Civilinė byla Nr. 3K-3-195/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01738-2009-9
Procesinio
sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.2.1; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės
Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T.
ieškinį atsakovei R. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
pakeitimo ir išlaikymo priteisimo; išvadą teikusi institucija – Alytaus miesto
savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Vaiko
teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Bylos ginčas susijęs su
nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu ir išlaikymo jiems iš kito
tėvo priteisimu.
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, nustatyta
dukterų – P. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. T.,
gimusios (duomenys neskelbtini), – gyvenamoji vieta kartu su motina
(šioje byloje – atsakove), iš dukterų tėvo (šioje byloje – ieškovo) priteistas išlaikymas
po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Nurodydamas, kad
dukterys nuo 2008 m. lapkričio 1 d. gyvena kartu su juo, yra jo auklėjamos ir
prižiūrimos, nes dukterų motina išvyko gyventi į užsienį, palikusi jas iš pradžių
jo motinai, o vėliau – jam prižiūrėti, auklėti ir išlaikyti, dukteris auginti
padeda jo motina, atsakovė prie dukterų išlaikymo neprisideda, ieškovas prašė
pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą
ir nustatyti dukterų gyvenamąją vietą kartu su juo, priteisti iš atsakovės
dukterims išlaikyti po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų
nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki jų pilnametystės.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino:
nustatė dukterų
gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;
priteisė iš
atsakovės nepilnamečių dukterų išlaikymą po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų
periodinių išmokų nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki jų pilnametystės, šias lėšas
uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovui.
Teismas nustatė,
kad, teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką ir
nustačius jų nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, ji 2008 m. spalio mėnesį išvyko į Angliją, dukteris palikdama auginti kitiems asmenims – savo seseriai ir
ieškovo motinai. Nuo to laiko atsakovė į Lietuvą buvo grįžusi tik 2009 m. gruodžio mėnesį, ieškovui pateikus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinę
paramą teikė tik epizodiškai. Spręsdamas dėl ieškovo galimybių užtikrinti
dukterims kitokias, geresnes auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, nei galėtų atsakovė,
teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, turėdamas
tik minimalių pajamų, sugebėjo tinkamai prižiūrėti ir auklėti dukteris; gyvena
kartu su mergaitėmis socialiniame būste; jos turi atskirą kambarį; be to,
ieškovas stengiasi gauti kvalifikuotą darbą, kartu – didesnes pajamas ir
gyventi ne tik iš santaupų; skolinių įsipareigojimų neturi; dukterys yra
vienintelės jo išlaikytinės; mergaites išlaikyti ir auklėti padeda ieškovo
tėvai. Tuo tarpu atsakovė, teismo vertinimu, negali suteikti dukterims geresnių
gyvenimo ir auklėjimo sąlygų: gauna pajamų, tačiau jos, atsižvelgiant į būsto
nuomos išlaidas, nedidelės; išlaidos viršija pajamas; be to, atsakovė, be
dukterų, turi kitų išlaikytinių – Lietuvoje gyvenantį sūnų E. K. iš
pirmosios santuokos, gimusį (duomenys neskelbtini), ir kartu su ja
Anglijoje gyvenantį sūnų L. T., gimusį (duomenys neskelbtini); atsakovė
neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; taip pat nėra garantijų, kad ji visada
gyvens toje pačioje vietoje ir dukterims nereikės keisti mokyklos, nes pateikta
būsto nuomos sutartis yra trumpalaikė ir galiojo iki 2009 m. lapkričio 4 d. Be
to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, neturėdama garantijų dėl darbo, pajamų,
būsto, dukterų lavinimo, ketina išsivežti jas į Angliją, dėl to vaikai neteks įprastos
socialinės aplinkos, bus apribotos jų galimybės bendrauti su tėvu,
giminaičiais, draugais. Motinos gyvenamosios vietos ir šeiminės padėties
pasikeitimą (gyvena su kitu asmeniu, kurio asmeninės savybės, požiūris į vaikus
ir kt. nėra žinomi) teismas vertino kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių prielaidą
CK 3.169 straipsnio 3 daliai taikyti. Pripažinęs, kad dukterys, kartu
su motina išvykusios gyventi į Angliją, bus auklėjamos tik kitos tautybės
kultūros, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų, kaip bus įgyvendinta mergaičių
teisė į mokslą lietuvių mokykloje, teismas šį faktą taip pat pripažino
aplinkybe, lemiančia, jog dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu
su Lietuvoje gyvenančiu tėvu. Išklausęs vaikų nuomonės, teismas sprendė, kad,
nesant aiškiai išreikštam mergaičių norui dėl to, su kuo norėtų gyventi, jų
gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) pagal
bylos duomenis, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą (CPK 185
straipsnis) neprieštarautų nepilnamečių dukterų interesams. Teismo vertinimu,
ieškovas gali užtikrinti vaikams stabilias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, tuo
tarpu atsakovės veiksmai (pagal gyvenamąją vietą Anglijoje gyvena tik su sūnumi
Laurynu, kiti vaikai palikti Lietuvoje, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio į Lietuvą
buvo parvykusi tik ieškovui inicijavus bylą teisme, ruošiasi kurti šeimą ir
gyventi Anglijoje, neteikia dukterims materialinės paramos nuo to laiko, kai
jos gyvena su tėvu) patvirtina jos asmeninio gyvenimo neapibrėžtumą.
Atsižvelgdamas į tai, be to, nustatęs, kad dukteris ir tėvą sieja artimas ryšys,
nepilnametės dukterys gyvena su tėvu daugiau kaip vienerius metus jų poreikius patenkinančioje
aplinkoje, užtikrinančioje jų teisę į tinkamą būstą, egzistuoja ryšiai su
kitais artimais asmenimis, teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą kartu su
ieškovu. Spręsdamas dėl iš atsakovės priteistino dukterų išlaikymo dydžio,
teismas nustatė, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, ieškovas turi
automobilį, yra bedarbis, atsakovė gauna pastovių pajamų. Teismo vertinimu,
atsakovės turtinė padėtis leidžia priteisti iš jos nepilnamečių dukterų
poreikius atitinkantį išlaikymą – po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis. Pažymėjęs, kad faktas, jog dukterys gyvena kartu su
tėvu, iš kurio priteistas išlaikymas, neatleido atsakovės nuo įstatyminės
prievolės išlaikyti dukteris, teismas priteisė iš atsakovės dukterų išlaikymą
nuo 2009 m. gegužės 1 d., pripažinęs, kad nuo to laiko, kai mergaitės gyvena su
tėvu, atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti savo vaikus.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės
apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 5 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės
teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pripažinusi, kad
byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, su kuria buvo
nustatyta dukterų gyvenamoji vieta, išvykdama gyventi į Angliją, atidavė dukteris
auklėti kitiems asmenims (močiutei bei tetai) ir jos apie pusę metų buvo jų
prižiūrimos, teisėjų kolegija konstatavo pagrindą pakeisti vaikų gyvenamąją
vietą remdamasi CK 3.169 straipsnio 3 dalimi. Teisėjų kolegija
atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas taip pat buvo išvykęs į užsienį, tačiau
2009 m. gegužės mėn. grįžo ir nuo to laiko mergaitės gyvena su juo. Vertindama
atsakovės požiūrį į dalyvavimą auklėjant vaikus, pastangas užtikrinti teisės
normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, teisėjų
kolegija pripažino svarbiu tai, kad, išvykdama gyventi į Angliją, atsakovė
paliko ne tik savo dukteris, bet ir sūnų iš pirmosios santuokos E. K.,
kuris išvyko gyventi pas motiną tik 2010 m. balandžio 15 d., nors nevyko jokių
teisminių procesų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Remdamasi bylos
duomenimis apie tai, kad atsakovė niekada neskambino ir nebuvo atėjusi į
mokyklą, kurią lanko duktė P., tuo tarpu ieškovas ir močiutė dalyvauja
susirinkimuose, renginiuose, ieškovas užeina į mokyklą, paklausia, kaip sekasi
dukteriai, teisėjų kolegija darė išvadą, jog atsakovė nesielgė rūpestingai ir
tinkamai nevykdė savo kaip motinos pareigų. Alytaus miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktos išvados duomenimis, mažametėms
dukterims ieškovo sudarytos tinkamos gyvenimo ir raidos sąlygos; skyriaus
darbuotojui mergaitės pasakė, kad nori gyventi su tėvu, nes motina išvykusi į
užsienį; mažametės paaiškino, jog su motina bendrauja retai, ji tik retkarčiais
paskambina telefonu; išvadoje pritariama, kad dukterų gyvenamoji vieta būtų
nustatyta su tėvu. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl vaikų gyvenamosios
vietos nustatymo, įvertino ir tai, kad ieškovas su dukterimis gyvena
socialiniame būste, mergaitės turi atskirą kambarį, ieškovas dalyvauja
mokymuose, stengdamasis susirasti kvalifikuotą darbą, dukterys yra vienintelės
jo išlaikytinės, nuo to momento, kai mergaitės apsigyveno pas ieškovą, jis
tinkamai jas prižiūri ir auklėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys
(Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada ir šeimos aplankymo aktas, liudytojų
parodymai) patvirtina, kad ieškovas sudaro dukterims sąlygas, būtinas vaikų
doroviniam, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Teisėjų kolegija pripažino
pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė, pateikusi į bylą
trumpalaikę būsto nuomos sutartį, galiojančią iki 2009 m. lapkričio 4 d.,
neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat nurodė, jog pirmosios
instancijos teismas išklausė vaikų norus ir tinkamai juos įvertino. Dėl
atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad jos santykiai su dukterimis yra
šilti, ryšys nesumažėjęs, grindžiamų nuotraukomis, kuriose užfiksuoti mergaičių
ir motinos pokalbiai internetu, teisėjų kolegija pažymėjo, jog toks bendravimas
neatstoja tiesioginio ir kasdienio rūpinimosi vaikais, dalyvavimo juos auklėjant
ir yra nepakankamas glaudžiam ryšiui su mažamečiais vaikais išlaikyti. Teisėjų
kolegija sprendė, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina pirmosios instancijos
teismo išvadą, jog nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu
labiausiai atitiks vaikų interesus. Sutikusi su atsakovės apeliacinio skundo
argumentu, kad, sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,
buvo reikalinga apklausti ir su atsakove gyvenantį asmenį, teisėjų kolegija
ištaisė šį trūkumą, apklausė M. K. ir jo paaiškinimus bei jų pagrindu
nustatytas aplinkybes įvertino kaip neturinčias didesnės įtakos nagrinėjamam
klausimui išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai
duomenų, iš kurių visumos galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Spręsdama
dėl priteisto išlaikymo dydžio, kurį atsakovė vertina kaip neatitinkantį
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsakovės ir ieškovo
turtinės padėties, teisėjų kolegija, remdamasi formuojama teismų praktika dėl minimalios
mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 800 Lt), kaip orientacinio kriterijaus
nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui parinkti, teisėjų kolegija pripažino
pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendusiu, kad dukterims išlaikyti
būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kartu teisėjų kolegija
nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, vaikų poreikius pagrindžiantys
skaičiavimai yra pateikti ieškinyje. Nesutikdama su atsakovės apeliacinio
skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl
išlaikymo dydžio, nevertino atsakovės turtinės padėties, teisėjų kolegija
nurodė, jog teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys neturi nekilnojamojo turto,
taip pat įvertinęs atsakovės pajamas ir išlaikytinių skaičių, pagrįstai pažymėjo,
jog atsakovė privalo imtis visų jai įmanomų priemonių, kad gautų pakankamas
pajamas vaikams išlaikyti. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, vertinant atsakovės
turtinę padėtį, atsižvelgtina ne tik į jos turimą turtą bei gaunamas pajamas,
bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei
profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Teisėjų kolegija pripažino atsakovę neįrodžiusia, kad ji sąžiningai siekė
užtikrinti dukterų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių
priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus,
sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Kitų atsakovės
apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų taip pat nepripažinusi sudarančiais
pagrindą konstatuoti, kad, parenkant dukterims šiuo metu reikalingo išlaikymo
dydį, nukrypta nuo proporcingumo principo, teisėjų kolegija sprendė, jog iš
atsakovės priteistas dukterų išlaikymas yra proporcingas nepilnamečių vaikų
būtiniems poreikiams ir atsakovės gaunamoms pajamoms.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą
bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šis kasatorės prašymas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nagrinėjant
šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nebuvo atskleista bylos
esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes teismai, pažeisdami CPK 176,
178, 185 straipsnius, 376 straipsnio 1 dalį, neužtikrino, jog būtų surinkti
visi šalių ginčui išspręsti reikšmingi įrodymai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos
bei ištirtos visos bylos aplinkybės. Nurodyti pažeidimai lėmė tai, kad teismo
2008 m. balandžio 15 d. sprendimas buvo pakeistas, nenustačius nė vienos iš
dviejų CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų (nei esminio aplinkybių
pasikeitimo, sudarančio naują ieškinio reikalavimo pagrindą, nei fakto, kad
tėvas, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji, atidavė vaiką auginti ir
gyventi kartu su kitais asmenimis), dėl kurių gali būti reiškiamas pakartotinis
ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir taip netinkamai taikė
nurodytą materialiosios teisės normą; kasatorės teigimu, tiek ji, tiek ieškovas
2007–2008 m. laikotarpiu buvo išvykę laikinai dirbti į Angliją; vien dėl fakto,
kad ieškovas grįžo anksčiau (2009 m. gegužės mėn.), negalėjo būti konstatuotas
esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, kaip pagrindas dukterų gyvenamajai
vietai pakeisti; pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vienos neesminės
aplinkybės pasikeitimas negali būti pripažįstamas ieškinio pagrindo pasikeitimu
CK 3.169 straipsnio 3 dalies prasme; be to, kasatorės tvirtinimu, ji,
prieš išvykdama laikinai dirbti į Angliją, dukterų neatsisakė ir neatidavė jų
kitiems asmenims: jos sesuo mergaites prižiūrėjo tik laikinai; ji visą laiką,
kol gyveno Anglijoje, rūpinosi dukterimis, bendraudavo telefonu, siųsdavo kas
mėnesį 1000 Lt dukterims išlaikyti; nei ieškovui, nei jo motinai nebuvo
trukdoma bendrauti su mergaitėmis; kasatorės nuomone, jos laikinas išvykimas į
užsienį ir dukterų laikinas palikimas pas tetą negali būti vertinamas kaip vaikų
atidavimas augti ir gyventi kartu su kitais asmenimis CK 3.169 straipsnio
3 dalies prasme. Taip pat nebuvo nustatyta trijų sąlygų (tėvų galimybių užtikrinti
pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš jų šeimos
aplinkos sąlygų; vaiko norų ir pažiūrų), būtinų ginčui dėl vaikų gyvenamosios
nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo išspręsti.
2. Teismai,
priteisdami iš kasatorės dukterų išlaikymą po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį
mokamų periodinių išmokų, netinkamai taikė CK 3.198 straipsnį, nes neatsižvelgė
į tai, kad kasatorė, be dukterų, išlaiko dar du sūnus. Be to, apeliacinės
instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad kasatorė neįrodė, jog ji
sąžiningai siekė užtikrinti dukterų turtines teises į išlaikymą, neatitinka
faktinių bylos duomenų, patvirtinančių, kad ji turi nuolatinį darbą ir kas
mėnesį dalį darbo užmokesčio skiria mergaitėms išlaikyti.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, nurodo šiuos nesutikimo su
atsakovės kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasaciniame skunde
nurodomos aplinkybės (kad ieškovas nesirūpino dukterimis, neteikė joms
išlaikymo, šiuo metu neturi realių galimybių mergaičių pagrindinių teisių ir
pareigų įgyvendinimui užtikrinti) prieštarauja faktiniams bylos duomenims,
kuriuos visapusiškai ir objektyviai, nepažeisdami kasatorės įvardijamų proceso
teisės normų, ištyrė ir įvertino šią bylą nagrinėję teismai. Pagal byloje
nustatytas aplinkybes ir joje esančius duomenis akivaizdu, kad iš esmės
pasikeitė šalių ir dukterų gyvenimo aplinkybės, todėl atsirado pagrindas
pakeisti mergaičių gyvenamąją vietą ir tėvą, kuris turėtų teikti joms
išlaikymą. Ieškovo teigimu, kasatorės išvykimas į Angliją ir atidavimas
dukteris auginti bei gyventi su ieškovo motina, grįžimas tik po vienerių metų
ir tik į teismo posėdį bei visiškas nesirūpinimas mergaitėmis visą išvykimo
laiką yra aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą pakartotiniam ieškiniui
dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti (CK 3.169 straipsnio 3
dalis).
2. Ieškinyje buvo nurodyti
dukterų poreikius pagrindžiantys duomenys, kurių pagrindu teismai teisingai
pripažino prašomą priteisti išlaikymą protingu, pagrįstu ir proporcingu vaikų
poreikiams bei kasatorės turtinei padėčiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostata, kad
kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose
sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal atsakovės
kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus šioje nutartyje pasisako dėl
šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo
klausimų išsprendimo – ar šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl sąlygų,
reikšmingų CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti, buvimo, taip
pat dėl iš kasatorės priteisiamo dukterų išlaikymo dydžio parinkimo, nepadarė
kasaciniame skunde įvardijamų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų,
galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui.
Dėl vaiko
gyvenamosios vietos pakeitimo sąlygų (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) ir jų
nustatymo
Nagrinėjamoje
byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas
prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių
Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1
dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai
reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo
iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.
Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei
galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų
įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią
galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar
motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo
3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr.
3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D.
v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje
byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko
interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis
civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos
Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos,
dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti
saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis
galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo
gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo
sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar
motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina
vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo
nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis
būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose
vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų
gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.
CK 3.169
straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų,
su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir
gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį
ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės
normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas
yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu
vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina),
su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką
gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų,
reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos
pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M.
v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d.
nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos
Nr. 3K-3-242/2005)
Taigi, šalių
dukterų tėvui (ieškovui) šioje byloje pareiškus reikalavimą dėl teismo 2008 m.
balandžio 15 d. sprendimu nustatytos mergaičių gyvenamosios vietos su jų motina
(kasatore) pakeitimo, ieškovas turėjo įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad iš
esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukterų gyvenamoji vieta
kartu su kasatore, arba kad dukterys buvo atiduotos auginti ir gyventi kartu su
kitais asmenimis.
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad nors pirmiau nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
išaiškinimai yra suformuluoti nutartyse, priimtose civilinėse bylose, kurių
faktinės aplinkybėmis nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos
faktinę situaciją, tačiau tėvų tarpusavio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos
nustatymo išsprendimo požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika, kaip tokia,
vertinant kiekvieno iš skyrium gyvenančių tėvų galimybes užtikrinti dukterims labiausiai
jų interesus visapusiškai vystytis užtikrinančią aplinką, yra aktuali ir
nagrinėjamoje byloje.
Dėl įrodinėjimo ir
įrodymų vertinimo taisyklių, sprendžiant dėl teismo sprendimu nustatytos šalių
dukterų gyvenamosios vietos su atsakove pakeitimo, taikymo
Sprendžiant, ar
ieškovas tinkamai įvykdė pirmiau aptartą CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nurodytų
sąlygų įrodinėjimo pareigą, atsižvelgtina į bendruosius įrodymų pakankamumo bei
kitus įrodinėjimo ir bylos faktinių duomenų vertinimo civiliniame procese
principus. Šie išsamiai atskleisti, proceso teisės normų, reglamentuojančių
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir
išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį
civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos
Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB
„Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės
27 d. nutartį civilinėje byloje D. V. J. v. V. J.,
bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. B.
v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.). Dėl to teisėjų
kolegija, plačiau neaptardama jų šioje nutartyje, daro išvadą, kad byloje
pateiktų įrodymų visuma (jos rašytiniai duomenys, šalių ir jų dukterų
paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kurią pagal
CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų
praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino bylą nagrinėję teismai,
teikia pagrindą išvadai, jog ieškovo į bylą pateikti duomenys buvo pakankami
teismams konstatuoti, kad egzistuoja CK 3.169 straipsnio 3 dalyje išvardytos
sąlygos pakartotiniam ieškiniui dėl šalių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo
pareikšti.
Alytaus rajono
apylinkės teismas, 2008 m. balandžio 15 d. sprendime aptardamas aplinkybes, dėl
kurių sprendžia nustatyti dukterų gyvenamąją vietą kartu su jų motina
(kasatore), nurodė, kad mergaičių tėvas (ieškovas šioje byloje) nevykdo savo
kaip tėvo pareigų, nustatytų CK 3.30 straipsnyje, yra išvykęs į užsienį, neturi
nuolatinės gyvenamosios vietos, tuo tarpu dukterų motinos (atsakovės šioje
byloje) turimos buitinės sąlygos užtikrina mažametėms būtinas gyvenimo ir
raidos sąlygas, mergaitės kartu su ja gyvena, turi nusistovėjusį dienos režimą,
lanko vaikų darželį. Tačiau dukterų motinai 2008 m. spalio mėnesį išvykus
gyventi į Angliją ir iš ten negrįžus (parvykus į Lietuvą tik kartą dalyvauti
teismo posėdyje), o dukteris atidavus auklėti kitiems asmenims – savo seseriai
ir ieškovo motinai, kurios prižiūrėjo nepilnametes apie pusę metų, iki 2009 m.
gegužės mėnesio, kada jos apsigyveno ir iki šiol gyvena kartu su ieškovu, šios
aplinkybės buvo pakankamas pagrindas ieškovui reikšti pakartotinį ieškinį dėl
vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes jos iš esmės keičia teismo 2008 m.
balandžio 15 d. sprendime nustatytus faktus.
Nagrinėjamos
bylos duomenimis, šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta teismo
2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatyta kartu su atsakove, tačiau, jai
2008 m. spalio mėnesį išvykus gyventi į Angliją, mažametės kartu su ja taip ir
negyveno. Faktas, kad ieškovas, kuris taip pat buvo išvykęs į Angliją, grįžo
anksčiau (2009 m. gegužės mėnesį) negu kasatorė, teismų įvertintas tik kaip
momentas, nuo kurio dukteris augina ir jomis rūpinasi ieškovas, tačiau ne kaip
aplinkybė, lėmusi teismų išvadą dėl pagrindo dukterų gyvenamajai vietai
pakeisti buvimo. Kasaciniame skunde nurodomas laikinas kasatorės išvykimas į
užsienį, kuris dėl to, kaip neesminė aplinkybė, negalėjo būti teismų
pripažintas ieškinio pagrindo pasikeitimu CK 3.169 straipsnio 3 dalies
prasme, prieštarauja bylos faktiniams duomenims, pagal kuriuos, minėta,
kasatorė iki šiol negrįžo ir neketina grįžti iš užsienio. Nagrinėjamoje byloje,
įvertinus ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis,
teismų konstatuotas esminis aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta dukterų
gyvenamoji vieta kartu su kasatore, pasikeitimas: ieškovas, turėdamas tik
minimalių pajamų, geba tinkamai prižiūrėti ir auklėti dukteris, gyvena kartu su
mergaitėmis socialiniame būste, jos turi atskirą kambarį, be to, ieškovas
stengiasi gauti kvalifikuotą darbą, kartu – didesnes pajamas ir gyventi ne tik
iš santaupų, skolinių įsipareigojimų neturi, dukterys yra vienintelės jo
išlaikytinės; atsakovė nuo pat išvykimo į užsienį nesielgė rūpestingai ir
tinkamai nevykdė savo kaip motinos pareigų, ji gauna pajamų, tačiau šios,
atsižvelgiant į būsto nuomos kaštus, nedidelės, išlaidos viršija pajamas, be
to, atsakovė, be dukterų, turi kitų išlaikytinių, gyvena kartu su kitu asmeniu,
jos pateikta būsto nuomos sutartis yra trumpalaikė, taigi nėra garantijų dėl nuolatinės
dukterų gyvenamosios vietos, taip pat mergaičių lavinimo ir tinkamos socialinės
aplinkos Anglijoje, kur atsakovė ketina jas išsivežti.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad kasatorės argumentai, kuriais apeliuojama į netinkamą CK 3.169
straipsnio 3 dalies, priimant teismų sprendimą ir nutartį, taikymą, iš
esmės grindžiami tvirtinimu, kad esminio aplinkybių pasikeitimo, kaip sąlygos
aptariamai teisės normai taikyti, neįvyko. Taigi kasatorė kelia fakto klausimą,
kuris jau yra išspręstas šią bylą nagrinėjusių teismų. Pagal CPK
353 straipsnio 1 dalį kasaciniame procese galima kelti tik teisės, o
ne fakto klausimus, nes kasacinis teismas, minėta, nagrinėdamas bylą kasacine
tvarka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis
faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to šioje byloje teisėjų kolegija remiasi nurodytu
teismų nustatytu faktu dėl esminio aplinkybių, buvusių pagrindu šalių dukterų
gyvenamajai vietai kartu su kastore nustatyti, pasikeitimo ir pažymi, kad
teismai detaliai, nepažeisdami CPK 176, 178, 185 straipsniuose, 376
straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių,
išanalizavo byloje surinktus ir šalių ginčui išspręsti reikšmingus faktinius
duomenis ir, remdamiesi šia analize, padarė pagrįstą išvadą, jog pasikeitė tos
faktinės aplinkybės (tėvo ir motinos gyvenimo sąlygos bei kiekvieno jų realios
galimybės sudaryti dukterims tinkamas sąlygas augti ir vystytis, jų požiūris į
dalyvavimą auklėjant mergaites, taip pat pastangos užtikrinti teisės normose
įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą), kurios turi
lemiamos įtakos šalių ginčui dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo
išspręsti.
Teismai tyrė ir
vertino, kurio iš tėvų šeimos aplinkos bei materialinės sąlygos tinkamos
nepilnametėms šalių dukterims augti, su kuriuo iš jų gyvendamos mergaitės bus
geriau prižiūrimos ir auklėjamos, kuris iš jų turi realias galimybes vaikų
dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams
patenkinti, ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad dukterų interesus labiau
atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. CPK 380 straipsnyje
nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo išklausyta šalių dukterų nuomonė.
Mergaičių teismo posėdyje duoti nevienareikšmiai paaiškinimai teismų buvo
įvertinti kaip nerodantys tvirtos dukterų nuomonės, su kuriuo iš tėvų jos
norėtų gyventi, tačiau jie neturėjo lemiamos įtakos ginčui išspręsti. Teismų
sprendimas dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo priimtas remiantis byloje
surinktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis), mergaičių suformuluotas ir
išsakytas nevienareikšmes pažiūras įvertinant kartu su įrodymais dėl tėvo ir
motinos galimybių auklėti dukteris bei materialiai jas išlaikyti, mergaičių ryšio
su kiekvienu iš tėvų ir šiam turėjusių įtakos aplinkybių. Faktinių bylos
duomenų visumą įvertindami kaip pakankamą padaryti išvadai, kad pagal esamą
situaciją sprendimo priėmimo metu labiausiai dukterų interesus atitiktų jų
gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu, teismai neprivalėjo skirti
psichologinės ekspertizės. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu,
kad teismai nevykdė pareigos būti aktyviems (CPK 376 straipsnis) ir nukrypo nuo
kasatorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje T. K.
v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008, pateiktų išaiškinimų, kuriais,
be kita ko, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismams nesuformuluota
pareigos kiekvienu konkrečiu tikrųjų vaiko norų aiškinimosi atveju privalomai
skirti psichologinę ekspertizę. Bylos duomenys neleidžia sutikti ir su
kasatorės argumentu, kad aiškios mergaičių nuomonės dėl to, su kuriuo iš tėvų
jos norėtų gyventi, nebuvimą lėmė koks nors ieškovo elgesys ar kasatorės
nedalyvavimas teismo posėdyje, kurio metu buvo apklausiamos dukterys. Kartu
atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo argumentai, kurie grindžiami
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu
Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių
vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, nepatvirtina ir negali
patvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto
kasacijos pagrindo, nes šis bei kiti Senato nutarimai yra tik metodinė
medžiaga, tuo tarpu teismai, aiškindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į
teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose
nutartyse (CPK 4 straipsnis).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad šioje byloje teismų nustatytos aplinkybes (kasatorės išvykimas
2008 m. spalio mėnesį į Angliją ir negrįžimas iš ten iki šiol; dukterų
atidavimas augti ir gyventi kartu su kitais asmenis (iš pradžių su teta ir senele,
vėliau ir šiuo metu – su ieškovu); ieškovo buitinės gyvenimo sąlygos ir jo,
kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas, tiek materialiai išlaikant mergaites,
tiek jas auklėjant bei teikiant moralinę ir kitokią reikalingą paramą;
atsakovės šeimos ir materialių gyvenimo sąlygų neapibrėžtumas, tik epizodiškas
rūpinimasis mergaitėmis ir jos požiūris į savo kaip motinos pareigų vykdymą)
buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad šalių dukterų interesams
neprieštarautų teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatytos jų
gyvenamosios vietos su motina pakeitimas, ir tenkinti pakartotinį ieškinį,
nustatant mergaičių gyvenamąją vietą kartu su tėvu. Teisėjų kolegijos
vertinimu, bylos duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad dukterų
gyvenimas pas tėvą, be kita ko, prasidėjęs iki šios bylos teisminio nagrinėjimo
ir besitęsiantis iki šiol, taigi – iš esmės stabilizavęsis, užtikrinantis
mergaičių pagrindinius ir būtinus poreikius patenkinančią aplinką, suteikiantis
emocinį saugumą ir stabilų dukterų ryšį su tėvu, prieštarautų mergaičių
interesams. Priešingai, bylos faktinių duomenų ir joje nustatytų bei aptartų
aplinkybių visetas patvirtina, kad šalių dukterų beveik dvejus metus besitęsiantis
gyvenimas pas tėvą šiuo konkrečiu laikotarpiu labiausiai atitinka mergaičių
interesus bei poreikius. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teismų sprendimas
ir nutartis ginčijami CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatų netinkamo
taikymo aspektu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl priteisto
išlaikymo dydžio
Kasatorė,
nesutikdama su iš jos priteisto 400 Lt kas mėnesį kiekvienai dukteriai
išlaikymo dydžiu, nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 3.198 straipsnį, nes,
parinkdami priteisiamo išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, jog ji, be dukterų,
išlaiko dar du sūnus.
Išlaikymo dydis
priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius
tenkinti (CK 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis
proporcingumo reikalavimas turi įtakos ne tik kiekvieno iš vaiko tėvų daliai
išlaikymo prievolėje, bet ir kiekvieno iš vaikų teisės į išlaikymą apimčiai,
kai jis priteisiamas dviem ar daugiau vaikų (CK 3.198 straipsnis). Nors
lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą,
kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų
turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo
išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių
priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos
priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis
civilinėje byloje V. T. v. V. S. T., bylos
Nr. 3K-3-337/2005). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką CK 3.198
straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams
visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis
kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo
galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Pagal šioje
byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, be to, turint omeny tai,
kad šalių dukterims, kurių vyresniajai šiuo metu devyneri, jaunesniajai –
septyneri metai, augant jų poreikiai didėja, o ieškovas vienas rūpinasi
mergaičių būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena,
sveikatos priežiūra ir kt.), jų laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, teisėjų
kolegija pripažįsta pagrįstu teismų vertinimą, kad iš kasatorės priteistinas po
400 Lt kas mėnesį dukterų išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo
proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai
principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Bylos duomenys taip pat
neteikia pagrindo išvadai, kad šalių dukterims iš kasatorės priteisto išlaikymo
dydis neigiamai paveiktų kitų kasatorės išlaikomų vaikų interesus. Taigi tas
faktas, kad kasatorė privalo išlaikyti kitus vaikus, nepaneigia jos turtinės
padėties ir nustatyto 400 Lt per mėnesį dukterų išlaikymo dydžio
proporcingumo. Dėl išdėstytų argumentų nekonstatuotina pagrindo sutikti su
kasacinio skundo argumentu, kad byloje netinkamai įvertinta aplinkybė, jog
sprendimo šioje byloje priėmimo metu kasatorė, be dukterų, išlaiko dar du
vaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teisingai įvertinti joje esantys
faktiniai duomenys ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikytos CK
3.198 straipsnio nuostatos, dėl to pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant
vaikų lygybės principo, spręsta dėl iš kasatorės priteisiamo dukterų išlaikymo
dydžio.
Kiti atsakovės
kasacinio skundo argumentai (dėl ieškovo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008
m. balandžio 15 d. sprendimo nevykdymo ir šio priežasčių; socialinio būsto
ieškovo šeimai suteikimo bei gyvenimo jame aplinkybių; brolių gyvenamosios
vietos ir jų bendravimo su seserimis bei kt.) yra susiję su bylos aplinkybių
pervertinimu ar naujų bylos faktų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų, nustatymu. Ši funkcija yra bylą nagrinėjusių
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, todėl teisėjų kolegija
dėl nurodytų kasatorės motyvų detaliau nepasisako.
Apibendrindama
išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo
argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalyje
nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties
pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, todėl
atsakovės kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo
nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas,
paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai
per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, dėl interesų kitimo gali keistis ir
vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismų sprendimai tiek dėl vaiko išlaikymo, tiek
dėl jo gyvenamosios vietos šalims neįgyja res judicata galios. CK
3.201 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba
padidintas, priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios
tėvų turtinės padėties. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, esant
šiame straipsnyje nurodytos sąlygoms, gali būti reiškiamas pakartotinis
ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl to teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad, pakitus faktinėms su turtine šalių padėtimi, taip
pat kitais vaikų ir (ar) tėvų interesais susijusioms aplinkybėms, bet kuri iš
šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl dukterims priteisto išlaikymo dydžio
peržiūrėjimo ir (ar) jų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. pažymos apie išlaidas, susijusias
su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje
patyrė 45,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atmetus kasacinį
skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš atsakovės R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini))
45,10 Lt (keturiasdešimt penkis litus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo
kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Birutė
Janavičiūtė
Vincas
Verseckas