Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-468/2017

Teisminio proceso Nr.1-10-1-00266-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.23.2.1; 1.2.29.3.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U TA R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,

nuteistajam R. Č. ir jo gynėjui advokatui Venjamin Dubrovskij,

nuteistajam A. M. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Jonynui,

nuteistajam A. P. (A. P.) ir jo gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei,

nuteistajam A. A. (A. A.) ir jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo, nuteistųjų R. Č., A. M. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nuosprendžio, kuriuo

A. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį  (2013-03-04 epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-03-22 epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-06-08 epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-06-10 iki 2013-12-09.

A. P. pripažintas kaltu:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-03-04 epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-03-22 epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-06-08 epizodas) ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2013-07-18 iki 2014-04-18.

R. B. pripažinta kalta:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-03-04 epizodas) ir jai paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-03-22 epizodas) ir jai paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (2013-03-25 epizodas) ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2013-09-23 epizodas) ir jai paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (2013-09-23 epizodas) ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-25 15.25 val. iki 2013-03-26 16.40 val. (dvi dienos), nuo 2013-09-23 15.20 val. iki 2013-09-25 13.20 val. (dvi dienos).

R. Č. pripažintas kaltu:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Č. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme, R. Č. skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-09-23 18.45 val. iki 2013-09-25 16.40 val.

A. A. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

A. M. ir A. P. pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, o būtent:

jie, A. M. ir A. P., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2013-03-04 slėptuvėje, esančioje miško masyve prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 6,304 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,372 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kai tą pačią dieną, t. y. 2013-03-04 minėtą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą už ne mažiau kaip 107 Lt (31 Eur), t. y. 17 Lt (4,92 Eur) už 1 g, pardavė R. B. (buvusiai B.), kuri iš minėtos slėptuvės paėmė A. M. ir A. P. paliktą nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, palikdama slėptuvėje nurodytą pinigų sumą. Šiais veiksmais A. M. ir A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2013-03-22 slėptuvėje, esančioje miško masyve prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 23,089 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,48 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kai tą pačią dieną, t. y. 2013-03-22 minėtą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą už ne mažiau kaip 391 Lt (113,25 Eur), t. y. 17 litų (4,92 Eur) už 1 gramą, pardavė R. B. (buvusiai B.), kuri iš minėtos slėptuvės paėmė A. M. ir A. P. paliktą nurodytą kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, palikdama slėptuvėje nurodytą pinigų sumą. Šiais savo veiksmais A. M. ir A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2013-06-08 slėptuvėje, esančioje kelio duobėje apie 40 m nuo namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 60,4900 g miltelių, kurių sudėtyje yra 13,5823 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kai tą pačią dieną, t. y. 2013-06-08, apie 10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. P. iš asmens, kuriam tyrimas yra atskirtas, iš anksto paėmė 800 Lt (231,70 Eur), skirtus psichotropinės medžiagos įgijimui, bei nurodė asmeniui, kuriam tyrimas yra atskirtas, psichotropinės medžiagos laikymo – slėptuvės vietą, po to asmuo, kuriam tyrimas yra atskirtas, 2013-06-08 apie 13 val., iš nurodytos slėptuvės, esančios kelio duobėje apie 40 metrų nuo namo, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), paėmė A. M. ir A. P. paliktus 13,5823 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šiais savo veiksmais A. M. ir A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

A. P. pripažintas kaltu dėl to, kad nuo 2013 m. kovo - balandžio mėnesio, tiksliai tyrimo nenustatytos dienos, iki 2013-07-18, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinių asmenų dokumentus, o būtent: I. G. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. (J. J.) išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), I. V. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. P. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2013-07-18 18.10 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

R. B. (buvusi B.) pripažinta kalta dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013-03-04, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš anksto susitarusi su bendrai veikiančiais A. M. ir A. P., paimdama iš jų nurodytos slėptuvės, esančios miško masyve prie (duomenys neskelbtini), įgijo iš A. M. ir A. P. minėtoje vietoje paliktus ne mažiau kaip 6,304 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,372 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, palikdama slėptuvėje už šią psichotropinę medžiagą ne mažiau kaip 107 litus (31 Eur), t. y. 17 litų (4,92 Eur) už 1 gramą psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir neteisėtai laikė juos su savimi iki 2013-03-04, kai apie 10.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), minėtą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino už 200 litų (57,92 Eur) pardavė K. S., kurio atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji 2013-03-22 neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš anksto susitarusi su bendrai veikiančiais A. M. ir A. P., paimdama iš jų nurodytos slėptuvės, esančios miško masyve prie (duomenys neskelbtini), įgijo iš A. M. ir A. P. ten paliktus ne mažiau kaip 23,089 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,48 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, palikdama slėptuvėje už minėtą psichotropinę medžiagą ne mažiau kaip 391 Lt (113,25 Eur), t. y. 17 litų (4,92 Eur) už 1 gramą psichotropinės medžiagos - metamfatamino, ir neteisėtai laikė juos, iki tol, kai dalį - 0,707 g metamfetamino 2013-03-25, apie 14.45 val., namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, už 150 Lt (43,44 Eur) pardavė V. G., kurios atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kitą dalį –  1,775 g metamefamino – laikė su savimi iki 2013-03-25, kai apie 15.25 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie jos atliktos asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį 1,775 g metamefamino, o tą pačią dieną 18.35 val. atliktos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė likusią dalį - 1,998 g metamfetamino. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji nuo tyrimo nenustatytos dienos iki 2013-03-25 neteisėtai laikė su savimi netikrus pinigus - 20 Lt nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2013-03-25 apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie jos asmens kratos metu rado ir paėmė minėtus netikrus pinigus. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji 2013 m. rugsėjo 21-22 d. susitarė su F. A., kad pastarasis padės pigiau įgyti psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 2013-09-22 apie 19 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), F. A. supažindinus ją su R. Č., kuris iš jos paėmė 200 Lt (57,92 Eur), skirtų psichotropinės medžiagos – metamfetamino pirkimui, po to R. Č. nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinę, ten iš A. A. nusipirkdamas už 200 Lt (57,92 Eur) neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią netrukus prie (duomenys neskelbtini), perdavė jai – R. B.. Po to ji 2013-09-23 apie 13.00 val., namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, dalį, 0,199 g metamfetamino, už 60 Lt (17,37 Eur) pardavė R. B. (R. B.), kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas, po to, tą pačią dieną, t. y. 2013-09-23 15.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos kratos metu minėtame bute rado ir paėmė likusią dalį 0,094 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, ji nuo tyrimo nenustatytos dienos iki 2013-09-23 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė netikrus pinigus - 50 Lt nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2013-09-23 apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie atliktos kratos metu minėtame bute rado ir paėmė minėtus netikrus pinigus. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

R. Č. pripažintas kaltu dėl to, kad 2013-09-22 apie 19 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikęs su F. A., supažindinusiu jį su R. B. tikslu pastarajai parduoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, jis (R. Č.), paėmė iš R. B. 200 Lt (57,92 Eur), skirtus psichotropinės medžiagos pirkimui, nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, ten iš A. A. nusipirkdamas už 200 Lt (57,92 Eur) įgijo ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią netrukus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. Č. pardavė R. B.. Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2013-09-23 apie 12 val. romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas iš kito asmens už 80 litų (23,17 Eur) įgijo ne mažiau kaip 0,310 g miltelių, kurių sudėtyje 0,056 g narkotinės medžiagos – heroino, kurių nenustatytą dalį suvartojo, o likusią dalį – 0,056 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai laikė su savimi iki 2013-09-23, kai 18.45 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos jo asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Šiais savo veiksmais R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. A. pripažintas kaltu dėl to, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iki 2013-09-22 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir narkotines medžiagas: ne mažiau kaip 1,369 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,318 g heroino ir 0,361 g kanapių ir jų dalių, kai tą pačią dieną 2013-03-22 apie 19.00 val. minėto namo laiptinėje 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 200 Lt (57,92 Eur) pardavė R. Č., po to tą pačią dieną, 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotines medžiagas - 0,318 g heroino ir 0,361 g kanapių ir jų dalių. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliacinių skundų argumentai

Nuteistasis R. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl psichotropinių medžiagų – metamfetamino pardavimo R. B., ir jį išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra grindžiama prieštaringais ir nenuosekliais F. A. parodymais. Pastarasis apklausų metu parodė skirtingas aplinkybes dėl pirktų narkotikų kiekio (5 g ar 10 g), dėl pirkimų skaičiaus (1 pirkimas ar du) ir dėl pinigų perdavimo aplinkybių (nematė perduotų pinigų sumos ar matė 100 Lt). Skunde pažymima, kad F. A. pirmą kartą buvo apklaustas po sulaikymo - 2013-09-23 ir tą pačią dieną jam buvo atliktas patikrinimas dėl alkoholio ir narkotinių ar kitų medžiagų vartojimo. Jo šlapime buvo rasta metamfetamino, amfetamino, jo organizme buvo nustatyta 2,93 promilės alkoholio. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas F. A. pirmosios apklausos metu duotus parodymus, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kokios būklės jis buvo, kaip galėjo prisiminti ir kiek objektyviai galėjo įvertinti, atvaizduoti aplinką. Teisminio nagrinėjimo metu F. A. parodymų nepavyko patikrinti, pastarajam mirus.

Skunde R. Č. teigia, kad R. B. parodymai visiškai patvirtina jo parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu R. B. parodė, kad pinigus už narkotikus ji perduodavo F. A.. Pastarasis jai sakydavo, kad narkotikus perka iš R. Č., tačiau ji manė, kad F. A. vaidindavo, ji nematė, kad jis perduotų pinigus R. Č..

Apeliantas R. Č. nepritaria teismo argumentui, kad jis iškėlė versiją dėl pinigų skolinimo F. A. tik teisme, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs šį faktą. Apeliantas taip pat nepritaria teismo išvadai, kad jo parodymai nėra logiški, nes prieštarauja liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymams. Pastarojo parodymai yra šališki ir neatitinkantys tikrovės.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti A. M., neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, arba taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą trejiems metams.

Apeliantas A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio nuostatas. Teismas, konstatuodamas, kad byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, iš esmės netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ignoravo jo nekaltumą pagrindžiančias aplinkybes, o apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu grindė prieštaringais liudytojų parodymais.

Apeliantas A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo neteisėtus veiksmus pagrindžia R. B. parodymai apie bendravimą trumposiomis žinutėmis (SMS) neva su juo ir A. P. dėl narkotinių medžiagų pardavimo ir perdavimo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių R. B. bendravimą su juo ar A. P. SMS žinutėmis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga, paremta spėjimais, o ne faktinėmis aplinkybėmis.

Apeliantas A. M. pažymi, kad buvo sankcionuotas jo ir A. P. sekimas, taip pat kontroliuoti jų telekomunikacijų ryšiais perduodami duomenys, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų apie jų disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Kratos metu pas jį taip pat nebuvo rasta jokių daiktų ar duomenų, patvirtinančių narkotinių medžiagų laikymą ar bet kokį kitą disponavimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas A. M. ir A. P. kaltę, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, grindė prieštaringais, nenuosekliais J. K. parodymais, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. J. K. parodymų prieštaringumą rodo tai, kad jis neprisiminė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jis atsisakė atsakyti į A. M. ir A. P. gynėjų bei teisėjo klausimus. J. K. nurodė, kad psichotropines medžiagas iš A. P. pirko po 17 Lt už gramą ir sumokėjo 800 Lt už 60,49 gramų, tačiau atlikus matematinius veiksmus akivaizdžiai matyti, kad tokie parodymai yra matematiškai nelogiški, nes padauginus 17 Lt iš 60,49 gramų, gaunasi 1 028,33 Lt, t. y. būtent tiek J. K. turėjo sumokėti už jo neva iš A. P. įgytas psichotropines medžiagas. J. K. teisme nepaaiškino, kodėl jam galimai buvo suteikta tokia didelė nuolaida. Abejotina, ar asmenys, vykdantys nelegalią psichotropinių medžiagų prekybą arba asmenys, tokias medžiagas vartojantys, gali nevertinti/nesureikšminti tokių medžiagų kainos. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad vieno gramo kaina nėra reikšminga kaltinamųjų veiksmų teisiniam kvalifikavimui, nes tai yra objektyvus įrodymas, jog J. K. melavo duodamas parodymus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. K. buvo atvykęs į A. P. gyvenamąją vietą 2013-06-08 apie 10 val., kad J. K. bendravo telefonu su A. M. ar A. P. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nors pastarasis taip parodė, kad A. P. vienas ar kartu su A. M. vyko į miško masyvą prie (duomenys neskelbtini), jog įdėtų į slėptuvę psichotropines medžiagas ar susitartų su kitais asmenimis dėl tokio neteisėto veikimo. J. K. parodymų prieštaringumą pagrindžia ir jo paties teiginiai, kad jis narkotinių medžiagų nevartoja ir nepardavinėja, nors kratos metu pas jį rastos elektroninės svarstyklės, šaukštelis su miltelių pėdsakais, maišeliai su miltelių pėdsakais, 5 000 Lt, mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės, kas neabejotinai paneigia jo teiginius apie neva neturėtą tikslą pardavinėti narkotines medžiagas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas netyrė ir nepatikrino J. K. parodymų dėl galimybės turėti 800 Lt psichotropinių medžiagų pirkimui, nors pastarasis niekur nedirba. Apeliantas pažymi, kad J. K. buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos. Apelianto vertinimu, šios reikšmingos aplinkybės rodo, kad J. K. davė melagingus parodymus, siekdamas nuslėpti tikruosius tiekėjus ir savo veiklą.

Apeliantas liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymus traktuoja kaip subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, neparemtą jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Apklausos metu A. M. parodė, kad A. M. ir A. P. priklauso nusikalstamai grupuotei (duomenys neskelbtini), nors byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių A. M. ir A. P. ryšius su minėta nusikalstama grupuote. A. M. taip pat parodė, kad iš R. B. telefono jis parašė žinutę psichotropinių medžiagų tiekėjui, jog neva neranda jai paliktų psichotropinių priemonių slėptuvėje ir už 30-40 min. atvyko asmenys, kurių sulaikyti nepavyko, tačiau iš rastų pamestų daiktų buvo identifikuotas A. M.. Apelianto teigimu, jis kartu su A. P. ir F. A. į miško masyvą (duomenys neskelbtini) atvyko 2013-03-25 apie 22.00 val., tuo tarpu žinutė iš R. B. telefono buvo išsiųsta 16.02 val., kas rodo, jog liudytojo A. M. parodymai yra akivaizdžiai klaidingi, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos prieštaravimus ignoravo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo O. Č. parodymais, nes jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, skyrėsi nuo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas O. Č. paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis jautė psichotropinių medžiagų trūkumą, todėl norėjo kuo greičiau baigti apklausą, t. y. apklausos metu jis atsakė į tyrėjos klausimus arba tvirtino pastarosios nurodytas aplinkybes. Apelianto nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti O. Č. parodymus kritiškai.

Apeliantas A. M. nurodo, kad tarp R. B. ir F. A. parodymų, kuriais yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, egzistuoja akivaizdūs prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. F. A. parodė, kad būtent jis supažindino R. B. su A. M. ir parodė jai psichotropinių medžiagų slėptuvę. R. B. parodė, kad F. A. niekada neturėjo narkotikų, pirkdavo juos iš jos. Apeliantui A. M. nesuprantama, kodėl F. A. nepirko psichotropinių medžiagų tiesiogiai iš jo. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad F. A., duodamas parodymus, papasakojo tik apie vieną narkotinių medžiagų įsigijimo faktą iš R. B., nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis nuolat vartojo narkotikus.

Apeliantas A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje esantys telefoniniai pokalbiai įrodo jo neteisėtus veiksmus, vykdžius narkotinių medžiagų prekybą, nes teismas nenurodė, kokie pokalbio žodžiai, žodžių junginiai leido padaryti tokią išvadą.

Apeliantas A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ir netyrė jo versijos, jog 2013-03-25 į miško masyvą jis atvyko kartu su A. P. ir F. A., pasirinkdamas kaltinimui palankią poziciją, jog į miško masyvą atvyko ir pabėgo du asmenys. Pastaroji išvada buvo padaryta, atsižvelgus į liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymus, kuris teigė matęs du vyrus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėtas liudytojas suklydo dėl valandos, kada buvo atvykta į miško masyvą (paklaida siekia 5 valandas), todėl jis galėjo suklysti ir dėl atvykusių žmonių skaičiaus. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė turi itin svarbią reikšmę jo ginamajai pozicijai.

Apelianto A. M. manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę taikyti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir netinkamai įvertino aplinkybes, pagrindžiančias, kad visi bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apelianto A. M. teigimu, šiuo atveju nėra ginčo, kad jis atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio požymius, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bus pažeistas teisingumo principas ir nebus pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo. Apelianto A. M. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, pagrindžiančias jo teigiamas savybes ir įrodančias, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jis dirbo. Po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jis sukūrė šeimą, kas neabejotinai patvirtina jo pakitusį požiūrį į gyvenimo prasmę bei kokybę. Taip pat jis nepadarė jokio naujo pažeidimo po to, kai buvo padarytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nors jau praėjo daugiau kaip 4 metai. Ši aplinkybė rodo, kad jis laikosi visuotinai pripažintų elgesio normų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atliktos kratos pas jį metu nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o rastos kaukės, pirštinės ir radijo stotelės buvo įsigytos pramoginiais tikslais, nes jis dalyvavo kariniame žaidime „Airsoft“. Apeliantas akcentavo, kad jis nėra priklausomas nuo alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Apelianto A. M. vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad jis turi labai stiprius socialinius ir ekonominius ryšius, jo resocializacija yra visiškai įvykusi, todėl skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, būtų padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, nes jis nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Priimant nuosprendį, nebuvo vadovautasi BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais reikalavimais, taip pat buvo pažeistos BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatos. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, nemotyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir visiškai nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kratos protokolais, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais bei specialistų išvadomis, dėl to neteisingai konstatavo, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šių įrodymų vertinimas atsietai nuo byloje nustatytų aplinkybių sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas liudytojų parodymais, kuriems jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme neturėjo galimybės užduoti klausimus. Tokiu būdu buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatos. Be to, liudytojui nedalyvaujant procese, būtina įvertinti ar jo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus ir tinkamai bei teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016). Tačiau tai nebuvo padaryta.

Apelianto nuomone, byloje nebuvo surinka jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Bylos duomenys nepatvirtina, jog R. B. SMS žinutėmis kontaktavo su juo ar A. M.. Taip pat, išanalizavus pas A. M. rastų telefonų bei SIM kortelių duomenis, nebuvo užfiksuoti jokie jų tarpusavio kontaktai. Telekomunikacijų ryšiais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis taip pat nenustatyta, kad M. B. telefonu kontaktavo su apeliantu ar A. M.. Be to, byloje buvo sankcionuotas apelianto A. P. ir A. M. sekimas, taip pat kontroliuoti jų telekomunikacijų ryšiais perduodami duomenys, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų apie pastarųjų disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Apeliantas pažymi, jog, sulaikius A. M., nebuvo rasta jokių daiktų ar duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jie kokiu nors būdu buvo susiję su psichotropinių medžiagų laikymu. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai tokių duomenų byloje nebuvimą vertino, kaip jo ir A. M. konspiraciją.

Apeliantas A. P. pažymi, kad jis yra kaltinamas 2013-06-08 laikęs ir pardavęs psichotropines medžiagas J. K., tačiau jį sekant, kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamus duomenis, nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad neva jis iš J. K. gavo pinigus už psichotropines medžiagas, po to vyko minėtas medžiagas padėti į miško masyvą netoli (duomenys neskelbtini) ar organizavo, kad jas ten padėtų kiti asmenys. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pašalinta abejonė dėl J. K. parodymų patikimumo, kuris teigė, jog pirko psichotropines medžiagas iš apelianto. Apeliantas pažymi, jog apklausiamas teisme, J. K. nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis į apelianto ir A. M. bei jo jų gynėjų klausimus atsakė tik juos užduodant per teisėją. Be to, J. K. neprisiminė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl jie buvo pagarsinti. Todėl, apelianto manymu, minėto liudytojo parodymai nėra laikytini patikimais. J. K. taip pat nurodė, jog psichotropines medžiagas iš apelianto pirko po 17 Lt už gramą ir sumokėjo 800 Lt už 60,490 g, tačiau jo paklausus apie tai, kad matematiškai suskaičiavus jo pirktos psichotropinės medžiagos gramo vertę gaunama ne 17 Lt, o kiek daugiau nei 13 Lt už gramą, jis tokios nuolaidos paaiškinti negalėjo. Taip pat byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad J. K. 2013-06-08 apie 10.00 val. iš tikrųjų buvo nuvykęs į A. P. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nevertino ir netyrė faktinės aplinkybės, kad liudytoju apklaustas J. K. nurodė, kad psichotropinių medžiagų pats nevartoja, jų nepardavinėja, o priežasčių dėl kokių tikslų nusipirko psichotropines medžiagas – nenurodė. Apelianto teigimu, teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad pas J. K. rastos elektroninės svarstyklės, šaukštelis su miltelių pėdsakais, maišeliai su miltelių pėdsakais, 5 000 Lt, mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės. Todėl pagrįsta versija, kad J. K. turėjo tikslą nuslėpti tikruosius psichotropinių medžiagų tiekėjus ir savo veiklą bei žinodamas, kad apeliantas ir A. M. jokių neteisėtų veiksmų neatlieka ir pastarasis jiems nepakenks, davė nepalankius jiems parodymus. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, kad J. K. iš karto po parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu pasislėpė. Teismas taip pat nevertino, netyrė bei nepatikrino J. K. parodymų dėl galimybės turėti 800 Lt psichotropinių medžiagų pirkimui, nes pastarasis nedirbo, jo pajamų šaltiniai nenustatyti, todėl psichotropinę medžiagą nusipirko už jam didelę sumą. Nors J. K. aiškino, kad jis, norėdamas įsigyti amfetamino, skambindavo A. P. arba A. M. ir sakydavo, kad reikia susitikti, tačiau tokių faktų nebuvo užfiksuota. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai kritiškai vertino A. M. parodymus apie tai, kad sulaikymo dieną 2013-06-10 pastarasis buvo susitikęs su J. K. dėl antkapių užsakymo. Apelianto A. P. manymu, taip pat yra neaišku, kodėl teismas pas J. K. rastas psichotropines medžiagas vertino kaip įsigijimą, o ne laikymą bei, kad jas laikė tikslu parduoti ir pardavė būtent apeliantas ir A. M.. Apeliantas pažymi, jog psichotropinės medžiagos yra itin tiksliai identifikuojamas objektas, taip pat platinamas ir perkamas už konkrečią tikslią sumą, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog J. K. nurodyta 1 g metamfetamino kaina nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Apelianto nuomone, taip pat yra nepatikimi ir jokiais bylos duomenimis nepatvirtinti liudytojo policijos pareigūno A. M. parodymai. Nors A. M. aiškino, kad buvo rastas telefonas, kuriuo R. B. susirašinėjo su apeliantu ir A. M., tačiau, apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu toks telefonas nebuvo rastas. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas ir A. M. priklausė nusikalstamai grupuotei (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo tikrinta reikšminga faktinė aplinkybė, kad A. P. ir A. M. dalyvaudavo imitacinio karinio žaidimo „Airsoft“ užsiėmimuose, todėl turėjo tam reikalingą atributiką. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. P. ir A. M. buvo žinoma apie kažkokių jiems svarbių asmenų sulaikymą ar jų elgesio pasikeitimą dėl to. Kaip jau minėta, A. P. kartu su A. M. ir F. A. į miško masyvą (duomenys neskelbtini) atvyko 2013-03-25 apie 22 val. (šie parodymai nekito visą laiką), t. y. kai jau buvo sutemę, miške buvo sniego, tuo tarpu žinutė iš R. B. telefono buvo išsiųsta 16:02:48, t. y. liudytojo A. M. parodymai apie tai, kad pastarieji atvyko neva po 30-40 min, o ne daugiau kaip po 5 valandų, yra akivaizdžiai klaidingi. Apelianto teigimu, įvertinus tai, kad liudytojas suklydo nusakydamas trukmę tarp išsiųstos žinutės ir bandymo sulaikyti asmenis miško masyve, nėra patikimas jo liudijimas ir apie tai, kad 22 val. atvykusių asmenų skaičių miške jis galėjo laisvai matyti ar tiksliai įvardinti minėto sulaikymo aplinkybes, nes bylos medžiagoje nefiksuota bei netirta versija, kiek asmenų iš tikrųjų atvyko į miško masyvą 2013-03-25 ir keli pabėgo. Apeliantas pažymi, jog jis ir A. M. nuo pat sulaikymo momento tvirtino, kad į miško masyvą 2013-03-25 atvyko automobiliu, kurį paliko gatvėje ties ta vieta, kur įėjo į miško masyvą, po ko, bėgdamas A. M. grįžo į automobilį ir juo išvyko iš aptariamos vietovės, tačiau šios reikšmingos aplinkybės fiksuotos nebuvo, todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip išsamiai pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Apelianto manymu, vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nenustatė trečiojo asmens - F. A., savaime nepaneigia, jog pastarojo tuo metu nebuvo. Nors visi kaltinamieji parodė, kad šio įvykio miško masyve metu buvo sniego, tačiau pareigūnai neatliko įvykio vietos apžiūros ir nepatikrino pėdų skaičiaus, nenustatė išmestų daiktų vietos lokacijos, t.y. kaip toli jie buvo vienas nuo kito. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareigūnai 2013-03-25 surengtos pasalos metu iš esmės neįsitikino atvykusių asmenų skaičiumi, todėl parodymai apie tai, kad į mišką atvyko tik du asmenys, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Apelianto teigimu, įvertinus tai, kad teismas teisingais ir patikimais pripažino R. B. parodymus, šiuo atveju pagrįstai keltina versija dėl F. A. veiksmų 2013 m. žiemą, t. y. jo apklausos metu deklaruoto neva išvykimo į Angliją tikrumo, kuris nebuvo tikrintas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. R. B. F. A. apibūdino kaip „susinešiojusį“ narkomaną, todėl neaišku, iš kur jis įsigydavo narkotinių medžiagų užsienyje, kaip už jas atsiskaitydavo, kokiu tikslu išvyko į Angliją, ar tikrai išvyko, o ne slėpėsi po nepavykusios pareigūnų pasalos.

Be to, F. A. nebuvo apklausiamas bylos nagrinėjimo metu, todėl apeliantas neturėjo galimybės jam užduoti klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu F. A. parodė, kad būtent jis A. M. supažindino su R. B. tam, kad esą pastarasis tiesiogiai tiektų jai narkotikus. Jis R. B. parodė slėptuvę miško masyve, kur bus paliekamos psichotropinės medžiagos. Taip pat jis aiškino, jog jis supažindino R. B. su R. Č.. Todėl, apelianto manymu, nėra aišku, kodėl pastarasis nepirko psichotropinių medžiagų iš A. M. ar R. Č., o jas brangiau įsigydavo iš R. B.. Be to, F. A. ikiteisminio tyrimo metu R. B. apibūdino kaip liekną ir aukštą, nors realiai R. B. ūgis neviršija 165 cm. Nors F. A. nuolatos vartojo narkotines medžiagas, tačiau aplinkybių, iš kur jas įgydavo ir ar jas įgydavo būdamas užsienyje, nenurodė. Visi šie F. A. parodymų prieštaravimai, apelianto manymu, leidžia abejoti jo parodymų patikimumu.

Apelianto nuomone, kritiškai turėtų būti vertinami ir liudytojo O. Č. parodymai, nes jis juos davė jausdamas psichotropinių medžiagų trūkumų. Todėl tokio asmens parodymai  negali būti vertinami, kaip patikimi ir lemiantys apelianto ir kitų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę.

Apeliantas pažymi, jog parodymo atpažinti procesiniai veiksmai buvo atlikti iš nuotraukų, o ne parodant atpažinti su kitais asmenimis, todėl buvo pažeisti BPK 192 straipsnio reikalavimai. Taigi atpažinimai negali būti pripažinti įrodymais. Apelianto manymu, jo ir A. M. atpažinimo iš nuotraukų patikimumas kelia abejonių, nes įtariamuoju apklaustas O. Č. apklausos metu nurodė, kad jo pažįstamas A. P., užsidėjęs kaukę, tapo labai panašus į vieną iš vaikinų, kuris jam pardavinėjo narkotikus, tačiau atpažinimo iš foto nuotraukos metu O. Č. buvo parodyta pilna A. P. nuotrauka, o ne veidas, dengiamas kaukės, kaip kad parodymus davė O. Č.. A. P. atpažinimui buvo pasirinkta parodyti A. P. iš foto nuotraukos, kurioje fiksuotas tik A. P. veidas, o O. Č. nenurodė iš kokių bruožų atpažino būtent A. P.. Be to, įtariamuoju apklaustas F. A. taip pat paaiškino, kad bendraudamas su A. M., matė jo draugą A. P., tačiau su juo nebendravo.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai argumentuodamas jo ir A. M. kaltę nurodė, kad vadovaujasi įsiteisėjusiais teismų baigiamaisiais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, nes A. P. atžvilgiu nebuvo priimti jokie teismų baigiamieji sprendimai, todėl jam nėra žinomos tuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, jis neturėjo galimybės dalyvauti tuose procesuose ir pateikti savo poziciją.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kaltinamuoju aktu jis ir A. M. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Ištyrus bylos įrodymus, nustatyta, kad visas tris veikas kaltinamieji A. M. ir A. P. atliko, veikdami bendrininkų grupe, tačiau, nei jis, nei A. M. nebuvo kaltinami ar įtariami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį.

Apelianto teigimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio  1 dalį, nes kitų asmenų dokumentus su kitais daiktais jam perdavė pasaugoti iš matymo pažįstamas asmuo.  Be to, dėl šių dokumentų neteisėto laikymo byloje taip pat nėra nustatyta jokių pasekmių, t. y. šiais dokumentais nebuvo pasinaudota, dokumentų savininkai nurodė nepatyrę jokių nepatogumų dėl dokumentų praradimo, iš esmės jie visi patvirtino, kad dokumentus galimai pametė, nei vienas iš asmenų nesikreipė dėl dokumento vagystės. Apeliantas juodos spalvos rankinės, kurioje buvo rasti dokumentai, su savimi nesinešiojo ir kitiems asmenims priklausiusių dokumentų šalia savųjų nelaikė. Be to, apeliantas A. P. praeityje nėra turėjęs jokių incidentų su kitų asmenų dokumentų panaudojimu ar kitomis panašiomis veikomis.

Apelianto manymu, įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš ketverius metus, nuo to laiko jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, šiuo metu jo sugyventinė laukiasi kūdikio, jis dirba, nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apelianto manymu, padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose. A. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis netektų darbo, būtų atskirtas nuo šeimos, negalėtų jos išlaikyti. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus A. P. nuo visuomenės.

Nuteistojo A. A. gynėjas adv. Aidas Mažeika prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendį pakeisti, konstatuoti, kad 0,361 g kanapių ir jų dalių buvo laikoma be tikslo jas platinti ir A. A. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalį į BK 259 straipsnio 1 dalį bei iš kaltinimo pašalinti šias aplinkybes: kad jis laikė ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir ne mažiau kaip 1,369 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,318 g heroino. Taikyti A. A. BK 75 ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Apeliantas adv. Aidas Mažeika nesutinka su teismo išvada, jog pakanka faktinių bylos duomenų pagrįsti, jog A. A., turėdamas tikslą parduoti, laikė ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotines medžiagas: ne mažiau kaip 1,369 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,318 g heroino ir 0,361 g kanapių ir jų dalių, kai tą pačią dieną 2013-03-22 apie 19 val., minėto namo laiptinėje, 0,293 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino už 200 Lt (57,92 eurus) pardavė R. Č., po to tą pačią dieną, 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotines medžiagas - 0,318 g heroino ir 0,361 g kanapių ir jų dalių.

Apeliantas pažymi, jog, nei F. A., nei R. B. savo parodymuose A. A. neminėjo. R. Č. nurodė, jog jis vienos apklausos metu A. A. apkalbėjo, nes buvo abstinencijos būsenoje ir norėjo kuo greičiau išeiti į laisvę. Tam neprieštarauja liudytojos policijos pareigūnės O. D. parodymai, kad ji apklausos metu R. Č. abstinencijos būklės nustatyti negalėjo. Nors liudytojas A. M. aiškino, kad A. A. teisėsaugos pareigūnams yra žinomas, kaip narkotikus pardavinėjantis asmuo, tačiau Išrašuose apie A. A. teistumus nurodyta, kad paskutinį kartą jis buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas jo veiksmus perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi teisėsaugos institucijų kartotekose yra išlikęs įrašas, kuris buvo paneigtas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Be to, nors liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad narkotines medžiagas iš A. A. pirko pats, tačiau apklaustas teisme jau aiškino, kad jis pats iš A. A. narkotikų nepirko, o tai darė jo draugas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad vienos iš šių apklausos metu liudytojas davė melagingus parodymus. Apelianto teigimu, minėto liudytojo parodymai net tos pačios apklausos metu nebuvo nuoseklūs. Duodamas parodymus teisme pastarasis aiškino, kad jis iš A. A. narkotikų nepirko, pirko jo draugas; A. A. asmeniškai narkotinių medžiagų nepardavė, pardavė jo draugas. Būdavo ir taip, kad kartais parduodavo A. A., kartais jo draugas. Apeliantas adv. Aidas Mažeika pažymi, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstamos veikos imitavimo, prašyme teismui nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis - kad slaptas liudytojas neva parodė, jog A. A. jam siūlo pirkti narkotikus. Byloje yra prieštaringi duomenys ir apie tai, kodėl nusikalstamos veikos imitavimas nebuvo realizuotas: tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytojui nepavyko įgyti A. A. pasitikėjimo, nors pats liudytojas aiškino, jog jis pats atsisakė pirkti narkotikus. Apelianto manymu, akivaizdu, kad liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai negali būti laikomi patikimais ir jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Apeliantas adv. Aidas Mažeika pažymi, jog teismas akcentavo tai, kad A. A. gyvenamojoje vietoje ant svarstyklių buvo rasta psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakų, o būtent tokią psichotropinę medžiagą R. Č., gavęs iš R. B. pinigus ir grįžęs po to, kai buvo trumpam pasišalinęs, padavė R. B.. Tačiau rasti pėdsakai buvo ne amfetamino, o metamfetamino. Apelianto teigimu, lygiai tokios pačios medžiagos pėdsakai buvo rasti šiame bute gyvenančios J. A. organizme.

Nors A. A. bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau pastarojo organizme buvo rasta kanapių pėdsakų, šios medžiagos buvo rasta ir kratos metu, todėl, apelianto manymu, vien tai galėjo būti dingstimi, bėgti nuo policijos pareigūnų. Apelianto teigimu, neatmestina ir tai, jog policijos pareigūnams tik galėjo susidaryti įspūdis, jog nuo jų bėgama.

Apelianto manymu, nors A. A. prieš kratą namuose paprašė motinos išplauti stiklinę, tačiau galvoje turėjo degtinę su vaistais, o apie bute buvusį heroiną nežinojo. Byloje nepaneigta, kad šį heroiną namuose paliko remontą daręs R. Č., kuris šią narkotinę medžiagą vartojo. Be to, asmens kratos metu pas pastarąjį rastas šios medžiagos įpakavimas yra analogiškas A. A. bute buvusios šios narkotinės medžiagos įpakavimui.

Apelianto teigimu, skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad šioje byloje yra daug neaiškumų, abejonių, prieštaravimų, kurie turi būti vertinami A. A. naudai ir todėl jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi spragų, yra vienpusiškas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra keistinas.

Apelianto manymu, A. A. atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Apeliantas pažymi, jog, nors teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad A. A. nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ir bylą perduodant nagrinėti teismo posėdyje, jis buvo registruotas Darbo biržoje. Taip pat, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. A. teistas, tačiau A. A. paskutinį kartą buvo nuteistas 2010 m. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkų nusikaltimą. Todėl, vadovaujantis BK 79 straipsnio 3 dalies a) punktu, laikytina, kad A. A. neteistas. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas A. A. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. Č. bei jo gynėjas adv. Venjamin Dubrovskij, nuteistasis A. M. bei jo gynėjas adv. Rimantas Jonynas, nuteistasis A. P. bei jo gynėja adv. Lina Andriuškevičienė, nuteistasis A. A. ir jo gynėjas adv. Aidas Mažeika prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

3. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistųjų R. Č., A. M., A. P. ir A. A. gynėjo adv. Aido Mažeikos apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Dėl nuteistųjų A. M. ir A. P. apeliacinių skundų argumentų

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. M. ir A. P. savo kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikymo ir jo išplatinimo R. B. nepripažino. A. M. aiškino, kad jis psichotropinės medžiagos  R. B. nepardavė, pastaroji jį apkalbėjo. R. B. matė tik vieną kartą, kai jai prie kiosko nuvežė mobilaus ryšio telefoną. A. P. taip pat nurodė, kad jis su psichotropinių medžiagų platinimu nėra susijęs, 2013-03-25 į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) nuvažiavo, nes F. A. ten turėjo su kažkuo susitikti ir paprašė jo bei A. M. pagalbos, jei kiltų muštynės. Tokį nuteistųjų A. M. ir A. P. aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Nuteistoji R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad ją su vyrais, kurie platino narkotikus, 2012 m. supažindino F. A.. Psichotropines medžiagas vyrai palikdavo miške, nuolatos keisdavo jų padėjimo vietą, susitikimų metu dėvėdavo kaukes (t. 13, b. l. 47). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. B. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-03-04 metamfetaminą įgijo miške ir išplatino jį K. S. (t. 7, b. l. 123-124), paskutinį kartą psichotropinę medžiagą – metamfetaminą iš sutartos vietos miško masyve ji paėmė – 2013-03-22. Dalį pardavė narkomanams, dalį suvartojo pati ir jos sugyventinis L. P.(t. 7, b. l. 104-105). Liudytojas nuteistosios sugyventinis L. P. patvirtino, kad R. B. prekiavo psichotropinėmis medžiagomis. Ji sakė, kad su narkotikų pardavėjais susiekia jų duotu telefonu, o metamfetaminą jie palieka miške, sutartoje vietoje. Vaikinai į susitikimus su R. B. visuomet ateidavo dviese, dėvėdavo kaukes, tik vieną kartą į susitikimą atėjo trise (t. 5, b. l. 112). Nuteistosios R. B. aiškinimą dėl psichotropinių medžiagų įgijimo taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto F. A. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (t. 12, b. l. 198), jog jis R. B. 2012 m. vasarą supažindino su A. M., iš kurio ji pirko psichotropines medžiagas. Nuteistasis nenorėjo su R. B. bendrauti tiesiogiai, todėl jie surado vietą (duomenys neskelbtini) esančiame miškelyje, kur sutarė po kartonu palikti metamfetaminą, kurį R. B., palikusi pinigus, turėdavo pasiimti. F. A. R. B. ir A. M. pasakė jų telefonų numerius, kuriais jie turėdavo kontaktuoti. R. B. parodęs vietą, kurioje turėjo būti paliekami narkotikai, jis išvyko į Ispaniją. Kai jis, praėjus pusei metų, sugrįžo, R. B. sakė, kad narkotikus vis dar perka iš A. M.. Po to F. A. išvyko į Angliją, grįžęs ir vėl kreipėsi į R. B. dėl metamfetamino, tačiau pastaroji metamfetamino jau neturėjo, todėl paprašė padėti jo gauti (t. 7, b. l. 45-47). F. A. nurodyti laikotarpiai, kada jis susisiekė su R. B., sutampa su pastarosios aiškinimu, todėl abejoti F. A. parodymais, kad jis buvo išvykęs iš Lietuvos, nėra pagrindo. F. A. parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu iš plaukų ir bendrų veido bruožų atpažino R. B., kaip merginą, iš kurios buvo pirkęs metamfetaminą ir kurią supažindino su A. M., pastarajai pardavinėjusiu psichotropines medžiagas (t. 7, b. l. 33-35). Ikiteisminio tyrimo metu R. B. (B.) tarp kitų atpažįstamųjų parodžius F. A. nuotrauką, ji iš bendrų veido bruožų atpažino pastarąjį, kaip asmenį, kuris jai pasiūlė prekiauti psichotropinėmis medžiagomis (t. 7, b. l. 111-113). Iš bylos medžiagos matyti, jog F. A. ir R. B. pažįstami buvo ilgą laiką, bendraudavo, todėl abejoti šio ikiteisminio tyrimo veiksmo – parodymo atpažinto pagal asmens nuotrauką – rezultatų patikimumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Apelianto A. M. manymu, abejonių F. A. parodymų teisingumu kelia pastarojo aiškinimas, jog jis, žinodamas, kad nuteistasis neva prekiauja psichotropinėmis medžiagomis, jas pirkdavo ne tiesiogiai iš jo, bet iš R. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog F. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. M. jam sakė, jog psichotropines medžiagas gali parduoti nemažiau, kaip po 10 g (t. 7, b. l. 32). F. A. psichotropines medžiagas iš R. B. (B.) įsigydavo mažesniais, savo vartojimui skirtais kiekiais, todėl ši aplinkybė nepatvirtina, kad F. A. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Nors nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo tik pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti F. A. parodymai, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  6 straipsnio 3 dalies d punkte, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės galimybės F. A. iškviesti į teisiamąjį posėdį ir jam užduoti klausimus, pastarajam mirus.   Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (Dėl F. A. mirties), buvo pagarsinti jo pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai. Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, jog F. A. teisme nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių, todėl A. P. apeliacinio skundo argumentai, jog dėl apklausos pagarsinimo buvo pažeistos jo procesinės teisės, atmestini kaip nepagrįsti.  

Be to, F. A. parodymus, kad R. B. psichotropines medžiagas pardavinėjo A. M., patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas pareigūnas A. M. parodė, kad nustačius, jog R. B. platina narkotikus, pastaroji buvo sulaikyta. Nuteistoji sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir nurodė, kad psichotropines medžiagas gauna iš asmenų, kurie jas palikdavo miške, nuolatos keisdavo palikimo vietas, į susitikimus atvykdavo su kaukėmis. Minėtus asmenis buvo siekiama sulaikyti, parengus pasalą miške, kur, R. B. aiškinimu, buvo paliekamos psichotropinės medžiagos. Pareigūnai iš A. M. ir A. P. R. B. perduoto telefono, išsiuntė žinutę nuteistiesiems, jog neranda paslėpto metamfetamino. Nuteistieji į miško masyvą, būtent į tą vietą, kur turėjo būti paliktos psichotropinės medžiagos, atvyko maždaug po 30-40 min. Pradėjus sulaikymą, pastarieji nurodymams stoti nepakluso ir pabėgo. Miške buvo rasti nuteistiesiems priklausantys daiktai: pirštinės, kaukės (t. 12, b. l. 169-171). Tai, kad R. B. su A. M. ir A. P. bendraudavo vieni kitiems siųsdami trumpąsias SMS žinutes, patvirtina pas R. B. rasto ir paimto mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ apžiūros protokolas (t. 4, b. l. 13-18). Nors A. M. aiškino, kad jis kažkada asmens, kuriam dirbo, prašymu nuvežė mobiliojo ryšio telefoną R. B. ir perdavė prie kioskų, tačiau pastaroji šios aplinkybės nepatvirtino (t. 13, b. l. 103). Parengus pasalą A. M. ir A. P., iš R. B. telefono į numerį (duomenys neskelbtini).. 2013-03-25 20:58 val... buvo išsiųstos trumposios SMS žinutės „nerandu“, 2013-03-25 20:59 „nėra“, 2013-03-25 21:05 val. „nėra čia“ (t. 4, b. l. 13-18). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2013-03-25 tarnybinio pranešimo dėl įtariamųjų pabėgimo matyti, kad po R. B. išsiųstų žinučių, buvo parašyta, kad ji lauktų vietoje, nes jie atvažiuoja. Apie 22 val. miško masyve buvo pastebėti du vyriškiai, kurie priėjo prie R. B. nurodytos vietos. Policijos pareigūnams pradėjus artintis ir sušukus „stovėt policija“ vaikinai pradėjo bėgti į skirtingas puses (t. 5, b. l. 26). Objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistieji į miško masyvą nuvažiavo praėjus maždaug valandai nuo R. B. paskutinės išsiųstos trumposios SMS žinutės, su tekstu, jog ji psichotropinių medžiagų sutartoje slėptuvėje neranda. Todėl A. M. ir A. P. apeliacinio skundo argumentas, kad tarp R. B. išsiųstų trumpųjų SMS žinučių ir jų atvykimo į mišką praėjo 5 val., nepagrįstas. Iš 2013-03-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, dvejos juodos spalvos pirštinės, juodos spalvos gaubtuvas (t. 2, b. l. 63-66). Tai, kad į mišką prie slėptuvės, kurioje buvo laikomos psichotropinės medžiagos, atvyko būtent A. M. ir A. P., patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-12-05 specialisto išvada Nr. 140-(3659)-IS1-6461, kurioje nurodyta, kad ant pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2013-03-25 įvykio vietos apžiūros metu miško masyve, esančiame šalia namo (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. P. genotipu (t. 2, b. l. 92-93). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-08-01 specialisto išvada Nr. 140-(2976)-IS1-3936 patvirtina, kad ant pirštinės, laboratorijoje pažymėtos Nr. 2, paimtos 2013-03-25 įvykio vietos apžiūros metu miško masyve, esančiame šalia namo (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. M. genotipu (t. 2, b. l. 78-79). Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistieji neneigė, jog jie 2013-03-25 nuvyko į miško masyvą, tačiau keitė parodymus dėl važiavimo į mišką tikslų. A. M. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jo nuvežti į mišką paprašė A. P., kuris, ten nuvažiavus, liepė užsidėti slidinėjimo kaukę ir kartu su juo eiti į mišką. Kai jie užėjo į mišką, išgirdo šūvius, todėl išsigando ir pabėgo (t. 7, b. l. 178-179). A. P. 2013-07-19 apklausos metu aiškino, kad su A. M. į (duomenys neskelbtini) esantį miško masyvą važiavo, nes pastarasis jo paprašė kažką, skolingą jam pinigų, pagąsdinti (t. 8, b. l. 155-156). Taigi A. M. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos 2013-03-25 vykimo į mišką priežastys - skirtingos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistieji savo parodymus pakeitė ir aiškino, kad jie į miško masyvą nuvyko F. A. prašymu, ten buvo visi trys. A. P. parodė, kad anksčiau F. A. neminėjo, nes nenorėjo pastarojo įvelti. F. A. buvo susijęs su kriminaliniu pasauliu, todėl bijojo. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausto F. A. parodymai tokių A. P. nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų A. M. ir A. P. po F. A. mirties iškeltą versiją, vertino, kaip pastarojo apkalbėjimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. M. ir A. P. 2013-03-25 naktį į miško masyvą nuvyko su trečiu asmeniu. Liudytojas policijos pareigūnas A. M. nuosekliai aiškino, kad miške pastebėjo du asmenis, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. M. ir A. P. (t. 12, b. l. 169). Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad šaudantys asmenys nuo jų buvo 10-15 m. atstumu, nuteistasis matė šaudančiųjų siluetus (t. 13, b. l. 108). Taigi nuteistasis patvirtino, jog, nors ir buvo tamsu, tačiau buvo galima įžiūrėti miške buvusius asmenis. Apžiūrint įvykio vietą, taip pat nebuvo rasta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad miško masyve su A. M. ir A. P. buvo dar vienas nenustatytas asmuo (t. 2, b. l. 60-62, 63-66). Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas šioje situacijoje būtų buvęs perteklinis. Todėl nepagrįstas A. P. apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti trečią, kartu su jais į miško masyvą atvažiavusį, asmenį.

Tam, kad A. M. ir A. P. disponavo psichotropinėmis medžiagomis – metamfetaminu, neprieštarauja liudytojo O. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu patvirtinti parodymai, kad jis, norėdamas įsigyti psichotropines medžiagas, kreipėsi į pažįstamą, kuris sakė, kad gali supažindinti su žmonėmis, parduodančiais narkotikus, parodė vietą, kurioje turėjo būti paliekamas metamfetaminas, davė minėtų asmenų telefoną. O. Č. kelis kartus tiesiogiai buvo susitikęs su asmenimis, parduodančiais narkotikus, jie visada buvo su kaukėmis. Vienas iš vaikinų, dėvinčių kaukę, O. Č. buvo panašus į jo pažįstamą A. P. , su kuriuo jie buvo vienoje kompanijoje – žaidė žaidimą „Airsoft“. Jis buvo apsirengęs tokiais pat kariniais rūbais, kaip vienas iš vaikinų, platinančių metamfetaminą, taip pat matė tokį pat automobilį, kuriuo važinėjosi ir vaikinai su kaukėmis. Iš minėtų vaikinų O. Č. psichotropines medžiagas pirko maždaug iki 2013 m. vasaros pradžios, po to ryšys su šiais asmenimis nutrūko, telefonai buvo išjungti. O. Č. suprato, kad vaikinai, pardavinėję metamfetaminą, buvo sulaikyti. Tam neprieštarauja aplinkybė, jog A. M. buvo sulaikytas 2013-06-10 (t. 7, b. l. 168), o A. P. paieška buvo paskelbta 2013-06-13 (t. 8, b. l. 141). Parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu O. Č. iš veido bruožų atpažino A. P., kaip asmenį, kuris su jo pažįstamais buvo vienoje kompanijoje, ir, kurį pamatęs su kariniais rūbais ir kauke, atpažino, kaip asmenį, su kauke, su kuriuo susitiko pasikalbėti dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo (t. 6, b. l. 135-137). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. Č. aiškino, kad aplinkybę, jog parodytoje nuotraukoje Nr. 2 yra asmuo, kuris susitikimų dėl narkotikų metu, būdavo su kauke, jam nurodė pareigūnas, tačiau, kaip jau minėta, tokį savo manymą liudytojas nurodė tik 2013-09-09 apklausos metu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja policijos pareigūnė O. D. patvirtino, kad niekas nevertė O. Č. atpažinti būtent tą asmenį. Liudytojas teigė, kad asmuo, esantis nuotraukoje, yra panašus į A. P. (t. 13, b. l. 33). Tai, kad atpažinimo metu, jam nebuvo daromas spaudimas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats O. Č. (t. 12, b. l. 197). Nors A. M. ir A. P. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad O. Č. parodymus davė, jausdamas narkotinių medžiagų trūkumą, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino, kad parodymus davė ne abstinencijos būsenoje (t. 12, b. l. 197). Be to, jis buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjui. Nei O. Č., nei jo gynėjas pastabų dėl atliktos apklausos teisėtumo ar užrašytų parodymų turinio nenurodė. Kaip jau minėta, O. Č. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir pastabų, galinčių turėti reikšmės duotų parodymų patikimumui, neišsakė. Taigi abejoti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, todėl pagrįstai jais vadovavosi.

Teisėjų kolegija sutinka su A. P. apeliacinio skundo argumentu, jog, vadovaujantis BPK 192 straipsnio 5 dalimi (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), asmens atpažinimas gali būti atliekamas iš jo fotonuotraukos, jeigu negalima parodyti asmens arba to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog atpažinimas buvo atliktas 2013-08-09. Tuo metu A. P. jau buvo surastas ir jo atžvilgiu buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atlikus atpažinimą gyvai, būtų kilusi grėsmė A. P. saugumui. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog šio procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavo O. Č. gynėjas, jokių pastabų dėl parodymo atpažinti tvarkos nebuvo pareikšta. Liudytojui be nuteistojo A. P. nuotraukos buvo pateiktos dar trys vyriškos lyties asmenų nuotraukos, kurie savo išoriniais požymiais nėra visiškai nepanašūs. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju parodymo atpažinti tvarkos pažeidimai, nelaikytini esminiais ir jie neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytojas policijos pareigūnas A. M. nepagrįstai jį ir A. P. siejo su organizuota grupuote (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. paaiškino, jog nuteistieji buvo siejami su nusikalstama grupuote, kuri Vilniuje stengėsi sukurti narkotikų rinką. Kadangi dalis grupuotės narių buvo sulaikyti, laisvėje likę asmenys ėmėsi visų atsargos priemonių: dėvėjo kaukes, pirštines (t. 12, b. l. 169). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. ir A. P. 2013-03-25 į miško masyvą atėjo dėvėdami kaukes. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme R. B. nuosekliai aiškino, kad į susitikimus su ja vaikinai beveik visada atvažiuodavo dėvėdami kaukes, nuolatos buvo keičiamos psichotropinių medžiagų slėptuvės, mobiliojo ryšio telefonai (t. 13, b. l. 46-48). Iš pas R. B. rasto mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad ji su A. P. ir A. M. susirašinėjo koduotomis trumposiomis SMS žinutėmis: „o aš galiu dovanos eiti? Ir paliksiu seną ryšį pagaliau“, „tu įsivaizduok aš atėjau dovanos, o ten guli tavo nepaimtas, o man nieko nėra“, „tai kaip aš galiu šiandien pretenduoti į priz?“, „Aš netyčia vėl apsiskaičiavau, pridėsiu, o jau galiu eiti?“ (t. 4, b. l. 13-18). Taigi A. M. ir A. P. ėmėsi visų priemonių, jog jų daromos nusikalstamos veikos nebūtų išaiškintos. Nors A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad miško masyve rastos kaukės buvo naudojamos žaidžiant komandinį žaidimą „Airsoft“, jis būtent dėl šio žaidimo domėjosi mobiliojo ryšio telefonų slopintuvu, tačiau tokį nuteistojo aiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip neįtikinantį ir laiko gynybos versija.

Apeliaciniuose skunduose A. M. ir A. P. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. atžvilgiu sankcionavus slaptą sekimą, taip pat kontroliuojant jų telekomunikacijų ryšiais perduodamus duomenis, nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad jie nusikalto, tačiau, teisėjų kolegija, atkreipia apeliantų dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis vertino ne atsietai nuo kitų įrodymų, tačiau patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis. Pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei apeliacinės instancijos teismo aptarti objektyvūs faktiniai duomenys patvirtina, kad A. M. ir A. P., veikdami bendrai: bendraudami su R. B., į slėptuvę nuveždami psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, paimdami nuteistosios paliktus pinigus, 2013-03-04 ir 2013-03-22 slėptuvėse, esančiose miško masyve, prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą (2013-03-04 ne mažiau kaip 6,304 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,372 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2013-03-22 ne mažiau kaip 23,089 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,48 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino), kurią ne mažiau kaip 17 Lt (4,92 Eur) už 1 g, pardavė R. B.. Apeliantai suvokė, kad jie veikia bendrai ir norėjo taip veikti, t.y. tiesiogine tyčia neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti. Todėl A. M. ir A. P. veiksmai dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikymo ir išplatinimo R. B., pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos epizodai).

A. P. ir A. M. kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo dėl neteisėto ne mažiau kaip 60,4900 g miltelių, kurių sudėtyje yra 13,5823 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikymo ir pardavimo asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas (J. K.), nepripažino, aiškino, jog J. K. metamfetamino nevartojo. A. P. parodė, kad J. K. jam 800 Lt niekada nedavė, jį apkalbėjo, nes dieną prieš pastarojo sulaikymą A. P. apie jį išsakė neigiamą nuomonę. Be to, duomenų, kad J. K. jam perdavė 800 Lt, nebuvo gauta A. P. sekant ir kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamus duomenis. Tokį A. M. ir A. P. aiškinimą paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme J. K. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m. sausio mėnesį A. P. ir A. M. pasiūlė jam įsigyti amfetamino po 16 Lt už 1 g. J. K. įgytą metamfetaminą parduodavo kitiems narkomanams. A. P. parodė vietą, kur bus paliekamos psichotropinės medžiagos. J. K. iš savo telefono skambindavo A. P. arba A. M. ir susitardavo dėl susitikimo. Susitikimo metu, jie paslėpdavo telefonus automobilyje ir bendraudavo be jų. Tokių susitikimų buvo apie 6-7. J. K. už perkamą metamfetaminą sumokėdavo 800 Lt už 50 g. Perdavus pinigus, jie pasakydavo, kurioje vietoje bus metamfetaminas. Psichotropinės medžiagos būdavo paslėptos maždaug 100 m. nuo J. K. namų -  užkastos duobėje (t. 14, b. l. 8). 2013-06-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, J. K. parodė vietą, kur apie 40 metrų neprivažiavus iki namo (duomenys neskelbtini), kelio krašte prie krūmų ir medelių, duobėje buvo slaptavietė, kurioje A. P. ir A. M. jam palikdavo psichotropines medžiagas (t. 7, b. l. 3-5). Metamfetaminas būdavo padedamas tą pačią dieną, kai J. K. perduodavo pinigus A. P. arba A. M.. Jis su nuteistaisiais susitikdavo prie A. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 8-9). Taigi J. K. aiškinimas dėl perkamos psichotropinės medžiagos rūšies, kiekių, metamfetamino palikimo slėptuvėje, t.y. psichotropinės medžiagos įgijimo būdo, iš esmės sutampa su nuteistosios R. B., liudytojo O. Č. ir F. A. parodymais. J. K. paaiškino, kad jis paskutinį kartą iš apeliantų narkotines medžiagas pirko 2013-06-08, o pinigus tą pačią dieną perdavė A. P. (t. 14, b. l. 8-9). Tokį J. K. aiškinimą patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2013-06-10 tarnybinio pranešimo dėl A. M. ir J. K. sulaikymo ir neatidėliotinos kratos atlikimo matyti, kad 2013-06-10 12.55 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas automobilis „Isuzu Trooper“, kuriame už vairo sėdėjo A. M., o priekinėje keleivio sėdynėje J. K.. J. K. paaiškino, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate jis laiko psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, kurią gavo iš A. M. ir A. P. (t. 2, b. l. 118). Minėta psichotropinė medžiaga buvo surasta kratos, atliktos J. K. namuose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu (t. 2, b. l. 156-157). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-10-02 specialisto išvada Nr. 11-1689(13) patvirtina, kad maišeliuose esantys milteliai yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino – milteliai. Šių miltelių bendras svoris – 60,4900 g, juose yra 13,5823 g gryno metamfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu) (t. 2, b. l. 172-174). Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus 2014-05-05 protokolas patvirtina, kad 2013-06-10 13:52:13 nenustatytas asmuo pranešė A. P. apie A. M. ir J. K. sulaikymą (t. 5, b. l. 38). Netrukus po to nuteistasis A. P., siekdamas išvengti atsakomybės dėl psichotropinės medžiagos laikymo ir platinimo, pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-o skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. 2013-06-13 tarnybinis pranešimas Dėl tikslingumo paskelbti paiešką, kuriame nurodyta, kad po J. K. ir A. M. sulaikymo, gavus duomenų, jog J. K. psichotropines medžiagas – metamfetaminą, gavo iš A. M. ir A. P., buvo nutarta pastarąjį sulaikyti ir jo namuose atlikti kratą, adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą dalyvavo nuteistojo motina S. P., kuri paaiškino, jog nežino, kur yra jos sūnus, su juo nepavyksta susisiekti telefonu (t. 8, b. l. 140). 2013-06-13 buvo paskelbta A. P. paieška (t. 8, b. l. 141). Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. P. versijos dėl jo slapstymosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, kad, sužinojęs apie A. M. ir J. K. sulaikymą, pasislėpė (t. 8, b. l. 155-156), tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme savo poziciją pakeitė ir aiškino, kad iš namų išvažiavo, nes bijojo, kad bus sulaikytas dėl kartu su J. K. pavogtų stalų (t. 13, b. l. 108). Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prie stalų vagystės būtų prisidėjęs ir A. M., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. aiškinimą, kad jis minėtų asmenų sulaikymą siejo su ikiteisminiu tyrimu dėl pavogtų stalų, vertino, kaip neįtikinantį.

Nuteistieji A. M. ir A. P. apeliaciniuose skunduose pateikia eilę argumentų dėl J. K. parodymų patikimumo, tačiau, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pastarojo parodymų teisingumu. Apeliantai skunde atkreipė dėmesį į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. K. nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-07-22 ikiteisminis tyrimas J. K. dalyje buvo atskirtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. K. parodymus įvertino kitų įrodymų kontekste ir jais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtino kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Nuteistųjų nuomone, J. K. parodymų nepatikimumą patvirtina dar ir tai, kad pastarasis teisme parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neprisiminė, o jie buvo pagarsinti. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis patvirtino, jog parodymai iš jo žodžių surašyti teisingai ir jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes (t. 7, b. l. 8). Apeliaciniuose skunde pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu J. K. atsisakė atsakyti į nuteistųjų ir jų gynėjų teikiamus klausimus, tačiau iš 2017-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad J. K. atsakinėjo į proceso dalyvių užduodamas klausimus, o jam tai daryti atsisakius, klausimai buvo užduoti per teismą (t. 7, b. l. 8-9). Nuteistųjų manymu, J. K. juos apkalbėjo, nes prieš pastarojo sulaikymą A. P. jo atžvilgiu išsakė neigiamą nuomonę dėl galimai padaryto kito nusikaltimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu J. K. šias aplinkybes paneigė. Jis paaiškino, kad su A. M. ir A. P. iki sulaikymo bendravo normaliai, nebuvo vieni kitiems skolingi (t. 14, b. l. 8). Taigi nėra jokio pagrindo manymui, kad J. K. buvo suinteresuotas apkalbėti A. M. ir A. P.. Apeliantai apeliaciniuose skunduose kelia klausimą ir dėl J. K. nurodytos nepagrįstai mažos psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kainos. J. K. aiškino, kad jis 2013-06-08 už 800 Lt (231,70 Eur) įsigijo pas jį surastus 60,49 g miltelių, kurių sudėtyje yra 13,5823 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t.y. po 13,22 Lt už 1 g. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad A. P. ir A. M. mokėdavo po 16 Lt už 1 g psichotropinės medžiagos, visada pirkdavo vienodą kiekį - 50 g (t. 7, b. l. 8-9). Teisiamojo posėdžio metu J. K. patvirtino, kad paprastai, nusipirktos psichotropinės medžiagos nesverdavo (t. 14, b. l. 9), todėl abejoti, jog J. K. iš A. P. ir A. M. 2013-06-08 už 800 Lt (231,70 Eur) įgijo 60,49 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 13,5823 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad A. P. ir A. M., veikdami bendrai, asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas (J. K.) pardavė 13,5823 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Aptarti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. P. ir A. M. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suprato, jog veikdami bendrai, neteisėtai slėptuvėje laiko 60,49 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią už 800 Lt įgijo asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir norėjo taip veikti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos A. P. ir A. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Sutiktina su A. P. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 51 psl. paskutinėje pastraipoje klaidingai nurodė, jog kaltinamajame akte A. P. ir A. M. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nuteistųjų veiksmų kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Būtent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) pirmosios instancijos teismas A. P. ir A. M. pripažino kaltais ir jiems paskyrė bausmes. Todėl teisėjų kolegija nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje (51 psl. - b.l. 71 14 t.) esantį įrašą, kad A. P. ir A. M. buvo kaltinami ne pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, o BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, vertina, kaip techninę rašybos klaidą, kuri taisytina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ir skundžiamo nuosprendžio 52 psl. pirmojoje pastraipoje, (t.y. pastraipoje persikeliančioje iš nuosprendžio 51 psl.) atsikartoja ta pati klaida nepagrįstai nurodant BK 260 str. 2 d., o ne BK 260 str. 1 d. ir yra taip pat laikytina taisytina technine rašymo klaida. Nustatytų klaidų ištaisymas nekeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nuosprendžio esmės.

Nepagrįstas A. P. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo A. P. aiškinimas apie tai, iš kur pas jį atsirado fizinių asmenų dokumentai, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. aiškino, kad dokumentus jam davė asmuo, kuris paprašė, kad jis pasiteirautų, ar šie dokumentai kam nors reikalingi (t. 8, b. l. 155-156). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis savo parodymus pakeitė ir aiškino, kad jo pasaugoti fizinių asmenų dokumentus paprašė taksistas, kuris dokumentus įdėjo į nuteistajam priklausančią rankinę ir žadėjo po poros dienos minėtus dokumentus pasiimti (t. 13, b. l. 110). Iš 2013-07-18 kratos protokolo matyti, kad A. P. name ir pagalbinėse patalpose buvo rasta ir paimta: juodos spalvos rankinė su asmens tapatybės kortele, išduota I. G., I. V., J. J. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, išduotas A. P. vardu (t. 2, b. l. 185-186). Teisiamojo posėdžio metu liudytojai A. P., I. G. aiškino, kad jie asmens dokumentus galimai pametė. Asmens, vardu A. P., nepažįsta (t.12, b. l. 176, t. 13, b. l. 5). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-o skyriaus vyresniosios tyrėjos 2013-08-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad J. J., gyvenantis Italijoje, telefonu paaiškino, kad neatsimena, kaip prarado savo asmens dokumentą. Jis patvirtino, jog nei A. P., nei A. M. nepažįsta (t. 4, b. l. 73). Duomenų, kad asmenys, kurių dokumentai rasti pas A. P., būtų patys savo noru jam davę savo asmens dokumentus, byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismo ištirtais ir aptartais objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad A. P. nuo 2013 m. kovo-balandžio mėnesių, tiksliai tyrimo nenustatytos dienos, bet ne vėliau kaip iki 2013-07-18, laikė fizinių asmenų dokumentus. A. P. suvokė, kad jis, neturėdamas teisinio pagrindo, laikė fizinių asmenų dokumentus ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Nepagrįstas nuteistųjų A. M. ir A. P. apeliacinių skundo argumentas, jog skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis tik bendro pobūdžio argumentais, prieštaringais parodymais, nesusietais su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nuteistųjų A. M. ir A. P. atžvilgiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) bei A. P. atžvilgiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos vertino pagal 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė ir analizavo tiek nuteistuosius teisinančius, tiek juos kaltinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų versijas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo išsamiai ištirti visi byloje esantys įrodymai, A. M. ir A. P. bei jų gynėjams buvo suteikta teisė užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Taigi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. M. ir A. P. procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Apeliantai A. P. ir A. M. nesutinka su jiems paskirtomis realiomis laisvės atėmimo bausmėmis ir prašo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jų atžvilgiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti.

Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. P. ir A. M. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nėra A. M. ir A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 3 sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. A. M. neteistas, baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 73), vedęs, darbdavio charakterizuojamas, kaip bendraujantis, sąžiningas, darbus ir nekonfliktiškas darbuotojas (t. 13,  b. l. 94). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, lygias įstatyme numatytam šios bausmės minimumui. Paskirtas bausmes teismas subendrino, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, nuteistajam palankesniu - dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridėdamas, mažesnę kitų bausmių dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. M. nustatyta subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta.

Pažymėtina, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, išsamiai aptarė BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo jo atžvilgiu klausimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. nusikalstami veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, nusikaltimams buvo kruopščiai ruošiamasi – nuolat keičiamos psichotropinių medžiagų padėjimo vietos, keičiami mobiliojo ryšio telefonai, dėvimos kaukės. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. nuo nusikaltimų darymo nesulaikė net nuteistųjų atžvilgiu 2013-03-25 parengta pasala. Jis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimo nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Tai rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir vykstant teisminiam procesui nepadarė naujų nusikalstamų veikų, pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą darbdavio prašymą, yra charakterizuojamas teigiamai, vis gi, esant aptartoms aplinkybėms, šiuo metu tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653 buvo pakeistos BK 75 straipsnio nuostatos, numatant galimybę BK 75 straipsnio nuostatas taikyti tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, t. y. neliko galimybės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. Ir nors šis įstatymas tiesiogiai A. M., kaip ir kitiems nuteistiesiems, netaikomas, tačiau, kolegijos nuomone, A. M. paskirta bausmė neprieštarauja bendrai bausmių skyrimo politikai ir principams, o skiriant bausmes asmenims, nusikaltusiems iki minėto įstatymo įsigaliojimo, būtina įvertinti, ar iš tiesų yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, ir vieną apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai. A. P. nusikalto būdamas neteistas (t. 9, b. l. 124), baustas administracine tvarka (t. 9, b. l. 125), jis nevedęs, dirba. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. už nusikaltimų padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas baudžiamajame įstatyme numatytam šių bausmių minimui. Teismas paskirtas bausmes subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, A. P. palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. tiek už atskiras inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra teisingos ir ne per griežtos, jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės A. P. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pakankamai ilgą nusikalstamų veikų darymo laikotarpį. Svarbu paminėti ir tai, kad A. P., kaip ir A. M., net ir po jų atžvilgiu pareigūnų surengtos pasalos, nusikalstamų veikų darymo nenutraukė – ir toliau, siekdamas turtinės naudos, darė sunkius nusikaltimus. Be to, A. P. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino ir dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo. A. P. savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertino. Taigi aptarti duomenys nepagrindžia išvados, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atidėti A. P. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Č. nurodo, kad byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, t.y. jis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2013-09-22 apie 19 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitikęs su F. A., supažindinusiu jį su R. B. tikslu pastarajai parduoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, jis (R. Č.), paėmė iš R. B. 200 Lt (57,92 Eur), skirtus psichotropinės medžiagos pirkimui, nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, ten iš A. A. nusipirkdamas už 200 Lt (57,92 Eur) įgijo ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią netrukus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), R. Č. pardavė R. B..

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. Č. aiškino, kad jis narkotinėmis medžiagomis neprekiavo, o pats savo vartojimui jas įsigydavo čigonų tabore. 2013-09-22 susitikimo su F. A. ir R. B. metu, pastarasis jam grąžino 20 Lt. Jiems narkotinių medžiagų nepardavė (t. 13, b. l. 54-55). Tokį nuteistojo R. Č. aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teisiamojo posėdžio metu R. B. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 119), kad F. A. su ja susisiekė grįžęs iš užsienio, t. y. 2013 metų rugsėjo mėnesį, sakė, kad kaukėti vaikinai yra sulaikyti, tačiau, prireikus, žino kitą asmenį, iš kurio galima pirkti narkotikus. R. B. ir F. A. 2013-09-21 apie 19 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su R. Č.. Perdavus pinigus nuteistajam, pastarasis kažkur nuėjo ir grįžo su maišeliu, kuriame buvo narkotikai. Šiek tiek narkotinės medžiagos R. B. davė F. A.. Po to jie išsiskyrė. Sekančią dieną – 2013-09-22 - F. A. jai paskambino pasiteirauti dėl psichotropinių medžiagų kokybės. R. B. sakė, kad dar kartą nori įsigyti metamfetamino. R. B. 15 val. nuvyko į tą pačią vietą, į kurią F. A. atėjo su R. Č.. Nuteistoji už 200 Lt iš R. Č. įsigijo 10 g psichotropinės medžiagos (t. 7, b. l. 119).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme R. B. nuosekliai aiškino, jog ji 2013-09-22 10 g psichotropinės medžiagos už 200 Lt įgijo iš R. Č.. 2013-09-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. B. iš bendrų veido bruožų atpažino R. Č., kuris 2013-09-22 pardavė jai psichotropines medžiagas (t. 7, b. l. 114-116). R. B. parodymus patvirtina teisiamojo posėdžio metu pagarsinti F. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pastarajam mirus (t. 1, b. l. 79-80), parodymai. F. A. aiškino, kad jis R. B. suvedė su R. Č. tam, jog ji galėtų įsigyti psichotropines medžiagas (t. 7, b. l. 29). R. B. iš R. Č. psichotropines medžiagas pirko du kartus: 2013-09-21 ir 2013-09-22 (t. 7, b. l. 49). Kai R. B. F. A. paprašė suvesti ją su R. Č. trečią kartą, jie buvo sulaikyti (t. 7, b. l. 45-47). Nors R. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad F. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau išanalizavus liudytojo ir R. B. parodymus, matyti, kad jie iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, susijusias su 2013-09-22 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įgijimu iš R. Č., t. y. susitikimo su R. Č. vietą ir laiką, įgytos narkotinės medžiagos kiekį bei kainą.

Apeliaciniame skunde R. Č. atkreipia dėmesį į tai, jog skyrėsi R. B. ir F. A. aiškinimas apie tai, kuris iš jų nuteistajam perdavė pinigus už perkamą metamfetaminą. Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji aiškino, kad pinigus, skirtus psichotropinėms medžiagoms, ji padavė R. Č., tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus patikslino ir parodė, jog pinigus 2013-09-22 padavė F. A., R. Č. kažkur trumpam dingo, kai jis grįžo, F. A. prie jo priėjo, kažką pašnabždėjo, o po jų pasišnabždėjimo R. B. gavo narkotines medžiagas (t. 13, b. l. 48). F. A. aiškino, kad pinigus R. B. R. Č. paduodavo ne per jį, bet pati, tačiau, esant aptartų faktinių objektyvių duomenų visetui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis R. B. ir F. A. parodymų neatitikimas nėra esminis ir nepaneigia, kad R. B. 2013-09-22 būtent iš R. Č. įgijo ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Apeliaciniame skunde R. Č. nurodo, jog F. A. parodymai yra nepatikimi dar ir dėl to, kad jis parodymus davė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pavartojęs narkotinių medžiagų. Iš bylos medžiagos matyti, jog F. A. buvo sulaikytas 2013-09-23. Specialisto išvada Nr. T-N patvirtina, kad F. A. šlapimas paimtas 2013-09-23 20.35 val. Atlikus tyrimą, F. A. šlapime rasta metamfetamino, amfetamino ir 2.93 promilių alkoholio (t. 7, b. l. 88). Iš F. A. apklausos matyti, kad jis pirmą kartą buvo apklausiamas tik kitą dieną – 2013-09-24 15.00 val., dalyvaujant gynėjui (t. 7, b. l. 29). Gynėjas pastabų dėl F. A. būklės apklausos metu ar galimo jo neblaivumo, nenurodė. Tai, kad F. A. pirmos apklausos metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja vyresnioji tyrėja O. D. (t. 13, b. l. 34). Be to, tai, kad R. B. (B.) pirko narkotines medžiagas iš R. Č., F. A. patvirtino 2013-09-25 papildomos apklausos metu (t. 7, b. l. 32) ir 2013-09-25 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 7, b. l. 45-47). Todėl abejoti pirminių F. A. parodymų patikimumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog jis psichotropines medžiagas pardavė R. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats R. Č., kuris paaiškino, kad į jį kreipėsi F. A. ir klausė, ar jis gali gauti metamfetamino. R. Č. kreipėsi į A. A., kuris pasakė, kad psichotropinės medžiagos kaina bus po 15 Lt už vieną gramą. F. A. pasiūlė R. B. psichotropines medžiagas parduoti po 20 Lt ir pelną pasidalinti. Sutartą dieną jie susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo mergina, vardu R. B., kuriai jis pardavė iš A. A. įgytą metamfetaminą. Kitą dieną F. A. vėl paskambino ir pasakė, jog reikia to paties, t. y. R. B. nori nusipirkti psichotropinių medžiagų. Jis su F. A. ir R. B. susitiko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) F. A. davė 200 Lt, o nuteistasis R. Č. nuėjo pas A. A., iš kurio paėmė narkotinę medžiagą, kurią perdavė F. A.. Nuteistasis paprašė, kad R. B. jam padarytų vieną dozę. Už tai jis pastarajai sumokėjo 10 Lt. Vėliau nuteistasis F. A. perdavė 25 Lt, likusius nuo pardavimo R. B. (t. 10, b. l. 38). Tai, kad R. Č. nuo parduotos dozės paprašė įberti jam 0.5 g, už kurį jai sumokėjo 10 Lt, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir R. B. (t. 7, b. l. 119). Taigi ikiteisminio tyrimo metu R. Č. duotus parodymus, patvirtina R. B. ir F. A. parodymai. Nors R. Č. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad 2013-09-25 papildomos apklausos metu jis parodymus davė sunkios abstinencijos būsenoje, nesuvokė nurodomų aplinkybių, todėl nepagrįstai apkalbėjo A. A., tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš 2013-09-25 R. Č. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis buvo apklausiamas dalyvaujant gynėjai (t. 10, b. l. 38), tačiau nei ji, nei pats nuteistasis apklausos protokole nenurodė jokių pastabų, susijusių su pastarojo prasta savijauta ar sugebėjimu suvokti duodamų parodymų turinį. Teisėjų kolegija nuteistojo R. Č. apeliacinio skundo argumentą, jog jo apklausoje gynėja nedalyvavo, o tik pasirašė protokole, vertina, kaip nepagrįstą. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja vyresnioji tyrėja O. D. patvirtino, kad apklausose gynėjas dalyvauja visada, kai tai yra būtina ir tai atsispindi apklausos protokole. Aplinkybės, jog R. Č. apklausos metu blogai jautėsi ar jo kalba buvo nerišli, liudytoja nepastebėjo (t. 13, b. l. 34-36). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog abejoti R. Č. apklausos teisėtumu nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais. Tai, kad tikrinant informaciją, jog R. B. vėl platina psichotropines medžiagas ir pastarąją sulaikius, ji pripažino, kad prekiauja metamfetaminu ir parodė, jog jį įsigijo iš R. Č., patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas A. M. (t. 12, b. l. 172). Nors R. Č. apeliaciniame skunde nurodė, kad šio liudytojo parodymai yra šališki ir neatitinka tikrovės, tačiau juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų objektyvių faktinių duomenų visetas. Be to, apeliantas nenurodė jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. M. būtų suinteresuotas nepagrįstai jį apkalbėti.

Nepagrįstas nuteistojo R. Č. skundo argumentas, kad jis 2013-09-22 susitikimo su R. B. ir F. A. metu, jai narkotinių medžiagų nepardavė, o tik iš F. A. atsiėmė 20 Lt dydžio skolą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, F. A. nenurodė, kad jis buvo skolingas R. Č.. Jis aiškino, kad būtent R. Č. už suvedimą su R. B. tiek 2013-09-21, tiek 2013-09-22 davė jam pinigų (t. 7, b. l. 49). Be to R. Č. 2013-09-25 apklausos metu aiškino, kad jis pinigus, 2013-09-22 gautus už R. B. parduotą amfetaminą, pasidalino su F. A. - pastarajam davė 25 Lt (t. 10, b. l. 38). Taigi teisėjų kolegija R. Č. aiškinimą, kad F. A. jam perdavė ne R. B. pinigus, skirtus įsigyti metamfetaminą, o grąžino skolą, vertina, kaip R. Č. siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Sutiktina su R. Č. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog apeliantas versiją, apie paskolintus pinigus F. A., iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes tai nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 50), tačiau ši aplinkybė nepatvirtina R. Č. iškeltos versijos teisingumo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. Č., iš A. A. įgijęs ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir šią psichotropinę medžiagą parduodamas R. B., suvokė, jog tai daro neteisėtai ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi nuteistojo R. Č. veiksmuose yra visi būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. Č., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę (praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka). Be paminėtų aplinkybių įvertino tai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai R. Č. už vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą paskyrė bausmes, mažesnes, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šių bausmių vidurkis. Bausmes, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, subendrino bausmių apėmimo būdu. Nustatytą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisingai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme, įskaitant pagal minėtą nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės laiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad R. Č. tiek už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirta, tiek ir subendrinta bei galutinė subendrinta bausmės yra teisingos, ne per griežtos ir tinkamos įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. A. gynėjo adv. Aido Mažeikos apeliacinio skundo argumentų

Nepagrįstas A. A. gynėjo adv. Aido Mažeikos apeliacinio skundo argumentas, kad A. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Nors nuteistasis A. A. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir narkotines medžiagas: ne mažiau kaip 1,369 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,318 g heroino, nelaikė bei 2013-03-22 apie 19 val. R. Č. 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 200 Lt (57,92 Eur) nepardavė, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Kaip jau minėta, R. Č. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jam buvo žinoma, jog A. A. prekiauja narkotikais, todėl jis į pastarąjį kreipėsi dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo. A. A. jam sakė, jog gali parduoti amfetaminą - po 15 Lt už 1 g. Šią informaciją jis perdavė F. A.. 2013-09-21 jis iš A. A. įgytus narkotikus pardavė su F. A. kartu atėjusiai R. B.. 2013-03-22 į jį kreipėsi F. A., kuris sakė, kad R. B. vėl reikia narkotikų. R. Č. susitiko su F. A. ir R. B.. Pastarasis R. Č. padavė 200 Lt, už kuriuos R. Č. iš A. A. nupirko metamfetamino, kurį perdavė F. A. (t. 10, b. l. 38). Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. Č. parodymus davė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, ar negalėdamas blaiviai mąstyti ir suvokti nurodomų aplinkybių. Be to, R. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina pirmiau aptarti F. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti (t. 12, b. l. 198) bei nuteistosios R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 13, b. l. 46-48). Atliekant asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką, R. Č. iš pailgo veido, trumpai kirptų plaukų ir bendrai iš veido bruožų atpažino A. A., kaip asmenį, iš kurio jis pirko narkotikus, kuriuos po to pardavė R. B. (t. 10, b. l. 42-44). Nors R. Č. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino, kad jis A. A. apkalbėjo, nes manė, kad jo parodymai pastarajam nepakenks, tačiau teisėjų kolegija, esant pirmosios instancijos teismų ištirtų ir aptartų faktinių duomenų visetui, tokį A. A. aiškinimą vertina kaip neįtikinantį. 2013-09-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad R. Č. apklausos metu nurodė, jog psichotropines medžiagas – amfetaminą įgydavo iš A. A.. Todėl 2013-09-25 bute, (duomenys neskelbtini), nuspręsta atlikti neatidėliotiną kratą. Apie 18 val. atvykus prie minėto namo, pastebėtas į kiemą įvažiuojantis A. A. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina. A. A., pastebėjęs policijos pareigūnus, padidino greitį, peršokęs automobiliu per šaligatvio bortelius, dideliu greičiu nuvažiavo kiemais nežinoma kryptimi (t. 3, b. l. 133). Nors A. A. neigė, kad jis automobiliu bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau tokį nuteistojo aiškinimą paneigia liudytojos R. L. aiškinimas, jog 2013-09-25 A. A., važiuodamas automobiliu, prie namų kažką pamatė, važiavo dideliu greičiu, „bordiūrais“, nuo kažko bėgo (t. 12, b. l. 173). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. A. patvirtino, kad 2013-09-25 jai paskambino sūnus ir paprašė išplauti šaldytuve buvusią stiklinę, kurioje buvo milteliai, primenantys sodą (t. 5, b. l. 138). Teisiamojo posėdžio metu, J. A. savo parodymus pakeitė ir aiškino, kad ji išplovė stiklinę, kurioje buvo skystis, primenantis vandenį, o ikiteisminio tyrimo metu galimai suklydo (t. 12, b. l. 174). A. A. aiškino, kad jis motinai paskambino ir prašė išplauti stiklinę, su joje buvusiais degtine ir raminamaisiais (t. 13, b. l. 101). Taigi, nors nuteistasis ir jo motina J. A. nurodė skirtingas versijas dėl stiklinėje buvusio turinio, tačiau šis jų aiškinimas neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, supratęs, jog prie namų buvę pareigūnai gali jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), daryti kratą, susisiekė su motina ir ją dėl to įspėjo. Tam neprieštarauja minėtas 2013-09-25 tarnybinis pranešimas, kad A. A. su automobiliu pasišalinus, buto durų niekas neatidarė, nors girdėjosi, kad bute kažkas vaikšto. Telefonu susisiekus su A. A. motina J. A., ji atsisakė atidaryti buto duris ir padėjo telefono ragelį. Duris atidarė, praėjus 1,5 val., teigė miegojusi (t. 3, b. l. 133). Iš 2013-09-25 kratos protokolo matyti, kad pas A. A. bute, rasta ir paimta: virtuvėje esančioje šiukšlių dėžėje polietileninis maišelis su šviesiais milteliais, ant pakabinamos spintelės popierinė skiautė su augalinės kilmės medžiaga, koridoriuje spintoje elektroninės svarstyklės „QC Pass“ bei revolveris ME 38 Compact su dėtuve pakabinama ant diržo bei 10 šovinių ir 7 guminės kulkos, kambaryje sekcijoje, virš baro, užspaudžiamas maišelis su dviem folijos lankstinukais, kitame kambaryje A. A. pasas, mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Sony Experia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini), tamsiame kambaryje pistoletas „Automatic Bruni 96“ su tuščia dėtuve (t. 3, b. l. 135-136). Ikiteisminio tyrimo metu J. A. patvirtino, kad sekcijoje rasti maišeliai, su milteliais priklauso jos sūnui (t. 5, b. l. 138). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014-02-27 specialisto išvada Nr. 140-(4892)-IS1-1116 patvirtina, kad pas A. A. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2013-09-25 kratos metu aptiktų šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių iš dviejų savadarbių folijos lankstinukų, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,318 g; žalios spalvos augalinės dalelės (medžiaga) iš popieriaus lapų sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (nepluoštinės), kurios masė yra 0,056 g; žalios spalvos augalinės dalelės (medžiaga) iš celofaninio maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (nepluoštinės), kurios masė yra 0,305 g, ant elektroninių svarstyklių rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų (t. 3, b. l. 146-148). Taigi specialisto išvada paneigia A. A. aiškinimą, kad svarstykles jo motina naudodavo sverti maistui. Be to, ikiteisminio tyrimo metu J. A. patvirtino, kad koridoriuje rastos svarstyklės priklauso jos sūnui (t. 5, b. l. 138). Nors J. A. aiškino, kad ji nežino, kas yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, pati vartojo tik raminamuosius vaistus, tačiau tokį jos aiškinimą paneigia Specialisto išvada Nr. T-N 1939/13(01), kurioje nustatyta, kad J. A. šlapime rasta metamfetamino pėdsakų (t. 5, b. l. 142).

Nors A. A. aiškino, kad pas jį rasta narkotinė medžiaga – heroinas priklausė pas jį bute remontą dariusiam R. Č., tačiau teisiamojo posėdžio metu pastarasis paaiškino, kad jis niekada nepasidėdavo narkotinių medžiagų A. A. namuose, jų su savimi turėdavo tik vienkartiniam sunaudojimui, jas laikydavo savo kišenėje (t. 13, b. l. 110). Byloje nėra tokį R. Č. aiškinimą paneigiančių duomenų. Tai, kad A. A. prekiavo narkotinėmis medžiagomis patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7 (t. 13, b. l. 7). Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad pats iš A. A. pirko narkotikus, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo parodymus patikslino, nurodydamas, kad narkotinę medžiagą - heroiną iš A. A. pirko kartu su juo buvęs draugas, tačiau, esant aptartų duomenų visetui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad liudytojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nepaneigia, jog A. A. prekiavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastomis narkotinėmis ir psichotropinės medžiagomis.

Pagrįstas nuteistojo A. A. gynėjo adv. Aidas Mažeika apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis 2013-09-22 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti, laikė 0,361 g kanapių ir jų dalių. Nuteistasis A. A. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad jis psichotropinių medžiagų nevartojo, retkarčiais rūkė kanapes. Tam neprieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2013-10-03 specialisto išvada Nr. T-N 1991/13(01), kurioje nurodyta, jog A. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboski rūgšties (t. 10, b. l. 118), t. y. psichoaktyvios medžiagos, aptinkamos kanapėse. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), pas A. A. namuose rastas narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) kiekis - 0,361 g - neviršija nedidelio (5 g) kiekio. Be to, aplinkybės, jog A. A. taip pat prekiavo kanapėmis ir jų dalimis, nenurodė ir iš nuteistojo psichotropines medžiagas pirkęs R. Č.. Taigi aptartų objektyvių faktinių duomenų visuma nepaneigia nuteistojo aiškinimo, kad kratos metu rastas labai nedidelis kiekis kanapių buvo skirtas ne pardavimui, o savo vartojimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija A. A. pareikštą kaltinimą tikslina, nurodant, jog A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,361 g kanapių ir jų dalių, be tikslo jas platinti. Kolegija pažymi, jog A. A. pareikšto kaltinimo patikslinimas jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos nekeičia ir bausmės skyrimui įtakos neturi, nes vadovaujantis BPK 320 straipsniu, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o nuteistojo padėtis gali būti pabloginta tik esant prokuroro skundui ir tik tokio apeliacinio skundo ribose, o tokis skundas byloje nėra pateiktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, 2013-09-22 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 2,925 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir narkotines medžiagas: ne mažiau kaip 1,369 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,318 g heroino bei, neturėdamas tikslo platinti, narkotines medžiagas: 0,361 g kanapių ir jų dalių, kai tą pačią dieną 2013-03-22 apie 19.00 val. minėto namo laiptinėje 0,293 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 200 Lt (57,92 Eur) pardavė R. Č..

Nors nuteistojo A. A. gynėjas adv. A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė, kad kratos, atliktos nuteistojo bute, metu ant rastų svarstyklių buvo amfetamino, o ne psichotropinės medžiagos metamfetamino likučiai, tačiau teisėjų kolegija šį netikslumą vertina kaip techninę rašybos klaidą, nekeičiančią priimto nuosprendžio esmės.

Nuteistojo A. A. gynėjas adv. Aidas Mažeika nesutinka su nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir prašo jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti.

Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.

A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. A. paskutinį kartą Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas minėtą nuosprendį dalyje dėl A. A. paskirtos bausmės pakeitė, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažindamas iki 10 mėnesių. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-12-23 nutartimi A. A. atžvilgiu taikė lygtinį paleidimą. Jis iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2012-02-03. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. A. nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. A. A. baustas administracine tvarka (t. 10, b. l. 56-57), įsidarbino, turi mažametį vaiką. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, lygią baudžiamajam įstatyme numatytam šios bausmės minimumui. A. A. paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos charakteristikos A. A. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, bet jis nusikalto būdamas ne kartą teistas, be kitų nusikaltimų ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nors jo atžvilgiu praeityje jau buvo parodytas pasitikėjimas ir jis iš pataisos namų buvo lygtinai paleistas neatlikęs dalies bausmės, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė ir A. A. vėl nusikalto. Taigi jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Aptarti bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad A. A., būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3081 straipsniu,

n u t a r ė:

nuteistųjų R. Č., A. M., A. P. (A. P.) ir nuteistojo A. A. gynėjo adv. Aido Mažeikos apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio 51 puslapio (b.l. 71 14 t.) paskutinėje pastraipoje padarytą techninę rašybos klaidą, vietoje žodžių „buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį“, įrašant „buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį“ ir nuosprendžio 52 psl. pirmojoje pastraipoje (b.l. 72 14 t.) „BK 260 str. 2 d.“ ištaisyti į „BK 260 str. 1 d.“

Teisėjai                                                                                                         Daiva Kazlauskienė

                                                                                                                              Vitalija Norkūnaitė

Virginija Švedienė