Civilinė byla Nr. e2-4224-1005/2020
Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00241-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6. 3.1.18.6. 3.2.6.1. 3.2.6.5.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 17 d.
Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,
sekretoriaujant Redai Stonikienei,
dalyvaujant ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovei Birutei Petkevičienei,
atsakovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui Irmantui Gudui,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - sodininkų bendrijos „Kupa“ atstovui S. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - sodininkų bendrija „Kupa“.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 3919,56 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad 2017-04-10 (duomenys neskelbtini), ant automobilio „Toyota Verso“, v. n. (duomenys neskelbtini) užgriuvo medis ir jį apgadino. Automobilis buvo draustas Ergo Insurance SE transporto priemonių draudimu, todėl ieškovas automobilio savininkui S.V. išmokėjo 3919,56 Eur draudimo išmoką, kurią dabar prašo priteisti iš už žalos padarymą atsakingo subjekto. Ieškinyje aiškinama, kad už žalos padarymą yra atsakingas atsakovas, kadangi želdinių priežiūra yra savivaldybės funkcija. Be to, medis apgadinęs automobilį augo šalikelėje, o visi keliai ir šalikelės priklauso savivaldybėms, todėl atsakovas privalėjo rūpintis, kad šalikelėje esantis medis nepadarytų žalos kitiems asmenims.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje augančius želdinius. Kadangi nėra tiksliai žinoma vieta, kurioje augo automobilį užgriuvęs medis, ieškinys turi būti atmestas.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nustatytais terminais atsiliepimų į ieškinį nepateikė, jam teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė B.Petkevičienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ji pati asmeniškai nei ant žemėlapio, nei natūroje, negalėtų parodyti tikslios vietos, kur augo išvirtęs medis.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas I.Gudas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atlikus įrodymų tyrimą, nei medžio tiksli augimo vieta, nei jo nuvirtimo priežastis taip ir nebuvo nustatytos. Nesenai asmeniškai buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) ir padarė vietovės fotonuotraukas, kurias pateikia teismui. Tuo adresu net didelių medžių nėra. Įvykis nebent galėjo įvykti truputi kitoje vietoje, važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur auga dideli medžiai ir yra užtverta tvora, bet ten jau sodininkų bendrijos „Kupa“ teritorija. Iš jo pateiktos nuotraukos net matosi, kad medžiai auga už tvoros. Kiek domėjosi žemėtvarkoje, sodininkų bendrija „Kupa“ neturi pasidariusi savo teritorijos kadastrinių matavimų. Pats kelias (kur tikėtina augo nugriuvęs medis) net nėra įtrauktas į savivaldybės kelių sąrašą. Pažymėjo, kad draudimo atstovai turėjo savo laiku aiškintis įvykio aplinkybes ir rinkti įrodymus.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas S. R. parodė, kad yra sodininkų bendrijos „Kupa“ pirmininkas. Sodininkų bendrija „Kupa“ neturi nieko bendro su (duomenys neskelbtini) gatve, nes ši gatvė praeina ne pro bendriją. Apie 2017-04-10 įvykį, kai ant automobilio užgriuvo medis jis asmeniškai nieko negirdėjo. Teismo posėdžio metu jam parodytose nuotraukose matosi tvora iš dešinės pusės. Tą vietą jis žino, ten yra lauko keliukas, kuris 2017 metais buvo išvis sunkiai pravažiuojamas. Už tos tvoros yra sodininkų bendrijos „Kupa“ teritorija, tačiau tvora neatitinka faktinės sodininkų bendrijos teritorijos ribos. Faktinė sodininkų bendrijos teritorijos riba prasideda plius minus už dviejų metrų nuo tvoros einant į aptvertos teritorijos „vidų“. Sodininkų bendrija „Kupa“ neturi pasidariusi savo teritorijos kadastrinių matavimų.
Teismo posėdžio metu liudytojas S.V. parodė, kad įvykis buvo pavasari, gal prieš tris metus. Kiek prisimena tą dieną nelijo, bet buvo didelis vėjas. Su savo automobiliu „Toyota“ važiavo į savo kolektyvinį sodą. Važiavo gal 10 km/h greičiu, nes ten kelias duobėtas. Tuo metu ant automobilio galinės dalies užvirto medis, kuris augo iš dešinės pusės. Ar virsdamas medis išgriovė tvorą nepamena. Kokios rūšies medis užvirto pasakyti negali. Medis buvo didelis, virš 10 metrų ilgio, kiek pamena, prie žemės nupuvęs. Teismo posėdžio metu jam parodytose nuotraukose užfiksuotas kelias yra pažįstamas, nes juo važinėja į savo sodą. Toje fotonuotraukoje, kur matosi tvora iš dešinės pusės, maždaug ir yra vieta, kur nugriuvo medis. Jo manymu, atstumas nuo kelio briaunos iki tvoros yra gal kokie du metrai.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, kad nuo 2016 metų dirba Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriuje. Apie įvykį, kai medis užgriuvo automobilį sužinojo, kai savivaldybė iš draudimo gavo pirminę pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pats asmeniškai į įvykio vietą nevažiavo ir jokių aplinkybių nesiaiškino, nes ten ne Kupiškio miesto teritorija.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad žino, jog yra pakviestas į teismą dėl ant automobilio užkritusio medžio, kurio vyko pašalinti. Įvykio vieta buvo Kupiškio mieste už kapinių pasukus į dešinę. Toje vietoje buvo lauko keliukas. Atvažiavus nuo Kupiškio medis buvo užgriuvęs iš dešinės. Ten jis nevažinėja, tad tiksliau pasakyti negali. Kuriais metais buvo įvykis nepamena. Kokios markės buvo automobilis irgi nepamena. Nepamena, koks buvo metų laikas, bet sniego nebuvo. Ar buvo ant medžių lapų nepamena. Medžio kamienas buvo gal 20 cm storio. Kokios rūšies medis nežino. Koks kamieno ilgis pasakyti negali, nieko nematavo. Ar medis buvo išvirtęs iš šaknų negali pasakyti. Ar toje vietoje buvo tvora nepamena. Jie tiesiog supjaustė tą medį ir patraukė nuo kelio, t. y., padarė tai, kas priklauso ugniagesiams gelbėtojams.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. parodė, kad žino, jog yra pakviestas į teismą dėl įvykio, kai šalino nuo kelio važiuojamosios dalies medį. Įvykio vieta buvo už kapų. Atvažiavus nuo Kupiškio pusės vaizdas buvo toks, kad medis iš dešinės buvo užgriuvęs ant automobilio. Jei neklysta medis buvo liepa. Kamieno skersmens nematavo, bet mano, kad kamieno skersmuo galėjo būti apie 30 cm. Nugriuvęs medis buvo užtvėręs visą keliuko važiuojamąją dalį. Kiek pamena, medis buvo iš kelmo išvirtęs. Kiek pamena, toje vietoje buvo tvora, ir medžio kelmas buvo už tvoros plius minus 1-2 metrai į teritorijos vidų.
Teismo posėdžio metu liudytojai R.P. ir G. J. parodė, kad būdami policijos pareigūnais iš tikrųjų reagavo į tokį įvykį, kai medis užgriuvo automobilį, tačiau dėl praėjusio laiko tarpo daugiau jokių smulkesnių aplinkybių nebepamena.
Ieškinys atmestinas.
Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios medžiui užkritus ant automobilio bei jį apgadinus, subrogacijos tvarka priteisimo iš atsakovo, kuris nagrinėjamu atveju yra savivaldybė (CK 6.1015 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla savivaldybės civilinė atsakomybė.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinyje nurodytas įvykis iš tikrųjų buvo, t. y., kad 2017-04-10 ant automobilio „Toyota Verso“, v. n. (duomenys neskelbtini) užgriuvo medis ir jį apgadino, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Reikalaujamos atlyginti žalos dydžio atsakovas taip pat neginčija. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija medžio augimo vietą. Kasacinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose 3K-3-21/2012, Nr. 3K-3-360/2013 ir kt.). Taigi, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina nustatyti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad medis augo adresu (duomenys neskelbtini) Iš Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK atsakymo į ieškovo 2017-08-24 paklausimą matyti, kad Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK 2017-04-10 18.19 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjo tėvo stovintį automobilį „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) užgriuvo ir prispaudė didelis medis. Laukia. Nukentėjusių nėra. PGT, VPK informuota. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2017-04-10 18:19. Į įvykio vieta buvo išsiųstas ekipažas 3057, kurie įvykio vietoje išsiaiškino, kad S.V. važiuojant automobiliu „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ant automobilio galinės dalies užkrito šalikelėje augantis medis. Kadangi automobilis yra apdraustas „Kasko“ draudimu, pranešėjas kreipsis į draudimą dėl žalos atlyginimo. 2020-03-31 ieškovo pretenzijoje atsakovui nurodoma, kad draudimo įmonė kompensavo nuostolius, kuriuos patyrė draudėjas, kai 2017-04-10 (duomenys neskelbtini) ant automobilio „Toyota“, v. n. (duomenys neskelbtini) užgriuvo ir prispaudė didelis medis. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas I.Gudas buvo asmeniškai nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) ir padarė vietovės fotonuotraukas, kurias pateikė teismui. Atsakovo atstovas I.Gudas nurodė, kad adresu Varležerio g. 16 didelių medžių išvis nėra ir aiškino, kad medis galėjo augti kitoje vietoje. Atsakovo atstovo I.Gudo padarytos fotonuotraukos buvo parodytos liudytojui S.V. bei trečiojo asmens atstovui S. R.. Liudytojas S.V. nurodė, kad fotonuotraukose užfiksuota vietovė jam yra žinoma ir aiškino, kad medis ant jo automobilio užgriuvo maždaug toje vietoje, kur žiūrint po dešine matosi tvora. Trečiojo asmens atstovas S. R. komentuodamas tą pačią fotonuotrauką patvirtino, kad už tvoros plius minus du metrai prasideda faktinė sodininkų bendrijos teritorijos ribos, tačiau sodininkų bendrija „Kupa“ neturi pasidariusi savo teritorijos kadastrinių matavimų. Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos. Iš byloje esančių žemėlapių matyti, kad liudytojas S.V. atpažino fotonuotraukose užfiksuotą vietovę (lauko keliuką), kuris eina pagal sodininkų bendrijos „Kupa“ teritorijos šiaurinę dalį ir toliau nuvinguriuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismo manymu, šioje byloje adresas (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti, kadangi apie įvykį pranešantis asmuo BPC operatoriaus yra prašomas nurodyti bent apytikslį adresą, kuriuo važiuos specialiosios tarnybos. Savo ruoštu į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai rašydami tarnybinius pranešimus ar pildydami ataskaitas irgi turi nurodyti įvykio adresą. Kai įvykis nutinka mieste ar gyvenvietėje, įvykio vietos adresas nurodomas tiksliai, tačiau įvykiui nutikus kaimiškoje vietovėje nurodyti tikslų įvykio adresą gali būti sudėtinga arba net neįmanoma, todėl tokiais atvejais paprastai parenkamas netoliese esantis adresas.
Teismas yra linkęs tikėti liudytojo S.V. parodymais dėl įvykio vietos, kadangi šis asmuo buvo įvykio metu. Be to, S.V. ši vietovė yra gerai žinoma (tuo lauko keliuku jis važinėja į savo sodą). Taigi, teismui užtenka duomenų padaryti pagrįstą išvadą, jog medis iš tikrųjų augo prie lauko keliuko, kuris eina pagal sodininkų bendrijos „Kupa“ teritorijos šiaurinę dalį ir toliau nuvinguriuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės. Visgi, net ir užtenkant įrodymų tokiai išvadai pagrįsti, toliau lieka nenustatyta tiksli medžio augimo vieta. Iš liudytojų S.V. ir V. A. parodymų matyti, kad medis augo šalia kelio, kur yra šalikelė, o paskui ir tvora. Liudytojas S.V. negalėjo atsakyti ar griūdamas medis išvertė ir tvorą. Liudytojas V. A. nurodė, kad medžio kelmas buvo už tvoros plius minus 1-2 metrai į teritorijos vidų. Liudytojas A. T. iš viso neprisiminė ar toje vietoje buvo tvora. Byloje nėra jokių kitų įrodymų (eismo įvykio schemos, įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir pan.), iš kurių būtų galima nustatyti tikslesnę išgriuvusio medžio augimo vietą. Tuo pačiu, negalima atmesti ir tikimybės, kad išgriuvęs medis galėjo augti sodininkų bendrijos „Kupa“ teritorijoje. Taigi, byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai nėra pakankami teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad medis augo būtent valstybinėje ar savivaldybei priskirtoje žemėje, o tuo pačiu ir pagrįstą išvadą, kad už žalos atsiradimą yra atsakingas būtent atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas profesionaliu draudimo rinkos dalyviu, administruodamas draudiminį įvykį neveikė atidžiai ir rūpestingai, savalaikiai nesurinko reikšmingų duomenų ir jų neužfiksavo, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie draudiminį įvykį ieškovas buvo informuotas nedelsiant. Toks ieškovo netinkamas elgesys nulėmė, kad bylai reikšmingų aplinkybių nustatinėjimas teisme bei pats įrodinėjimo procesas tapo sudėtingas.
Taip pat, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra būtina pasisakyti ir dėl ieškinio argumento, kad medis apgadinęs automobilį augo šalikelėje, o visi keliai ir šalikelės priklauso savivaldybėms, todėl atsakovas tuo pagrindu privalėjo rūpintis medžiu. Matyti, kad ieškovo nuomone savivaldybė automatiškai yra atsakinga už bet kurio šalikelėje augančio medžio padarytą žalą. Tokia ieškovo pozicija nėra visiškai pagrįsta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 yra patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal draudiminio įvykio metu (2017-04-10) galiojusią ir šiuo metu galiojančią minėto Aprašo redakciją, Kelių priežiūros tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir darbų organizavimą keliuose ir jų apsaugos zonose (Aprašo 1 p.). Aprašo 3. 3. p. numato, kad gyvenamųjų vietovių keliai ir gatvės prižiūrimi taip: gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Aprašo 4. 3 p. numato, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 numato, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Iš Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2015-12-17 sprendimo Nr. TS-349 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“ matyti, kad nei (duomenys neskelbtini) gatvė, nei lauko keliukas, kurio ruože medis užgriuvo automobilį, nėra įtraukti į Kupiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad keliai ne visais atvejais priklauso savivaldybei nuosavybės teise, todėl savivaldybės automatiškai neatsako už visų savivaldybės teritorijoje esančių kelių ir jų juostuose ir kelio apsaugos zonose augančių želdinių priežiūrą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir šalių rungimosi principą bei jo privalomumą civiliniame procese (Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnis), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys yra atmestinas. Atmetus ieškinį ieškovo patirtos ir dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, taip pat, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 8,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 8,64 Eur (aštuonis eurus ir 64 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.
Teisėjas Raimundas Rakauskas