Baudžiamosios bylos Nr. 1-94-922/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24015-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;.; 1.2.4.8.; 2.10.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4.
(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 21 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)Telšių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis Papilės ŽŪB, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė:
G. R. 2015 m. balandžio 27 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu rankomis griebė lovoje gulinčiai savo žmonai I. R. už kaklo ir jį suspaudė, taip smurtaudamas jis sukėlė jai fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su I. R. santuokoje gyvena 20 metų. Jis įtaria savo žmoną, kad ši yra jam neištikima. Dėl šios priežasties 2015-04-27 d. apie 22.30 val. tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. Tuo metu jie abu buvo savo kambaryje. Jų abi dukros buvo kitame kambaryje. Abu tuo metu buvo blaivūs. Konflikto metu jis, supykęs, paėmė žmoną už kaklo ir prispaudė ją lovoje. Po to jis ją paleido. Žmona pradėjo šaukti. Į kambarį atėjo vyresnioji jų dukra ir pasakė, kad paskambins į policiją. Jis liepė dukrai neskambinti ir norėjo iš jos paimti telefoną. Po to jis iš namų išėjo. Vėliau jis savo žmonos atsiprašė ir ši jam atleido, jie susitaikė. Dėl savo elgesio jis labai gailisi. Su žmona konfliktuoja retai. Apie tai, kad žmona su juo skiriasi, jis nieko nežino (b.l. 29-30).
Nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2015-04-27 d. apie 22.30 val. ruošėsi eiti miegoti, kai vyras G. R. jos paklausė, ar jie gyvens kartu, ar ne. Vyras žinojo, kad ji tvarko dokumentus skyryboms. Ji atsakė, kad su juo negyvens ir vyras supyko. G. R. miegamajame kambaryje jai, gulinčiai ant lovos, čiupo už kaklo ir prispaudė ją lovoje, neleisdamas jai išeiti. Ji pradėjo šaukti ir tada į kambarį įbėgo jų vyresnioji dukra, kuri netrukus paskambino į policiją. G. R. norėjo iš dukros atimti telefoną, o po to iš namų išėjo.
I. R. papildomai parodė, kad santuokoje kartu su G. R. gyvena 19 metų. Šiuo metu jie skiriasi, vyksta skyrybų procesas. Per tiek bendro gyvenimo metų tarp jų konfliktai buvo dažniausiai tik žodiniai. Tačiau vieną kartą, tai buvo 2012 m., vyras prieš ją smurtavo. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą kartą jie susitaikė ir byla buvo nutraukta. 2015-04-27 apie 22.30 val. konflikto metu, kai vyras prieš ją smurtaudamas čiupo jai už kaklo ir jį suspaudė, jai skaudėjo. Tačiau į medikus ji nesikreipė, nes konflikto metu sužalojimų nepatyrė. Vyras tiesiog savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl savo elgesio vyras jos atsiprašė ir ji jam atleido. Tačiau skyrybų procesas tęsiasi. Civilinio ieškinio ji byloje nereiškia (b.l. 6, 15-16).
Nepilnametė liudytoja G. R., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2015-04-27 d. apie 22.30 val. ji kartu su tėvais ir sese buvo namuose. Ji, būdama savo kambaryje, išgirdo triukšmą tėvų kambaryje. Šiuo metu jos tėvai skiriasi. Ji girdėjo, kaip tėvas mamos klausė, ar jie dar gyvens kartu. Mama jam atsakė, kad ji su juo negyvens. Tada ji išgirdo kažkokį kaip susistumdymą tėvų kambaryje ir suprato, kad tėvas muša jos mamą. Nedelsdama nubėgo į tėvų kambarį. Sesė liko savo kambaryje. Atidariusi tėvų kambario duris ji pamatė verkiančią savo mamą. Suprato, kad tėvas ją mušė. Tėvas sakė, kad sekančią dieną jis iš namų išeis. Ji tėvui pasakė, kad šis tučtuojau eitų lauk iš namų. Tada ji nuėjo į savo kambarį ir paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pasakė, kad tėvas muša jos mamą. Kai ji skambino policijai, tėvas dar bandė iš jos atimti telefoną, bet ji vis tiek paskambino. Mama vėliau jai sakė, kad tėvas ją kambaryje smaugė (b.l. 17-18).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir G. R. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios ir nepilnametės liudytojos apklausos protokole užfiksuoti duomenys.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
G. R. 2015-05-06 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 31, 32).
Prokuroras siūlo pripažinti G. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. R. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšimi, prašo sumažinti terminą (b.l. 33).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš sutuoktinę. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – neteistas, 2012-05-07 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius dėl smurto prieš sutuoktinę I. R., administracine tvarka baustas 2012 m., psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neregistruotas, dirbantis.
Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas G. R. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pripažinti G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėja Loreta Janiulytė