ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4861-1140/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 250 Eur skolą, 33,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,96 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 47,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 6 d.), 31,20 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (250 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines procesines palūkanas, 136 Eur bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą) ir priimti sprendimą už akių atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

2.       Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per kitą asmenį. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 250 Eur skolą, 33,15 Eur palūkanas, 9,96 Eur sutarties administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 293,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti ir 31,20 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 250 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 6 d.) ir 47,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydamas, jog hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Įvertinęs sutarties turinį, teismas padarė išvadą, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 31,20 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

5.       Teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 31,20 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (250 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nes pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Teismas pabrėžė, kad ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių iš dalies ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. S.: 1) 47,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 250,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-06); 3) 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Priteisti apeliantei iš atsakovo L. S. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Nors teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikuoja, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tačiau visiškai neatsižvelgia į to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė.

7.2. Pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo BnP Finance, UAB pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, skolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Minėta, jog kasacinis teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).

7.3.     Apeliantei perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį, ir tapus prievolės šalimi, apeliantė įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Taip pat apeliantė įgijo pareigą pagrįsti pradinio kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 str. įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas.

7.4. Nors teismas ir laikė, kad apeliantės paskaičiuota negautų pajamų (nuostolių) suma procentine išraiška yra hipotetinė, tačiau tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad iš esmės ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantui praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.

8.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                             teisiniai argumentai ir išvados

           Apeliacinis skundas tenkinamas.

9.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-06) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 250 Eur kreditas 36 mėnesių terminui. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. rugpjūčio 6 d. Šią sumą pradinė kreditorė atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu skolos negrąžino ir nesumokėjo sutartų palūkanų. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 250 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 250 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą L. S. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu. Sutartimi atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, išreikštas metine kredito palūkanų norma fiksuotu procentiniu dydžiu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 82, 34 procentų, o fiksuota metinė palūkanų norma – 31,20 procentų.

12.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nepriteistų negautų nuostolių (47,65 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir dėl nepriteistų procentine išraiška (31,20) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 250,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-06) savo poziciją grindžia tuo, kad teismas neteisingai aiškino naujausią kasacinio teismo praktiką bei nepagrįstai sprendė, jog apeliantė nepagrindė negautų realių pajamų (nuostolių). Su tokia apeliantės pozicija, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, kaip reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, negali būti reiškiamas po sutarties pasibaigimo, nes pagal sukeliamus teisinius padarinius sutarties pasibaigimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis, šaliai pažeidus sutartį, keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

14.       Nagrinėjamu atveju iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutartis galiojo iki 2022-08-06, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo kredito sutartį nuo sutarties pasibaigimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Tai yra paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino naujausią kasacinio teismo suformuluotą taisyklę ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 47,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 250,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-06).

15.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prašomi priteisti nuostoliai procentine išraiška yra hipotetiniai ir negali būti priteisiami. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, kol nesibaigia nutrauktos sutarties terminas, ir atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Akivaizdu, jog prašymas priteisti negautas pajamas (nuostolius) po kreipimosi į teismą dienos procentine išraiška, priešingai nei jų paskaičiavimas už visą sutarties laikotarpį iš karto, t. y. faktiškai jų dar net nepatyrus, ar atskirų ieškinių teikimas už faktinius negautų pajamų (nuostolių) patyrimo laikotarpius, labiausiai apsaugo būtent atsakovo interesus. Sutiktina su apeliante, kad kol sutarties terminas dar nėra suėjęs ir negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, apeliantė neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl vieną iš reikalavimų formuluoja procentine išraiška. Apeliantė į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris išreikštas procentine išraiška, nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Tokiu būdu atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), kurios bet kokiu atveju nesiskaičiuos ilgiau nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Nurodytų argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo apeliantei 47,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 250,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-06).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepriteistų negautų pajamų (nuostolių), keistina ir teismo sprendimo dalis dėl apeliantės bylinėjimosi išlaidų dydžio, patirtų pirmosios instancijos teisme ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

         Dėl bylos procesinės baigties

17.       Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nukrypo nuo naujausio kasacinio teismo išaiškinimų, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) skolą, 33,15 Eur (trisdešimt trijų eurų 15 ct) palūkanas, 9,96 Eur (devynių eurų 96 ct) sutarties administravimo mokestį, 47,65 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 65 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą (2020-08-28) dienos, 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 250,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą (2020-08-28) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-08-06), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 293,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-28) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai“.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius