad tarp šalių buvo koks nors susitarimas dėl ieškovo atlyginimo panaudojimo.

4.2. Teigia, kad atsakovė neįrodė, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos vykdymo.

4.3. Apeliantė mano, kad nesant tarp šalių jokio sandorio, atsakovė, naudodamasi ieškovo pinigais, praturtėjo ieškovo sąskaita, o ieškovas atitinkamai patyrė nuostolių, todėl ieškovo reikalavimas turi būti tenkintinas.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Nurodo, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo, kad šalys vedė bendrą ūkį, o jų santykius teismas pagrįstai kvalifikavo kaip atitinkančius jungtinės veiklos teisinius santykius.

5.2. Teigia, kad ieškovui grįžus iš jūros šis gyvendavo kartu su atsakove, pirkdavo maisto produktus, mokėjo už gyvenamojo būsto komunalinius patarnavimus, bendrai rūpinosi jų nepilnamečiu vaiku ir kt., t. y. vedė bendrą ūkį.

5.3. Tikina, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, t. y. atsakovė pinigines lėšas gavo sandorio pagrindu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. sprendimu nutraukė šalių, t. y. E. K. ir L. K. santuoką (Civilinė byla Nr. N2-473-613/2015). Šalių nepilnamečio sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama L. K.. Tačiau nustatyta, kad nepaisant santuokos nutraukimo, šalys ir toliau gyveno kartu. Teismo posėdžio metu tai pripažino ir pats ieškovas, o taip pat ir atsakovė. Be to nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką ieškovo atlyginimas ir toliau buvo pervedinėjamas į atsakovės sąskaitą. Nustatyta, kad atsakovė nurodytas lėšas gaudavo iš ieškovo pagal jo paties nurodymą, t.y. pats ieškovas išreiškė pageidavimą, kad jo darbdavys nurodytas sumas pervestų atsakovei. Atsakovė nurodytas sumas naudojo įvairiems poreikiams, tame tarpe ir šalių bendro vaiko išlaikymui ir kitiems poreikiams. Tokie mokėjimai buvo nevienkartiniai, o turėjo nuolatinį pobūdį, kadangi prasidėjo nuo 2014-12-17 ir tęsėsi iki 2015-08-31 d. Nustatyta, kad ieškovas kelis kartus grįžo iš jūros, gyveno kartu, o po to vėl išvykdavo į jūrą.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų grąžinimo. Ieškovas mano, kad atsakovė privalo grąžinti dalį iš jo gautų lėšų.

10. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į bylai itin reikšmingą faktinę aplinkybę: šalims nutraukus santuoką, ieškovo atlyginimas nepertraukiamai laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2015-08-31 buvo pervedamas į atsakovės sąskaitą. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad jų santuokos nutraukimas buvo fiktyvus, nes ir toliau jie gyveno kartu. Tai reiškia, kad visiško sutuoktinių nuosavybės atskirumo režimo neatsirado, nes tarp šalių buvę šeiminiai santykiai tęsėsi ir jie kvalifikuotini kaip atitinkantys jungtinės veiklos teisinius santykius (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nustatė tinkamai ir teisingai, atlikę išsamią faktinių aplinkybių analizę.

11. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016).

12. Bylos duomenys patvirtina, jog nors šalių santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, tačiau po santuokos nutraukimo jie siekė šeimą išsaugoti, ir toliau gyveno toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, ieškovas dirbo, gautas pinigines lėšas savo valia ir nurodymu darbdaviui vedė į atsakovės sąskaitą, kurias atsakovė naudojo šeimos, namų ūkio išlaidos dengti, maisto produktams pirkti, bendrai rūpinosi jų nepilnamečiu vaiku ir t.t. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu pripažino ieškovas. Papildomai pažymėtina, kad iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad piniginės lėšos buvo naudojamos net ir ieškovo draugų sąskaitoms papildyti, paties ieškovo telefono numerio sąskaitoms papildyti. Sutiktina su atsakove, kad visos nurodytos aplinkybės įrodo, kad šalys vedė bendrą ūkį. Dėl to ieškovo argumentas, kad jų gyvenimo negalima laikyti nuolatiniu vedant namų ūkį, nes šis gyvenimas turi būti laikytinas epizodiniu, kadangi ieškovas didžiąją laiko dalį praleisdavo jūroje, yra nepagrįstas. Atsakovė teisi, kad darbas jūroje yra specifinis, pasižymi tuo, kad asmuo gyvena laive, būna ne namuose, todėl vien faktinis buvimas ne bendroje su sugyventine patalpoje kurį laiką dėl darbo sąlygų, negali būti laikytina, kad tai buvo ne nuolatinis gyvenimas, kad asmenys nesiekė bendro tikslo - kurti bendro namų ūkio. Priešingai, reikalinga vertinti tai, kad visą kitą laiką, kuri ieškovas nebuvo darbo vietoje, jis praleisdavo būtent su atsakove, toje gyvenamojoje patalpoje, kurią jie kaip šeima naudodavosi nuolatos.

13. Apeliantas neteisus apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jo pervedamas lėšas atsakovė įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.242 straipsnis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tai reiškia, jog atsakovė pinigines lėšas gavo sandorio pagrindu. Kaip minėta, lėšos buvo naudojamos bendrų - šeimos - poreikių tenkinimui. Viso bendro gyvenimo metu ieškovas niekada nereiškė reikalavimų ir pretenzijų dėl pinigų panaudojimo ir tik galutinai iširus šeimai ir nutraukus bendrą ūkį pradėjo reikšti pretenzijas dėl bendravimo su vaiku (ieškinys), po to reikalavimus dėl pinigų panaudojimo. Kaip matyti iš pateiktų teismui duomenų, kai šalys nutraukė bendrą gyvenimą, ieškovas atsakovei jokių pinigų pervedimų nebeatlikdavo. Ši aplinkybė būtent ir įrodo faktą, kad iki tol, kol šalys gyveno kaip šeima piniginės lėšos buvo naudojamos bendrai, šeimos poreikiams tenkinti.

14. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 500 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei iš ieškovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Atsakovei L. K. iš ieškovo E. K. priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                           Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Žydrūnas Bertašius

                                                                                                           Almantas Padvelskis