Civilinė byla Nr. e2A-2550-562/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00566-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.2

      (S)

  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovams I. G. ir G. G. dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. (toliau ir – ieškovas) patikslintu ieškiniu atsakovams I. G. (toliau ir – atsakovė) ir G. G. (toliau ir – atsakovas) (toliau kartu – ir atsakovai) prašė: 1) pripažinti prievoles pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2717) ir vekselio pagrindu 2018 m. rugsėjo 18 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 10 253,26 Eur), pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2718) ir vekselio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 5 536,13 Eur), pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2514) ir vekselio pagrindu išduotą 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 13 067,23 Eur) bei pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2515) ir jo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 30 756,71 Eur) solidariomis atsakovų prievolėmis; 2) priteisti iš atsakovės 58 113,33 Eur solidariai su atsakovu pagal jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai ir vekselio pagrindu 2018 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai ir vekselio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai ir vekselio pagrindu išduotą 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą bei pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai ir jo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo šeimos interesų bei poreikių tenkinimui 2018 m. liepos 24 ir 27 d. išdavė ieškovui 4 paprastus neprotestuotinus vekselius: 2018 m. liepos 24 d. išdavė 2 vekselius 10 200 Eur ir 5 500 Eur sumoms, o 2018 m. liepos 27 d. išdavė 2 vekselius 13 000 Eur ir 30 600 Eur sumoms. Bendra pagal notarų vykdomuosius įrašus išieškotina pinigų suma (be procesinių palūkanų) – 59 613,33 Eur. Pažymėjo, kad nors pagal minėtus vekselius sumos ieškovo pasiskolintos atsakovo vardu, tačiau pareiga grąžinti lėšas (neįvykdžius prievolės lėšas grąžinti laiku) tenka abiem atsakovams solidariai, kadangi lėšos pasiskolintos (vekseliai išduoti) bendriems šeimos interesams tenkinti, šios aplinkybės konstatuotos Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-12-407/2022, nurodytas sprendimas ir nutartis laikytini prejudiciniais faktais.

3.       Ieškovas pabrėžė, kad Kauno apygardos teismo sprendimu konstatuota, kad vekselių išrašymo metu atsakovas vykdė statybų verslą, jam trūko apyvartinių lėšų namo (duomenys neskelbtini), statyboms užbaigti, kurio vieną iš dviejų butų atsakovas, jo paties teigimu, ketino panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas nenustatė atsakovo valios trūkumų išrašant vekselius bei konstatavo, kad vekseliai išrašyti atsakovo prašymu, pinigai jam perduoti tam, kad atsakovas baigtų statybas ir ieškovas, kuris atsakovui suteikė keturias paskolas, pagal jas atgautų paskolintas lėšas. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, jog vekselis nebuvo tik prievolės užtikrinimo priemonė, vekseliai buvo pasirašomi pas atsakovo pasirinktą notarą, pinigų perdavimo faktą teismas susiejo su atsakovo paaiškinimais, kad tuo metu jam trūko apyvartinių lėšų baigti namo statybai. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vekselis nebuvo paskolos sutarčių užtikrinimo priemonė, taip pat nurodė, kad pagal vekselius sukurtos atskiros, savarankiškos prievolės.

4.       Ieškovas patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad vekselių pagrindu gautos lėšos panaudotos šeimos verslui plėtoti ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui bei kotedžo (duomenys neskelbtini), įrengimui, todėl atsižvelgus į tai, jog pasiskolintais pinigais buvo kuriamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pareiga grąžinti lėšas ieškovui turėtų būti pripažinta solidaria atsakovų prievole pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

5.       Ieškovas pažymėjo, kad aukščiau minėtų civilinių bylų nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad vekselius atsakovas išrašė, kadangi lėšos buvo reikalingos atsakovų verslui plėtoti, t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir kotedžų (duomenys neskelbtini), statyboms užbaigti ir nurodytam turtui išnuomoti, o už nurodyto turto nuomą gauti pinigai buvo (yra) naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), įgytas ir įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nors ir buvo registruotas atsakovo vardu, jis nebuvo registruotas kaip asmeninė nuosavybė, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

6.       Ieškovas atkreipė dėmesį, jog kadangi aplinkybės, jog gauti pinigai panaudoti šeimos verslui plėtoti, konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jų iš naujo įrodinėti nereikia

7.       Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad lėšos pagal vekselius atsakovams perduotos nebuvo, o ieškovo nurodyti teismų sprendimai priešingai įrodyti negali. Pažymėjo, kad nors ieškovas cituoja teismų sprendimus, kuriuose buvo sprendžiama dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, ir, atmetant šiuos reikalavimus, teismų, be kita ko, netiesiogiai pasisakyta, kad atsakovas vekseliuose nurodytas lėšų sumas gavo, tai negali būti laikytina prejudiciniais faktais, kadangi šias aplinkybes (ar vekseliuose nurodytos lėšos buvo perduotos, ar apskritai jais skolintos lėšos, ar jie atliko kitą funkciją) dar tik spręs Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-187-555/2024 pagal atsakovų ieškovui pareikštą ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

8.       Atsakovai pažymėjo, kad nurodytoje byloje Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovo reikalavimą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, pasisakys, ar vekseliuose nurodytos lėšos buvo perduotos atsakovui. Jei lėšos nebuvo perduotos, jų panaudoti šeimos poreikiams neįmanoma.

9.       Atsakovas pabrėžė, kad pats tariamas lėšų perdavimo faktas atsakovui neįrodo lėšų panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas laikosi pozicijos, jog lėšų panaudojimas namo ir kotedžų statybai yra savaime pakankamas konstatuoti, jog taip buvo tenkinami šeimos interesai. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog 59 300 Eur suma panaudota (ar bent kokia nors dalis jos) kotedžų statybai. Atsakovas nėra susiejęs vekselių su kotedžų statybomis. Priešingai, atsakovas visada teigė, tą patvirtina ir 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis, jog kotedžų statyboms finansuoti buvo naudojamos lėšos, kurios gautos 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartimi. Minėtoje paskolos sutartyje susitarta įkeisti paskolos sumos pagrindu pabaigtą įrengti kotedžą bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kotedžas yra nuomojamas ir gaunamos lėšos naudojamos šeimos interesais.

10.       Atsakovai nurodė, jog negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad 59 300 Eur, be kita ko, buvo panaudota ir namo (duomenys neskelbtini), statyboms. Tai, kad ši pozicija neatitinka tikrovės, patvirtina 2018 m. sausio 19 d. sutartis, kurioje nurodytas paskolos lėšų panaudojimo tikslas – namo (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimas (vidaus darbų atlikimas). Tai patvirtina, jog lėšos, net jei teismas ir nustatytų, kad buvo gautos vekselių pagrindu, nebuvo panaudotos namo (duomenys neskelbtini) statyboms, kadangi namas pabaigtas įrengti naudojant 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartimi gautas lėšas.

11.       Atsakovai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad lėšos pagal vekselius perduotos ir buvo naudojamos atsakovui statant nurodytus objektus, tai nebūtų pagrindas patenkinti ieškinį, kadangi ieškovas neįrodinėja, jog tariamas atsakovo statybų verslas yra šeimos verslas. Atsakovo vykdytas tariamas statybų verslas neturi šeimos verslo požymių, ieškovas jų neįrodinėja. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė prie atsakovo tariamai vykdyto statybų verslo prisidėjo. Tam, kad tariamas atsakovo vykdytas statybų verslas būtų pripažintas šeimos verslu ir vykdant šeimos verslą prisiimtos prievolės pagal vekselius būtų pripažintos solidariomis, ieškovas privalo įrodyti, jog atsakovė aktyviais veiksmais prisidėjo prie tariamo statybų verslo vykdymo, t. y. darbu ar kita aktyvia forma taip pat statė objektus. Tokia aplinkybė yra neįmanoma, kadangi atsakovė neturi žinių ar įgūdžių, reikalingų statybų versle, todėl atsakovės aktyvus prisidėjimas prie nekilnojamojo turto objektų statybos nėra įmanomas.

12.       Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas savo šeimos interesų bei poreikių tenkinimui išdavė ieškovui 4 vekselius. Atsakovui delsiant atsiskaityti pagal paskolos sutartis, jis gavo vykdomuosius įrašus ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolų išieškojimo. Atsakovas ne kartą susisiekė su ieškovu jį patikindamas, kad skolas grąžins gavęs paskolą ar pardavęs nekilnojamąjį turtą, nurodydamas konkrečiai kada ir kokias sumas sumokės, bet minėtų įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovas pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 prašydamas vekselius pripažinti negaliojančiais. Atsakovas vis keitė poziciją sakydamas, kad jis negavo pinigų ir vekseliai išduoti tik tam, kad ieškovas iki 2019 m. vidurio nereikalautų grąžinti pinigų pagal 4 paskolos sutartis, vėliau keitė savo poziciją. Atsakovas kreipėsi į prokuratūrą teigdamas, kad ieškovas jį apgavo ir vekselius atsakovas išrašė tik dėl to, kad ieškovas atidėtų paskolų grąžinimo terminą iki 2019 m. vidurio, tačiau ieškovas nelaukė, todėl ieškovo atžvilgiu prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, tačiau vėliau jį nutraukė, nustačiusi, kad vienintelis pagrindas tokio ikiteisminio tyrimo pradėjimui buvo atsakovo paaiškinimai.

13.       Ieškovo nuomone, atsakovas melavo teismams ir prokuratūrai siekdamas ieškovą sužlugdyti finansiškai, keršydamas ieškovui už tai, kad jis pareikalavo grąžinti pinigus pagal 4 vekselius ir 4 paskolos sutartis. Atsakovas ieškovui patvirtino, kad jo sutuoktinė (atsakovė) žinojo apie išduotus vekselius ir tam pritarė. Ieškovas grindžia savo reikalavimą antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomosiose bylose iš šioje byloje esančiais įrodymais, kuriuose nurodomi atsakovų paaiškinimai „objektas (duomenys neskelbtini), buvo statomas šeimos lėšomis“. Namas buvo statomas šeimos poreikiams, nors šioje byloje atsakovo pozicija keičiasi. Atsakovai kartu susirado pirkėją pastatui ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), ir perdavė jų statytą objektą kitoms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Abu objektai buvo tvarkomi ir valdomi abiejų sutuoktinių. Net ir kotedžus varžytinių metu perdavus kitoms įmonėms, atsakovai gauna iš jų pajamas, dalimi atsiskaitydami su tomis įmonėmis. Atsakovai kartu objektus valdo ir naudoja iki šiol sutarę su kitomis įmonėmis.

14.       Pažymėjo, kad solidarią atsakovų prievolę patvirtina 2018 m. gruodžio 11 d. antstoliui S. Užkuraičiui pateiktas prašymas, kuriame atsakovas, atsakydamas į prieš tai vykdomojoje byloje ieškovo pateiktą prašymą (2018 m. lapkričio 28 d.), 4 punkte nurodė, kad iš ieškovo gautus pinigus atsakovo sutuoktinė panaudojo objekto (duomenys neskelbtini), statyboms. Solidarią atsakovų prievolę pagal vekselius patvirtina, kad atsakovai lėšas, pasiskolintas iš ieškovo, panaudojo įrengiant (duomenys neskelbtini), penktą kotedžą, įregistravo objektą kito asmens vardu, siekdami išvengti prievolių įvykdymo pagal paskolų sutartis, vekselius. Solidarią prievolę patvirtinta ir tai, kad atsakovai už kotedžo (duomenys neskelbtini), nuomą gavo pajamas. Atsakovas ieškovui nurodė, kad jam reikia pirkti šviestuvus ir baldus į kotedžą. Kotedžo nuomininkai ieškovui patvirtino, kad atsakovai jiems nenupirko baldų ir neatliko įrengimo darbų, o sumažino nuomos kainą, pasiūlydami nuomininkams patiems nusipirkti šviestuvus. Atsakovai neleido ieškovui bendrauti su asmenimis iš kotedžo, kviesdami policiją.

15.       Nurodė, kad atsakovų solidarią atsakomybę taip pat patvirtina byloje esantis patikslintas atsakovų 2019 m. vasario 26 d. skundas ir jo formuluotė, kuriuo atsakovai skųsdami antstolio S. Užkuraičio veiksmus rašė: „nei ant vieno jūsų kontoroje vykdomo vekselio nėra mūsų, skolininkų, parašų, kad pinigus gavome“. Daugiskaitos pavartojimas šiame skunde patvirtina, kad atsakovė žinojo, jog pinigus atsakovas skolinasi bendriems šeimos reikalams. Jų verslas, susidedantis iš nekilnojamojo turto statybos ir nuomos, buvo bendras atsakovų verslas, bendras šeimos poreikis ir interesas uždirbti daugiau pinigų. 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir inovacijos sutartis, pasirašyta tarp ieškovo ir atsakovų, patvirtina, kad atsakovė žinodavo ir pritardavo ir atsakovo skolinimuisi pagal vekselius. Prievolės solidarumą patvirtina tai, kad objektai atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovų solidarią prievolę patvirtina 2019 m. spalio 18 d. atsakovų turto pasidalinimo sutartis, kurioje patvirtinama, kad vekseliai išduoti atsakovų interesais. Atsakovės solidarią prievolę patvirtina jos išrašytos sąskaitos atsakovui už suteiktas prekes: 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. liepos 14, 17 ir 25 d. Visos sąskaitos išrašytos ir pasirašytos atsakovės. Jos rodo atsakovų bendrą veikimą statant savo turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovų solidarią prievolę patvirtina ir 2016 m. kovo 30 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovų, kurie nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad atsakovė yra solidariai atsakinga už pasiskolintas lėšas kartu su atsakovu.

16.       Be kita ko, ieškovas pabrėžė, jog atsakovas ieškovui nurodė, kad išduodamas vekselius šį veiksmą suderino su atsakove ir ji apie tai žinojo. Atsakovai manė, kad pagal vekselius skolintis pigiau nei sudarant kitas sutartis. Ieškovas nepagalvojo paprašyti, kad ant vekselių pasirašytų ir atsakovė. Atsakovas ieškovą įtikinėjo suteikti paskolas ir įtikinėjo, kad ieškovui įkeistas turtas yra žymiai brangesnis nei ieškovo paskolintos lėšos ir turtas padengs papildomas skolinamas lėšas pagal vekselius. Su ieškovu atsakovė lėšų pagal vekselius suteikimą ir grąžinimą nederino tiesiogiai, derino per atsakovą. Išduodant vekselius atsakovė nedalyvavo, bet ji žinojo apie jų išdavimą, tą ieškovui nurodė atsakovas, kuris paaiškino, jog jis su atsakove tarėsi ir ši vekselių išdavimui pritarė. Tą atsakovas ieškovui pasakė 2018 m. liepą prieš vekselių išdavimą. Ieškovas sakė atsakovui įkeisti turtą, jei nori papildomai skolintis, ir pridėti tą skolą prie paskolos sutarčių, bet atsakovas, pasitaręs su atsakove, ieškovui sakė, kad geriau rašyti vekselius, nes sutarčių sudarymas brangesnis. Ieškovas neprašė atsakovės pasirašyti ant vekselių. Atsakovas ieškovui sakė, kad pinigus panaudos objekto (duomenys neskelbtini), baigtumo padidinimui, o panaudojo kam norėjo – butams (duomenys neskelbtini).

17.       Pažymėjo, kad turėjo interesą atgauti savo pinigus, todėl atsakovams skolino pagal vekselius, nes jie spaudė ieškovą. Atsakovai pagal vekselius gautas sumas panaudojo savo šeimos turtui padidinti, tas turtas yra sukurtas pagal vekselius duotais pinigais, kuriant bendrąją atsakovų sutuoktinių nuosavybę t. y. nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Atsakovai klaidina teismą, teigdami, kad vekselių išdavimo metu ir pinigų pasiskolinimo metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos jau buvo pabaigtos. Tą paneigia ieškovo nuotraukos, siųstos atsakovo, tiek ir darytos 2018 m. liepos 25 d., taip pat ir ieškovo darytos vėliau, 2020 m. birželio 16 d. Atsakovė prisidėjo prie šeimos poreikių ir interesų tenkinimo tiek pasirašydama 4 paskolų sutartis, tiek ir atsakovui pasirašant vekselius ir gaunant pinigus, tiek su atsakovu įvykdytomis nusikalstamomis veikomis panaudojant suklastotą dokumentą. Pinigų, kuriuos atsakovai panaudojo šeimos interesams bei poreikiams tenkinti sąmata, kuri nurodyta kredito unijos pasiūlyme suteikti atsakovams paskolą, patvirtina, kad atsakovams reikėjo pinigų namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui. Jų reikėjo ir pinigų skolinimosi pagal vekselius metu. Šioje sutartyje buvo numatytas atsakovės laidavimas už skolą. Tai patvirtina, kad vekseliai išduoti ir pinigai panaudoti bendriems šeimos poreikiams.

18.       Ieškovo atstovė nurodė, kad aplinkybė dėl pinigų perdavimo pagal vekselius šiame teismo procese neįrodinėtina, kadangi ji nustatyta kitose bylose, kuriose nustatyti faktai laikytini prejudiciniais. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-12-407/2022 konstatuotos prejudicinės aplinkybės, kad pinigai buvo paskolinti ir vekseliai nebuvo tik prievolės užtikrinimo priemonė, atsakovai šių prejudicinių faktų ginčyti negali. Ši byla buvo sustabdyta kol bus išspręsta byla dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Teismai, išnagrinėję bylą, laikė pinigų perdavimo pagal vekselius aplinkybę prejudicine todėl ši aplinkybė papildomų argumentų nereikalauja.

19.       Pažymėjo, kad šiai bylai aktualu, kokiu tikslu atsakovams perduoti pinigai. Ieškovas nuosekliai įrodinėjo, kad pagal vekselius pinigai paskolinti užbaigti gyvenamųjų namų statybas. Tai jau nustatyta kitose bylose ir šioje, atsakovams pripažįstant, kad jie vykdė namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybas ieškovo skolintais pinigais. Minėtoje Kauno apygardos teismo byloje teismas spręsdamas, kokiu tikslu buvo skolinti pinigai, nustatė, kad atsakovas vykdė statybų verslą, jam trūko apyvartinių lėšų namų (duomenys neskelbtini), statyboms, kurių vieną iš butų atsakovas naudojo šeimos poreikiams tenkinti. Labiau tikėtina, kad pinigai buvo skolinti būtent šiuo tikslu, užbaigti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybas. Atsakovas žadėjo užbaigti namą, gauti refinansavimą ir atsiskaityti su ieškovu. Šias aplinkybes papildo įrodymų visuma, atsakovo ieškovui siųsti el. laiškai vekselių išrašymo laikotarpiu su nebaigtų gyvenamųjų namų statybų nuotraukomis. Tie laiškai siųsti vekselių išrašymo dieną ir šios aplinkybės paneigia atsakovų teiginius, kad neva ieškovas skolindavo pinigus tik tada, kai gaudavo raštišką atsakovo prašymą, kur jis nurodydavo, kokiu tikslu reikalinga paskola. Nors nebuvo prašymo, tačiau valia buvo aiškiai išreikšta laiškais ir nuotraukomis. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad tokiu būdu siųsdamas laiškus ieškovui prašė paskolinti pinigų statybų užbaigimui. Tai, kad atsakovui reikėjo pinigų gyvenamojo namo statybai užbaigti, patvirtina kiti byloje esantys atsakovo rašyti prašymai ieškovui: 2018 m. gegužės 2 d. atsakovas prašė paskolinti 56 000 Eur gyvenamojo namo užbaigimui, 2018 m. spalio 11 d. raštu atsakovas prašė paskolinti 120 000 Eur statybų užbaigimui. Visuose juose nurodoma, kad pinigai reikalingi siekiant pasiekti statybų baigtumą, kad kredito unija galėtų refinansuoti ieškovo paskolas ir būtų atsiskaityta su ieškovu. Aplinkybe, kad pinigai buvo paskolinti patvirtina ir kredito unijos el. laiškas atsakovui. Ieškovo į bylą pateiktos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, gautos iš kitų bylų, patvirtina, kad iškart po vekselių išrašymo ir po pinigų pagal vekselius paskolinimo buvo perkamos statybinės medžiagos, pirkėjas buvo atsakovas ir pirko iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad atsakovė pripažino paskolą patvirtina, novacijos sutartis.

20.       Pabrėžė, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, jog iš ieškovo paskolintų pinigų pastatytas namas tapo bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. Vien šio fakto užtenka, kad prievolė būtų pripažinta solidaria. Toks sandoris pagal teismų praktiką traktuotinas kaip aiškiai sudarytas šeimos interesais, juolab, kad sandorio rezultatais pasinaudojo abu sutuoktiniai. Turtas (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, tačiau jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas, pastatytas santuokos metu. Atsakovų santuoka sudaryta 2006 m. gegužės 13 d., o povedybinė sutartis pasirašyta po šio turto sukūrimo ir įregistravimo (2019 m. balandžio 3 d.). Laikytina, kad buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pinigai buvo skolinti pagerinti bendrąją nuosavybę, todėl prievolė yra solidari.

21.       Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog turtas buvo sukurtas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė ir atsakovė gavo naudą iš paskolos sutarčių ir pagal vekselius, rodo, kad atsakovė aktyviai dalyvavo šiame versle, šeimos turto sukūrime ir eksploatavime, tą patvirtina rašytiniai įrodymai. Būtent atsakovė nuomojo pastatytą turtą, (duomenys neskelbtini), ir ji buvo sutarčių šalis. Ji buvo pasiėmusi verslo liudijimus su tikslu verstis patalpų nuoma. Todėl atsakovės paaiškinimai, kad ji niekur nedalyvavo ir niekam nepritarė, prieštarauja rašytiniams įrodymams. Jos dalyvavimą patvirtina antstoliui rašyti raštai 2018 m. gruodžio 11 d., kur nurodoma, kad atsakovė panaudojo pinigus į statybas. Atstovė remiasi teismo nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo dalies nustatymo bendrame turte. Teismas nustatė ne lygias dalis – atsakovui mažesnę, o atsakovei didesnę dalį, konstatuodamas, kad atsakovė po povedybinės sutarties sudarymo papildomai į turtą investavo ir savo asmenines lėšas. Tai, kad atsakovė rūpinosi šiuo turto ir turto priežiūra, patvirtina prie dubliko pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad visi pinigai pagal paskolos sutartis buvo naudojami šioms statyboms ir šeimos poreikiams, patvirtina atsakovų ieškiniai kitose bylose, kuriose buvo tvirtinama, jog pinigai buvo naudojami šeimos namų statybai.

22.       Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nieko apie ieškovui išduotus vekselius nežinojo. Apie tai, jog atsakovas ieškovui yra išdavęs vekselius, atsakovė sužinojo tik gavusi iš antstolio S. Užkuraičio patvarkymus dėl pradėtų vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu. Atsakovė nedalyvavo išduodant vekselius. Atsakovas slėpė nuo atsakovės šį faktą. Jeigu atsakovė būtų žinojusi, kad ieškovas spaudžia atsakovą išdavinėti vekselį, ji būtų atsakovą išvijusi iš namų. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, o jis atsakovą apgavo. Pasirašant vekselius atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), ten atvyko ieškovas, apžiūrėjo butą, pareiškė, kad jam nepatinka dizainas. Ieškovas paprašė jo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas nurodė, kad negali Kauno notarų kontorose pasirašinėti dokumentų, jam tuos veiksmus Kauno notarų kontorose buvo uždrausta atlikti. Todėl jie važiavo į (duomenys neskelbtini) ir atsakovas išrašė vekselius 10 200 Eur ir 5 500 Eur sumai pas notarę, o po kelių dienų ieškovas vėl susisiekė su juo ir pasiūlė išrašyti dar kelis vekselius, nes atsakovas greit nesusitvarkys, todėl atsakovas juos išrašė. Poreikis pasirašyti vekselius iškilo dėl to, kad jau buvo suėjęs paskolos sumokėjimo terminas, po to suėjo ir kitos paskolos grąžinimo terminas. Ieškovas žinojo, kad atsakovas neuždirbs 380 000 Eur per pusę metų ar per metus, ir nurodė ieškovui, kad pinigus grąžins tik gavęs kreditą. Ieškovas dėl to sutiko ir problemų nebuvo.

23.       Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas neprašė, kad atsakovo sutuoktinė dalyvautų išduodant vekselius. Į notarų kontorą pasirašyti vekselius atsakovas vyko tik su ieškovu. Atsakovė nelabai domėjosi namo (duomenys neskelbtini), statybos procesu, ji turėjo tėvus, kurie silpnai jautėsi ir jais rūpinosi, todėl į šiuos reikalaus atsakovė nesivėlė. Atsakovė turėjo darbą, bet jos tėvai buvo ligoti, todėl turėjo padėti rūpintis tėvais ir medžiagų objektui nerinko, nepirko ar kitaip darbu neprisidėjo. Atsakovas pinigus iš ieškovo skolinosi pagal paskolų sutartis, kad pasistatyti objektus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo pasiskolinęs iš ieškovo apyvartinėmis lėšomis, toms pačioms statyboms. Išrašant vekselius statybos vyko abejuose objektuose. Objektus statė siekdamas tiesiog pasistatyti, kad galėtų gyventi kartu su nepilnamečiu vaiku. Atsakovė statybomis nesirūpino, ji turėjo savo darbą ir rūpinosi tėvais.

24.       Pabrėžė, kad atsakovė žinojo apie statybas, tačiau ji statyboms nepritarė. Atsakovė kartu nuomojo butus (duomenys neskelbtini), tačiau nuoma nutrūko, kai nuomininkai sužinojo, jog ieškovas kreipėsi į antstolį, todėl tuos butus perdavė panaudai. Atsakovui 2018 m. trūko lėšų pabaigti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), jam pinigų visada trūko. Atsakovas 2018 m. liepos 25 d. ieškovui nusiuntė nuotraukas, nes buvo sutarę, kad jie nueis pas notarę ir ieškovas jam paskolins pinigų bei pratęs terminą, tada jos buvo nusiųstos. Pinigus ieškovas turėjo paskolinti prieš ar po vekselių išrašymo, tikslių datų negalėjo pasakyti. Pirmiausia išrašė vekselius ir tik po to ieškovas pasakė, kad duos pinigus. Ieškovas objektus apžiūrėjo dieną ar dvi prieš išrašant vekselius, o nuotraukas atsiuntė dėl to, kad ieškovas sakė taip padaryti. Atsakovas po vekselių išrašymo statybos ir remonto darbų name (duomenys neskelbtini), neatliko, nes negavo pinigų ir žmonės, kurie dirbo objekte, dingo, nes ieškovas kažką jiems pasakė. Povedybinę sutartį atsakovai sudarė, nes atsakovei atsibodo atsakovo ir ieškovo nesąmonės. Vekselių išrašymo metu atsakovas gyveno su atsakove ir vedė bendrą šeimyninį gyvenimą.

25.       Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vekselių nepasirašinėjo, pagal minimus vekselius pinigų, kurie būtų įnešti į šeimą, nematė. Vėliau paaiškėjo, kad vekseliai buvo pasirašyti dėl to, jog buvo praleisti paskolų grąžinimo terminai ir ieškovas pradėjo grasinti, kad atims namus. Atsakovas iš baimės ir dėl grasinimų vekselius išrašė, tačiau apie juos nieko atsakovei nesakė. Atsakovė apie sutuoktinio išrašytus vekselius sužinojo tik tada, kai gavo patvarkymus iš antstolio ir pradėjo klausinėti atsakovo. Atsakovas bijodamas, kad turtas nebūtų parduodamas iš varžytinių, apsaugodamas šeimą, buvo priverstas vekselius pasirašyti. Atsakovas jos nuomonės dėl vekselių pasirašymo neklausė. Ji žinojo ir pasirašė tik paskolų sutartis. Atsakovė vekselių išrašymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir neturi žinių statybų srityje, statybos darbuose nedalyvavo. Atsakovė niekada asmeniškai neturėjo asmeninių pokalbių su ieškovu, visi pokalbiai vykdavo tik tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovė nekontroliavo statybų proceso, ji turėjo savo darbus. Ji to nesuprato, neišmanė, neturi statybos išsilavinimo, nesirūpino statybos darbais, medžiagų pirkimų ar darbuotojų paieška. Atsakovė turėjo savų darbų, rūpesčių, slaugė tėvus ir kitkam laiko neturėjo.

26.       Atsakovė pažymėjo, kad statyti gyvenamuosius namus nusprendė atsakovas vienasmeniškai, atsakovė nesutiko, nes tai dideli pinigai. Atsakovė žinojo, kad pinigai bus skirti šeimos būsto statybai. Atsakovė nebuvo patenkinta atsakovo ir ieškovo derybomis. Atsakovė nežino, kokias tikslais buvo statomi namai (duomenys neskelbtini), tai žinojo atsakovas, name neketino gyventi. Butus (duomenys neskelbtini), atsakovė ketino nuomoti, bet dėl ieškovo veiksmų ir nuolatinio lankymosi, to toliau daryti negalėjo. Vekselių išdavimo metu statybos darbai dar nebuvo baigti. Atsakovė neatsimena ar statant namą (duomenys neskelbtini) išrašinėjo sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu po 2018 m. liepos 24 d., patvirtino, kad tuo metu dirbo įmonės (duomenys neskelbtini). Atsakovė patvirtino, kad pinigų namo statyboms po 2018 m. liepos 24 ir 27 d. reikėjo, nes statybos vyko.

27.       Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-185-186/2016 teismas pažymėjo, kad tokiose bylose turi būti įrodoma, jog šeimos verslas yra bendras ir kylanti prievolė gali būti solidari po kokio nors šeimos indėlio į verslą ir tik tada, kai abu sutuoktiniai įdeda fizinį, protinį, intelektinį darbą į tam tikrą veiklą. Atsakovė nedalyvavo šioje veikloje, nei statant objektus, nei skolinantis pinigus ar derinant paskolų sąlygas, nedalyvavo statybiniuose darbuose. Nepaisant to, kad atsakovė būtų nuomojusi tą turtą ir iš bendro sutuoktinio turto būtų gavusi pajamų, ta aplinkybė neturi lemiančios reikšmės. Pajamų panaudojimas šeimos interesais neturi lemiančios teisinės reikšmės sprendžiant sutuoktinio atsakomybės klausimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų aktyviai dalyvavusi vykdant bendrą šeimos verslą su atsakovu ir dėl to būtų poreikis skolintis pagal vekselius. Turi būti įrodyta, kad pinigai panaudoti šioje bendroje veikloje. Ieškovas nepateikė įrodymų kur gauti pinigai pagal vekselius buvo panaudoti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad lėšos pagal vekselius buvo įdėtos į statybas. Byloje nėra duomenų, kad tariamai pagal vekselius gautos sumos, būtų panaudotos verslo reikaluose.

28.       Pabrėžė, jog rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimu byloje Nr. e2A-441-881/2021, kuriuose nustatyta, kad paskolos sudarytos ne šeimos tikslams, o verslo poreikiams. Atstovas į bylą pateikė ieškovo rašytus procesinius dokumentus, kur jis aktyviai įrodinėjo, kad piniginės lėšos, kurias skolinosi atsakovas, buvo naudojamos jo verslo poreikiais. Kai ieškovas rengė atsiliepimą byloje Nr. e2-1174-259/2020, ieškovas argumentavo, kad atsakovas yra verslininkas ir paskolas ėmė verslo (profesinėms) reikmėms. Atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė pats ieškovas. Atsakovas 2018 m. liepos 25 d., rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 20 d. pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas ir prekes už 5–6 tūkst. Eur, tačiau pagal vekseliu buvo skolintasi daugiau nei 50 tūkst. Eur, o tai yra vieninteliai galimi įrodymai, kurie galėtų patvirtinti galbūt paskolintų pinigų panaudojimą. Tačiau visiškai neaišku, ar sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir medžiagos panaudoti šeimos turto pagerinimui, nes sąskaitose nenurodyta kokiam objektui perkami darbai ir medžiagos.

29.       Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas su atsakovais sudarė paskolos sutartį dėl 204 000 Eur, sutartyje nurodant, kad pinigai bus panaudoti namo (duomenys neskelbtini), įrengimui. Todėl akivaizdu, kad ieškovo minimos sąskaitos faktūros galėjo būti apmokėtos už lėšas sutuoktinių pasiskolintas paskolos sutartimis. Nėra duomenų, kad minėtos sąskaitos apskritai buvo apmokėtos. Ieškovas yra profesionalus skolintojas, jis neskolina detaliai neišsiaiškinęs situacijos, ieškovas sudarydamas su atsakovais sutartis skolindavo viską patikrinęs, nurodydamas kokius darbus už paskolintas lėšas atsakovai turi atlikti, todėl neįtikėtina, kad ieškovas pagal vekselius paskolino tokią reikšmingą suma neišsiaiškinęs kam šie pinigai bus panaudoti ir negaudamas prievolių užtikrinimo, ko įprastai visuomet reikalauja. Ieškovo pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad objektas (duomenys neskelbtini), buvo 92 proc. baigtumo jau 2016 m. kovą, todėl apie statybas pagal vekselių pinigus objekte nėra galimybės teigti, be to, panašiu laikotarpiu minėtas objektas jau buvo išnuomotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad objektui galėjo būti išleisti pagal vekselius gauti pinigai.

30.       Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nenurodė ir neįrodinėja, kokius dar darbus reikėjo atlikti šiame objekte. Ieškovas neįvardino kokius darbus atsakovai turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) pasiskolinę pagal vekselius. Atsakovė neabejotinai būtų mačiusi jeigu atsakovas tokią ženklią pagal vekselius tariamai paskolintą sumą butų parsinešęs namo. Nėra duomenų, kad po vekselių išdavimo (duomenys neskelbtini) objekte galėjo vykti statybos darbai, kuriems būtų reikėję tokios didelės sumos. Ieškovas nesiekė išreikalauti atsakovų banko sąskaitų išrašus, nors tokią galimybė turėjo, siekdamas išsiaiškinti kur atsakovai galėjo panaudoti pagal vekselius gautus pinigus. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 nurodė, kad atsakovams ieškovo suteiktos apie pusė mln. Eur paskolų, kurias atsakovai investavo į objektus, nėra skirti šeimos poreikiams tenkinti. Todėl šioje byloje konstatuoti priešingai nėra galimybės.

31.       Nurodė, kad minėtoje byloje atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas įrodinėjo, kad paskolų lėšos panaudotos atsakovo verslo tikslais. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-441-881/2021, palikus Kauno apygardos teismo sprendimą nepakeistą, teismas nurodė, kad paskolos sutartys nėra vartojimo, t. y. nėra panaudotos šeimos ūkio reikmėms. Teismai konstatavo, kad lėšos buvo skolintos atsakovo verslo poreikiams. Atsakovė nedalyvavo nei statybose, nei derinant paskolų sutarčių sąlygas, nei sprendžiant dėl vekselių išdavimo. Nėra duomenų, kad tariamai pagal vekselius gautus pinigus atsakovai panaudojo šeimos interesais. Jeigu ieškovas tikėjosi, kad jo pagal vekselius tariamai skolinamos lėšos bus panaudotos statyboms, tačiau faktiškai buvo panaudotos su šeimos interesais nesusijusiu būdu, vien ieškovo tikėjimosi, kad lėšos bus panaudotos šeimos bendrais interesais, nepakanka solidarios prievolės pripažinimui. Sąmatų prie vekselių sudaryta nebuvo, o prie paskolos sutarčių sąmata pateikta, todėl neįtikina ieškovo teiginiai, kad pagal vekselius gautas lėšas atsakovai panaudojo, ar siekė panaudoti šeimos interesais. Net ir gavus tariamas lėšas pagal vekselius, statybos objektuose nebuvo baigtos ir jie parduoti nebaigti, tai įrodo, kad tariamai pagal vekselius gauti pinigai nebuvo panaudoti objektų statyboms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

32.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 104 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ieškovas aktyviai skolino atsakovams sudarant paskolos sutartis ir išduodant vekselius. Tačiau atsakovai teigė, kad lėšos pagal 4 ginčo vekselius, atsakovui nebuvo perduotos. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo sutikti su minėtu atsakovų teiginiu.

34.       Teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, teismai konstatavo, jog šalių ginčuose dėl vekselių, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatytas faktas, kad atsakovas pagal ginčo vekselius pinigus gavo, yra prejudicinis. Teismo vertinimu, šis faktas laikytinas prejudiciniu ir nagrinėjamoje byloje. Teismas paaiškino, kad tiek šioje byloje, tiek ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 dalyvavo tie patys asmenys, lėšų pagal vekselius perdavimas buvo reikšmingu įrodinėjimo dalyku abejose bylose. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas pagal ginčo vekselius lėšas gavo bei šios aplinkybės teisingą nustatymą patvirtintus ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-12-407/2022, yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje, kurio atsakovai kvestionuoti nebegali. Šiuos faktus prejudiciniais laikė ir Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-187-555/2024 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-14-790/2025, kuriose atsakovas ginčijo vekselius ir jų pagrindu atliktus vykdomuosius įrašus.

35.       Konstatavęs minėtą prejudicinį faktą, teismas nevertino atsakovų argumentų ir įrodymų, kuriais atsakovai įrodinėjo pinigų pagal vekselius negavimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis).

36.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad vekselius ieškovui išrašė atsakovas, o atsakovė vekseliuose nepasirašė, juos pasirašant atsakovui ir ieškovui notarų biuruose atsakovės nebuvo, apie jos sutikimą dėl ginčo vekselių išrašymo, ar prisiimtą pareigą pagal vekselius ieškovui atsakyti kartu su atsakovu solidariai, byloje patikimų ir objektyvių įrodymų nėra. Teismas pabrėžė, kad sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius (ieškovas) gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra bendra (solidarioji ar dalinė) ar asmeninė. Taigi, anot teismo, šiuo atveju ieškovui teko procesinė našta įrodyti ne tik, kad atsakovo prievolė, kurią šis prisiėmė ieškovui išrašydamas vekselius, yra bendra atsakovų prievolė, bet ir solidari. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė nė vienos iš šių aplinkybių.

37.       Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas posėdžio metu paminėjo, kad atsakovės sutikimas dėl vekselių pasirašymo egzistavo, kadangi vekselių pasirašymo metu atsakovas jam nurodė, jog atsakovė apie vekselių išrašymą žino ir su tuo sutinka, tačiau atsakovai šią ieškovo nurodytą aplinkybė neigė. Iš šalių paaiškinimų, teismo vertinimu, neįmanoma patikimai nustatyti, ar atsakovės sutikimas dėl vekseliais prisiimamų prievolių egzistavo. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, nenustatė, kad atsakovė būtų išreiškusi sutikimą dėl ginčo vekselių ieškovui išrašymo, ar vėliau pritarė bendrų prievolių pagal vekselius prisiėmimui.

38.       Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovės bendras veikimas su atsakovu skolinantis iš ieškovo pagal paskolos sutartis nereiškia, kad atsakovė išreiškė sutikimą skolintis ir pagal ginčo vekselius, juolab, juos pasirašant tik atsakovui. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės sutikimas dėl pagal vekselius prisiimtų prievolių bendrumo nei prieš, nei po vekselių išdavimo byloje neįrodytas.

39.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad po ginčo vekselių išdavimo, atsakovas atliko kokius nors mokėjimus – byloje nėra nei atsakovo ar atsakovės atliktų mokėjimo pavedimų, nei įrodymų apie atsakovo atliktą 59 300 Eur grynųjų panaudojimą. Nors byloje ieškovas aktyviai teikė įvairius įrodymus apie atsakovų veiklą, tačiau tiesioginių įrodymų apie 59 300 Eur panaudojimą po 2018 m. liepos 25 d. į bylą nepateikė.

40.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog po vekselių išrašymo statybos ir remonto darbų name (duomenys neskelbtini), neatliko, nes negavo pinigų ir žmonės, kurie dirbo objekte, dingo, nes ieškovas kažką jiems pasakė, o ieškovas neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas lankydavosi objektuose, kuriuose atsakovas vykdė statybos darbus bei matė ten dirbančius asmenis, darė išvadą, kad ieškovui turi būti žinoma, kas dirbo atsakovo statybų objektuose, ir ieškovas galėjo imtis veiksmų sužinoti, ar atsakovas darbus atlikusiems asmenims davė ar pervedė pinigų už objektuose atliekamus darbus. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovams 148 000 Eur bei atsakovai sutartimi įsipareigojo leisti ieškovui kontroliuoti lėšų panaudojimą, o 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas ir atsakovai sudarė susitarimą dėl 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutarties pakeitimo, susitarimo sudarymo metu atsakovams papildomai perduoti 56 000 Eur, o atsakovai įsipareigojo leisti ieškovui kontroliuoti, kaip naudojamos paskolintos lėšos. Teismas konstatavo, jog ieškovas neabejotinai turėjo galimybę rinkti įrodymus bei juos gauti iš atsakovų, kaip pastarieji naudoja ieškovo jiems paskolintas lėšas. Tačiau ieškovas nėra pateikęs jokių tiesioginių įrodymų, kur atsakovai panaudojo lėšas.

41.       Teismas pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovo į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų yra atsakovui išrašytos iki vekselių išrašymo (2018 m. liepos 25 d.), todėl sprendžiant, ar ieškovo atsakovui pagal vekselius paskolinti 59 300 Eur šeimos interesams, įrodomąją reikšmę gali turėti tik PVM sąskaitos faktūros, atsakovui išrašytos po vekselių išrašymo dienos. Teismas nustatė, kad byloje pateiktos 3 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos atsakovui po lėšų pagal vekselius gavimo: 2018 m. liepos 25 d. statybos, remonto darbams už 3 630 Eur; 2018 m. rugpjūčio 22 d. 948,87 Eur sumai (durys, rankena, grindų danga, kanteliai, juostos); 2018 m. rugsėjo 20 d. 1 815 Eur sumai (santechnikos komplektas). Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtose sąskaitose nėra duomenų, kokiam objektui perkami darbai ir medžiagos, be to, nėra įrodymų, ar sąskaitos buvo apmokėtos. Pažymėjo, kad šios 3 sąskaitos nėra pasirašytos nei prekes išdavusio, nei gavusio asmens, nėra duomenų apie atsiskaitymą, prekių pristatymą, ar sąskaitos apmokėjimą, todėl atsakovo išlaidų statyboms šios sąskaitos nepatvirtina.

42.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo teiginius ir įrodymus apie atsakovo mokėjimus UAB „Vitgedva“ už statybines medžiagas ir darbus iš dalies paneigia byloje esantis UAB „Vitgedva“ 2018 m. lapkričio 8 d.–2019 m. spalio 1 d. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas minėtu laikotarpiu mokėjimų minėtai bendrovei neatliko, net priešingai, UAB „Vitgedva“ atsakovui 2018 m. lapkričio 14 d. grąžino 6 000 Eur nepanaudoto avanso.

43.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui Šeimos kredito unijos atstovas 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė pasiūlymą dėl kredito suteikimo, kuriame išvardintos sąlygos, kurias atsakovai turi išpildyti, kad jiems būtų suteiktas kreditas. Šis įrodymas, teismo vertinimu, nors ir patvirtina, kad atsakovai ieškojo finansavimo statybų užbaigimui ir skolų ieškovui refinansavimui, tačiau nepatvirtina, kad iš ieškovo vekselių pagrindu gautas lėšas atsakovas panaudotojo namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas kredito unijos pasiūlymas atsakovui pateiktas praėjus 4 mėnesiams po vekselių išdavimo, o aplinkybė, kad atsakovai siekė skolintis iš kredito unijos, nepatvirtina atsakovų prievolės solidarumo pagal vekselius. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovui po 4 mėnesių nuo vekselių išrašymo reikėjo papildomų lėšų statyboms ir atsiskaitymui su ieškovu ir, jog atsakovai siekė prisiimti bendras prievoles kredito unijai, nereiškia, kad iš ieškovo vekselių pagrindu atsakovo gauti 59 300 Eur išleisti būtent namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui.

44.       Teismas pažymėjo, jog ieškovas teigė, kad solidarią atsakovų prievolę patvirtina 2018 m. gruodžio 11 d. antstoliui S. Užkuraičiui pateiktas prašymas, kuriame atsakovas, atsakydamas į prieš tai vykdomojoje byloje ieškovo pateiktą prašymą (2018 m. lapkričio 28 d.), 4 punkte nurodė, kad iš ieškovo gautus pinigus atsakovo sutuoktinė panaudojo objekto (duomenys neskelbtini), statyboms. Teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 11 d. raštu atsakydamas į ieškovo klausimus nurodė, kad lėšas atsakovė panaudojo objekto (duomenys neskelbtini) statyboms. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš minėto rašto turinio nėra aišku, jog atsakovas patvirtina būtent 59 300 Eur, gautų pagal vekselius, panaudojimą minėto objekto statyboms. Byloje pateikti ieškovo atsakovui raštu užduoti klausimai, tačiau nė vienu iš ieškovo atsakovui pateiktu klausimu ieškovas neklausė atsakovo, kur panaudoti pagal ginčo vekselius atsakovo gauti 59 300 Eur. Teismas pabrėžė, kad kaip matyti iš atsakovo atsakymų, atsakovas nurodė, jog atsakovė savo gautas pajamas panaudojo objekto (duomenys neskelbtini), statyboms. Todėl, teismo vertinimu, minėtas atsakovo raštas nepatvirtina, kad pagal vekselius atsakovo gautas lėšas atsakovė panaudojo minėto objekto (duomenys neskelbtini), statyboms.

45.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 2 d. atsakovas raštu prašė ieškovo papildomai suteikti 56 000 Eur paskolą, kuri bus skirta namo (duomenys neskelbtini), statybai, prie prašymo pridėta numatomų statybos darbų sąmata. Be to, nustatė, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas ir atsakovai sudarė susitarimą dėl 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo atsakovų prievolės dydis ieškovui padidintas iki 204 000 Eur, susitarimo sudarymo metu atsakovams papildomai perduoti 56 000 Eur. Šalys susitarė, kad paskola yra tikslinė ir atsakovai panaudos ne mažiau kaip 106 000 Eur namo (duomenys neskelbtini), statybos ir (ar) apdailos darbų užbaigimui. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad 2018 m. gegužę atsakovams reikėjo papildomai lėšų namo (duomenys neskelbtini), statyboms ir atsakovams reikalingos lėšos (56 000 Eur) buvo paskolintos pagal 2018 m. gegužės 4 d. susitarimą dėl 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutarties pakeitimo. Anot teismo, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovams reikėjo lėšų minėto objekto statyboms, bet nepatvirtina bendro atsakovų poreikio skolintis iš ieškovo 59 300 Eur pagal ginčo vekselius būtent objekto (duomenys neskelbtini), statyboms, tuo labiau, jog pagal vekselius ieškovo atsakovui paskolintos lėšos panaudotos būtent minėtame objekte.

46.       Teismas nurodė, jog vien aplinkybė, kad atsakovai skolinosi iš ieškovo statybų (duomenys neskelbtini), užbaigimui pagal paskolos sutartis ir teikė prašymus skolintis papildomai minėto objekto statyboms, nereiškia, kad ir pagal vekselius atsakovas iš ieškovo pasiskolino 59 300 Eur būtent minėto objekto statybai, tuo labiau, nereiškia, kad būtent tam jas ir panaudojo. Teismas pažymėjo, kad konkrečių įrodymų, kur atsakovas panaudojo pagal vekselius gautas lėšas, nėra, o ieškovo aktyviai įrodinėjama aplinkybė, jog prieš vekselių išrašymą ir po jų išrašymo atsakovui reikėjo lėšų statyboms (duomenys neskelbtini), galėtų sudaryti tik prielaidą manyti, kad ir pagal vekselius atsakovas skolinosi būtent tam.

47.       Teismas atkreipė dėmesį, jog 2018 m. spalio 11 d. rašte ieškovui atsakovas prašė atidėti vekselio, išrašyto 2018 m. liepos 27 d. 30 600 Eur sumai, padengimą jį apmokant iki 2019 m. vasario 27 d. Teismo vertinimu, nors ieškovo teigimu, šis raštas įrodo, jog atsakovui trūko lėšų statybų objektų užbaigimui, tačiau atsakovas minėtame rašte paminėjo tik vieną vekselį, kurio apmokėjimą prašė pratęsti, nenurodydamas, kur panaudojo pagal jį gautas lėšas. Be to, atsakovas nurodė, kad su ieškovu „atsiskaitysiu gavęs paskolą“, taigi, atsakovas minėtame rašte atsakovės, kaip ketinančios ieškovui pagal minėtą vekselį padegti skolos, nenurodė, raštą pasirašė pats. Todėl, anot teismo, ir šis raštas reikšmingų aplinkybių, galinčių patvirtinti konkretų pagal vekselius gautų lėšų panaudojimą ar atsakovų prievolių pagal vekselius solidarumą, nepatvirtina.

48.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą nepateikė nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris patvirtintų, jog 59 300 Eur suma (ar bent kokia nors jos dalis) panaudota namo (duomenys neskelbtini), ar kotedžų (duomenys neskelbtini), statytoms. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai aktyviai skolinosi iš ieškovo pagal paskolų sutartis, įsipareigojo ieškovui, jog dalį pasiskolintų lėšų panaudos namo (duomenys neskelbtini), statyboms, tačiau aplinkybės, kad pagal vekselius gautus 59 300 Eur atsakovas panaudojo minėtų objektų statyboms, ieškovas neįrodė. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė esminę reikšmę atsakovų prievolės bendrumui turinčios aplinkybės, kur panaudoti pagal vekselius gauti pinigai.

49.       Teismas pabrėžė, jog net jeigu byloje ir būtų nustatyta aplinkybė, kad visas pagal vekselius gautas lėšas (59 300 Eur) atsakovas panaudojo objektų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) statyboms, nebūtų pagrindo teigti, kad lėšos panaudotos šeimos interesais. Be to, teismų išnagrinėtuose kituose ginčuose dėl paskolų sutarčių galiojimo, teismai konstatavo, kad atsakovo statybų veikloje vyravo versliškumas, nesusijęs su šeimos interesų tenkinimu. Minėtos teismų išvados, teismo vertinimu, paneigia ieškovo teiginius šioje byloje, kad atsakovo plėtotas statybų verslas buvo susijęs su šeimos interesų tenkinimu.

50.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog atsakovo vykdyta nekilnojamojo turto objektų statyba, buvo vykdoma šeimos interesais, turi procesinę naštą pagrįsti, kad šią veiklą vykdė abu atsakovai, jog jie aktyviai dalyvavo statybų procese. Atsakovo statybų versle naudojamo turto režimas (asmeninė, dalinė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), ar atsakovo statybų veikloje sukurtų objektų panaudojimas atsakovei gaunant pajamas už šio turto nuomą, neturi lemiančios teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės už atsakovo, plėtojančio statybų verslą, prievoles. Teismo vertinimu, nenustačius bendro abiejų atsakovų darbo, aktyvaus dalyvavimo statybų veikloje, nėra pagrindo konstatuoti, kad veikla vykdyta šeimos interesais.

51.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti atsakovės verslo liudijimai patvirtina, kad atsakovė papildomai užsiėmė tik objektų nuoma, tačiau ne statyba, kurią atsakovo pasiskolintomis lėšomis įrodinėja ieškovas. Aplinkybė, kad atsakovai iš ieškovo paskolos sutartimis skolinosi objektų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) statyboms, nepatvirtina, kad atsakovo statybų veikla vykdyta šeimos interesais. Anot teismo, nors atsakovai prievoles ieškovui pagal paskolos sutartis prisiėmė bendrai, tačiau tai nepatvirtina atsakovų bendro veikimo atsakovo statybų versle. Atsakovė proceso metu teigė ieškovo ir atsakovo susitarimuose dėl paskolų gavimo iš ieškovo nedalyvavusi, tik pasirašiusi paskolos sutartis, su ieškovu tiesiogiai apie skolinimąsi niekada nebendravusi, į ieškovą dėl paskolos suteikimo niekada nesikreipė, tokių ketinimų ir valios neturėjo. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, jog paskolų grąžinimo ar jų teikimo sąlygos buvo derintos ir su atsakove, taip pat ir įrodymų, kad atsakovė galėjo ar turėjo žinoti apie atsakovo ieškovui išduotus 4 vekselius.

52.       Teismas, nustatė, kad 2019 m. vasario 26 d. atsakovas skunde dėl antstolio S. Užkuraičio veiksmų nurodė, kad „nei ant vieno antstolio kontoroje vykdomo vekselio nėra mūsų, skolininkų, patvirtinimo, kad pinigus gavome“. Teismo vertinimu, minėto atsakovų skundo formuluotė nepatvirtina atsakovų prievolių ieškovui bendrumo, ar paskolintų lėšų panaudojimo šeimos interesais. Ieškovo akcentuojamoje formuluotėje naudojama daugiskaita nepatvirtina atsakovės žinojimo apie vekselius jų išrašymo metu, pagal juos gautų lėšų panaudojimo būdo ar kitų reikšmingų aplinkybių. Priešingai, atsakovai minėtame skunde apskritai neigia pinigus gavę, todėl teigti, kad skundo formuluotė patvirtina atsakovės žinojimą apie vekselius ir jų pagrindu atsakovo gautų lėšų panaudojimą šeimos interesais, anot teismo, nėra pagrindo.

53.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas taip pat rėmėsi Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-1041/2024, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo dalies nustatymo bendrame turte. Ieškovas teigė, kad teismas nustatė ne lygias dalis, atsakovui mažesnę, o atsakovei didesnę dalį, konstatuodamas, kad atsakovė po povedybinės sutarties sudarymo papildomai į turtą investavo ir savo asmenines lėšas. Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-1041/2024 Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį pakeitė iš dalies ir nustatė, kad atsakovui priklauso 39/100 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams priklausančio buto (duomenys neskelbtini), vertės. Nors teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad atsakovės indėlis į minėtą objektą po povedybinės sutarties sudarymo buvo didesnis nei atsakovo, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, neįrodo ieškinio patenkinimui reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, anot teismo, neaktualu, kiek asmeninių lėšų atsakovė investavo į minėtą objektą po povedybinės sutarties sudarymo ir atsakovų bendros veiklos šeimos interesais iki povedybinės sutarties sudarymo nepagrindžia.

54.       Teismas pabrėžė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvų ieškovo įsitikinimą, apie ieškovo valią skolinti abiem atsakovams arba jų šeimos poreikiams. Nėra ginčo, kad ieškovas turi labai didelę patirtį skolinimo (paskolos sutarčių sudarymo, vekselių išrašymo, turto įkeitimo, išieškojimo iš skolininkų ir kt.) veikloje, todėl ieškovui ginčo vekselių išrašymo metu neabejotinai turėjo būti suprantama, kad aplinkybė, jog vekseliais paskolintas lėšas ieškovui įsipareigojo grąžinti tik atsakovas, gali lemti tam tikrus sunkumus nukreipiant išieškojimą pagal vekselius į atsakovo sutuoktinės turto dalį. Teismo vertinimu, ieškovas, iš tiesų manydamas, kad vekseliais skolina abiem atsakovams bendrai, galėjo imtis veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar atsakovė iš tiesų pritaria skolinimuisi pagal vekselius ir žino apie atsakovo ketinimą juos išrašyti, o ne pasitikėti atsakovo žodžiu, kad atsakovė apie vekselius žino ir jų išrašymui pritaria, kaip ieškovas paaiškino teismo posėdžio metu, kurio metu taip pat pripažino, kad galėjo paprašyti atsakovės patvirtinimo.

55.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors vekseliai išrašyti 2018 m. liepą, o ieškovas notarų pagal vekselius atliktus vykdomuosius įrašus gavo jau 2018 m. spalį, ir jų pagrindu antstoliai atsakovo atžvilgiu pradėjo vykdymo procesą, tačiau ieškovas į teismą dėl prievolių pagal vekselius pripažinimo solidariomis atsakovų prievolėmis kreipėsi tik 2023 m. sausio 16 d. Ieškovas nėra nurodęs, kodėl nusprendė kreiptis dėl atsakovo prievolių pripažinimo solidariomis atsakovų prievolėmis praėjus tik daugiau nei 4 metams nuo vykdymo proceso pradžios. Minėtu laikotarpiu pagal vekselius paskolintų lėšų atsakovui išieškojimas tik iš atsakovo ieškovą tenkino, o teismo vertinimu, minėtas ieškovo delsimas tik patvirtina, jog ieškovas nemanė, kad atsakovų prievolė pagal ginčo vekselius yra bendra, o į teismą dėl prievolės pripažinimo solidaria kreipėsi dėl to, jog vykdymo procese pritrūko atsakovo turto.

56.       Teismas nurodė, kad byloje ieškovas neįrodinėjo ir teismas iš pateiktų įrodymų nenustatė, kad vekselių pagrindu atsakovo gauti 59 300 Eur buvo būtini šeimos namų ūkiui išlaikyti, užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, ar buvo būtini bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovų šeimos finansinė padėtis buvo tokia bloga, jog šeimos namų ūkiui išlaikyti, užtikrinti vaikų auklėjimą, švietimą ar bendriems šeimos poreikiams be buvo būtina skolintis pagal vekselius. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo darbą, gavo pajamas ne tik iš turto nuomos, atsakovai turėjo kitą būstą, kuriame faktiškai gyveno. Duomenų, kad atsakovų šeimai trūko lėšų minėtiems poreikiams, nėra. Teismas konstatavo, kad pagrindo teigti, jog atsakovo prievolė ieškovui pagal vekselius galėtų būti pripažinta solidaria atsakovų prievole CK 3.109 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies pagrindu, nėra. Teismas, darė išvadą, kad net ir preziumuojant, jog atsakovų prievolė pagal ginčo vekselius yra bendra, prievolės solidarumo sąlygų ar prezumpcijų ieškovas neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

57.       Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

57.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes spendime pripažinęs, jog nekilnojamasis turtas adresais (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė atsakovų kaip sutuoktinių nuosavybė, nepagrįstai nenustatė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) statybai, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) statybai bei nuomai, atsakovai panaudojo pagal vekselius atsakovams paskolintą 59 300 Eur pinigų sumą, o tai lemia išvadą, kad atsakovai pagal vekselius gautas 59 300 Eur dydžio pinigines lėšas panaudojo šių objektų statyboje, pagal vekselius gautų 59 300 Eur dydžio piniginių lėšų negrąžino gautas pajamas, investuodami į fiktyviai įregistruoto R. B. vardu nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) statybą bei nuomą.

57.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgia į prejudicinį 2020 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, kurioje atsakovas ginčijo 2018 m. liepos 24 d. ir 2018 m. liepos 27 d. vekselius, nustatytą faktą, jog atsakovas 59 300 Eur pinigų sumą pagal 4 vekselius gavo, tačiau skundžiamame sprendime ta prejudicija neteisėtai nesivadovauja – nepagrįstai nepripažįsta, jog:

57.2.1.                      ši atsakovo iš ieškovo gauta 59 300 Eur pinigų suma yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

57.2.2.                      pagal 4 vekselius atsakovo iš ieškovo gauta 59 300 Eur pinigų suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

57.3.                      Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą –teismas pažeidė CPK 185 straipsnio ir 263 straipsnio nuostatas. Atsakovai byloje ne tik neįrodė, bet net neįrodinėjo, kad atsakovo gauta pagal vekselius atsakovams paskolinta 59 300 Eur pinigų suma yra asmeninė atsakovo nuosavybė CK 3.89 straipsnio nuostatų prasme. Kadangi aplinkybės, kad gauti pinigai buvo panaudoti šeimos verslui plėtoti, yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jų, kaip minėta, iš naujo įrodinėti nereikia.

57.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog visas turtas, kuris buvo sukurtas atsakovų statybų verslo išdavoje, tapo bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė. Todėl teismas pažeidė CPK 185 ir 263 straipsnius, ignoravo, jog vadovaujantis CPK 177 ir 178 straipsniais yra akivaizdu: paskolų sumos tiek pagal keturias paskolų ir hipotekos sutartis, tiek pagal keturis atsakovo ieškovui išduotus vekselius yra panaudotos šeimos interesais, kadangi atsakovė iš tokio verslo vykdymo gavo tiesioginę naudą – turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Aplinkybę, kad atsakovė iš tokio verslo vykdymo gavo tiesioginę naudą, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-1277-1162/2023 nustatytos aplinkybės: skolininkai (atsakovai) 2022 m. lapkričio 22 d. antstoliui Regimantui Budreikai nurodė, kad iš varžytinių pardavus nekilnojamąjį turtą likusias 17 033,21 Eur pinigines lėšas pasidalina nustatydami, jog atsakovei priklauso 70 proc., o atsakovui – 30 proc., kadangi tariamai „parduotas turtas buvo išlaikomas iš atsakovės asmeninių lėšų nuo 2019 m. balandžio 3 d.“. Taigi, atsakovė pretenduoja netgi į didesnę tiesioginę naudą, nei atsakovas.

57.5.                      Teismas nepagrįstai nenustatė, kad pats atsakovas 2020 m. lapkričio 27 d. apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 nurodė: „Pabrėžtina, kad nekilnojamasis objektas (duomenys neskelbtini), priešingai nei konstatavo teismas, buvo statomas siekiant pagerinti šeimos gerovę, įgyti patogesnį bei erdvesnį būstą, t. y. šeimos poreikių tenkinimui. Šalys pastatytame name planavo gyventi, o kitą namo dalį planavo padovanoti sūnui.“ Šis pačių atsakovų teiginys patvirtina ieškovo teiginius šioje byloje, kad abiejų atsakovų plėtotas nekilnojamojo gyvenamojo turto statybų ir nuomos verslas buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu.

57.6.                      Vertindamas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020, teismas nepagrįstai nenustatė, jog buvo vertinamas keturių paskolos sutarčių (ne)patekimas į Lietuvos Respublikos su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymo reglamentuojamų sutarčių sferą vartojimo kredito sutarčių (vartotojiškumo asmeninėms reikmėms) prasme ir (ar) keturios paskolų sutartys yra vartojimo kredito sutartys. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime nustatė, kad „nėra pagrindo spręsti, kad sudarydamas paskolos sutartis atsakovas pažeidė VKĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-441-881/2021 pažymėjo, kad atsakovo svarstymas vieną butą (namo dalį) padovanoti sūnui, vertinant bendrai, nekvalifikuotinas kaip pagrindinis (vyraujantis). Todėl teismo sprendimo 98 punkte nepagrįstai teigia, jog „Minėtos teismų išvados paneigia ieškovo teiginius šioje byloje, kad atsakovo plėtotas statybų verslas buvo susijęs su šeimos interesų tenkinimu“. Skundžiamame sprendime minėtos teismų išvados patvirtina ieškovo teiginius šioje byloje, kad atsakovo plėtotas statybų verslas buvo susijęs su šeimos interesų tenkinimu.

57.7.                      Teismas nepagrįstai netyrė ieškovo dublike nurodytų argumentų, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai atsiliepime į ieškinį aiškindami, jog atsakovų statybų verslas nebuvo šeimos verslas, kad teikdami civilinį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 jie ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartimis gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, paskolos gavėjai yra vartotojai, todėl paskolos sutartis atitinka vartojimo sutarties sąvoką. Taigi, atsakovai visą laiką pripažino, kad gyvenamuosius namus stato šeimos poreikių tenkinimui ir tai yra šeimos verslas bei interesas.

57.8.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, jog pats atsakovas į ikiteisminio tyrimo Nr. M-2-03-00389-19 medžiagą pateikė daug atsakovės su keliais nuomininkais sudarytų nekilnojamojo turto nuomos 2018–2019 metais sutarčių, 2018 metams atsakovei išduotą verslo liudijimą gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto objektams: (duomenys neskelbtini), kas dar kartą patvirtina bendrą ilgalaikį abiejų sutuoktinių statybos ir nuomos verslo vykdymo faktą bei bendrą ilgalaikį abiejų sutuoktinių interesą vykdyti šį nekilnojamojo turto statybos ir nuomos verslą.

57.9.                      Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino ieškovo dublike nurodytų argumentų, kad antstoliui S. Užkuraičiui 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovo pateiktas prašymas įrodo, kad atsakovai pagal 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 27 d. išduotus vekselius iš ieškovo pasiskolintų lėšų negrąžino, jas toliau investavo į įregistruotą sutuoktinių vardu nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai nenustatė atsakovų nesąžiningumo, pajamų iš statybos bei nuomos verslo slėpimo, sąmoningo jų nenaudojimo prievolių ieškovui vykdymui.

57.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino antstoliui S. Užkuraičiui 2018 m. gruodžio 11 d. pateikto prašymo. Atsakovai elgiasi nesąžiningai, nes ieškovui teikė prašymus papildomai paskolinti pinigines lėšas būtent statybų tikslu, o į ieškovo teiktus paklausimus, teikė atsakymą, kad gautos piniginės lėšos, tame tarpe ir pagal vekselius, buvo panaudotos ne vekselių apmokėjimui, bet tolesnėms gyvenamųjų namų statyboms. Atsakovas, kad atsakovė aktyviai dalyvavo dvibučio gyvenamojo adresu (duomenys neskelbtini) statyboje ją finansuodama, todėl teismas nepagrįstai nenustatė solidarios jos prievolės pagal 4 vekselius.

57.11.                      Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, nes nepagrįstai netyrė ir tinkamai nevertino 2022 m. spalio 26 d. apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-469-1109/2022 atsakovams sąryšio su solidaria atsakovų prievole pagal 4 vekselius, netyrė atsakovės nesąžiningumo, kuris atsiskleidžia jos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2024 metais pateikto (ir atmesto) kasacinio skundo 5.2.13, 5.2.14 punktuose. Teigdama, jog „Atsakovas atsakovei kaip įprasta, prieš vykstant pas notarą, paaiškino įkeitimo sutarties esmę, taip pat nurodė svarbiausias įkeitimo sutarties sąlygas, t. y. koks turtas bus įkeičiamas ir kokia prievolė (šios suma) bus užtikrinama tokio turto įkeitimui“ proceso metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-469-1109/2022 ji panašiai neigė žinojimą apie prieš ieškovą kartu su atsakovu jos panaudojamą netikrą teismo nutartį, kaip ir šioje civilinėje byloje neigia žinojimą apie su jos pritarimu pagal keturis vekselius iš ieškovo pasiskolintą 59 300 Eur pinigų sumą. Ši atsakovės gynybinės versijos analogija patvirtina ieškovo paaiškinimo teismui pagrįstumą, kad atsakovė apie skolinimąsi pagal vekselius iš atsakovo žinojo iš anksto, kad atsakovas ieškovui pasakė apie jo sutuoktinės sutikimą papildomai skolintis pagal vekselius ir kad atsakovės žinojimas iš anksto apie atsakovo skolinimąsi iš ieškovo pagal 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 27 d. išduotus vekselius pagal tikimybių pusiausvyros principą yra labiau tikėtinas.

57.12.                      Teismas nepagrįstai netyrė ir tinkamai nevertino liudytojos A. J. parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-469-1109/2022, kurie patvirtina pagal vekselius paskolintų pinigų panaudojimą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai, baigtumui padidinti.

57.13.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir tinkamai nevertino 2019 m. kovo 4 d. sudarytos atsakovų povedybinės sutarties, kuri akivaizdžiai yra atsakovų sudaryta siekiant išvengti atsakovų turtinių prievolių ieškovui pagal atsakovo 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 27 d. išduotus vekselius. Atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. fiktyviai tapo bedarbiu ir beturčiu – toliau nuomojo penkis kotedžus atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kitą nekilnojamąjį turtą.

57.14.                      Ieškovas įvykdė procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovės sutuoktinio 2018 m. liepos 24 d., 2018 m. liepos 27 d. išduoti vekselių sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, kad vieno sutuoktinio prisiimtos prievolės pagal vekselius pripažintinos bendromis abiejų sutuoktinių prievolėmis.

57.15.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo įrodinėjimu Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, kad pinigai pagal vekselius buvo duoti atsakovui tuo tikslu, kad atsakovai kuo greičiau užbaigtų statybas, parduotų turtą ir atsiskaitytų su ieškovu. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiame teismo sprendime.

57.16.                      Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas bando nepagrįstai neigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas faktines aplinkybes, kurias patvirtina ieškovo prašyti prie šios bylos prijungti Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020, kurioje yra surinkti įrodymai dėl gautų pagal vekselius lėšų panaudojimo, taip pat ir posėdžių garso įrašai, kuriuose fiksuoti šalių paaiškinimai. Be to, teismas netinkamai vertino prašytos prijungti prie šios bylos Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1174-259/2020, kurioje atsakovas teismui davė paaiškinimus apie tai, kad turtą (duomenys neskelbtini), jis statė tikslu ten gyventi su šeima, kad viename šio namo bute būtų gyvenęs atsakovas su sutuoktine, o kitame jo sūnus, įrodymus. Šie įrodymai reikšmingi reikalavimo pripažinti prievoles solidariomis tenkinimui.

57.17.                      Teismas nepagrįstai netyrė ieškovo dublike nurodytų atsakovės nesąžiningumo, teikiant atsiliepimą faktų ir nenustatė, jog atsakovė nesąžiningai atsiliepime teigė, kad ji neva nedalyvavo sutuoktinio versle. Tą patvirtina kartu su ieškovo dubliku teikiami įrodymai, t. y. atsakovė nuomojo 5 kotedžus (duomenys neskelbtini), gavo iš šio nekilnojamojo turto nuomos pajamas, netgi buvo išėmusi verslo liudijimus šio turto nuomai.

57.18.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo dubliko prašymo išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos duomenis apie atsakovei išduotus verslo liudijimus, laikotarpiu nuo 2016 metų iki dubliko pateikimo teismui dienos, kuriais ieškovas siekė įrodinėti aplinkybes, kad atsakovė gavo naudą iš nekilnojamojo turto objektų, kuriems pastatyti buvo paskolintos lėšos, tame tarpe ir pagal vekselius.

57.19.                      Teismas šiuo atveju nepagrįstai netaikė įstatyme nustatytos prezumpcijos (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), kad atsakovų prievolė pagal vekselius ieškovui yra solidari, kadangi prievolė pagal vekselius susijusi su nekilnojamojo turto statybos bei nuomos paslaugų teikimu, o jo bendras veikimas su atsakove sutuoktine iš esmės atitinka jungtinę atsakovų kaip sutuoktinių verslo veiklą – šeimos interesais atsakovas rūpinosi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto statyba ir įrengimu, o atsakovė – to paties gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto statybos finansavimu, buhalterija, sąskaitų išrašinėjimu, pastatyto nekilnojamojo turto nuoma, nuomos ar / ir fiktyvių nekilnojamojo turto panaudos sutarčių sudarinėjimu, jų spausdinimu. Ieškovas šioje byloje įrodė, kad atsakovų prievolė pagal vekselius ieškovui solidari, nes vekseliai atsakovo yra išrašyti šeimos interesais.

57.20.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, jog tiesioginių įrodymų apie 59 300 Eur panaudojimą po 2018 m. liepos 24 d. ieškovas pateikti negalėjo, nes atsakovai statybininkams mokėjo, statybines medžiagas pirko grynais pinigais, pinigų gavimo fakto nepripažino ir jį sąmoningai slėpė, nepagrįstai ginčijo teismuose.

57.21.                      Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį, nes nepasiūlė ieškovui ir atsakovams pateikti papildomus įrodymus apie atsakovų samdytų darbininkų asmens tapatybes, jei laikė, kad darbininkai turi / gali patvirtinti įrodymus apie Eur 59 300 panaudojimą po 2018 m. liepos 24 d. atsakovų statybos objektuose.

57.22.                      Byloje pateiktos 3 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos atsakovui po pinigų pagal vekselius gavimo, neprivalėjo būti pasirašytos, nes tokio reikalavimo nebuvo, galiojo elektroninės sąskaitos. Teismas nepagrįstai netyrė, o atsakovai nepaneigė, kad tos sąskaitos yra išrašytos darbų bei medžiagų name (duomenys neskelbtini) ar name (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už 6 393,78 Eur sumą. Be to, pats atsakovas 2025 m. kovo 18 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu PVM sąskaitos buvo išrašytos, tai jos ir buvo apmokėtos. Atsakovai neginčijo šių PVM sąskaitų faktūrų, nesakė, kad jos neaiškios, jas pripažino, todėl teismas byloje nepagrįstai PVM sąskaitų nepripažino, netaikė CPK 187 straipsnio ir 182 straipsnio 5 dalies nustatytos prezumpcijos.

57.23.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo sistemingo atsakovų į civilines bylas tyčia teiktų melagingų teiginių, kurie prieštarauja atsakovų teiginiams šioje civilinėje byloje, ir įrodo atsakovų nesąžiningumą dėl jų neigimo, kad pinigus atsakovo išduotais vekseliais atsakovai skolinosi apie tai iš anksto žinant atsakovei.

57.24.                      Teismas nepagrįstai netyrė rašytinių įrodymų – atsakovo 2020 m. sausio 3 d. ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 teiginių – ir nenustatė, kad pagal vekselius pasiskolintas pinigines lėšas abu atsakovai panaudojo objektų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybai: „Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovas negali panaudoti paskolos sutartimis gautų lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui, kadangi visos lėšos, kurios buvo gautos Paskolų sutartimis, buvo panaudotos namų, esančiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) statyboms bei įrengimui. Dėl G. G. areštuoto priklausančio kilnojamojo/nekilnojamo turto bei atsiskaitomųjų sąskaitų, G. G. negali galutinai pabaigti pradėtų statybos projektų ir namų parduoti, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį.“

57.25.                      Teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovui 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos 6 000 Eur lėšos buvo atsakovo apgaulės pasekmė, t. y. jis jas apgaule išviliojo iš UAB „Gerumo namai“ už pažadėtus, bet niekad neįvykdytus stogo keitimo darbus ir tas lėšas gavo tik po 3,5 mėnesio nuo vekselių išrašymo, todėl ieškovo teiginių ir įrodymų apie pagal vekselius perduotų pinigų panaudojimą atsakovų bendrąja jungtine sutuoktinių teise valdomuose statybos objektuose tas mokėjimas nepaneigia – tuo labiau, kad pats atsakovas teismui patvirtino, jog jam pinigų visada trūko.

57.26.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad patys atsakovai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais turėjo atskleisti, kokiu tikslu jie panaudojo pagal vekselius pasiskolintas pinigines lėšas ( CK 1.5 straipsnis).

57.27.                      Teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad ieškovo 2018 m. spalio 11 d. prašymas papildomai paskolinti 120 000 Eur namo (duomenys neskelbtini), statybai sąryšyje su kitais įrodymais patvirtina, jog ir pagal vekselius atsakovai skolinosi tik namo (duomenys neskelbtini), statybai.

57.28.                      Nepagrįstai atsisakęs pripažinti atsakovų prievolių pagal vekselius solidarumą, teismas nepagrįstai atsisakė byloje spręsti dėl įrodytos bendros dalinės atsakovų prievolės – ją galėjo ir privalėjo nustatyti vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Byloje ieškovas įrodinėjo, tą patvirtino ir atsakovai savo paaiškinimuose 2025 m. kovo 18 d. teismo posėdyje, kad ieškovo piniginių lėšų skolinimas atsakovams buvo reikalingas ir būtinas bendriems jų šeimos verslo poreikiams bei interesams tenkinti. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, todėl pažeisdamas CPK 185 ir 263 straipsnius nepagrįstai nenustatė, kad vekselių pagrindu atsakovo gauti 59 300 Eur buvo būtini atsakovų bendriems šeimos poreikiams bei interesams gauti pelno iš ieškovo pinigais sukurto / pagerinto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto tenkinti.

57.29.                      Pirmosios instancijos teismas bylos nenagrinėjo išsamiai, pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalį, – nepagrįstai teigia, kad ieškovas į teismą dėl prievolių pagal vekselius pripažinimo solidariomis atsakovų prievolėmis kreipėsi tik 2023 m. sausio 16 d. Ieškovas savarankiškai į teismą dėl prievolių pagal vekselius pripažinimo solidariomis kreipėsi ir anksčiau, tačiau teismai atsisakė priimti ieškinius civilinėse bylose Nr. 2-27557-528/2019 ir Nr. 2-7115-920/2020, tokie duomenys yra ir byloje.

58.       Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

58.1.                      Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, įvertinęs bylos duomenis, aiškiai ir motyvuotai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog vekseliais tariamai perduotos lėšos, jeigu ir būtų buvusios perduotos, buvo panaudotos būtent šeimos poreikiams arba bendro šeimos turto sukūrimui.

58.2.                      Pats ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti tariamai paskolintų pinigų panaudojimą. Nėra jokių statybos darbų aktų, sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų ar rangos sutarčių, kurios aiškiai parodytų, kad konkrečios sumos, nurodytos ginčo vekseliuose, buvo pervestos rangovams ar tiekėjams būtent už (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) objektų statybos darbus. Be to, atsakovai pagrįstai paaiškino, kad minėti objektai statyti ir finansuoti naudojant kitus kredito šaltinius, įskaitant ir kitus, seniau sudarytus paskolos sandorius.

58.3.                      Kitas esminis aspektas, kurį ieškovas ignoruoja arba sąmoningai nutyli, yra aplinkybė, kad atsakovė niekada faktiškai nedalyvavo jokiame pinigų skolinimosi procese, nepasirašė nei vieno vekselio, nesudarinėjo jokių rašytinių susitarimų su apeliantu ir nedavė sutikimo skolintis jos vardu ar bendriems šeimos poreikiams. Pats ieškovas remiasi iš esmės deklaratyviu argumentu, kad „atsakovė privalėjo žinoti, kad statomi objektai finansuojami paskolomis“, tačiau nei vienas byloje esantis įrodymas nepagrindžia konkrečiai ginčo vekselių ryšio su sutuoktinės valia ar sutikimu.

58.4.                      Iš ieškovo argumentacijos matyti, kad ji yra prieštaringa ir grindžiama spėliojimais. Ieškovas nepateikia net preliminarios statybų sąmatos, kurioje būtų aiškiai įvardinta, kad ginčo vekselių sumos buvo panaudotos konkrečiai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) objektams. Atsakovai savo ruožtu aiškiai nurodė kitus statybų finansavimo šaltinius – tarp jų 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį, kuri atskirai įrodo, kad šeimos turtas buvo kuriamas ne ginčo vekselių pagrindu.

58.5.                      Apelianto argumentai dėl CK 3.109 straipsnio taikymo yra visiškai nepagrįsti. Nėra nei įrodytos faktinės prievolės bendram šeimos poreikiui, nei sutuoktinių bendros valios, nei kreditoriaus žinojimo apie tikslą. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje turi būti atmestas, o pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas.

58.6.                      Apeliantas piktnaudžiauja prejudicijos sąvoka, mėgindamas praplėsti kitų bylų faktus taip, kaip jam naudinga šioje byloje. Pirmiausia, ankstesnės bylos neturėjo nieko bendro su atsakovės atsakomybės mastu. Antra, jei remtis apelianto logika, tai reikštų, jog kiekvienas susijęs šeimos narys automatiškai atsako už visus kitų narių vekselius – kas prieštarauja ne tik CK 3.109 straipsniui, bet ir Lietuvos teismų suformuotai praktikai dėl sutuoktinių prievolių atribojimo pagal asmeniškumą. Apeliacinio skundo argumentai dėl kitų bylų sprendimų prejudicinės galios yra visiškai nepagrįsti, nes kitose bylose nebuvo sprendžiama dėl atsakovės atsakomybės ir solidarios prievolės. CPK 182 straipsnis aiškiai riboja prejudicijos taikymą tik identiškiems faktams ir tapatybėms. Teismų sprendimų išvados dėl vekselių galiojimo nesukuria teisinio pagrindo solidarumui taikyti.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59.       Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

60.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

61.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių

62.       2016 m. balandžio 20 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovams 38 500 Eur, paskolą atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. spalio 20 d., prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeistas pastatas, inžineriniai statiniai ir sklypas (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 112–113).

63.       2016 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovams 38 500 Eur, paskolą atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. vasario 25 d., prievolės užtikrinimui įkeistas pastatas, inžineriniai statiniai ir sklypas (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 101–103).

64.       2016 m. gruodžio 23 d. ieškovas ir atsakovai sudarė paskolos ir novacijos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo ieškovui grąžinti 110 000 Eur paskolą, įkeisdami butą (duomenys neskelbtini) ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45–47).

65.       2017 m. lapkričio 27 d. ieškovas paskolos sutartimi paskolino atsakovams 30 000 Eur, atsakovai paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 27 d. (2 t., b. l. 51–54).

66.       2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovams 148 000 Eur, atsakovai minėtą sumą ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. liepos 19 d. Sutartyje nurodyta, kad paskola tikslinė, t. y. atsakovai panaudos ne mažiau kaip 50 000 Eur namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimui (stogo perdangai, laiptams ir kt.), įsipareigojant leisti ieškovui kontroliuoti lėšų panaudojimą. Atsakovai šių prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeitė ieškovui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sklype esančius inžinerinius statinius ir pastate esančius du butus (2 t., b. l. 55–58).

67.       2018 m. gegužės 4 d. ieškovas (paskolos davėjas) ir atsakovai (paskolos gavėjai) sudarė susitarimą dėl 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo atsakovų prievolės dydis ieškovui padidintas iki 204 000 Eur, susitarimo sudarymo metu atsakovams perduoti 56 000 Eur. Šalys susitarė, kad paskola yra tikslinė ir atsakovai panaudos ne mažiau kaip 106 000 Eur namo (duomenys neskelbtini), statybos ir (ar) apdailos darbų, išvardintų susitarimo priede, atlikimui, įsipareigodami leisti ieškovui kontroliuoti kaip naudojamos paskolintos lėšos (2 t., b. l. 48–50).

68.       2018 m. liepos 24 d. atsakovas ieškovui išdavė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 10 200 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 19 d.) ir 5 500 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 23 d.), o 2018 m. liepos 27 d. išdavė dar du vekselius 13 000 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 23 d.) ir 30 600 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 27 d.) (1 t., e. b. l. 8, 10, 12 ir 14).

69.       2019 m. balandžio 3 d. atsakovai sudarė povedybinę sutartį ir susitarė, kad visas turtas, kuris bus įgytas po sutarties įsigaliojimo, bus asmeninė kiekvieno atsakovo nuosavybė (2 t., b. l. 15–19).

70.       2019 m. spalio 18 d. atsakovai sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurioje susitarė, kad santuokos metu įgyta transporto priemonė „Renault Kangoo“ pasidalijama, atsakovui teko 10 proc., o atsakovei 90 proc. transporto priemonės (5 t., b. l. 20–21)

Dėl ginčo prievolės pobūdžio vertinimo

71.       Nagrinėjamoje byloje yra ginčas dėl prievolių, kylančių pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2717) ir vekselio pagrindu 2018 m. rugsėjo 18 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 10 253,26 Eur), pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2718) ir vekselio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 5 536,13 Eur), pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2514) ir vekselio pagrindu išduotą 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 13 067,23 Eur) bei pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2515) ir jo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 30 756,71 Eur), pripažinimo solidariomis atsakovų (sutuoktinių) prievolėmis.

72.       Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prisiimtas prievoles, ar tinkamai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, spręsdamas dėl prievolės, atsiradusios iš ieškovo ir vieno iš sutuoktinių sudarytų ginčo vekselių pagrindu, (ne)pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole.

73.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. atsakovas ieškovui išdavė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 10 200 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 19 d.) ir 5 500 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti  2018m. rugpjūčio 23 d.), o 2018 m. liepos 27 d. išdavė dar du vekselius 13 000 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 23 d.) ir 30 600 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 27 d.) (1 t., b. l. 8, 10, 12 ir 14).

74.       Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

75.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo šeimos interesų bei poreikių tenkinimui 2018 m. liepos 24 d. ir 27 d. išdavė ieškovui 4 paprastus neprotestuotinus vekselius. Pažymėjo, kad nors pagal minėtus vekselius sumos pasiskolintos atsakovo vardu, tačiau pareiga grąžinti lėšas (neįvykdžius prievolės lėšas grąžinti laiku) tenka abiem atsakovams solidariai, kadangi lėšos pasiskolintos (vekseliai išduoti) bendriems šeimos interesams tenkinti.

76.       Ieškovas nurodė, kad vekselių pagrindu gautos lėšos panaudotos šeimos verslui plėtoti ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. namo (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui bei kotedžo (duomenys neskelbtini), įrengimui, todėl atsižvelgus į tai, jog pasiskolintais pinigais buvo kuriamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pareiga grąžinti lėšas turėtų būti pripažinta solidaria atsakovų prievole pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

77.       Atsakovai nurodo, kad ieškovas į bylą nepateikia nė menkiausio įrodymo, kuris patvirtintų, jog tariamai perduota 59 300 Eur suma buvo panaudota (ar bent kokia nors dalis jos) (duomenys neskelbtini) esančių kotedžų statybai. Pats atsakovas jokiuose procesiniuose dokumentuose nėra net menkiausia dalimi susiejęs vekselių su kotedžų statybomis. Priešingai, atsakovas visada teigė, tą patvirtina ir 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartis, jog kotedžų statyboms finansuoti buvo naudojamos lėšos, kurios gautos 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartimi.

78.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nėra solidariai atsakinga už savo sutuoktinio prisiimtus skolinius įsipareigojimus ieškovui. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai nepritaria dėl žemiau nurodomų motyvų.

79.       CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau toks reguliavimas savaime nelemia visų bet kurio iš sutuoktinių prisiimtų prievolių bendrumo. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Vadinasi, vieno iš sutuoktinių kreditoriui, reikalaujančiam prievolę vykdyti bendrai, tenka našta įrodyti, jog sandoryje betarpiškai nedalyvavęs sutuoktinis yra su sandoriu susijęs taip, kad jam tektų pareiga bendrai vykdyti sandorį sudariusio sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).

80.       Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikytinos bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios CK 6.6 straipsnio normos, o taip pat, kaip lex specialis, taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija minėtame 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

81.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

82.       Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis, kad bendros yra prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija minėtame nutarime, šios įstatyme įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

83.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovų prievolė pagal vekselius ieškovui yra solidari, kadangi prievolė pagal vekselius susijusi su nekilnojamojo turto statybos bei nuomos paslaugų teikimu, o jo bendras veikimas su atsakove (sutuoktine) iš esmės atitinka jungtinę atsakovų, kaip sutuoktinių verslo veiklą – šeimos interesais atsakovas rūpinosi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto statyba ir įrengimu, o atsakovė – to paties gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto statybos finansavimu, buhalterija, sąskaitų išrašinėjimu, pastatyto nekilnojamojo turto nuoma, nuomos ar / ir fiktyvių nekilnojamojo turto panaudos sutarčių sudarinėjimu, jų spausdinimu. Ieškovas šioje byloje įrodė, kad atsakovų prievolė pagal vekselius ieškovui solidari, nes vekseliai atsakovo yra išrašyti šeimos interesais.

84.       Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo, vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 47 punktas).

85.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovams 38 500 Eur, paskolą atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. vasario 25 d., prievolės užtikrinimui įkeistas pastatas, inžineriniai statiniai ir sklypas (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 101–103). 2016 m. gruodžio 23 d. ieškovas ir atsakovai sudarė paskolos ir novacijos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo ieškovui grąžinti 110 000 Eur paskolą, įkeisdami butą (duomenys neskelbtini) ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45–47). 2017 m. lapkričio 27 d. ieškovas paskolos sutartimi paskolino atsakovams 30 000 Eur, atsakovai paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. vasario 27 d. (2 t., b. l. 51–54). 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovams 148 000 Eur, atsakovai minėtą sumą ieškovui įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. liepos 19 d. Sutartyje nurodyta, kad paskola tikslinė, t. y. atsakovai panaudos ne mažiau kaip 50 000 Eur namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų atlikimui (stogo perdangai, laiptams ir kt.), įsipareigojant leisti ieškovui kontroliuoti lėšų panaudojimą. Atsakovai šių prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeitė ieškovui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sklype esančius inžinerinius statinius ir pastate esančius du butus (2 t., b. l. 55–58).

86.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovams papildomai 39 200 Eur, šią sumą atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., prievolė užtikrinta atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), įkeitimu (4 t., b. l. 114–117). 2018 m. gegužės 2 d. atsakovas raštu prašė ieškovo papildomai suteikti 56 000 Eur paskolą, kuri bus skirta namo (duomenys neskelbtini), statybai, prie prašymo pridėta numatomų statybos darbų sąmata (2 t., b. l. 110). 2018 m. gegužės 4 d. ieškovo ir atsakovų pasirašyta objekto (duomenys neskelbtini), sąmata 62 290 Eur sumai: langų pirkimas ir jų montavimas, stogo uždengimas, namo fasado tinkavimas, struktūros uždėjimas, vidaus sienų tinkavimas, rekuperatoriaus įrengimas, kuro katilų ir boilerių įrengimas, lubų įrengimas, grindinio šildymo įrengimas (2 t., b. l. 112).

87.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovas (paskolos davėjas) ir atsakovai (paskolos gavėjai) sudarė susitarimą dėl 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo atsakovų prievolės dydis ieškovui padidintas iki 204 000 Eur, susitarimo sudarymo metu atsakovams perduoti 56 000 Eur. Šalys susitarė, kad paskola yra tikslinė ir atsakovai panaudos ne mažiau kaip 106 000 Eur namo (duomenys neskelbtini), statybos ir (ar) apdailos darbų, išvardintų susitarimo priede, atlikimui, įsipareigodami leisti ieškovui kontroliuoti kaip naudojamos paskolintos lėšos (2 t., b. l. 48–50).

88.       Bylos duomenimis 2018 m. liepos 24 d. atsakovas ieškovui išdavė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 10 200 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 19 d.) ir 5 500 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 23 d.), o 2018 m. liepos 27 d. išdavė dar du vekselius 13 000 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 23 d.) ir 30 600 Eur sumai (atsakovas šią sumą įsipareigojo sumokėti 2018 m. rugpjūčio 27 d.) (1 t., b. l. 8, 10, 12 ir 14).

89.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje įrodytas ginčo prievolės bendrumas bei gautų piniginių lėšų tikslas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai aktyviai skolinosi iš ieškovo pagal paskolų sutartis, įsipareigojo ieškovui, jog dalį pasiskolintų lėšų panaudos namo (duomenys neskelbtini), statyboms. Pažymėtina, kad ir po ginčo vekselių išdavimo, atsakovas prašė paskolinti pinigų statybų užbaigimui. Bylos duomenimis atsakovas 2018 m. spalio 11 d. raštu (2 t., b. l. 120–121) prašė ieškovo paskolinti 120 000 Eur statybų (duomenys neskelbtini), užbaigimui. Taip pat 2018 m. spalio 11 d. rašte ieškovui atsakovas prašė atidėti vekselio, išrašyto 2018 m. liepos 27 d. 30 600 Eur sumai, padengimą, jį apmokant iki 2019 m. vasario 27 d. (6 t., b. l. 12). Taigi, bylos duomenys patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovams reikėjo pinigų  statybos proceso  užbaigimui.

90.       Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis kitoje šalių byloje, kurioje atsakovai ginčijo, be kita ko, 2018 m. liepos 24 d. vekselius (10 200 Eur sumai ir 5 500 Eur sumai ) bei 2018 m. liepos 27 d. vekselius (13 000 Eur sumai ir 30 600 Eur sumai), Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendime (civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020), vertindamas argumentus, kad atsakovai yra vartotojai, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, jog G. G. apklausiamas liudytoju, parodė, kad vystė statybų verslą ir jam trūko apyvartinių lėšų namo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) statomiems kotedžams statyti, todėl atsakovas (V. J.) jam per keturis kartus paskolino pinigų. Nurodytoje byloje G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra profesionalus statybininkas, veiklą vykdė pagal išduotą verslo liudijimą; pripažino, jog pastatytus kotedžus nuomoja; paaiškino, kad kadangi namas (duomenys neskelbtini) yra dviejų butų, tai jį pastačius, manė, vieną butą naudos šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinęs šiuos duomenis, Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendime konstatavo, kad paskolos sutartimis buvo siekiama patenkinti poreikius, kurie yra reikšmingai susiję su ieškovo (G. G.) vykdoma statybos veikla, t. y. pinigai naudojami komerciniai ūkiniai veiklai – verslui plėtoti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje šiai išvadai pritarė, papildomai nurodant, kad jau anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose nustatyti prejudiciniai faktai, kad pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir novacijos sutartį paskolintos lėšos bus panaudotos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, o likusios trys sutartys buvo sudarytos (duomenys neskelbtini) esančio namo statybai (civilinė byla Nr.e2A-12-407/2022).

91.       Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

92.       Nagrinėjamu atveju minėtais teismų procesiniais sprendimais nustatyta faktinė aplinkybė, jog paskolos buvo paimtos, siekiant jas investuoti į vykdomą atsakovo statybos verslą, atitinka prejudiciniam faktui keliamus reikalavimus.

93.       LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. G. buvo pateikęs Kauno apygardos teismui dar vieną ieškinį, kurį patikslino, prašydamas pripažinti ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus vekselius ir jų pagrindu atliktus vykdomuosius įrašus negaliojančiais, t. y. 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai ir 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 13 000 Eur sumai ir 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai (civilinė byla Nr. e2-187-555/2024). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą, klientams atlikdavo būsto vidaus apdailos ir remonto darbus. Ieškovas 2016 m. nusprendė, panaudodamas savo profesinius (statybos) įgūdžius, didžiąja dalimi skolintomis lėšomis pastatyti ir įrengti gyvenamuosius namus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) šeimos asmeninių poreikių patenkinimui. Ieškovas manė, kad kredito įstaigos (bankai, kredito unijos) nesutiks finansuoti statybų, kol namai nėra atitinkamo baigtumo, todėl ieškojo statybos finansavimo šaltinių ir surado atsakovą V. J., kuris vertėsi ir verčiasi pinigų skolinimo veikla.

94.       Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo vykdytą statybos verslo faktą, kuriam buvo naudojamos ieškovo paskolos sandorių pagrindu suteiktos piniginės lėšos, todėl ir ginčo vekseliais suteiktos sumos vertintos šių nustatytų aplinkybių kontekste.  Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo prievolės pobūdžio vertinimo, neatsižvelgiant į šalių sudarytų sandorių tarpusavio santykį bei ryšį, nėra pagrįstos.

95.       Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs jokių tiesioginių įrodymų, kur atsakovai panaudojo lėšas, tačiau įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Taigi, ir faktas dėl suteiktų vekseliais pinigų panaudojimo gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat – ir netiesioginiais įrodymais.

96.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dalyvavo sudarant visas paskolų sutartis, kurių tikslas buvo statybų finansavimas, todėl ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindo spręsti, jog atsakovė negalėjo nežinoti ir apie ginčo vekselius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). 

97.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).

98.       Pažymėtina, kad ginčo piniginės lėšos buvo skolinamos atsakovams esant santuokoje ir vedant bendrą santuokinį gyvenimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar sutuoktinių prievolės asmeninės ar bendrosios, atsižvelgtina ir į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

99.       Teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovų bendros atsakomybės pagal prievolę sąlygas, padaryta formaliai taikant nustatytą CK 3.109 straipsnyje teisinį reglamentavimą, neatsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio vertinimo.

100.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 45 punktas). Byloje nustačius CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą pagrindą konstatuoti ginčo prievolės bendrumą, sprendžiant prievolės solidarumo klausimą, reikšminga tai, ar paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas).

101.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovas raštu, atsakydamas į ieškovo klausimą ar po 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovė gavo atlyginimą už darbą (pajamas), ir kur jas panaudojo, nurodė, jog panaudojo statyboms (13 punktas) (2 t., b. l. 118). 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovas raštu, atsakydamas į ieškovo klausimus, nurodė, kad atsakovė savo atlyginimą panaudojo objekto (duomenys neskelbtini), statyboms (2 t., b. l. 115). Taigi pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad ir atsakovė piniginėmis lėšomis prisidėjo prie statybos darbų, t. y. dalyvavo statybos procese.

102.       Bylos duomenimis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2016 m. vasario 29 d. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2018 m. birželio 8 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2021 m. sausio 21 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė priklausė atsakovams (1 t., b. l. 93–95).

103.       Bylos duomenys patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2016 m. vasario 29 d. pirkimo–pardavimo sutarčių bei 2018 m. birželio 8 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2021 m. sausio 21 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė priklausė atsakovams (1 t., b. l. 97–100). Butas (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. spalio 14 d. registruotas atsakovo vardu (1 t., b. l. 89–91), tačiau nors ir buvo registruotas tik atsakovo vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

104.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aptariant sutuoktinių prievolių pobūdį, išaiškinta, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas).

105.       Šioje byloje aktualu yra tai, kad visas turtas, kuris buvo sukurtas statybų verslo pagrindu, tapo bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė, todėl akivaizdu, jog paskolintos lėšos, taip pat ir išduotų vekselių pagrindu,  yra panaudotos šeimos interesais, kadangi atsakovė I. G. iš tokio verslo vykdymo gavo tiesioginę naudą - turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi, byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai dėl prievolės bendrumo, nes sandoriai sudaryti abiejų atsakovų interesais, abiem atsakovams atiteko paskolos sandorių nauda (rezultatas), ir tai lemia ginčo prievolės solidarumą.

106.       Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į minėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog išduotų vekselių pagrindu kilusios prievolės yra solidariosios atsakovų prievolės.

Dėl procesinės bylos baigties

107.       Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių solidariąją atsakomybę, neatsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis ir 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, pripažįstant ginčo prievoles solidariomis atsakovų prievolėmis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

108.       Nagrinėjamu atveju ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 58 113,33 Eur solidariai su atsakovu pagal jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai ir vekselio pagrindu 2018 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai ir vekselio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai ir vekselio pagrindu išduotą 2018 m. spalio 12 d. vykdomąjį įrašą bei pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai ir jo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą.

109.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

110.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo prievoles pripažinti solidariomis jau pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, t. y. 2018 m. rugsėjo 18 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 10 253,26 Eur); 2018 m. spalio 5 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 5 536,13 Eur); 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės vykdomąjį įrašą (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 13 067,23 Eur); 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės išduotą vykdomąjį įrašą, (išieškotina suma pagal vykdomąjį įrašą – 30 756,71 Eur). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šias sumas, kurios yra išieškomos ne ginčo tvarka, priteisti pakartotinai.

111.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

112.       Tenkinant apelianto apeliacinį skundą, atsiranda pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatuoja, kad apelianto V. J. ieškinys tenkintas iš dalies – 50 proc.

113.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos apeliantui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

114.       CPK 98 straipsnyje taip pat nurodoma, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

115.       Apeliantas pateikė duomenis, jog pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 5 121 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 202 Eur žyminio mokesčio (1 097 Eur (DOK-13030) ir 105 Eur (CBP-803)); 3 919 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (850 Eur už ieškinio parengimą, 250 Eur už atskirojo skundo parengimą, 400 Eur už dubliko parengimą, 300 Eur už patikslinto ieškinio surašymą ir 100 Eur dalyvavimą teismo posėdyje, 120 Eur už atskirojo skundo parengimą, 150 Eur už dokumentų, teikiamų teismui, peržiūrą ir aptarimą, pateikimą (DOK-14075); 726 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui (300 Eur) bei dalyvavimą ir kliento atstovavimą teismo posėdyje (300 Eur) (DOK-14614); 726 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui (300 Eur) bei dalyvavimą ir kliento atstovavimą teismo posėdyje (300 Eur) (DOK-33060); 181,50 už pasiruošimą baigiamosioms kalboms (DOK-13030)).

116.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2. papunktis). Apeliantas už ieškinio parengimą apmokėjo 2023 m. sausio mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis šiuo atveju sudaro 4 497,50 Eur (1 799 Eur (2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.) (Rekomendacijų 8.2. papunktis). Už patikslinto ieškinio parengimą apmokėjo 2024 m. vasario mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis šiuo atveju sudaro 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 koef.) Pažymėtina, kad apelianto nurodytos išlaidos (850 Eur už ieškinį ir 300 Eur patikslintą ieškinį) rekomenduojamų priteisti sumų dydžio neviršija.

117.       Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atskirojo skundo parengimą dydis apskaičiuojamas taikant 0,4 koeficientą (Rekomendacijų 8.15. papunktis). Apeliantas už atskirojo skundo parengimą apmokėjo 2023 m. kovo mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis šiuo atveju sudaro 719,60 Eur (1 799 Eur (2023 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.) (Rekomendacijų 8.15. papunktis). Taip pat už kito atskirojo skundo parengimą apmokėjo 2024 m. vasario mėn., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atskirojo skundo parengimą dydis šiuo atveju sudaro 807,28 Eur (2018,20 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 koef.) (Rekomendacijų 8.15. papunktis). Pažymėtina, kad apelianto nurodytos išlaidos (250 Eur ir 120 Eur) rekomenduojamų priteisti sumų dydžio neviršija.

118.       Už dubliko parengimą maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant 1,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.3. papunktis). Apeliantas už dubliko parengimą sumokėjo 2023 m. kovo mėn., taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už tripliko parengimą dydis sudaro 2 698,50 Eur (1 799 Eur (2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,5 koef.). Apeliantas pateikė duomenis, kad už dubliko parengimą sumokėjo 400 Eur. Taigi ši suma neviršija rekomenduojamojo dydžio.

119.       Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

120.       Remiantis byloje esančiomis informacinėmis pažymomis, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose truko viso 8 valandas, todėl pagal Rekomendacijų 9 ir 10 punktus laikytina, jog apeliantas buvo atstovaujamas 8 valandas.

121.       Iš apeliantui išrašytų sąskaitų matyti, jog apeliantas sumokėjo 826 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Maksimali galima priteisti suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose 1 valandą – 233,59 Eur (2 335,90 Eur x 0,1 koef.). Todėl iš viso maksimali suma gali būti 1 868,72 Eur (233,59 Eur x 8 val.). Kadangi apelianto šios bylinėjimosi išlaidos neviršija nurodytos maksimalios sumos, už atstovavimą gali būti priteistina visa nurodyta suma.

122.       Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Atsižvelgiant į tai, apelianto prašomos priteisti 1 057,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už dokumentų, teikiamų teismui peržiūrą ir aptarimą, pateikimą, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, už pasiruošimą baigiamosioms kalboms, nepriteistinos.

123.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 108 Eur bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2 t., e. b. l. 20); sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (5 t., e. b. l. 177).

124.       Dėl nurodytų aplinkybių, įvertinus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu apelianto ieškinys yra tenkinamas 50 proc., pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra perskirstomos, iš atsakovų apelianto naudai priteisiant 2 031,75 Eur (4 063,50 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovams iš apelianto – 54 Eur (108 Eur x 50 proc.) sumą. Šios sumos teismo sprendimu įskaitomos ir apeliantui iš atsakovų priteistina 1 977,75 Eur (2 031,75 Eur – 54 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. po 989 Eur.

125.       Pirmosios instancijos teisme patirtos 49,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš dalies (50 proc.) tenkinamas, iš atsakovų valstybei priteistina 24,87 Eur (49,74 Eur x 50 proc.), t. y. po 12,44 Eur, likusioje dalyje ieškinį atmetus, iš apelianto valstybei priteistina 24,87 Eur (49,74 Eur x 50 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

126.       Apeliantas apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 211 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 211 žyminio mokesčio išlaidos; apeliantas nepateikė duomenų apie išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti). Atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

127.       Pažymėtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą  parengimą maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant 1,7 koeficientą (Rekomendacijų 8.10. papunktis). Atsakovai už atsiliepimą sumokėjo 2025 m. liepos mėn., taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis sudaro 3 974,09 Eur (2 337,7 Eur (2025 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,7 koef.). Atsakovai pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 210 Eur. Taigi ši suma neviršija rekomenduojamojo dydžio.

128.       Iš dalies (50 proc.) patenkinus apelianto apeliacinį skundą, iš atsakovų apeliantui priteistina 605,50 Eur (1 211 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Likusioje dalyje atmetus apeliacinį skundą, atsakovams iš apelianto priteistinas 605 Eur (1 210 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Šias sumas įskaičius, nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

129.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Apelianto (ieškovo) V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti prievoles pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2717) ir vekselio pagrindu 2018 m. rugsėjo 18 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 10 253,26 Eur), pagal 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2718) ir vekselio pagrindu 2018 m. spalio 5 d. notarės Ritos Miknevičienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 5 536,13 Eur), pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2514) ir vekselio pagrindu išduotą 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 13 067,23 Eur) bei pagal 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai (notarinio registro Nr. 2515) ir jo pagrindu 2018 m. spalio 12 d. notarės Astos Banienės išduotą vykdomąjį įrašą (išieškotina suma – 30 756,71 Eur) solidariomis atsakovų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis. 

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti apeliantui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 989 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš apelianto V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,87 Eur (dvidešimt keturių eurų 87 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovų G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,44 Eur (dvylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                 Rūta Burdulienė

        Rosita Patackienė

        Dainius Rinkevičius