VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,

kaltinamajam V. M. (V. M.),

nukentėjusiajai E. A.,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus miesto apylinkės 2015 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 8 mėnesiams (bausmę atlikęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarymu,

n u s t a t ė :

V. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2016 m. lapkričio 24 d., apie 15.24 val., Vilniuje, Trakų g. 17 esančioje viešojo transporto stotelėje „Trakų“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausančiame autobuse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,21 promilės), grasino nukentėjusiajai E. A., kad ją išprievartaus, po to, priėjęs iš nukentėjusiosios nugaros pusės, pradėjo ją smaugti, grasindamas, kad pasmaugs, tai yra viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad savo poelgį vertina blogai, sutinka atlyginti žalą, jeigu teismas priteis, tačiau viso civilinio ieškinio nepripažįsta. Savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 24 d. buvo kontrolierių autobusiuke Trakų stotelėje. Kadangi buvo neblaivus, įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Teigia, kad nukentėjusiajai nesakė, jog ją išprievartaus, bet buvo priėjęs jai iš nugaros ir pasakė: „Zadušu, suka“. Be to, buvo paėmęs ją už kaklo. Už kaklo laikė pusę sekundės – tiesiog prisilietė, bet nesmaugė, savo išsakytų ketinimų realizuoti nenorėjo, tik norėjo pagąsdinti, norėjo ją paskubinti, nes su draugu P. P. (P. P.) vėlavo į autobusą. Tuo metu autobusiuke nieko nebuvo, jo durys buvo atidarytos, lauke stovėjo jo draugas P. P. ir kontrolierius. Draugas jo veiksmų nematė, buvo girtas. Kontrolierė išsisukusi iš jo rankų pabėgo ir paspaudė automobilio garsinį signalą, tuomet atėjo jos bendradarbiai. Įvykio metu kartu buvęs P. P. šiuo metu yra išvažiavęs į užsienį, jis jo kontaktinių duomenų nežino, negali jų nurodyti (b. l. 91-92).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. A. nurodė, kad įvykio dieną jos kolegos sugavo be bilieto važiavusius du vyrus ir juos atvedė jai į kontrolierių autobusiuką. Vyriškiai davė jai savo dokumentus ir kol ji rašė protokolą, vienas jų – kaltinamasis V. M. jai pradėjo grasinti, kad išprievartaus. Viskas prasidėjo nuo to, kai jos kolegos nueidinėjo nuo autobusiuko, ir tuomet kaltinamasis pasakė, kad kaip jie taip palieka merginą, kad gal jie ją išprievartaus. Tiesiog jis sakė: „O jei mes tave išprievartausime?“. Tuomet ji paprašė vyrų išeiti iš autobusiuko iki kol bus surašytas protokolas. Jiems išėjus, kontrolierių autobusiuko durys buvo uždarytos. Jas atidaryti ir įeiti į autobusiuką gali bet kas, iš vidaus durų atrakinti nereikia. Po kurio laiko kaltinamasis grįžo į autobusiuką ir pradėjo ją smaugti, sakydamas, kad tuoj pasmaugs. Smaugė 2 sekundes, gana stipriai sugriebęs už kaklo ir jį spausdamas. Tuo metu autobusiuko durys buvo atidarytos. Ji, išsisukusi iš jo rankų, paspaudė automobilio signalą ir jį išgirdę atbėgo jos kolegos A. R. (A. R.) bei N. G.. Po įvykio jie su autobusiuku nuvažiavo į policijos komisariatą. Tą dieną jų brigados darbas buvo baigtas. Dėl šio įvykio labai išsigando, pirmą dieną po jo gėrė valerijoną. Be to, dėl įvykio ji išėjo iš darbo – dabar dirba kitą darbą, perėjo į kitą skyrių, o jos darbo užmokestis sumažėjo 100 Eur/mėn. Paaiškino, kad įvykio metu turtinės žalos ji nepatyrė (b. l. 92).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. (A. R.) paaiškino, kad pažįsta nukentėjusiąją E. A., juos siejo darbo santykiai. Nurodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su ja ir N. G. „Trakų“ sustojime. Buvo nustatyti pažeidėjai, kurie važiavo be bilieto, vienas iš pažeidėjų buvo kaltinamasis. Jis paprašė vyrus išlipti, nuvedė juos į tarnybinį autobusiuką, kur jiems turėjo būti surašyti protokolai. Vyrai elgėsi įžūliai, nepagarbiai, matėsi, kad yra išgėrę, be to, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jis pats su kaltinamuoju nekonfliktavo. Tuomet vienas vyras pasakė, kad E. A. norėtų išprievartauti. Tiesiog pasakė: „O kas bus, jei mes tave išprievartausime?“. Tuo metu autobusiuke buvo E. A., jis ir abu vyriškiai. N. G. tuo metu turbūt buvo lauke, bet tiksliai to pasakyti negali. Po šių žodžių jis vyrų paprašė išlipti iš autobusiuko. Jie išlipo, o jis kartu su N. G. nuėjo dirbti toliau. Po kurio laiko išgirdo garsinį signalą ir atskubėjo iki autobusiuko; ar tuo metu jo durys buvo atidarytos, pasakyti negali, neatsimena. Pribėgęs paklausė Evelinos, kas atsitiko, ji atsakė, kad ją smaugė. Asmuo, smaugęs Eveliną, buvo jau nuėjęs nuo autobusiuko, bet jis jį sulaikė, nuvedė į autobusiuką ir kartu nuvažiavo į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK. Pažymėjo, kad po įvykio savo darbo tęsti jie jau negalėjo. Evelina buvo sutrikusi, susijaudinusi, veide buvo ašaros. Vėliau Evelina perėjo dirbti į kitą skyrių, mano, kad ji gali bijoti toliau dirbti tokį darbą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. G. nurodė, kad įvykio metu dirbo „Trakų“ sustojime, tikrino transportą. Tikrinimo metu sulaikė du pažeidėjus, t. y. kaltinamąjį ir jo draugą; jie buvo išgėrę. Abiem vyriškiams autobusiuke E. A. rašė protokolus. Atvesti į autobusiuką, vyriškiai pradėjo užgaulioti, tarpusavyje šnekėjo. Tuomet vienas jų pasakė: „Ar jūs nebijote palikti merginos mašinoje? O jeigu mes ją išprievartausime?“. Jis su kolega šių žodžių nesureikšmino, bet vyriškių paprašė išlipti iš automobilio, o patys nuėjo toliau tikrinti sustabdytos transporto priemonės. Autobusiuke liko Evelina. Po kurio laiko jie išgirdo grasinį signalą ir nubėgo iki autobusiuko. Evelina jiems pasakė, kad ją smaugė kaltinamasis V. M., kuris tuo metu jau buvo nuėjęs netoli autobusiuko. Jie jį sulaikė ir nuvežė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK. Po įvykio tęsti darbo negalėjo, nes iš policijos komisariato nuvažiavo į darbą, paėmė filmuotą medžiagą ir vėl važiavo į policijos komisariatą. Po įvykio Evelina buvo susijaudinusi, kitą pamainą ji dirbo, bet po įvykio, kaip jam atrodo, ji išėjo dirbti į kitą skyrių, nes ten yra ramiau.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. jis važiavo troleibusu be bilieto į Vilniaus stotį. Stotelėje „Trakai“ į troleibusą įlipo keleivių kontrolė, kuri jį dėl važiavimo be bilieto išlaipino ir nuvedė į tarnybinį autobusą, kur kontrolierė moteris paėmė jo pasą ir rašė jam protokolą, o jis tuo metu stovėjo lauke prie autobusiuko ir rūkė. Kadangi jis vėlavo į autobusą, jis protokolą rašiusią moterį skubino, tačiau su ja kalbėjo mandagiai. Kontrolierė neskubėjo, todėl jis įlipo į autobusiuką ir pasakė: „Atiduok pasą, suka“ ir paėmė ją už gerklės, tačiau jos nesmaugė ir tuoj pat paleido. Tuomet kontrolierė nubėgo prie vairo ir nuspaudė garso signalą. Kontrolieriai jį sulaikė ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK. Tai padarė dėl to, kad buvo piktas, nes vėlavo į autobusą važiuoti į namus ir buvo išgėręs, o kontrolierė su juo labai grubiai kalbėjo (b. 1. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. A. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d., apie 15. 24 val., stotelėje „Trakai“, 7 maršruto troleibuse Nr. 548 be bilieto važiavo V. M., kuris buvo išlaipintas ir nuvestas į tarnybinį autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai rašant protokolą, jis grasino, kad ją išprievartaus, buvo agresyvus, todėl buvo paprašytas palaukti lauke. Netrukus V. M. grįžo į tarnybinį autobusą, kuriame ji buvo viena, ir iš nugaros pusės paėmęs ją už kaklo pradėjo smaugti, grasindamas, kad pasmaugs. Jai pavyko ištrūkti ir paspausti vairo garso signalą. V. M. išsigando ir išbėgo iš autobuso. Kolegos pažeidėją sulaikė ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK. Įvykis užfiksuotas autobuse esančiomis vaizdo kameromis. Dėl kūno sužalojimų ji į medikus nesikreipė (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. R. nurodė, kad tikslios datos ir laiko neprisimena, jis dirbo kartu su N. G. ir E. A., kai Vilniuje, „Trakų“ stotelėje, troleibuse buvo sulaikytas be bilieto važiavęs vyras, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Pažeidėjas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tarnybiniame autobuse E. A. rašant protokolą, pažeidėjas pasakė: „Tuoj aš tave išprievartausiu“, todėl jie paprašė jo išlipti iš automobilio ir palaukti lauke. Jis su N. G. toliau tikrino transportą ir netrukus išgirdo tarnybinio automobilio garso signalą ir atbėgo prie jo, kur E. A. paaiškino, kad pažeidėjas, kuriam ji rašė protokolą, bandė ją pasmaugti. Netoli kino teatro „Lietuva“ jie sulaikė pažeidėją ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK (b. 1. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas N. G. davė iš esmės panašius parodymus kaip ir liudytojas A. R. (b. l. 32).

2016 m. lapkričio 24 d. pareiškime nukentėjusioji E. A. nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 7).

Įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše, pridėtame kompaktiniame diske prie bylos, kurio apžiūra užfiksuota 2017 m. sausio 31 d. vaizdo įrašo protokole (b. .l. 35-37).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2016 m. lapkričio 24 d., 15.40 val. nustatytas 3,21 promilių neblaivumas (b. l. 8).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

Pagal įvykio metu galiojusią BK 284 straipsnio redakciją, BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą sprendžia, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Byloje nėra ginčo dėl įvykio vietos ir laiko. Iš byloje esančių įrodymų visumos (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimų teisiamųjų posėdžių metu, nukentėjusiosios pareiškimo, taip pat vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo duomenų) nustatyta, kad įvykis įvyko 2016 m. lapkričio 24 d., apie 15.24 val., Vilniuje, Trakų g. 17 esančioje viešojo transporto stotelėje „Trakų“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priklausančiame autobuse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi įvykis įvyko nukentėjusiosios E. A. ir liudytojų A. R., N. G. darbo metu, jų darbo vietoje, į kurią patekimas buvo laisvas – kontrolierių autobuso durys buvo atidarytos, pro jas bet kada galėjo įeiti ir patekti į autobuso vidų kiti asmenys, pavyzdžiui, viešuoju transportu be bilieto važiavę asmenys, kuriems taip pat reikėtų surašyti protokolus. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo teigti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje.

Be to, iš alkotesterio kvito duomenų, taip pat kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus – jam nustatytos 3,21 promilės, dėl ko, jis pats pripažino teisme, kaltinamasis atsimena ne visas įvykio aplinkybes. Nors kaltinamasis neigia grasinęs nukentėjusiajai E. A. ją išprievartauti, ši kaltinamojo versija yra paneigta išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodant paaiškinimus teisme, ir nukentėjusioji E. A., ir liudytojai A. R. bei N. G. nurodė, kad būtent kaltinamasis V. M., būdamas kontrolierių autobuse, pasakė frazę: „O kas jeigu mes tave (turima omenyje nukentėjusiąją) išprievartausime?“/,,O kas jeigu aš (kaltinamasis) tave (nukentėjusiąją) išprievartausiu?“/Ar nebijot, kad ją (nukentėjusiąją) išprievartausiu?“, po ko buvo paprašytas išlipti iš autobuso ir lauke palaukti, kol jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už važiavimą be bilieto. Būtent dėl šių kaltinamojo žodžių jis buvo išlaipintas ir autobuso, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir su ja buvę kolegos, tokius kaltinamojo žodžius suprato kaip realią grėsmę nukentėjusiajai, dėl ko netgi ėmėsi papildomų saugumo priemonių – pareikalavo kaltinamąjį išlipti iš autobuso, t. y. nebūti kartu su nukentėjusiąja vienoje patalpoje.

Taip pat iš aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų visumos nustatyta ir šią aplinkybę pripažįsta kaltinamasis, kad jis po to, kai buvo paprašyta kaltinamojo išlipti iš kontrolierių autobuso, nukentėjusiajai tebepildant dokumentus, grįžo į autobusą ir, priėjęs iš nukentėjusiosios nugaros pusės, pradėjo ją smaugti, sakydamas, kad pasmaugs nukentėjusiąją. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis tik prilietė savo rankas prie nukentėjusiosios kaklo, nukentėjusioji nuosekliai teigia, kad jai reikėjo išsilaisvinti iš kaltinamojo, kad galėtų paspausti garsinį autobuso signalą ir tokiu būdu iškviesti pagalbą – liudytojus A. R. bei N. G.. Šias aplinkybes ji nurodė 2016 m. lapkričio 24 d. pareiškime, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, kuomet nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis spaudė jos kaklą, suėmė jį gana stipriai. Tai, jog kaltinamasis bandė pasmaugti nukentėjusiąją, pastaroji nurodė ir iš karto po jos garsinio signalo į autobusą atėjusiems liudytojams A. R. bei N. G..

Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji bei liudytojai teisme paaiškino, kad po šio įvykio jų darbas buvo nutrauktas, kadangi visi kartu vyko į komisariatą bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ paimti vaizdo įrašo, tęsti keleivių kontrolės (patikrinimo) procedūros visa brigada nebegalėjo. Dėl nurodyto darytina išvada, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nurodyta kaltinamojo V. M. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, be aiškios priežasties panaudotas smurtas ir grasinimai nukentėjusiosios atžvilgiu jos darbo metu ir vietoje), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau kaltinamasis iš dalies savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, kritiškai vertino savo veiksmus, pažadėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, nedirbantis, nurodo, kad yra užsiregistravęs darbo biržoje, nevedęs, ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už pažeidimus, kuriuos padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teistas vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šią nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paskirta laisvės apribojimo bausmė atlikta.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam artimą vidurkio dydžiui – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą; 4) neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 2-3, 5 p., 7 d.).

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, jam nepaskirta kardomoji priemonė.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo įvykdyta nukentėjusiosios darbo laiku ir darbo vietoje, jai vykdant tiesiogines savo funkcijas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – rašant administracinių nusižengimų protokolą už kaltinamojo padarytą administracinį nusižengimą. Tiek nukentėjusioji, tiek ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad dėl šio įvykio tą dieną buvo nutrauktas jų darbas, nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, dėl ko ji netgi pakeitė savo darbo vietą – perėjo dirbti į kitą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skyrių, kuriame atlieka ne patikrinimo (kontrolės), bet administravimo funkcijas. Turtinės žalos nukentėjusioji nepatyrė, jos sveikata nebuvo sutrikdyta. Taigi nukentėjusioji dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, turėjo pakeisti savo darbo pobūdį.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios E. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą; 4) neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios E. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. M. nukentėjusiajai E. A. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Neskirti kardomosios priemonės V. M..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                           Giedrė Norvilienė