Civilinė byla Nr. e2A-186-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01304-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „ERGO Insurance SE, veikiančio per „ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Skonio namai“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Komercijos sinergija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ubiquiti“, „If P&C Insurance AS“, veikianti per filialą Lietuvoje.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Skonio namai“ 412 193,68 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas su draudėja uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) ,,Komercijos sinergija“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraudė administracinį pastatą (duomenys neskelbti). Ieškovas ir  draudėja UAB ,,Medicinos namai šeimai“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraudė nurodytame pastate esančias patalpas. 2021 m. balandžio 23 d. kilo gaisras, dėl kurio apgadintas apdrausto pastato pirmas aukštas (ypač terasa ir vakarinės pusės fasadas), antro ir trečio aukšto patalpos. Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo draudėjoms 412 193,68 Eur draudimo išmokų.

3.       Ieškovo teigimu, atsakovė atsakinga už kilusią žalą, todėl draudikas įgijo teisę reikalauti iš jos išmokėtų sumų. Siekdamas nustatyti gaisro kilimo priežastį, ieškovas kreipėsi į UAB „Gaisriniai projektai“. Pastaroji pateikė gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą. Tyrimo metu nustatyta, kad antrame pastato aukšte įsikūrusi atsakovės MB „Skonio namai“ studija „Čiop –Čiop“. Jos patalpose 2021 m. balandžio 21 d. buvo alyvuojamos grindys, kitą dieną jos buvo šlifuojamos iki vėlyvo vakaro. Po šlifavimo atsiradusios medžio pjuvenos sudėtos į atskirą plastikinį šiukšlių maišą, kuris galbūt išmestas į pirmame pastato aukšte terasos patalpoje stovėjusį buitinių atliekų konteinerį. Jokie įrankiai (volelis) (ar) priemonės, naudoti grindų alyvavimui, neišmesti į konteinerį, jie liko studijos patalpose. Taip pat rasta tuščia alyvos talpa. UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertas nustatė, kad: 1) gaisro židinys buvo buitinių atliekų konteineryje, kuris stovėjo pirmo aukšto terasoje; 2) labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo atliekų konteineryje; 3) pažeistas Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-388 (redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) (toliau – Gaisrinės saugos taisyklės) 75 punktas ir galbūt nesilaikyta alyvos gamintojo saugos rekomendacijų. 

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 26 145,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Ubiquiti“ – 8 609,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 106,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5.       Teismas įvertino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymą „Dėl gaisro (duomenys neskelbti)“ (toliau – pažyma),  ieškovo ,,ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Žalų administravimo departamento vyriausiojo žalų tyrėjo N. M. 2021 m. gegužės 21 d. tyrimo išvadą žalos byloje Nr. 7710611-0311-001 (toliau – tyrimo išvada), UAB ,,Gaisriniai projektai“ 2021 m. gegužės 5 d. gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą Nr. GP\GT\2021\05-3 „Dėl gaisro, kilusio 2021 m. balandžio 23 d. UAB ,,Komercijos sinergija“ priklausančiame administraciniame pastate adresu (duomenys neskelbti)“, parengtą specialisto M. L., (toliau – UAB ,,Gaisriniai projektai“ išvada) ir Gaisrinių tyrimų centro 2023 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 65-3 (EA) (toliau – ekspertizės aktas) bei nusprendė, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio. Šią gaisro kilimo priežastį patvirtina pažymos, ekspertizės akto išvados. Tyrimo išvadoje tyrėjas konstatavo visumines gaisro kilimo priežastis, susijusias ne tik su atsakovės darbuotojų vykdytais grindų alyvavimo darbais ir, juos atlikus, susidariusių atliekų šalinimu, bet ir su neatsargiu elgesiu rūkant bei konteinerio buvimo vieta.

6.       Teismas nusprendė, kad įrodymų visuma paneigia UAB ,,Gaisriniai projektai“ išvadą. Specialistas išvadą, kad gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, grindė prielaida, jog atliekant grindų alyvavimo darbus atsakovės darbuotojai naudojo popierinius rankšluosčius, skudurus, pašluostes, kurie buvo išmesti į konteinerį. Atsakovė naudojo volelius alyvavimo darbams atlikti, todėl nereikėjo naudoti skudurų ar pašluosčių. Ieškovo nuotraukoje užfiksuoti popieriniai rankšluosčiai neaprūkę, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie buvo naudojami ne šalinant gaisro padarinius, bet atliekant alyvavimo darbus. Specialistas, atmesdamas versiją dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio, įvertino tik paskutinį prieš gaisrą buvusį veiksmą – šiukšlių išmetimą, bet nepasisakė dėl duomenų apie prieš tai galėjusius į konteinerį patekti išorinius ugnies šaltinius.

7.       Ekspertizės akte, nustatant gaisro kilimo priežastį, iškeltos ir nagrinėtos dvi gaisro kilimo priežastys: 1) dėl savaiminio degių medžiagų užsiliepsnojimo; 2) dėl pašalinio uždegimo šaltinio poveikio. Teismas įvertino, kad gaisro priežasčiai nustatyti aplinkybė, jog nepateikti visi reikalauti duomenys – projektinė medžiaga ir visos apimties vaizdo kamerų įrašai – neturėjo reikšmės. Teismo ekspertams pakako duomenų įvertinti ieškovo iškeltą versiją dėl savaiminio užsidegimo. Nepateikti įrodymai sietini su kitais ekspertams užduotais klausimais, į kuriuos, nesant pakankamai duomenų, ekspertai neatsakė (dėl konteinerio vietos vertinimo, gaisro kilimo laiko bei eigos ir pan.).  

8.       Teismas nusprendė, kad ekspertizės akto išvados dėl gaisro priežasties – išorinio ugnies šaltinio – nepaneigia ieškovo teiginiai, jog paskutinis fiksuotas veiksmas iki gaisro – 2021 m. balandžio 23 d. 1.30 val. atsakovės darbuotojo išmestos į konteinerį atliekos po alyvavimo darbų, ir trečiojo asmens logikos dėsniais grindžiami teiginiai, jog šiukšlės į konteinerį buvo metamos bei rūkoma ilgus metus, o gaisras kilo tik tada, kai atsakovė atliko alyvavimo darbus ir to proceso atliekos išmestos į konteinerį. Vien aplinkybė, kad gaisras kilo po to, kai buvo išmestos atliekos nėra pagrindas konstatuoti esant šių faktų priežastinį ryšį, t. y. tai, jog gaisras kilo po to, nereiškia, kad jis kilo dėl tam tikrų darbų ir išmestų atliekų.

9.       Teismas konstatavo, kad gaisrą sukėlė ne ieškovo įrodinėta priežastis (jis kilo ne dėl savaiminio po grindų alyvavimo išmestų atliekų užsidegimo). Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog į konteinerį išmestas alyvos talpos dangtelis ir (ar) alyvos likučiais padengtos atliekos, galėtų būti vertinamos kaip statybinių atliekų šalinimo taisyklių ir alyvos gamintojo nurodomų rekomendacijų dėl atliekų šalinimo neatitinkantis neteisėtas elgesys, bet jis nėra priežastiniu ryšiu susijęs su gaisru, taip pat ir su gaisro sukelta žala. Vien šių atliekų netinkamas pašalinimas nėra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai (jos interesais veikę asmenys) T. T., R. L. rūkė ne tam skirtose vietose, rūkydami vaikščiojo po pastato patalpas, t. y. jų elgesys neatitiko priešgaisrinių saugos taisyklių. Šie atsakovės darbuotojų veiksmai priežastiniu ryšiu nesusiję su nustatytomis gaisro priežastimis – pašaliniu ugnies šaltiniu buitinių atliekų konteineryje, nes nėra įrodymų, kad šie asmenys būtų šalinę nuorūkas, pelenus ar pan. į atliekų konteinerį. Nurodyti asmenys nuorūkas šalino į atskirą talpą, kuri su joje esančiomis nuorūkomis rasta po gaisro nesudegusi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės darbuotojai nuorūkas būtų metę į šiukšlių maišus, kuriuos vėliau išmetė į konteinerį. Aplinkybė, kad pastato terasoje rūkę Š. V. ir R. M. nuorūkas, jų atliekas išmetė į plastikinį atliekų konteinerį, nėra pagrindas neabejotinai konstatuoti, jog būtent šių asmenų išmestos nuorūkos buvo gaisrą lėmęs pašalinis ugnies šaltinis, bet ji pakankama nuspręsti, jog bylos medžiaga nepatvirtina, kad labiausiai tikėtinas gaisrą sukėlęs pašalinis ugnies šaltinis būtų susijęs su atsakovės darbuotojų rūkymu ir rūkymo atliekų netinkamu šalinimu.

11.       Atsakovės darbuotojų išmestos atliekos (medžio drožlės) nėra gaisrą lėmusi esminė aplinkybė. Atsakovės darbuotojai, šlifavę ir alyvavę grindis, atliekas dėjo į indą, kurį vėliau supylė į maišą, o šį įmetė į konteinerį, kuriame vėliau kilo gaisras. Į plastikinį maišą patalpintų medžio drožlių kontaktas su galimu pašaliniu ugnies šaltiniu buvo apribotas. Be to, teismo ekspertas nustatė, kad gaisras kilo konteinerio apatinėje dalyje (dugne). Prieš gaisrą konteineris buvo bent iki pusės pripildytas atliekų. Atsakovės darbuotojų išmestas šiukšlių maišas turėjo būti konteinerio viduryje, ant ten jau sumestų atliekų. Tai nebuvo ta vieta, kurioje kilo gaisras. Gaisrą sukėlė įmesto pašalinio ugnies šaltinio (nuorūkos, pelenų) sąveika su ant konteinerio dugno buvusiomis atliekomis, kurių turinio, pobūdžio bei šaltinio nustatyti neįmanoma.

12.       Teismas įvertino, kad atsakovės darbuotojos į konteinerį išpiltas dulkių siurblio surenkamosios taros turinys, kuriame be buitinių atliekų, galbūt buvo ir medžio drožlių, nėra esminė gaisrą sukėlusi aplinkybė, nes konteineryje buvo ir daugiau atliekų, kurios laikytinos aukštos užsidegimo rizikos, bet, kartu, patenka į galimų šalinti į buitinių atliekų konteinerį atliekų kategoriją (pvz., popierius, kartonas, dulkės). Buitinių atliekų konteineryje įprastai galinčios atsirasti atliekos turi potencialą užsidegti nuo pašalinio ugnies šaltinio ir atsakovės darbuotojos į konteinerį išpurtytas siurblio turinys šios rizikos labai nepadidino. Dėl to nėra pagrindo nustatyti, kad šis atsakovės darbuotojos veiksmas būtų priežastiniu ryšiu reikšmingai susijęs su gaisru.

13.       Ieškovas neįrodė ginčo gaisro priežasties – savaiminio medžiagų užsidegimo, kurią siejo išskirtinai su atsakovės veiksmais, taip pat neįrodė jos darbuotojų veiksmų ir gaisro kilimo priežastinio ryšio.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

14.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus, netenkino ieškovo prašymo skirti papildomą ekspertizę.

14.2.                      Šalių ginčas kilo dėl konteinerio užsidegimo priežasties. Atsakovė atsakinga už kilusį gaisrą, nes jos darbuotojai nesilaikė alyvos gamintojo rekomendacijų dėl atliekų šalinimo ir gaisras kilo dėl alyvavimo darbų liekanų, kurios išmestos į konteinerį. Gaisro priežastimi negalėjo būti nuorūka, liudytojai nurodė, jog nepajuto smilkimo. Gaisras kilo praėjus pernelyg ilgam laiko tarpui nuo nuorūkų įmetimo į konteinerį. Paskutinė nuorūka įmesta apie 19.00 val., gaisras kilo apie 4.00 val. ryto. Tai paneigia teismo ekspertizės išvadą, kad gaisras galėjo kilti dėl įmestos nuorūkos. Atsakovės darbuotojai, tvarkę patalpas, šiukšles į konteinerį išmetė apie 1.35 val. nakties. Šios šiukšlės ir užsidegė.

14.3.                      Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė ginčo gaisro priežasties – savaiminio medžiagų užsidegimo – kurią siejo išskirtinai su atsakovės veiksmais, priežastinio atsakovės darbuotojų veiksmų ir gaisro kilimo ryšio.

14.4.                      Pažymoje nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (į plastikinį konteinerį patekus pašaliniam objektui, kuris galėjo sukelti gaisrą). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto D. A. 2021 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (į plastikinį konteinerį patekus pašaliniam objektui, kuris galėjo sukelti gaisrą).

14.5.                      Apelianto žalų tyrėjas N. M. nustatė, kad gaisro išvakarėse atsakovės darbuotojai alyvavo grindis „Osmo Lietuva“ aliejumi. Po gaisro atsakovės patalpose apžiūrėtos aliejaus skardinės – trūko vienos skardinės dangčio; kuris rastas sudegusio konteinerio buvimo vietoje. Ant jo buvo ženklas, draudžiantis aliejaus tarą utilizuoti į konteinerį. Gaisras kilo dėl konteinerio turinio savaiminio užsidegimo 2021 m. balandžio 23 d. apie 4.00 val. ryto. Po to ugnis perėjo į pakabinamas lubas, esančias virš konteinerio. Atliekas į konteinerį išmetė R. L., kuris remontavo atsakovės patalpas.

14.6.                      Įrodymai patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis – pašalinio ugnies šaltinio patekimas į šiukšlių konteinerį.

14.7.                      Teismas neteisingai įvertino ekspertizės akto reikšmę. Teismo ekspertizė neišsami. Teismas neturėjo remtis ja, kaip esminiu įrodymu, nes ji atlikta remiantis ne visais byloje esančiais įrodymais. Teismas netenkino ieškovo prašymo skirti papildomą ekspertizę, pažeidė jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.

15.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ieškovas neteisingai nurodo, kad ekspertizės aktas neišsamus, nes ekspertas atliko tyrimą, remdamasis ne visais byloje esančiais įrodymais, t. y. neįvertino visų vaizdo kamerų įrašų. Bylos nagrinėjimas vyko nuo 2021 m. lapkričio mėn. Teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Ekspertizės aktas surašytas 2023 m. kovo 27 d. Apeliantas jo žinioje nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvusius visos apimties vaizdo kamerų įrašus pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 11 d., prašymą papildyti ekspertizę išsakė 2023 m. spalio mėn. teismo posėdyje. Dėl to teismo ekspertai atliko ekspertizę neturėdami visos apimties vaizdo kamerų įrašų.

15.2.                      Ieškovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, neužtikrino liudytojų dalyvavimo, teikė prašymus iš naujo apklausti liudytojus, įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, ignoravo teismo nurodymus pateikti turimus įrodymus.

15.3.                      Teismo ekspertai iš pateiktų duomenų nustatė labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį. Ieškovo 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuoti atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai, kurie galėtų būti įvertinti kaip gaisro kilimo priežastis.

15.4.                      Teismas rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet įvertino ir byloje esančių įrodymų visumą. Teismas, nustatydamas esminę faktinę aplinkybę – gaisro, kurio metu apgadintos patalpos, kilimo priežastį – išanalizavo ir įvertino duomenis, kuriuos atskleidė specialių techninių žinių turintys ir pastato gaisro aplinkybes tyrę specialistai, kompleksiškai lygino šiuos duomenis su kitais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir ekspertų (specialistų) paaiškinimais.

15.5.                      Ieškovas neskiria nuo išorinio ugnies šaltinio pradėjusių degti medžiagų, buvusių sudegusiame konteineryje, smilkimo trukmės ir nuorūkos, kaip išorinio ugnies šaltinio, lemiančio kitų medžiagų užsidegimą, smilkimo trukmės. Neteisingi ieškovo argumentai, kad gaisro kilimo priežastimi negalėjo būti Š. V. ir R. M. 2021 m. balandžio 22 d. apie 18.05 val. bei 19.20 val. į konteinerį išmestos nuorūkos, nes jos smilksta trumpą laiko tarpą, atidarius konteinerį nebuvo matomi dūmai ar jaučiami kvapai.

15.6.                      Teismas įvertino atsakovės darbuotojų veiksmus ir jų ryšį su nustatytomis gaisro priežastimis – pašaliniu ugnies šaltiniu buitinių atliekų konteineryje bei su gaisro padarytomis pasekmėmis sugadinant turtą. Ieškovas nepagrįstai sieja žalą su atsakovės neteisėtais veiksmais, šalinant atliekas ar pažeidus priešgaisrinius reikalavimus rūkant jos darbuotojams.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Nagrinėjamoje byloje kilo gaisro priežastis nustatančių aplinkybių vertinimo klausimas.

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

 

Dėl reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių

 

19.       Administracinis pastatas (duomenys neskelbti), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB ,,Komercijos sinergija“. Trečiasis asmuo UAB ,,Komercijos sinergija“ 2017 m. liepos 20 d. nuomos sutartimi dalį patalpų išnuomojo atsakovei, kitą dalį patalpų – 2017 m. liepos 20 d. nuomos sutartimi trečiajam asmeniui UAB ,,Ubiquiti“ (ankstesnis pavadinimas – UAB ,,Ubiquiti Networks Europe“); dar vieną patalpų dalį – 2020 m. gruodžio 21 d. nuomos sutartimi UAB ,,Medicinos namai šeimai“ (2 t., b. l. 20–22; 9 t., b. l. 14–49). 

20.       Ieškovas ,,ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (draudikas) ir trečiasis asmuo UAB ,,Komercijos sinergija“ (draudėja) 2020 m. liepos 15 d sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraustas pastatas (duomenys neskelbti) nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2021 m. liepos 22 d. (1 t., b. l. 12–15).

21.       Ieškovas (draudikas) ir UAB ,, Medicinos namai šeimai“ (draudėja) 2021 m. vasario 5 d. sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraustos patalpos (duomenys neskelbti), nuo 2021 m. vasario 6 d. iki 2022 m. vasario 6 d. (1 t., b. l. 16–22).

22.       Atsakovei išnuomotose patalpose įsikūrusi studija ,,Čiop-Čiop“. Nurodytose patalpose 2021 m. balandžio 19–22 d. atlikti grindų atnaujinimo (alyvavimo) darbai.

23.       2021 m. balandžio 23 d. apie 4.15 val. kilo gaisras plastikiniame buitinių atliekų konteineryje, stovėjusiame pirmo aukšto terasoje prie pastato (duomenys neskelbti). Sudegė du buitinių atliekų konteineriai, vienas antrinių žaliavų konteineris, apdegė ir deformavosi pakabinamų lubų konstrukcijos, nudegė elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos, termiškai paveiktos šiluminio mazgo metalinės durys, terasos sienos ir lubos, garažo vartai, aprūko terasos ir garažo patalpos, komunikacijų šachtoje nudegė esančių elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos; antrame aukšte apdegė pagalbinė patalpa su ten buvusiais daiktais, aprūko visos pastato patalpos, ten buvę daiktai, išdužo dalis pastato stiklo konstrukcijų, aprūko išorinė pastato siena (4 t., b. l. 125; 2 t., b. l. 5, 16–19, 23–25, 27–38, 40–42, 49, 55, 58–65, 67, 74, 76, 79–100; 3 t., b. l. 4–20, 25–73; 5 t., b. l. 42–53, 61–70, 76–84, 89–109; 6 t., b. l. 117–120). 

24.       Ieškovas išmokėjo draudėjoms UAB ,,Komercijos sinergija“ ir UAB ,,Medicinos namai šeimai“ 412 193,68 Eur draudimo išmokų (1 t., b. l. 10, 23–32, 34–37, 39–66, 103–106; 2 t., b. l. 6, 16–19, 48, 52, 53, 109–112, 158; 3 t., b. l. 21, 33).

25.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje dėl gaisro (duomenys neskelbti), nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (į plastikinį konteinerį patekus pašaliniam objektui, kuris galėjo sukelti gaisrą) (1 t., b. l. 38). 

26.       Į bylą pateikta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021 m. balandžio 23 d. gaisro tyrimo medžiaga. Vyriausiojo specialisto D. A. 2021 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (į plastikinį konteinerį pateikus pašaliniam objektui, kuris galėjo sukelti gaisrą). Gaisras kilo pastato pirmo aukšto terasoje stovėjusiame buitinių atliekų konteineryje. Ugnis išplito į kitą konteinerį, pakabinamas lubas, po jomis esantį polistireno putplastį, elektros instaliacijos laidų izoliacinėmis medžiagomis į viršutinius aukštus. Gaisre sudegė du buitinių atliekų konteineriai, vienas antrinių žaliavų konteineris, dalinai nudegė, termiškai paveiktos ir deformuotos pakabinamų lubų konstrukcijos, nudegė elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos, termiškai paveiktos šiluminio mazgo metalinės durys, terasos sienos ir lubos, garažo vartai, aprūko terasos ir garažo patalpos, komunikacijų šachtoje nudegė esančių elektros instaliacijos laidų izoliacinės medžiagos. Antrame aukšte apdegė pagalbinė patalpa su ten buvusiais daiktais, aprūko visos pastato patalpos su ten buvusiais daiktais, išdužo dalis pastato stiklo konstrukcijų, aprūko išorinė pastato siena (4 t., b. l. 125; DOK–44433 priedas Nr. 32). 

27.       Ieškovo Žalų administravimo departamento vyriausiojo žalų tyrėjo N. M. 2021 m. gegužės 21 d. tyrimo išvadoje nustatyta, kad gaisro išvakarėse atsakovės darbuotojai šlifavo ir alyvavo grindis iš ,,Osmo“ Lietuva įsigytu aliejumi. Po gaisro atsakovės patalpose apžiūrėtos ir identifikuotos aliejaus skardinės, trūko vienos skardinės dangčio, kuris rastas sudegusio konteinerio vietoje. Ant dangčio buvo ženklas, draudžiantis aliejaus tarą išmesti į konteinerį. Tyrėjas konstatavo: gaisras kilo dėl konteinerio turinio savaiminio užsidegimo, įvykusio 2021 m. balandžio 23 d. apie 4.00 val. ryto, ugnis išplito į pakabinamas lubas, esančias virš konteinerio; nurodytame konteineryje kartu su kitomis atliekomis buvo taip pat: drožlių kiekis, kurio apimtis lygi dviem dideliems ,,Maxima“ maišams, dalis jų buvo alyvuotos, nežinomas tų pačių drožlių kiekis, išmestas iš dulkių siurblio indo, aliejaus ,,Osmo“ talpos skardinės dangtis galbūt su aliejaus liekanomis, kurį buvo draudžiama išmesti į konteinerį; panaudota dažymo apsaugos juosta galbūt su to paties aliejaus liekanomis; nurodytas atliekas į konteinerį išmetė R. L. (vienas iš atsakovės patalpose remontą atlikusių asmenų), jo išmestos atliekos galbūt tapo gaisro priežastimi; grindų renovavimo metu nesilaikyta Gaisrinės saugos taisyklių (remonto metu rūkyta studijos patalpose, nuorūkos mestos į tą vietą, iš kurios vėliau buvo paimamos šiukšlės į konteinerį); pastato savininkai nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų gaisro galimybės – po pirmojo įvykusio konteinerio užsidegimo nebuvo imtasi papildomų atsargumo priemonių siekiant išvengti panašių įvykių ateityje (pavyzdžiui, nepakeista konteinerių stovėjimo vieta, neįrengti dūmų davikliai šalia konteinerio, į konteinerio užsidegimo galimybę nebuvo orientuota saugos bendrovė „Jungtis“, kuri objekte vykdo stebėjimą per vaizdo kameras); prieš gaisrą pastate nesilaikyta Gaisrinės saugos taisyklių – buvo rūkoma prie atliekų konteinerių ir nuorūkos metamos į jų vidų. Tyrėjas N. M. padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl studijos „Čiop-Čiop“ darbuotojų, pastato savininkų ir kitų asmenų (R. L.) lengvabūdiško elgesio, įvairių norminių aktų (Gaisrinės saugos taisyklių, Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 (toliau – Atliekų tvarkymo reikalavimai), aliejaus gamintojo instrukcijoje nurodytų saugumo priemonių) daugkartinių pažeidimų (4 t., b. l. 58–78).

28.       Ieškovo užsakymu UAB ,,Gaisriniai projektai“ atliko tyrimą. Specialistas M. L. 2021 m. gegužės 5 d. gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje iškėlė dvi gaisro priežastis: 1) dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio; 2) dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo. Specialistas konstatavo, kad apibendrinus versijos dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio tyrimo rezultatus pirmos versijos patvirtinti negalima. Pašaliniu atviros ugnies šaltiniu gali būti įvardijama ir palikta neužgesinta žvakė, numesta nuorūka ar kitas atvirą liepsną turintis šaltinis. Pašalinio atviros ugnies šaltinio patekimas į nustatytą gaisro židinio zoną (tyčinės veikos metu) neįsivaizduojamas be žmogaus pagalbos. Peržiūrint tyrimui pateiktą stebėjimo kameros įrašą, nustatyta, kad 2021 m. balandžio 23 d., apie 1 val. 40 min., asmenys į šiukšlių konteinerį įmeta šiukšles. Specialistas nenustatė, kad nurodyti asmenys naudotų atvirą pašalinį ugnies šaltinį, taip pat požymių, būdingų tyčinei veikai. Pasisakydamas dėl antros versijos, specialistas nurodė, kad šios versijos atmesti negalima. Objekte, prieš kylant gaisrui, antrame aukšte buvo alyvuojamos grindys, o kitą dieną jos buvo šlifuojamos. Alyvavimui pasirinkta gamintojo „O. H. und Color GmbH&Co“ aliejus „Hardwax-aliejus Tints“. Tikėtina, kad „Čiop–Čiop“ kulinarinės studijos darbuotojai 2021 m. balandžio 23 d., apie 1 val. 40 min., į šiukšlių konteinerį įmetė šiukšles. Specialistas, įvertinęs nustatytas gaisro kilimo aplinkybes, bei tai, kad prieš kylant gaisrui objekte atlikti grindų alyvavimo darbai, o atliekant tokio pobūdžio darbus, kaip nurodo ir gamintojas, susidaręs aliejaus perteklius yra nuvalomas šluoste ar popieriniu rankšluosčiu. Greičiausiai po alyvavimo darbų, alyva sutepti popieriniai rankšluosčiai ar kitos medžiagos buvo utilizuotos į buitinį šiukšlių konteinerį, kuris stovėjo pirmo aukšto terasos patalpoje, o alyva sutepti popieriniai rankšluosčiai ar kitos medžiagos yra linkusios į savaiminį užsiliepsnojimą. Specialistas konstatavo, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo šiukšlių konteineryje, pažeistas Gaisrinės saugos taisyklių 75 punktas ir galbūt nesilaikyta alyvos gamintojo saugos rekomendacijų (1 t., b. l. 67–98; 5 t., b. l. 3–38).

29.       Gaisrinių tyrimų centro 2023 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės akte teismo ekspertas, apibendrinęs versijų atmetimo metodu atliktą tyrimą, konstatavo, kad mažai tikėtina, jog gaisras kilo dėl degių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo; labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio. Ekspertas nurodė, kad negalima atmesti, jog išmesta nuorūka galėjo sukelti gaisrą konteineryje; ši gaisro kilimo priežasties versija labiausiai tikėtina. Alyva suteptų pašluosčių naudojimas alyvavimo proceso metu bylos medžiagoje nepatvirtintas; ant į konteinerį išmesto talpos dangtelio buvęs galbūt nenuvalytos alyvos kiekis potencialios savaiminio užsiliepsnojimo galimybės nekelia, nes nėra palankių sąlygų šilumai akumuliuoti. Ekspertas atsižvelgė į esmines sąlygas gaisrui kilti ir įvertino, kad negalima daryti išvados, jog drožlių ar alyvos skardinės dangtelio išmetimas į konteinerį buvo pagrindine gaisro kilimo priežastimi (8 t. , b. l. 20–41).

 

Dėl gaisro priežasčių

 

30.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo pateiktus rašytinius įrodymus ir konstatavo, kad apeliantas neįrodė gaisro priežasties – savaiminio medžiagų užsidegimo, kurią siejo su atsakovės veiksmais. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad teismas rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir nenustatė atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip gaisro kilimo priežastis.

31.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

32.       Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

33.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

34.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

35.       Apeliantas sieja gaisro kilimo priežastį su atsakovės darbuotojų veiksmais; paskutinė nuorūka įmesta į konteinerį apie 19.00 val., gaisras kilo kitą dieną, apie 4.00 val.; asmenys, įmetę atliekas į konteinerį nejautė smilkimo padarinių, todėl gaisro priežastis negalėjo būti nuorūka; atsakovės darbuotojai 1.35 val. įmetė į konteinerį šiukšles, dėl kurių kilo gaisras. Atsakovė nesutinka su nurodytais argumentais, teigia, kad apeliantas neteisingai aiškina į bylą pateiktus įrodymus.

36.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime išsamiai aptarė byloje esančias keturių specialistų gaisro tyrimo išvadas. Teismo ekspertizės akte užfiksuota, kad mažai tikėtina, jog gaisras kilo dėl degių medžiagų savaiminio užsiliepsnojimo; labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio. Teismo ekspertas padarė išvadą, jog negalima atmesti, kad išmesta nuorūka galėjo sukelti gaisrą konteineryje; ši gaisro kilimo priežasties versija labiausiai tikėtina.

37.       2023 m. spalio 4 d. teismo posėdyje teismo ekspertas E. P. paaiškino, kad rusenimas – tai degimas be liepsnos. Nuorūka rusena apie 10 min., bet, jei terpė palanki, gali imti smilkti aplinkinės medžiagos, kurių smilkimo laikas priklauso nuo jų sudėties. Laiko tarpas nuo smilkimo pradžios iki gaisro išsivystymo gali būti ir labai ilgas – iki paros ar ilgesnis. Rusenant vienai cigaretei, dūmai jaučiasi, bet, esant kitų daiktų, dūmai gali nepatekti į aplinką ir dūmų ar jų kvapo gali nesijausti. Nežinant rusenimo aplinkos, neįmanoma pasakyti, turėjo jaustis dūmai ar ne. Nagrinėjamoje byloje aplinkos nebeįmanoma nustatyti, nes konteineris visiškai sudegė, gaisro padariniai likviduoti. Smilkimo požymius sunku pastebėti uždaroje aplinkoje (talpoje), todėl per prikrautas šiukšles rusenimo konteinerio dugne galima nepamatyti ir nepajausti. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie paneigtų nurodytus teismo eksperto paaiškinimus. Dėl to atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad nuorūka negalėjo būti gaisro priežastimi.

38.       Apeliantas teisingai nurodo, kad specialistai kaip gaisro priežastį nurodė pašalinio ugnies šaltinio patekimą į šiukšlių konteinerį. Akcentuotina tai, kad byloje nėra duomenų, jog, atsakovės darbuotojams išmetus grindų alyvavimo atliekas, nesant pašalinio ugnies šaltinio, jos užsidegė savaime. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad į konteinerį išmestas alyvos talpos dangtelis ir ant jo buvęs galbūt nenuvalytos alyvos kiekis potencialios savaiminio užsiliepsnojimo galimybės nekelia, nes nėra palankių sąlygų šilumai akumuliuoti.

39.       Pažymoje, teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nurodytos išvados nepaneigia apelianto tyrėjo N. M. išvada, jog konteinerio turinys užsidegė savaime. Tyrėjas 2021 m. gegužės 21 d. tyrimo išvadoje konstatavo, kad gaisras kilo dėl studijos „Čiop-Čiop“ darbuotojų, pastato savininkų ir kitų asmenų lengvabūdiško elgesio, norminių aktų (Gaisrinės ir darbo saugos taisyklių, Aplinkos ministerijos reikalavimų, aliejaus gamintojo instrukcijoje nurodytų saugumo priemonių) pažeidimų.

40.       Iš bylos duomenų (gaisro tyrimo medžiagos, tyrimo išvados, ekspertizės akto, vaizdo kamerų įrašų, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. Ž., T. T., R. L., Š. V., R. M. paaiškinimų) nustatyta, kad T. T. ir R. L. rūkė ne tam skirtose vietose, rūkydami vaikščiojo po pastato patalpas. Dėl to yra pagrindas konstatuoti Gaisrinių saugos taisyklių 75 punkto pažeidimą (rūkyti galima tik tam tikslui skirtose specialiais ženklais pažymėtose vietose, kuriose yra nedegus indas nuorūkoms). T. T. ir R. L. nuorūkas šalino į talpą, kuri su nuorūkomis rasta po gaisro nesudegusi. Byloje nėra duomenų, kad jie išmetė nuorūkas ar pelenus į konteinerį, kuriame vėliau kilo gaisras, taip pat duomenų, kad ant žemės nukritusios nuorūkos vėliau buvo įmestos į konteinerį ir dėl to kilo gaisras. Gaisro išvakarėse rūkę Š. V. ir R. M. 18.05 val. ir 19.20 val. nuorūkas išmetė į atliekų konteinerį.

41.       Nors teismo ekspertizės akte nurodyta, kad nėra kitų alternatyvių pašalinių uždegimo šaltinių tyrimui pateiktoje medžiagoje, vis dėlto nepakanka duomenų konstatuoti, kad aptariamų asmenų išmestos nuorūkos buvo gaisrą lėmęs pašalinis ugnies šaltinis. Š. V. ir R. M. nurodė, kad nuorūkas išmetė visiškai užgesintas. Be to, iš stebėjimo kameros įrašo matyti, kad 2021 m. balandžio 23 d., apie 1 val. 40 min., asmenys į šiukšlių konteinerį įmeta šiukšles. Tai buvo paskutinis kartas, kai išmestos šiukšlės į konteinerį, kuris užsiliepsnojo apie 4.00 val. Dėl to, įvertinus teismo ekspertizės akte padarytas išvadas kartu su kitų byloje esančių įrodymų visetu ir įvertinus laiko tarpą nuo paskutinį kartą į konteinerį išmestos nuorūkos iki paskutinį kartą išmestų šiukšlių bei kilusio gaisro, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš gaisro kilimo mechanizmo aplinkybių nenustatytas priežastinis ryšys tarp Š. V. ir R. M. 18.05 val. ir 19.20 val. į konteinerį išmestų nuorūkų, 1 val. 40 min. išmestų grindų alyvavimo šiukšlių bei 4.00 val. konteinerio turinio užsidegimo.

42.       „Hardwax–aliejaus Tints“ techninėje specifikacijoje yra įspėjimas išplauti bet kokius panaudotus audinius, kurie buvo impregnuoti šiuo produktu iš karto po naudojimo arba laikyti hermetiškame inde (savaiminio užsidegimo pavojus). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos techninės specifikacijos 9 skirsnyje „Fizinės ir cheminės savybės“ užfiksuota, kad aliejaus pradinė virimo temperatūra – didesnė negu 180o C, pliūpsnio temperatūra – didesnė negu 60o C, užsidegimo temperatūra – 240o C, savaiminio užsidegimo temperatūra – produktas savaime neužsidega.

43.       Apeliantas teisingai nurodo, jog gaisro išvakarėse atsakovės darbuotojai vykdė grindų remonto darbus – šlifavo ir alyvavo grindis „Osmo“ aliejumi. Specialistas M. L. išvadoje padarė prielaidą, kad atsakovės darbuotojai po alyvavimo darbų alyva suteptus popierinius rankšluosčius ar kitas medžiagas išmetė į šiukšlių konteinerį. Tokios medžiagos linkusios savaime užsiliepsnoti. Byloje nustatyta, kad atsakovės darbuotojai alyvavimo darbus atliko voleliais, nenaudojo rankšluosčių ar pašluosčių. Po gaisro darytoje nuotraukoje užfiksuoti popieriniai rankšluosčiai yra neaprūkę, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovės darbuotojai iki gaisro juos naudojo alyvos pertekliui pašalinti ir būtent šie daiktai savaime užsiliepsnojo. Taip pat negalima daryti išvados, kad atsakovės darbuotojos A. Ž. išpiltas į konteinerį siurblio turinys (namų dulkės, šunų plaukai ir pjuvenos) buvo esminė gaisrą sukėlusi aplinkybė. Byloje nėra duomenų, kad, nesant pašalinio ugnies šaltinio, šios atliekos galėjo savaime užsidegti.

44.       Pirmiau nustatytos aplinkės taip pat įvertintos ekspertizės akte. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo ekspertas negalėjo vienareikšmiškai nustatyti, jog atsakovės darbuotojų Š. V. ir R. M. 18.05 val. ir 19.20 val. į konteinerį išmestos nuorūkos galėjo sukelti gaisrą konteineryje. Dėl to teismo ekspertas aptariamą gaisro kilimo priežastį nurodė tik kaip labiausiai tikėtiną. Teismo ekspertas taip pat atmetė kitą gaisro kilimo priežastį, susijusią su alyva suteptų popierinių rankšluosčių, šluosčių naudojimu ir jų savaiminiu užsidegimu, nes nenustatė, kad jos panaudotos alyvuojant grindis ir jų dalis išmesta į konteinerį.

45.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gaisro eigą, sukeltų padarinių pobūdį, padarė išvadą, kad gaisro padarytos žalos dalis priežastiniu ryšiu yra susijusi su buitinių atliekų konteinerio, kuriame kilo gaisras, buvimo vieta, pažeidžiančia bendruosius gaisrinės saugos reikalavimus.

46.       Ekspertizės akte konstatuota, kad pastato eksploatavimo metu, buitinių atliekų konteinerių (taip pat ir atliekų konteinerio, kuriame nustatytas gaisro židinys) buvimo vieta pažeidžia bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, Gaisrinės saugos reikalavimus. UAB ,,Gaisriniai projektai“ padarė išvadą, kad, jeigu konteineris būtų stovėjęs kitoje atviroje vietoje ir šalia jo nebūtų buvę jokių degių medžiagų, tikėtina, kad gaisras nebūtų išplitęs už šiukšlių konteinerio ribų. Ieškovo tyrėjas N. M. 2021 m. gegužės 21 d. tyrimo išvadoje konstatavo, kad atsakovė pažeidė Atliekų tvarkymo reikalavimus, kuriuose nustatyti atstumai nuo komunalinių atliekų konteinerių aikštelės iki pastato.

47.       Tyrėjas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto svetainėje paskelbtą Atliekų tvarkymo reikalavimų pakeitimo projektą, pagal kurį įrengiamų komunalinių atliekų konteinerių aikštelių atstumą iki gyvenamojo namo pasiūlyta padidinti iki 20 m. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė administravo pastatą, buvo atsakinga už komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengimą konkrečioje vietoje ar turėjo teisę nurodyti, kurioje vietoje statyti atliekų konteinerį. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad klausimas, kas buvo atsakingas už konteinerio statymo vietą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

48.       Aplinkybės, kad po gaisro atsakovės patalpose apžiūrėjus aliejaus skardines trūko vienos skardinės (talpos) dangčio, kuris rastas sudegusio konteinerio vietoje, konteineryje kartu su kitomis atliekomis drožlių, kurių kiekis – du dideli ,,Maxima“ maišai, dalis buvo alyvuotos, kita dalis drožlių išmesta iš dulkių siurblio, panaudota dažymo apsaugos juosta galbūt buvo ištepta alyva, nepagrindžia savaiminio užsidegimo, bet yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė nesilaikė statybinių atliekų šalinimo taisyklių ir aliejaus gamintojo nurodytų rekomendacijų dėl atliekų šalinimo. 

49.       Apskųstame sprendime teismas atsižvelgė į teismo eksperto nustatytą aplinkybę, kad gaisras kilo konteinerio apatinėje dalyje (dugne), tyrimo išvadoje užfiksuotą aplinkybę, jog prieš gaisrą konteineris buvo bent iki pusės pripildytas atliekų, taip pat į tai, kad atsakovės darbuotojų prieš gaisrą į konteinerį išmestas šiukšlių maišas turėjo būti konteinerio viduryje, ant ten jau sumestų atliekų, įvertino atsakovės darbuotojų veiksmus.

50.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad gaisras kilo ne dėl savaiminio po grindų alyvavimo išmestų atliekų užsidegimo, į konteinerį išmestas aliejaus talpos dangtelis, alyvos likučiais padengtos atliekos vertintinos kaip statybinių atliekų šalinimo taisyklių ir alyvos gamintojo nurodomų rekomendacijų dėl atliekų šalinimo neatitinkantis neteisėtas elgesys, kuris priežastiniu ryšiu nesusijęs su gaisru ir jo sukelta žala. Atsakovės darbuotojų išmestas maišas su atliekomis nebuvo ta vieta, kurioje kilo gaisras. Gaisras kilo dėl įmesto pašalinio ugnies šaltinio (nuorūkos, pelenų) sąveikos su ant konteinerio dugno buvusiomis atliekomis.

51.       Tai, kad apeliantas siekia įvertinti kitaip, sau palankiai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

 

Dėl papildomos teismo ekspertizės

 

52.       Apeliantas teigia, kad apskųstame sprendime neteisingai įvertinta ekspertizės akto reikšmė; teismo ekspertizė neišsami, atlikta remiantis ne visais byloje esančiais įrodymais; pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo skirti papildomą ekspertizę, todėl pažeidė jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovė nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad įrodymai (visi vaizdo kamerų įrašai) buvo apelianto žinioje, todėl jis galėjo juos pateikti teismui laiku.

53.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Ekspertizės aktas 2023 m. kovo 27 d. parengtas ir 2023 m. balandžio 3 d. pateiktas teismui. Apeliantas 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė visos apimties vaizdo kamerų įrašus, 2023 m. spalio 23 d. teismo posėdyje suformulavo prašymą papildyti ekspertizę, t. y., kad ekspertas, susipažinęs su paaiškinimais ir visais vaizdo įrašais, pateiktų papildomą išvadą. 

54.       Pirmosios instancijos teismas, netenkino apelianto prašymo skirti papildomą ekspertizę, atsižvelgė į tai, kad ekspertizės aktas gautas prieš pusę metų. Jis nebuvo įvertintas kaip neišsamus. Teismas prašė apelianto pateikti visus vaizdo įrašus ekspertizei, bet šis to nepadarė. Dalį vaizdo įrašų pateikė pastato savininkas. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę užduoti ekspertui visus jiems rūpimus klausimus, išsiaiškinti kilusius neaiškumus. Teismo posėdyje ekspertas ekspertizės akto nepakankamumą siejo ne su trūkstamais vaizdo įrašais, bet su eksperimento neatlikimu. Apeliantas tokio prašymo nesuformulavo.

55.       Apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų, dėl kokių priežasčių apeliantas nepateikė visų vaizdo įrašų ekspertui. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimai, taip pat vaizdo įrašai, pateikti po to, kai buvo surašytas ekspertizės aktas, būtų pagrindas abejoti teismo ekspertizės akto išvadomis ir pagrįstų būtinybę skirti papildomą ekspertizę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi taip pat įrodymais, kurie nebuvo pateikti teismo ekspertui, nepaneigia ekspertizės akto išvadų ir nepatvirtina būtinybės ekspertui juos įvertinti. Apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta procesine teise, susijusia su ekspertizės atlikimu, taip pat teise užduoti klausimus teismo posėdyje dalyvavusiam ekspertui ir laikytis pareigos pateikti laiku duomenis, reikalingus ekspertizei atlikti. Priešingai – iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas buvo nuolat raginamas pateikti dokumentus ir vaizdo įrašus, susijusius su pirmiau nurodytu gaisru ir jo tyrimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo ekspertas apklaustas po to, kai apeliantas pateikė į bylą visus vaizdo įrašus. Apskųstame sprendime teismas įvertino įrodymų visetą, pagrindė išvadas rašytiniais įrodymais, šalių, liudytojų paaiškinimais. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino apelianto teisės į ekspertizę ir įrodymų rinkimą.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

56.       Atsižvelgusi į visa tai, kas šioje nutartyje nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika bei įvertino rašytinius įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

57.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytoje nuostatoje taip pat įtvirtintas draudimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

58.       Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 1-R85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius ir kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

59.       Apeliantui neatlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė jo apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 3 194,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

60.       Rekomendacijose rekomenduoti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – biudžetinė įstaiga Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas).

61.       Atsakovė patyrė išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2024 metų I ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 metų III ketvirtį – 2 018,20 Eur. Rekomendacijose nustatytas maksimalus atlygis už nurodyto procesinio dokumento parengimą – 2 623,66 Eur (2 018,20 x 1,3 = 2 623,66) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis).

62.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio, atsižvelgia į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija rekomenduojamą atlyginti maksimalų dydį, taip pat į priežastis, dėl kurių ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, advokato sugaištą laiką ir daro išvadą, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl jis mažinamas iki 2 000 Eur (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.11 papunkčiai). Atsakovei iš ieškovo priteisiamos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Skonio namai“ (juridinio asmens kodas 303223488) iš ieškovo ,,ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288), 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

Teisėjai

Gintaras Pečiulis     Irmantas Šulcas     Tomas Venckus