Baudžiamoji byla Nr. e1-361-543/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37385-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2;

1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.9.9;

2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS  TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2021 m. kovo 19 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamoji E. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) privalėdama pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą mokėti lėšas L. B. naudai jų sūnaus O. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šio vaiko pilnametystės ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) privalėdama pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį mokėti lėšas L. B. naudai jų sūnaus O. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šio vaiko pilnametystės tyčia vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas vaiko išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialią paramą.

Kaltinamoji E. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) ji susituokė su L. B. Jų bendras sūnus O. B. gimė (duomenys neskelbtini). O. B. gimė sveikas, tačiau 2012 metų lapkričio mėnesio pabaigoje jis susirgo (duomenys neskelbtini). Po persirgimo šia liga O. B. liko neįgalus ir šiuo metu jis turi sunkią negalią, jis nekalba, jam yra būtina nuolatinė priežiūra, kadangi jis pats negali savęs apsitvarkyti. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismas nutraukė jos ir L. B. santuoką. Jų mažametis sūnus O. B. po skyrybų liko gyventi pas buvusį jos sutuoktinį, kadangi tuo metu ji pati turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismas priteisė jai mokėti sūnaus O. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį. Tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau ji neteikė pinigų vaiko išlaikymui, kadangi pati turėjo finansinių sunkumų, nes po skyrybų turėjo susirasti gyvenamąjį būstą, taip pat po skyrybų su ja liko gyventi jų bendra pilnametė dukra A. B., kuri tuo metu dar niekur nedirbo, neturėjo jokių pajamų, buvo baigusi 12 klasių, todėl ji turėjo padėti dukrai finansiškai. (duomenys neskelbtini) ji dirbo iki 2020 metų vasario mėnesio. Nuo 2020 metų balandžio mėnesio ji įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau ši bendrovė bankrutavo 2020 metų rugpjūčio mėnesį. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ji ir L. B. sudarė taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje iš jos priteista sūnaus O. B. išlaikymo suma buvo sumažinta nuo 250 Eur iki 180 Eur. Tai, kad antstolis vykdo jos atžvilgiu priverstinį išieškojimą, ji sužinojo tik 2020 metų spalio mėnesį iš savo darbdavio. Tuomet nusprendė pasitikrinti savo banko sąskaitą ir pamatė, kad sąskaitoje yra apie 2 000 Eur skola. Pati iš antstolių ji jokių raštų nėra gavusi, todėl apie skolą sužinojo tik tada, kai savo banko sąskaitoje pamatė minusinę sumą. Šiuo metu ji nepalaiko jokių ryšių su L. B. Jos darbovietė pervedinėja pinigus L. B. sūnaus išlaikymui. Nuo 2013 metų pavasario jų sūnui O. B. yra paskirta neįgalumo pašalpa. Kas du metus sutvarkius dokumentus yra pratęsiama O. B. slauga. Paskutinį kartą O. B. slaugos dokumentus sutvarkė dar būdama santuokoje – 2019 metų kovo mėnesį ir nuo tada visos sūnui skiriamos išmokos sudarė 630 Eur. Visi tie pinigai yra pervedami į L. B. asmeninę sąskaitą. Po santuokos nutraukimo ji negalėjo skirti pinigų savo sūnaus išlaikymui, kadangi turėjo susirasti sau gyvenamąjį būstą bei padėti ką tik mokslus pabaigusiai savo dukrai. Šiuo metu antstolis išskaičiuoja dalį jos gaunamo atlyginimo sūnaus išlaikymui. Ji nėra pajėgi mokėti po 180 Eur sūnaus išlaikymui, kadangi pati uždirba apie 300 Eur, nes dirba ne pilnu etatu. Ji svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl priteistos sūnaus išlaikymo sumos sumažinimo. Labai gailisi, kad anksčiau tyčia neteikė savo sūnui išlaikymo (bylos lapai (toliau – b. l.) 76 – 80).

Be pačios kaltinamosios E. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) jis yra nutraukęs santuoką su E. K. (buvusi B.). Nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu iš E. K. buvo priteista jų bendro sūnaus O. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, kuriuos jis (nukentėjusysis) valdo uzufrukto teise. Tačiau nuo pat šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jo buvusi sutuoktinė E. K. neskyrė pinigų jų vaiko išlaikymui, ji vengia vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą. E. K. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą ieškiniu ir šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2500-393-2020 buvo patvirtinta tarp jų sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nuo 2020 m. balandžio 6 d. E. K. privalėjo mokėti jų sūnaus O. B. išlaikymui kiekvieną mėnesį po 180 Eur iki sūnaus pilnametystės. Šios išmokos turėjo būti pervedamos į jo nurodytą sąskaitą (ši sąskaita yra žinoma E. K.) iki einamojo mėnesio 25 dienos, tačiau į jo nurodytą sąskaitą nebuvo atliktas nė vienas mokėjimas. Dėl to jis kreipėsi į antstolį S. V., kuriam pateikė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. 2YT-7003-393-2019, tačiau į jo banko sąskaitą dar nebuvo atliktas nė vienas išmokėjimas. Anksčiau jis nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes tikėjo, kad E. K. geranoriškai mokės įmokas, skirtas jų vaiko išlaikymui. Nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio jo sūnus O. B. gyvena kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini). Jo sūnus O. B. Alytuje lanko (duomenys neskelbtini). E. K. retai aplanko sūnų O. B., neatveža jam jokių dovanų ar lauktuvių, nepasveikina su gimtadieniu, neduoda ir neperveda jam jokių pinigų (b. l. 1 – 3, 14 – 17).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, L. B. pareiškė, jog buvusi jo sutuoktinė E. K. (buvusi B.), su kuria nuo (duomenys neskelbtini) jo santuoka yra nutraukta, nuo (duomenys neskelbtini) nevykdo teismo sprendimo išlaikyti jų bendrą neįgalų nepilnametį sūnų O. B., kadangi ji nemoka šio vaiko išlaikymui teismo priteistų 250 Eur ir taip jau įsiskolino 1 900 Eur. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiojo L. B. apklausa (b. l. 1 – 3).

Iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-7003-393/2019, matyti, jog šiuo sprendimu buvo patvirtinta L. B. ir E. K. (buvusi B.) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jie susitarė, kad <...> motina E. K. (buvusi B.) teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui O. B. po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios indeksuojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuo sprendimo patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui L. B. Teikiamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui motina E. K. (buvusi B.) pasižada mokėti iki kiekvieno mėnesio dvidešimtos dienos <...> (b. l. 6 – 8).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 17 d., pareikalavus, nukentėjusysis L. B. pateikė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. 2YT-7003-393/2019 ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį (b. l. 33 – 35).

Iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2500-393/2020, matyti, jog šia nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės E. K. (buvusi B.) ir atsakovo L. B. sudaryta taikos sutartis šioje civilinėje byloje tokiomis sąlygomis: nepilnamečio sūnaus O. B. motina E. K. (buvusi B.) moka išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo patikslinimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.) dienos po 180 Eur kiekvieną mėnesį, mokant jas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kasmet jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki sūnaus O. B. pilnametystės. Šios išmokos pervedamos į O. B. tėvo L. B. nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 dienos ir jas uzufrukto teise tvarko nepilnamečio sūnaus O. B. tėvas L. B. <...> (b. l. 36 – 37, 79).

Iš Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto Nr. 2YT-7003-393/2019 matyti, jog šis vykdomasis raštas yra išduotas pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-7003-393/2019, dėl išlaikymo nepilnamečiui O. B. išieškojimo iš jo motinos E. K. (buvusi B.) (b. l. 38 – 39).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tikslinant aplinkybes dėl L. B. pateikto pareiškimo apie tai, kad buvusi jo sutuoktinė E. K. (buvusi B.) nevykdo teismo sprendimo išlaikyti jų bendrą sūnų O. B., nemoka šio vaiko išlaikymui teismo priteistų 250 Eur, buvo bendrauta su šio vaiko motina E. K., kuri nurodė, kad ji oficialiai niekur nedirbo nuo 2020 m. birželio 25 d., todėl dabar neturi pajamų ir negali jų skirti savo sūnaus O. B. išlaikymui. Paklausus, kodėl ji tik 2020 m. rugsėjo 7 d. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ši paaiškino, kad tik tuo metu baigė dirbti neoficialiai. Paklausus E. K., kodėl ji, būdama darbinga ir dirbdama, visą tą laiką nevykdė teismo sprendimo ir nei karto nepervedė pinigų savo vaiko išlaikymui, ši atsakė, jog valstybė ir taip moka pakankamai didelę sumą šio vaiko priežiūrai dėl jo neįgalumo (apie 600 Eur). E. K. teigė žinanti, jog L. B. šiuo metu iš valstybės dar gauna ir „vaiko pinigus“ (apie 100 Eur), todėl jam turi pilnai pakakti tų pinigų jų vaiko išlaikymui. E. K. negalėjo tiksliai nurodyti, kada paskutinį kartą ji lankė savo sūnų, nes to neprisiminė (b. l. 40 – 41).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus rašte nurodyta, jog E. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji dirbo (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) ji dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 44 – 45).

Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 29 d. rašto Nr. 4 su priedais matyti, jog E. K. (buvusi B.) (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Iš jos darbo užmokesčio periodinės vaiko išlaikymo išmokos nebuvo išskaičiuojamos, kadangi nebuvo tokio nurodymo (b. l. 48 – 50).

Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 30 d. pranešimo ir jo priedų matyti, jog E. K. (buvusi B.) nuo (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigose, o (duomenys neskelbtini) – atleista jos pačios prašymu. Iš darbo užmokesčio periodinės vaiko išlaikymo išmokos nebuvo išskaičiuojamos, kadangi nebuvo gautas vykdomasis dokumentas (b. l. 53 – 55).

Antstolio S. V. rašte nurodyta, jog vykdomoji byla Nr. 0127/20/00670 dėl išlaikymo išieškojimo šio antstolio kontoroje užvesta 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininkės teiktus duomenis, išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. spalio 1 d. duomenimis yra 2 403,23 Eur. Apie vykdomosios bylos užvedimą E. K. buvo informuota registruota pašto siunta. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. spalio 2 d. per Antstolių informacinę sistemą buvo išsiųstas patvarkymas į E. K. darbovietes dėl išlaikymo išmokų išieškojimo. Apie atliktus išskaitymus iš darboviečių vykdomojoje byloje duomenų nėra. E. K. dėl priteistų lėšų vaiko išlaikymui antstolio S. V. kontoroje nesidomėjo (b. l. 63).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos S. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 m. kovo 15 d. telefonu buvo bendrauta su Užimtumo tarnybos Alytaus skyriaus darbuotoja, kuri nurodė, kad E. K. Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šiuo metu E. K. taip pat yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau ji nėra bedarbė, kadangi karantino laikotarpiu jos darbovietė (duomenys neskelbtini) jai moka už prastovas, todėl ši darbuotoja turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (b. l. 113 – 114).

Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamoji E. K. nuo (duomenys neskelbtini) privalėjo pagal teismo sprendimą mokėti lėšas (periodines išmokas) savo nepilnamečio vaiko O. B. išlaikymui. Nepaisant to, kaltinamoji E. K., būdama darbinga, dirbdama bei gaudama pastovias pajamas, nė kiek jų neskyrė minėto savo vaiko išlaikymui motyvuodama, kad O. B. išlaikymui valstybė išmoka L. B. pakankamas išmokas, skirtas šio vaiko išlaikymui. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamoji E. K. tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, mokėti lėšas – periodines išmokas vaiko išlaikymui, teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui ir tuo ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamoji E. K., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. K. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 105 – 108, 109 – 110).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji E. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji pati suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, E. K. iki šiol nėra teista, praeityje ji buvo bausta administracine tvarka, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu ji neturėjo neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 88, 91 – 92, 93). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamoji E. K. turi tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra visiškai pakaltinama (b. l. 96, 102). Kaltinamoji yra dirbanti, (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra ją išskirtinai neigiamai charakterizuojančių duomenų (b. l. 85 – 87, 89, 90). Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 76 – 80). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamosios E. K. asmenybę, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jai paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamosios E. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji pilnai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jai skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamajai E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81 – 83). Ši kardomoji priemonė E. K. panaikinama tik pradėjus jos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti ją 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti ją tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jai šios bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajai E. K. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti nuteistajai E. K. tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistoji paduos prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, galės paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai E. K.

Teisėja                                                                                 Irmutė Kliučinskienė